- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-957-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11294-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- UAB „TORPOL Baltija“
- Ieškovas
- J. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „TORPOL Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei UAB „TORPOL Baltija“, dėl sumokėto avanso grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Torpol Baltija“ 700 Lt materialinės ir 6 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos. Nurodė, kad patekęs į renginį tema „Mūsų sveikata – mūsų turtas“, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir iš atsakovės nusipirko čiužinį už 700 Lt avansą, o likusią 2 800 Lt sumą įsipareigojo sumokėti dalimis. Čiužinį pabandė panaudoti, tačiau padėjus galvą ant pagalvės, pradėjo stipriai svaigti galva, pakilo kraujospūdis. Pasirašęs sutartį suprato, kad yra apgautas. Iš karto nurodytu telefonu kreipėsi į UAB „Torpol Baltija“ prašydamas nutraukti sutartį, pasiimti prekes ir grąžinti sumokėtus pinigus. Vėliau pateikė rašytinį pareiškimą dėl sutarties nutraukimo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Torpol Baltija“ ieškovui J. K. 700 Lt sumokėtą įmoką ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2 300 Lt. Įpareigojo atsakovę UAB „Torpol Baltija“, vieno mėnesio laikotarpyje skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo, savo lėšomis ir jėgomis pasiimti iš ieškovo J. K. užsakyme–sutartyje Nr. 01451 nurodytus čiužinį su priedais (8 vnt.), o ieškovą prekes perduoti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 72 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis ir ši sutartis sudaryta ne prekybai skirtoje vietoje, todėl, vertindamas bylos medžiagą, rėmėsi vartojimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.196 – 6.195 str., 6. 350 str., 6.357 str.). Teismas, atsižvelgdamas į pirkėjo amžių (81 m.) ir jo gebėjimą suvokti sutarties esmę, į tai, kad pirkėjas dėl objektyvių priežasčių – amžiaus, informacijos, patirties, laiko stokos akivaizdžiai buvo nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, į tai, kad sutartis surašyta itin mažu šriftu, kad atsakovei, kaip verslo subjektui, turi būti keliami aukštesni rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai, siekiant atskleisti visą informaciją apie sutarties sąlygas, konstatavo, kad atsakovė nesuteikė ieškovui būtinos, teisingos ir visapusiškos informacijos apie parduodamus daiktus, tuo pažeisdamas CK 6.353 str. nuostatas. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovės platinama produkcija nėra prekė, kurios negalima grąžinti. Be to, teismas, atsižvelgdamas ir į Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurioje konstatuota, kad ieškovo ir atsakovės pasirašytoje sutartyje pateikta informacija neišsami bei klaidinanti, sprendė, kad ieškovui negalėjo būti žinoma, kad jis negali naudoti nusipirktos prekės pagal paskirtį, nejausdamas neigiamo poveikio savo sveikatai. Dėl neturtinės žalos teismas vertino, kad 1 000 Lt yra teisinga suma neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog ieškovui buvo suteiktos sąlygos įtakoti pasirašomos sutarties sąlygas, tačiau jis to nedarė, vadinasi tiko standartinės sutarties sąlygos. Nesutinka, kad pažeidė CK 6.185 str. bei 6.188 str. 4 d. nuostatas. Kadangi ieškovui buvo sudarytos sąlygos keisti sutarties sąlygas (sutarties 8.7 punktas), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė LR Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams įstatymo nuostatas. Teigia, kad nebuvo nustatyta nei viena iš CK 6.188 straipsnyje nurodytos sąlygos, būtinos pripažinti sutarties sąlygas nesąžiningomis. Be to, nurodė, kad ieškovo galimybė susipažinti su sutarties sąlygomis neturi jokio ryšio su prekės patikimumo, tinkamumo reikalavimais. Taip pat teigia, kad teismas nenurodė nei vieno konkretaus CK 6. 353 straipsnio nuostatų pažeidimo, o ieškovui suteiktos informacijos turinys nebuvo ginčo dalykas. Nesutinka su teismo išvadomis, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad prekė nebuvo naudojama bei, kad ieškovui nebuvo pateiktas prekės aprašymas. Teigia, kad prekės išvaizdos pakitimus negalima įrodinėti fotonuotraukomis, išspausdintomis laikraščiuose, o prekės instrukcija buvo parašyta ant prekės etiketės. Remdamasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 217 patvirtintų daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 17 p., apeliantė teigia, kad jų parduota prekė – patalynės reikmenys, nėra grąžinami. Teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo prekės rūšį. Teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė LR Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose. Be to, nepagrįstai pirkėjo atžvilgiu netaikė CK 6.357 straipsnio nuostatų, kuriose nurodyta, kad pirkėjas pardavėjui per 7 dienas gali pranešti apie sutarties atsisakymą, ko ieškovas neįvykdė. Apeliantė mano, kad teismas neteisingai padarė išvadą, kad ieškovas negalėjo žinoti apie prekės sudėtį ir, kad jam kenks sveikatai. Nurodė, kad informacija apie prekę pateikta tiek raštu, tiek žodžiu. Teigia, kad ieškovas neįrodė, kad sveikata buvo sutrikdyta būtent dėl įsigytos prekės, nepateikė jokių patvirtinančių duomenų, kad buvo atliktas alerginės reakcijos tyrimas. Nesutinka ir su priteista neturtine žala, teigia, kad šiuo atveju ieškovo teisių pažeidimo pripažinimo pakanka jo teisėms apginti. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas pažeidė ir procesinės teisės normas, rėmėsi įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Teigia, jog įpareigodamas atsakovę pasiimti iš ieškovo prekes, peržengė ieškinio ribas. Be to pažeistas ir CPK 21 straipsnis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog prekė buvo praradusi savo išvaizdą, nesiūlė skirti ekspertizės, be to neteikė jokių įrodymų, susijusių su sutarties sudarymo aplinkybėmis. Taip pat, teigia, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovui buvo suteikta visapusiška informacija apie prekę. Pažymėjo, jog su informacija ant etiketės ieškovas galėjo susipažinti tik įsigijęs prekė, todėl visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai apie tinkamą supažindinimą su preke. Nesutinka ir su argumentais dėl prekės grąžinimo. Teigia, kad nepateikė duomenų, kad prekės yra medicininiai prietaisai. Taip pat ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais dėl neteisingai taikytų ar netaikytų teisės normų ir nurodo, kad teismas teisingai teisinius santykius ir teisingai taikė šiuos santykius kvalifikuojančias teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Apeliantė iš esmės ginčija sutarties nutraukimą, teigdama, kad nebuvo pažeista nei viena CK 6.185 str., 6.188 str. 4 d. bei nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatos. Ginčo dėl santykių kvalifikavimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė pažeidė CK 6.185 straipsnio bei 6.188 straipsnio 4 dalies nuostatas. CK 6.353 str. nuostatos nustato imperatyvią pardavėjo pareigą pateikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, o parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog teismas netinkamai taikė CK 6.353 straipsnio nuostatas, nes ieškovui suteiktos informacijos turinys nebuvo ginčo dalykas. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ieškovas siekė nutraukti sutartį tik dėl to, kad nebuvo tinkamai supažindintas su sutartimi, kad nesuprato sutarties sąlygų bei nežinojo įsigyjamos prekės instrukcijos. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad suteikė visapusišką informacijos apie prekes, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis bei jam buvo suteikta galimybė įtakoti sutarties sąlygas. Byloje nepateikti įrodymai, jog pirkėjas buvo supažindintas su gaminio naudojimo ir aptarnavimo instrukcija, kas pardavėjui yra privaloma. Atsakovės teiginiai, kad tinkamą supažindinimą su preke suteikė, nes ant prekės buvo etiketės su visa instrukcija, yra atmestini. Pažymėtina, kad ieškovą su visa informacija apie prekę privalėjo supažindinti prieš ją įsigyjant, o ne po to, kai prekė buvo pristatyta ieškovui. Be to, atsakovė neginčija aplinkybės, kad prekės naudojimo instrukcija su vertimu iš lenkų į lietuvių kalbą pateikė tik nagrinėjant bylą (b. l. 85–88). Iš bylos medžiagos bei ieškovo paaiškinimų, akivaizdu, kad sutartis su ieškovu buvo pasirašyta skubotai, be to, sutartis surašyta labai smulkiu šriftu ir atsižvelgus į ieškovo amžių, pagrįstai teismas nusprendė, kad ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis bei nebuvo jam išsamiai paaiškina įsigyjamų prekių sudėtis, naudojimo instrukcija. Be to, atsakovė nepateikė jokių tai paneigiančių duomenų. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovei, kaip verslo subjektui, savo srities profesionalui, taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, todėl, įvertinę pirkėjo amžių, jo gebėjimą suvokti sutarties esmę, privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad ieškovui būtų suprantamai išaiškintos visos sąlygos. Kadangi nebuvo individualiai aptartos sutarties sąlygos, o tai iš esmės pažeidė ieškovo interesus, todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.188 straipsnio nuostatas (CK 6.188 str. 2 d. 9 p.). Ieškovas paaiškino, kad atsakovės ne kartą prašė nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus, nes jaučiasi apgautas, tačiau atsakovė į prašymus nereagavo. Šią aplinkybę patvirtina ir pati atsakovė atsakydama į ieškovo prašymus (b. l. 64–66). Vien ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė neleido ieškovui atsisakyti sutarties. Be to, iš apeliaciniame skunde nurodytų motyvų dėl negrąžintinos prekės, akivaizdu, kad atsakovė, sudarydama sutartį, tikėjosi, kad tokios prekės negalima grąžinti, tačiau tokių aplinkybių sutartyje aiškiai nenurodė. Iš šalių sudarytos sutarties matyti, jog 6.1 punktu šalys susitarė, kad prekių grąžinimas ir keitimas pagal šią sutartį vykdomas remiantis galiojančiu LR ūkio ministro įsakymu „Dėl daiktų keitimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Taigi, sutartimi šalys susitarė dėl teisės akto, kuris reglamentuoja ir detalizuoja tarp šalių kilusio ginčo sprendimą. Pažymėtina, jog LR ūkio ministro įsakymo „Dėl daiktų keitimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktas nustato, jog jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Be to, sutarties 7.3. sąlyga paneigia atsakovės argumentus, kad jos parduodama prekė negali būti grąžinama. Šiame sutarties punkte aiškiai nurodyta, jog prekė negali būti grąžinama tik tuomet, kai pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva ir pan., vadinasi kitais atvejais ji gali būti grąžinama. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas įrodė, kad atsakovės atstovas nesuteikė ieškovei pakankamai informacijos apie prekę bei apie galimybes grąžinti ieškovei netinkančią prekę.
Nesutiktina ir su atsakovės argumentu, jog ieškovas praleido terminą atsisakyti sutarties. Nustatyta, kad sutartyje paryškintu šriftu nurodyta, kad pirkėjas sutarties atsisakymo klausimais gali kreiptis nurodytais telefonais per 7 dienas nuo sutarties sudarymo dienos. Paryškinta informacija nėra išsami, nes nėra nurodyta, kad būtina dėl sutarties nutraukimo kreiptis raštu. Ieškovas paaiškino, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą telefonu dėl sutarties nutraukimo iš karto, kai gavo prekę, tačiau atsakovė nereagavo ir tik vėliau informavo ieškovą, kad pranešti apie atsisakymą reikia raštu. Prašymą raštu ieškovas pateikė 2013-04-12 (b. l. 72). Atsakovė nepaneigė ieškovo paaiškinimų (CPK 178 str.).Pagal bylos duomenis labiau tikėtina, jog atsakovės atstovai išsamiai nepaaiškino prekės grąžinimo ir sutarties nutraukimo galimybių, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas dėl sutarties nutraukimo nepraleido įstatymo nustatyto termino (CK 6.357 str. 4 d.). Ieškovas, jausdamasis apgautas, nes įsigijo prekių, kurios buvo žadėtos dovanų, turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir vadovaudamasis CK 6.353 str. 9 d. reikalauti sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo. Kadangi sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, šalių teises ir pareigas reglamentuoja ir CK 6.357 str. 7 d. ir 2001-07-11 ūkio ministro įsakymas Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“. Šiose teisės normose yra analogiškos nuostatos, kad savo teise nutraukti sutartį ar jos atsisakyti pirkėjas gali pasinaudoti, jei daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė, kad daikto ar pakuotės pakeitimo, kurie buvo būtini norint apžiūrėti daiktą, negalima laikyti esminiais daikto išvaizdos pakeitimais, kad kai kyla ginčas dėl daikto išvaizdos, gali būti skiriama ekspertizė, kurios išlaidas atlygina kaltoji šalis. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo faktą, kad prekė nesugadinta, remdamasi tik fotonuotraukomis iš laikraščio, tačiau kitų duomenų neteikė bei neprašė skirti ekspertizę, todėl teismas pagrįstai rėmėsi įrodymais, kurie buvo pateikti.
Atmestini atsakovo argumentai dėl pažeistų procesinių normų. Konstatuotina, kad teismas visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus. Vien tai, kad teismas sprendime rėmėsi ieškovo paaiškinimais, dėl kurių atsakovė nepateikė priešingų duomenų, nesuteikia pagrindo teigti, kad teismas pažeidė CPK nustatytus principus. Nesutiktina ir su tuo, kad teismas peržengė ieškinio ribas, įpareigodamas atsakovę pasiimti iš ieškovo prekes. Kadangi teismas vartojimo santykiuose privalo ex officio įvertinti sutarties sąlygas nepriklausomai nuo šalių pareikštų reikalavimų, todėl pagrįstai, remdamasis tuo, jog sutartis tarp šalių nutraukta, įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovo sumokėtas lėšas už grąžinamą prekę bei pasiimti prekę atgal.
Atmestini atsakovės argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, kad teisę į neturtinę žalą šiuo atveju numato LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Konstatuotina, kad teismas, vadovaudamasis minėtu įstatymu bei CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, bei įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, kad 1 000 L t neturtinės žalos atlyginimas yra protinga, teisinga ir sąžininga suma neturtinei žalai atlyginti.
Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas bei motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš atsakovės ieškovui priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės UAB „TORPOL Baltija“ ieškovui priteisti 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.