Kauno apygardos teismo nutartis

2022-09-01 · Civilinė byla Nr. e2A-921-390/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-01
Bylos Nr.
e2A-921-390/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01155-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Lina Žemaitienė, Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Jotuna“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-921-390/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01155-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko), Rasos Urbanavičiūtės ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jotuna“ ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jotuna“ priešieškinį ieškovui A. P. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – P. R. ir Z. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Ieškovas A. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jotuna“ 11 184,40 Eur skolą, 4 026,38 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priešieškinį atmesti.

II. Nurodė, kad šalys 2019 m. kovo 18 d. sudarė rangos sutartį Nr. JOT/190318 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei fasado šiltinimo bei fasado apdailos paslaugas trijų gyvenamųjų namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) , sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui už tinkamai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovui atlikus Sutartyje nurodytus darbus, atsakovė vengė priimti ieškovo atliktus darbus ir atsiskaityti už juos, todėl ieškovas perdavė atliktus darbus atsakovei 2019 m. liepos 3 d. vienašališkai, pasirašydamas galutinį atliktų darbų aktą. Atsakovės ieškovui mokėtini 14184,40 Eur su PVM. Kadangi 3 000 Eur atsakovė ieškovui buvo sumokėjusi avansu, atsakovė liko skolinga ieškovui 11 184,40 Eur su PVM. Atsakovė nėra neatsiskaičiusi, nors visi trys gyvenamieji namai, taip pat ir ieškovo atlikti darbai, naudojami pagal paskirtį. Kadangi atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus laiku sumokėti ieškovui už atliktus ir perduotus darbus, ieškovui iš atsakovės priteistini 4 026,38 Eur delspinigiai (Sutarties 6.1 punktas).

III. Atsakovė UAB „Jotuna“ nesutiko su ieškiniu ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo A. P. 7 549,44 Eur skolą, 3 686,80 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir visas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. birželio 25 d. elektroniniu bei registruotu laišku išsiuntė pretenziją ieškovui dėl nekokybiškai atliktų fasado šiltinimo darbų, 2019 m. birželio 27 d. raštu informavo ieškovą dėl galutinio darbų priėmimo ir nurodė, kad priima dalį fasado šiltinimo darbų, o būtent – fasado šiltinimo plokščių montavimą ir armavimo sluoksnio įrengimą. Tyrėjas I. M., į kurį kreipėsi atsakovė, 2019 m. liepos 2 d. trijų pastatų fasadų apdailos techninės būklės tyrimo aktu (toliau – Aktas) nustatė ieškovo atliktų darbų trūkumus ir pateikė rekomendacijas. Atsakovė 2019 m. liepos 15 d. raštu informavo ieškovą, kad nuo 2019 m. liepos 16 d. ketina pasitelkti kitus rangovus defektų pašalinimui, o trūkumų šalinimo išlaidas išskaičiuos iš ieškovui mokėtinų sumų. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu pateikė ieškovui 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 14 005,71 Eur išrašytą dėl atsakovės patirtų išlaidų samdant kitus rangovus ir perkant statybines medžiagas Akto rekomendacijose nurodytiems ieškovo atliktų darbų trūkumams pašalinti. Taip pat atsakovė pateikė 2019 m. rugpjūčio 30 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriuo atsakovė vienašališkai įskaitė ieškovo ir atsakovės priešpriešinius reikalavimus. Įvykdžius vienašalį ieškovo ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovas liko atsakovei skolingas 7 549,44 Eur. Ieškovas su atsakove neatsiskaitė, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 7 549,44 Eur skola. Iš ieškovo priteistinos ir netesybos (Sutarties 6.2 punktas) – 3 686,80 Eur delspinigiai.

V. Trečiasis asmuo Z. Š. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį prašė tenkinti. Trečiasis asmuo P. R. atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

VI. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo A. P. ieškinį atmetė, o atsakovės UAB „Jotuna“ priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1 244,45 Eur nuostolių atlyginimą, 3 686,80 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 159,90 Eur žyminį mokestį, 916,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 136,50 Eur teismo eksperto išlaidų atlyginimą bei valstybei 71,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

VII. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovo atliktų statybos darbų pagal šalių 2019 m. kovo 18 d. sudarytą rangos sutartį kokybės. Ieškovas nurodo, kad, atlikus sutartus darbus, atsakovė vengė priimti ieškovo atliktus darbus ir atsiskaityti už juos, todėl ieškovas perdavė atliktus darbus atsakovei 2019 m. liepos 3 d. vienašališkai pasirašydamas galutinį atliktų darbų aktą, o atsakovė iki šiol su juo neatsiskaitė. Atsakovė teigia, kad ieškovas negalėjo vienašališkai surašyti galutinio atliktų darbų akto ir juo perduoti atsakovei visų darbų, kadangi atsakovė ieškovui pareiškė pretenzijas dėl kai kurių atliktų darbų kokybės, t. y. atsakovė priėmė dalį ieškovo perduotų darbų: sumontuotas fasado šiltinimo plokštes ir įrengtą armavimo sluoksnį, tačiau atsisakė priimti ieškovo perduodamus apdailos sluoksnio įrengimo darbus. Be to, yra kilęs ginčas ir dėl stogo konstrukcijos skardos elementų aptaškymo struktūriniu tinku, kai ieškovas vykdė statybos darbus. Ieškovui atsisakius ištaisyti atliktų darbų trūkumus, atsakovė pasitelkė trečiuosius asmenis ir turėjo ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas – 14 005,71 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė vienašališkai įskaitė ieškovo ir atsakovės priešpriešinius reikalavimus, tačiau ieškovas liko atsakovei skolingas 7 549,44 Eur nuostolių atlyginimą.

VIII. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo esmę, nurodė, kad atsakovė turi įrodyti ieškovo atliktų statybos darbų trūkumų faktą ir patirtų nuostolių dydį, o ieškovas – įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes ir atliktų statybos darbų perdavimo vienašaliu aktu pagrindus. Be to, atsakovė turi įrodyti atlikto įskaitymo pagrindus.

IX. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ieškovui reiškia pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų gyvenamųjų namų fasadų apdailos darbų (netolygiai/per plonai nupurkštos/padengtos struktūros/dekoratyvinio tinko ir gruntinių dažų, dėl ko po lietaus gyvenamųjų namų fasaduose matosi dėmės) ir dėl dekoratyviniu tinku suteptos gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos dangos. Siekiant įvertinti atliktų statybos darbų kokybę, teismas nutartimi paskyrė byloje statybos techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui V. G.. Teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 31 d. Statybos techninės veiklos ekspertizės aktas.

X. Teismas nurodė, kad ieškovas, nors ir neturi statybos inžinieriaus kvalifikacijos, tačiau turi ilgametę darbinę patirtį ir užsiima/verčiasi kai kurių statybos darbų atlikimu pagal verslo liudijimą. Todėl darė išvadą, kad abi ginčo šalys užsiima komercine veikla statybos darbų srityje ir privalo suprasti bei prisiimti veiklos riziką, turėti statybos darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas.

XI. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nusprendė, kad atsakovė įrodė ieškovo atliktų gyvenamųjų namų fasadų apdailos darbų defektus. Ieškovas to neginčija ir šiuos faktus pripažįsta, tačiau neigia savo kaltę – nepripažįsta esąs už tai atsakingas. Teigia, kad: fasado darbai buvo atlikti atsakovės. medžiagomis, galimai nekokybiškomis, už ką pati atsakovė ir yra atsakinga; atsakovė kartu su visomis medžiagomis nepateikė ieškovui Ceresit CT 17 grunto, kuris reikalingas įgeriančių pagrindų paviršiams sutvirtinti; atsakovė siekė sutaupyti ir jos nurodymu gyvenamųjų namų fasadai buvo padengti plonesniu dekoratyvinio tinko sluoksniu ir plonesniu grumtinių dažų sluoksnių. Atsakovė nesutinka, teigia, kad medžiagas tiekė pagal ieškovo poreikį, o ieškovas tiekiamas medžiagas priimdavo ir nė karto atsakovei nepareiškė pastabų dėl naudojamų medžiagų bei nepateikė jokių pasiūlymų nukrypti nuo tiekiamų darbui medžiagų taikymo rekomendacijų (Sutarties 3.4.3 punktas). Ieškovas neneigia, kad dekoratyviniu tinku sutepęs gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos dangą.

XII. Teismas darė išvadą, kad abi šalys, užsiimančios komercine veikla statybos darbų srityje, turėjo žinoti ir, nenaudodamos grunto Ceresit CT 17, kuris reikalingas įgeriančių pagrindų paviršiams sutvirtinti pagal „Henkel“ Ceresit CT 60 eksploatacinių savybių deklaracijas ir technologinę kortelę, prisiėmė riziką ir atsakomybę už atliktų darbų kokybę. Be to: atsakovė, žinodama statomų gyvenamųjų namų fasadų plotus ir dekoratyvinio tinko Ceresit CT 60 specifikaciją (išeigą) bei gamintojo rekomendacijas, pateikė per mažą dekoratyvinio tinko Ceresit CT 60 kiekį, o ieškovas nepareikalavo jo daugiau; nepareikalavęs didesnio dekoratyvinio tinko kiekio, ieškovas nereikalavo ir grunto Ceresit CT 17, o atsakovė pati jo nepateikė. Todėl teismas nusprendė, jog dėl netinkamo gyvenamųjų namų fasadų apdailos darbų kaltos abi šalys: ir ieškovas, ir atsakovė lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc., tačiau dėl dekoratyviniu tinku suteptos gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos dangos kaltas tik ieškovas 100 proc.

XIII. Atsižvelgęs į nustatytą šalių kaltės laipsnį, teismas darė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai ne kartą atsisakė taisyti atliktų darbų trūkumus ir nepagrįstai 2019 m. liepos 3 d. vienašališkai pasirašytu galutiniu atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovei visus darbus, dėl ko šį vienašališkai pasirašytą galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą pripažintino negaliojančiu/niekiniu ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalis, 1.78 straipsnio 5 dalis).

XIV. Teismas nurodė, kad ieškovo atliktų gyvenamųjų namų fasadų apdailos darbų trūkumai ištaisyti, nors ir ne pagal specialisto I. M. rekomendacijas, ką pripažino atsakovės atstovai, taip pat ieškovo dekoratyviniu tinku sutepta gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos danga nenuvalyta, tačiau uždažyta – kas pagerino estetinį vaizdą, – todėl laikytina, kad ir šis ieškovo darbo trūkumas pašalintas, nors ir ne pagal specialisto I. M. rekomendacijas.

XV. Teismo vertinimu, atsakovė įrodė ieškovo atliktų gyvenamųjų namų fasadų apdailos darbų defektų šalinimo išlaidas/patirtus nuostolius, tačiau ne 14 005,71 Eur su PVM, o 12 049,16 Eur su PVM, nes atsakovė nepagrįstai priskaičiavo 21 proc. dydžio PVM mokestį už M. P. ir G. K. suteiktas paslaugas, nors pati PVM nemokėjo. Atsakovės atstovas pripažino patirtų nuostolių skaičiavimo klaidą.

XVI. Teismas nurodė, kad ieškovui privalu atsakovei atlyginti ne visus nuostolius, o tik jų dalį: 50 proc. gyvenamųjų namų fasadų apdailos darbų defektų šalinimo/fasadų perdažymo išlaidų, t. y. pusę 8696,89 Eur sumos (už fasadų dažus ir pagalbines medžiagas – 1 228,70 Eur be PVM; už pastolių nuomą – 325 Eur be PVM (650 Eur be PVM/ 2); už fasado dažymo darbus – 6816,91 Eur be PVM, skaičiuojant 21 proc. dydžio PVM tik nuo 1 228,70 Eur ir 325 Eur), t. y. 4 348,44 Eur, ir 100 proc. dekoratyviniu tinku suteptos gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos dangos perdažymo išlaidų, t. y. 3 352,28 Eur (už stogo dažus ir pagalbines medžiagas – 379,36 Eur be PVM; už pastolių nuomą – 325 Eur be PVM (650 Eur be PVM/ 2); ir už stogo valymo ir dažymo darbus – 2 500 Eur be PVM, skaičiuojant 21 proc. dydžio PVM tik nuo 379,36 Eur ir 325 Eur sumos. Visa ieškovo atsakovei atlygintina nuostolių suma yra 7 700,72 Eur (4348,44 Eur + 3352,28 Eur).

XVII. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo, jog atsakovė yra priėmusi dalį ieškovo atliktų darbų (fasado šiltinimo plokščių montavimo ir armavimo darbus), kurių vertė yra 9 456,27 Eur, ir kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 3 000 Eur avansą, todėl likusi mokėtina suma – 6 456,27 Eur.

XVIII. Teismas nusprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą įskaityti šalių priešpriešinius reikalavimus, t. y. ieškovo piniginį skolos reikalavimą atsakovei pagal Sutartį už atliktus statybos darbus ir atsakovės piniginį nuostolių atlyginimo reikalavimą ieškovui už jo pagal Sutartį atliktų statybos darbų trūkumų šalinimą (CK 6.130 straipsnio 1 dalyje). Tik patikslino įskaitytiną sumą, atsižvelgdamas į nustatytą atsakovės patirtų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį – 12 049,16 Eur – ir ieškovui tenkančią atlyginti dalį – 7 700,72 Eur. Atlikus tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovas atsakovei yra skolingas 1 244,45 Eur (7 700,72 Eur – 6 456,27 Eur), todėl šią sumą ir priteisė iš ieškovo atsakovei, t. y. ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies.

XIX. Teismas tenkino ir atsakovės reikalavimą dėl 3 686,80 Eur delspinigių priteisimo iš ieškovo, vadovaudamasis CK 6.71 straipsniu ir Sutarties 6.2 punktu.

XX. Atsižvelgęs į tenkintus ir atmestus reikalavimus, iš ieškovo priteisė 65 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų: 159,90 Eur žyminį mokestį, 916,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 136,50 Eur teismo eksperto išlaidų atlyginimą, bei valstybei– 71,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

XXI. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė ieškovo A. P. ieškinį atmesti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi, panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atsakovės UAB „Jotuna“ priešieškinį iš dalies tenkinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovės UAB „Jotuna” priešieškinį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. 2020 m. gruodžio 31 d. Teismo ekspertizės akte padarytos išvados pagrindžia, kad ginčo gyvenamųjų namų stogo skardos konstrukcijas nuo struktūrinio tinko Ceresit CT 60 buvo galima nuvalyti šios konstrukcijos paviršių jo nepažeidžiant, tam naudojant įvairius gamintojų rekomenduojamus valiklius, nedarančius įtakos skardos dangai, tačiau atsakovė stogo skardos konstrukcijų nuo struktūrinio tinko Ceresit CT 60 nevalė, o perdažė stogo parapetų skardos konstrukcijos ant nevalytų paviršių. Atsakovė stogo parapetų skardos konstrukcijas perdažė dėl subraižyto stogo konstrukcijų paviršiaus, o ne dėl dekoratyviniu tinku suteptos gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos dangos. Stogo dangos subraižymai atsirado ne dėl ieškovo, o dėl trečiųjų asmenų veiksmų, todėl teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 3 352,28 Eur dekoratyviniu tinku suteptos gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos dangos perdažymo išlaidas.

21.2. Pagal CK, Statybos įstatymo normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką už defektus atsakingas ne tik rangovas, bet ir statybos techninis prižiūrėtojas, kuris privalo tinkamai prižiūrėti rangovo atliekamą darbą bei kontroliuoti, kad darbai būtų atliekami kokybiškai. Šiuo atveju, 2022 m. vasario 21 d. vykusio teismo posėdžio metu ekspertas V. G. pažymėjo, kad visiškai nebuvo statybos darbų vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo priežiūros, ir būtent dėl projekto trūkumų ir visiško statybos darbų vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo priežiūros nebuvimo atsirado trijų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), defektai. Taip pat Sutartyje ieškovas vadinamas Rangovu, tačiau neypatingojo statinio rangovu gali būti fizinis asmuo, turintis statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Ieškovas neturi statybos inžinieriaus kvalifikacijos. Atsakovė, kaip profesionalus rangovas, turėjo atsakingai pasirinkti asmenis, kuriems patiki atlikti statybos rangos darbus, ir įvertinti galimas rizikas, ar jos pasirinkti asmenys pagal turimą kvalifikaciją sugebės tinkamai atlikti statybos rangos darbus. Išvada, kad statybos rangos darbai trijuose ginčo gyvenamuosiuose namuose buvo vykdomi statinių techniniam darbo projektui netenkinant nustatytų reikalavimų, taip pat rangovui neturint teisės atlikti pastatų išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų įrengimo darbus, dėl ko yra atsakinga atsakovė. Todėl, ieškovo nuomone, dėl netinkamo gyvenamųjų namų fasadų apdailos darbų kalta yra vien tik atsakovė, o ne ieškovas ir atsakovė lygiomis dalimis, kaip nusprendė teismas skundžiamu sprendimu.

21.3. Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Šiuo atveju ginčo gyvenamųjų namų defektai, t. y. netolygiai/per plonai nupurkšta/ padengta struktūra/dekoratyvinis tinkas ir gruntiniai dažai, dėl ko po lietaus gyvenamųjų namų fasaduose matėsi dėmės, ir dekoratyviniu tinku sutepta gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos danga, buvo tik vizualūs defektai, dėl ko namai galėjo būti tinkamai naudojami pagal paskirtį, todėl šių defektų taisyti nebuvo būtina. Be to, ieškovas sutiko pašalinti ginčo gyvenamųjų namų defektą - dekoratyviniu tinku suteptą namų stogų metalinės konstrukcijos dangą ir, kaip jau nurodyta, ieškovas nėra kaltas dėl stogo dangos subraižymų, todėl teismas nepagrįstai ieškovo vienašališkai pasirašytą Galutinį atliktų darbų aktą pripažino negaliojančiu/ niekiniu ex officio.

21.4. Atsakovė, reikalaujanti atlyginti statybos rangos defektų šalinimo išlaidas, turi įrodyti išlaidų (žalos) dydį. Tačiau šiuo atveju atsakovė pateikė į bylą sąskaitas faktūras, tačiau nepateikė jokių šių sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl nėra aišku, ar atsakovė nurodytas išlaidas patyrė.

21.5. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturi priešpriešinio vienarūšio reikalavimo į ieškovą, kadangi nesutiko su ieškovo siūlymu atlikti ekspertizę dėl tariamų ieškovo atliktų darbų trūkumo, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo ieškovo vienašalio darbų perdavimo akto, atsakovės reikalavimai ištaisyti tariamus darbų trūkumus bei atlyginti su tuo susijusius nuostolius nėra įrodyti ir yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, jog įvyko nuostolių atlyginimo prievolės įskaitymas, turi įrodyti konkrečios prievolės faktą. Tačiau 14 005,71 Eur dydžio nuostolių atlyginimo atsakovė iš ieškovo reikalavo nepagrįstai. Todėl teismas nepagrįstai atliko ieškovo ir atsakovės tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, po kurio ieškovas liko skolingas atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

21.6. Kadangi teismas sprendimu nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas yra atsakingas dėl statybos rangos darbų defektų, todėl iš ieškovo atsakovei nepagrįstai priteisė 3686,80 Eur delspinigius.

2. Atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2019 m. kovo 18 d. sudarė sutartį Nr. JOT/190318, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei fasado šiltinimo bei fasado apdailos paslaugas trijų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini)., sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui už tinkamai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Šalys sutarė, kad: darbų atlikimo terminas – 2019 m. gegužės 20 d., darbų kaina – 14,00 Eur/ m² su PVM; įrankiai ir statybinė įranga – ieškovo; medžiagas tiekia atsakovė. Pagal sutarties sąlygas ieškovas įsipareigojo nustatytu laiku pradėti darbus, kokybiškai juos atlikti, užbaigti ir perduoti atsakovei, ištaisyti defektus, darbus atlikti pagal statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus; savo kompetencijos ribose informuoti atsakovę apie pastebėtas klaidas, netikslumus arba defektus atsakovės pateiktoje projektinėje arba neprojektinėje dokumentacijoje bei teikti siūlymus jiems išvengti; laiku ir tinkamai informuoti atsakovę apie atliktų darbų etapus bei apie atliktų darbų priėmimo–perdavimo datą bei pateikti atsakovei atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktus; vykdyti visus teisėtus ir neprieštaraujančius sutarties nuostatoms raštiškus atsakovės nurodymus. Atsakovė įsipareigojo užtikrinti ieškovui sąlygas vykdyti numatytus darbus objekte ir sumokėti ieškovui už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimti darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka; priimti iš ieškovo tinkamai atliktus darbus. Šalys sutarė, jeigu ieškovas nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė turi teisę raštu reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba ieškovo sąskaita; duoti nurodymus ieškovui ir reikalauti jų vykdymo, jei statybos metu atsiliekama nuo darbų vykdymo grafiko ar sistemingai pažeidžiami sutartyje nurodyti kokybiniai reikalavimai; atsiskaitymas vyksta po tinkamo paslaugų suteikimo ir paslaugų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Atsakovas, laiku nesumokėjęs sutartyje nustatyto atlyginimo, pagal sutarties sąlygas moka ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

5. Ieškovas įrodinėjo, kad atlikus sutartus darbus, atsakovė vengė juos priimti ir už juos apmokėti, todėl ieškovas perdavė atliktus darbus atsakovei pagal 2019 m. liepos 3d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą. Kadangi atsakovė neapmokėjo už darbų atlikimą ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11 184 Eur skolą, 4 026,38 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6. Atsakovė atsikirsdama į ieškovo ieškinį įrodinėjo, kad ieškovas negalėjo vienašališkai surašyti galutinio atliktų darbų akto ir juo perduoti atsakovei visų darbų, nes atsakovė ieškovui pareiškė pretenzijas dėl kai kurių atliktų darbų kokybės, t. y. atsakovė priėmė dalį ieškovo perduotų darbų: sumontuotas fasado šiltinimo plokštes ir įrengtą armavimo sluoksnį, tačiau kitus darbus atsakovė atsisakė priimti. Taip pat argumentavo, kad ieškovas vykdydamas darbus ant stogo konstrukcijos skardos elementų aptaškė struktūriniu tinku. Tokiems darbams atlikti atsakovė pasitelkė trečiuosius asmenis ir atsakovė turėjo ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų – 14005,71 Eur. Dėl to atsakovė vienašališkai įskaitė ieškovo ir atsakovės priešpriešinius reikalavimus ir ieškovas liko atsakovei skolingas 7549,44 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 7549,44 Eur skolą, 3 686,80 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino ieškovo ieškinį nepagrįstu ir padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą įskaityti šalių priešpriešinius reikalavimus pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, piniginį skolos reikalavimą ir nuostolių atlyginimo reikalavimą pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas nustatė, kad atsakovės patirtų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydis yra 12049,16 Eur, o ieškovui tenkanti atlyginti dalis sudaro 7700,72 Eur. Teismas atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą galutinai konstatavo, kad ieškovas atsakovei yra skolingas 1244,45 Eur ( 7700,72 Eur – 6456,27 Eur) ir priešieškinį patenkino iš dalies.

Dėl apelianto apeliacinio skundo

8. Apeliacinį skundą byloje pateikė tik ieškovas. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą nurodydamas, kad ginčijamos teismo sprendimo dalys yra nepagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliacinio skundo argumentai yra susiję su neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų įvertinimu priimant teismo sprendimą.

9. Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Tokiu atveju, kvalifikuotina, kad tarp šalių susiformavo rangos teisiniai santykiai ir iškilusį tarp šalių ginčą reikia spręsti pagal CK normas reglamentuojančias rangos teisinius santykius ( 6.644 straipsnis).

10. Tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį kokybės ir atliktų darbų šalinimo išlaidų ištaisant darbų trūkumus, o taip pat atsakovės atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

11. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertindamas byloje pateiktus įrodymus nustatė 3 352,28 Eur išlaidas dėl dekoratyviniu tinku suteptos gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos dangos perdažymo. Teisėjų kolegija atsakydama į tai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus ir juos vertindamas konstatavo, kad dekoratyviniu tinku suteptos gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos dangos perdažymo išlaidos sudaro 3352,28 Eur ir sprendime detalizavo medžiagų bei darbų atlikimo darbų kainas. Byloje kitokių įrodymų paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje apeliantės nėra pateikta. Teisėjų kolegija, sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo sprendime atlikta argumentacija analizuojamu klausimu plačiau dėl to nepasisako tik pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Taigi spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pripažino, kad dekoratyviniu tinku suteptos stogų dangos išlaidos sudaro 3352,28 Eur.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovui reiškė pretenzijas dėl jo atliktų statybos darbų kokybės dar iki ieškovo 2019 m. liepos 3 d. vienašališkai pasirašyto galutinio atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto ir net iki ieškovo atsakovei pateikto pasirašyti 2019 m. birželio 20 d. galutinio atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto. Atsakovė pripažįsta, kad yra priėmusi dalį ieškovo atliktų statybos darbų, t. y. priėmusi sumontuotas fasado šiltinimo plokštes ir įrengtą armavimo sluoksnį, tačiau nėra priėmusi ieškovo apdailos sluoksnio įrengimo darbų. Apylinkės teismas nustatęs tokias aplinkybes ir atsižvelgdamas, kad ieškovas pats 50,00 proc. kaltas dėl gyvenamųjų namų fasadų apdailos darbų defektų ir 100,00 proc. kaltas dėl dekoratyviniu tinku suteptos gyvenamųjų namų stogų metalinės konstrukcijos dangos, sprendė jog ieškovas nepagrįstai ne kartą atsisakė taisyti atliktų darbų trūkumus ir nepagrįstai 2019 m. liepos 3 d. vienašališkai pasirašytu galutiniu atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovei visus darbus, dėl ko vienašališkai pasirašytą galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą pripažino negaliojančiu/niekiniu ex officio (savo iniciatyva) pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, CK 1.78 straipsnio 5 dalį.

13. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017 ).

14. Teisėjų kolegija įvertinusi šios nutarties 32 punkte nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės ir surinkti byloje įrodymai leido pirmosios instancijos teismui 2019 m. liepos 3 d. vienašališkai pasirašytą galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu ex officio ( teismo iniciatyva ), nes minėtas aktas buvo tiesiogiai susijęs su ginčo šalių pareikštais ieškinio bei priešieškinio reikalavimais. Rinkti papildomų įrodymų nereikėjo. Tokiu būdu, atmestini apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad teismas savo iniciatyva aptartą aktą nepagrįstai pripažino negaliojančiu.

15. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė reikalaudama atlyginti statybos defektų šalinimo išlaidas, turi įrodyti išlaidų ( žalos) dydį, tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus nėra aišku, ar tokias išlaidas atsakovė patyrė, o teismas jas nepagrįstai priteisė.

16. Atsakovė pareiškusi byloje priešieškinį prašė ir ieškovo priteisti 7549,55 Eur nuostoliams atlyginti ir 3686,80 Eur delspinigius. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į atsakovės patirtų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį bei ieškovui tenkančią atlyginti dalį išlaidų, o taip pat atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą nustatė, kad atsakovei ieškovas yra skolingas 1244,45 Eur.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

18. Nustatyta, kad šalys nesutaria dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio. Apylinkės teismas įvertinęs tiek ieškovo, tiek ir atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą argumentaciją bei pateiktus įrodymus dėl nuostolių dydžio bei atlikęs tarp ginčo šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą nustatė, kad ieškovas atsakovei yra skolingas 1244,45 Eur. Kadangi, apeliantas priešingų įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes nepateikia, tai apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus turi pagrindo spręsti ir laikyti protinga bei pagrįsta atsakovei susidariusių nuostolių dydį nustatyti 1244,45 Eur (CPK 178 straipsnis, CK 1. 5 straipsnis).

19. Įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, nustatytų CK. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą; įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006, 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėjebylojeNr.3K-3-593/2007,kt.).

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai akcentavo, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 30d. tarpusavio suderinimo akte nurodė, kad atsakovė yra priėmusi dalį ieškovo atliktų darbų pagal 2019 m. kovo 18 d. sutartį, kurių vertė yra 9456,27 Eur. Dar įvertinus atsakovės ieškovui sumokėtą 3000 Eur avansą, mokėtina suma sudaro 6456,27 Eur. Tokia suma apelianto nėra ginčijama. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 19.1-19.3, 19.6-19.10 punktuose nustatytas aplinkybes įvertinęs darė išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą įskaityti šalių priešpriešinius reikalavimus, t. y. ieškovo piniginį skolos reikalavimą atsakovei pagal 2019 m. kovo 18d. sutartį už atliktus statybos darbus ir atsakovės piniginį nuostolių atlyginimo reikalavimą ieškovui už jo pagal 2019 m. kovo 18d. atliktų statybos darbų trūkumų šalinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tokias byloje nustatytas aplinkybes, apylinkės teismo išvada yra teisinga, nes minėtos nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip kreditoriui apribojančios teisę pasinaudoti įstatyme ( CK 6. 130 straipsnis) nustatytu prievolės įvykdymo būdu – įskaitymu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti dėl CK 6. 130 straipsnio pažeidimo atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl apelianto aptarti apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

21. Kiti apelianto apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė tiek materialinės teisės, tiek ir procesinės teisės normas. Byloje nenustatyta, kad priimant sprendimą buvo pažeistos šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės ( CPK 176-178 straipsniai) bei vertinti byloje pateikti įrodymai (CPK 185 straipsnis). Naikinti teismo sprendimą ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisRasa UrbanavičiūtėLina Žemaitienė