Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. e2A-341-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
e2A-341-1120/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Agnė Tikniūtė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
I. L.
Atsakovas
A. S., Virgilijui A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-341-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01283-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. L. (I. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1094-565/2019 pagal ieškovo I. L. ieškinį atsakovams A. S. ir Virgilijui A. M. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. L. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu A. S. (toliau – atsakovas Nr. 1) ir Virgilijui A. M. (toliau – atsakovas Nr. 2) (toliau – atsakovai), kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovų solidariai 88 446,54 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. spalio 11 d. sudarė su atsakovu Nr. 1 baldų gamybos sutartį, kuria atsakovas Nr. 1 įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 1 d. pagaminti ir sumontuoti ieškovui baldus, o iki 2017 m. vasario 15 d. – pagaminti ir ieškovui pademonstruoti virtuvės salą. Baldų gamybos sutarties 4.2 papunktyje nustatyta, kad šie terminai ieškovui turi esminę reikšmę. 2016 m. spalio 1 d. ieškovas su atsakovu Nr. 2 sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovas Nr. 2 įsipareigojo solidariai su atsakovu Nr. 1 atsakyti ieškovui pagal baldų gamybos sutartį, jei atsakovas Nr. 1 neįvykdys ar netinkamai įvykdys įsipareigojimus pagal baldų gamybos sutartį.

3. 2016 m. lapkričio 8 d. ieškovas su atsakovu Nr. 1 sudarė durų gamybos sutartį, kuria atsakovas Nr. 1 įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 31 d. pagaminti ir sumontuoti ieškovui duris. Durų gamybos sutarties 4.2 papunktyje nustatyta, kad šis terminas ieškovui turi esminę reikšmę. 2016 m. lapkričio 8 d. ieškovas su atsakovu Nr. 2 sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovas Nr. 2 įsipareigojo solidariai su atsakovu Nr. 1 atsakyti ieškovui pagal durų gamybos sutartį, jei atsakovas Nr. 1 neįvykdys ar netinkamai įvykdys įsipareigojimus pagal durų gamybos sutartį.

4. 2017 m. balandžio 18 d. ieškovas su atsakovu Nr. 1 sudarė sieninių panelių gamybos sutartį, kuria atsakovas Nr. 1 įsipareigojo iki 2017 m. liepos 31 d. pagaminti ir sumontuoti ieškovui sienines paneles. Sieninių panelių gamybos sutarties 4.2 papunktyje nustatyta, kad šis terminas ieškovui turi esminę reikšmę. 2017 m. balandžio 18 d. ieškovas su atsakovu Nr. 2 sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovas Nr. 2 įsipareigojo solidariai su atsakovu Nr. 1 atsakyti ieškovui pagal sieninių panelių gamybos sutartį, jei atsakovas Nr. 1 neįvykdys ar netinkamai įvykdys įsipareigojimus pagal sieninių panelių gamybos sutartį.

5. Iki ieškinio padavimo dienos – 2018 m. liepos 13 d., atsakovas Nr. 1 nebuvo net iš dalies įvykdęs nė vienos iš šių sutarčių. Sutarčių 9.1 papunkčiuose nustatyta, kad atsakovas Nr. 1, neatlikęs darbų per sutartyse nustatytus terminus, moka ieškovui atitinkamai 0,15 proc., 0,2 proc. ir 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutartyse nurodytos gaminių kainos.

6. Už baldų gamybos sutartyje nustatyto įsipareigojimo pagaminti ir sumontuoti baldus nevykdymą atsakovas Nr. 1 turi sumokėti 11 466 Eur delspinigius, skaičiuojamus už 182 dienas nuo 42 000 Eur kainos; už baldų gamybos sutartyje nustatyto įsipareigojimo pagaminti ir pademonstruoti ieškovui virtuvės salą nevykdymą atsakovas Nr. 1 turi sumokėti 11 466 Eur delspinigius, skaičiuojamus už 182 dienas nuo 42 000 Eur kainos; už durų gamybos sutartyje nustatyto įsipareigojimo nevykdymą atsakovas Nr. 1 turi sumokėti 5 971,42 Eur delspinigius, skaičiuojamus už 182 dienas nuo 16 405 Eur kainos; už sieninių panelių gamybos sutartyje nustatyto įsipareigojimo nevykdymą atsakovas Nr. 1 turi sumokėti 15 319,85 Eur delspinigius, skaičiuojamus už 182 dienas nuo 16 835 Eur kainos. Bendra delspinigių suma yra 44 223,27 Eur.

7. 2019 m. vasario 5 d. pareiškimu dėl ieškinio kainos padidinimo prašomų priteisti delspinigių sumą ieškovas padidino 44 223,27 Eur, paskaičiuodamas papildomus delspinigius už 182 dienas, praėjusias po ieškinio teismui pateikimo. Tokiu būdu, bendra priteisti prašomų delspinigių suma sudarė 88 446,57 Eur. Delspinigiai turi būti priteisti solidariai ir iš atsakovo Nr. 2, laidavusio už tinkamą atsakovo Nr. 1 įsipareigojimų pagal sutartis įvykdymą.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Nr. 1 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad darbų pagal su ieškovu sudarytas sutartis atlikimo eigą turėjo koordinuoti atsakovas Nr. 2. Atsakovas Nr. 2 turėjo paimti iš ieškovo avansus, skirtus atsiskaityti su atsakovu Nr. 1 ir medienai pirkti, taip pat organizuoti medienos pirkimą ir pristatymą atsakovui Nr. 1. Atsakovas Nr. 2 nuolat teigdavo atsakovui Nr. 1, kad jis dar nėra gavęs pinigų iš ieškovo. Vėliau atsakovas Nr. 1 iš ieškovo sužinojo, kad ieškovas perdavė pinigus atsakovui Nr. 2, tačiau atsakovas Nr. 2 laiku neperdavė pinigų atsakovui Nr. 1, laiku nenupirko medienos ir nepristatė jos atsakovui Nr. 1. Pirmą medienos partiją atsakovas Nr. 2 perdavė atsakovui Nr. 1 tik 2017 m. vasario 15 d., o visa reikalinga mediena ir pinigai atsakovui Nr. 1 perduoti 2018 m. gegužę. Todėl atsakovas Nr. 1 sutartyse nustatytais terminais nepagamino ir neperdavė ieškovui gaminių.

Šalies argumentai

9. Atsakovas Nr. 2 su ieškiniu nesutiko. Atsakovas Nr. 2 nurodė, kad gaminiai buvo gaminami pažeidžiant sutartyse nustatytus terminus dėl atsakovo Nr. 1, o ne dėl atsakovo Nr. 2 kaltės. Medieną rinkosi ir su tiekėjais tarėsi atsakovas Nr. 1, o atsakovas Nr. 2 tik organizuodavo atsiskaitymus su atsakovo Nr. 1 nurodytais tiekėjais. Pirmą avansą ieškovas sumokėjo 2016 m. spalio 16 d., ir šis avansas iš karto buvo perduotas atsakovui Nr. 1. Atsakovas Nr. 1 gaminius gamino per lėtai ir buvo nuolat raginamas nepažeisti sutartyse nustatytų terminų, tačiau atsakovas Nr. 1 atsakydavo, kad turi nebaigtų darbų kituose objektuose ir darbų pagal su ieškovu sudarytas sutartis grafikus pasivys. Atsakovas Nr. 2 taip pat nurodė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl teismas turi šiuos delspinigius sumažinti. Atsakovo Nr. 2 žiniomis, durys pagamintos laiku, tačiau ieškovas papildomai pareikalavo, kad duryse būtų įdėti skydeliai su ieškovo inicialais, todėl durų gamyba užtruko. Baldų montavimas užtruko, nes nebuvo baigti kitų rangovų atliekami darbai. Delspinigių dydis pagal sieninių panelių gamybos sutartį beveik lygus visai šios sutarties vertei. Turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl laiku nepagamintų gaminių patyrė kokius nors nuostolius. Be to, dalis gaminių pagal sutartis jau yra pagaminta ir perduota ieškovui. Nors sutartyse nurodyta, kad terminų laikymasis ieškovui turi esminę reikšmę, tačiau ieškovas nesiėmė veiksmų reikalauti, kad sutartys būtų vykdomos laiku, o su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams nuo sutarčių įvykdymo terminų pabaigos. Atsakovai į teismo posėdį neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 10 000 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis priteisė 225 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Šalies argumentai

11. Ieškovas prašė priteisti 88 446,54 Eur delspinigius už 360 kalendorinių dienų. Prieštaravimų, kad prašomi priteisi delspinigiai apskaičiuoti ne pagal sutarčių sąlygas, byloje nepateikta. Teismas sprendė, kad prašomi priteisti delspinigiai aiškiai per dideli ir sumažino juos iki 10 000 Eur. Teismas sprendė, kad delspinigiai žymiai viršijo bendrą sutarčių kainą, kuri yra 63 500 Eur (35 150 Eur + 13 870 Eur + 14 480 Eur). Atsakovas Nr. 1 yra fizinis asmuo. 88 446,54 Eur delspinigių suma fiziniam asmeniui laikytina objektyviai didele. Įsipareigojimai pagal sutartis (su nedideliais trūkumais) jau yra įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Ieškovo pateikti įrodymai nesudarė pagrindo konstatuoti, kad dėl sutarčių įvykdymo terminų pažeidimo ieškovas patyrė 28 565,15 Eur nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos už buto nuomą ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. spalio, nors, ieškovo teigimu, dėl neįvykdytų sutarčių ieškovas negalėjo įsikelti gyventi į namą, kuriame gaminiai turėjo būti sumontuoti, o turėjo nuomotis butą. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtino, kad 2013 m. patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovas iki 2018 m. spalio 31 d. nuomojosi butą ir laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. spalio už buto nuomą ir komunalines paslaugas sumokėjo 28 565,15 Eur.

13. Tačiau teismo vertinimu šie įrodymai nepatvirtino, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. spalio negalėjo persikelti gyventi į namą būtent dėl ginčo gaminių nesumontavimo, o ne ir dėl kitų namo statybos / įrengimo darbų neužbaigimo. Atsakovas Nr. 2 savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovo name buvo atliekami ir kitų rangovų darbai. Šių aplinkybių ieškovas neneigė. Be to, buto nuomos sutartis iki 2018 m. spalio 31 d. pratęsta 2017 m. balandžio 30 d. susitarimu, t. y. dar iki sutartyse nustatytų gaminių sumontavimo terminų pabaigos. Byloje nebuvo duomenų, leidžiančių susieti šį nuomos sutarties pratęsimą / jo trukmę būtent su būsimu įsipareigojimų pagal sutartis įvykdymo terminų pažeidimu.

14. Atsakovas Nr. 2 laidavimo sutartimis įsipareigojo solidariai su atsakovu Nr. 1 atsakyti ieškovui, jei atsakovas Nr. 1 neįvykdys bet kokių pagal sutartis su ieškovu jam priklausančių mokėjimų – delspinigių, baudų. Todėl 10 000 Eur delspinigiai ieškovo naudai priteisti solidariai iš atsakovų. Iš atsakovų ieškovo naudai priteistos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistas 225 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintų ieškinio reikalavimų sumą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

15. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 88 446,54 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

22.1. Ieškovas sumokėjo atsakovui Nr. 1 avansinius mokėjimus pagal sudarytas sutartis (pagal baldų gamybos sutartį – 25 000 Eur; pagal durų gamybos sutartį – 5 000 Eur; pagal sieninių panelių gamybos sutartį – 2 000 Eur) bei pateikė atsakovui Nr. 1 brangiai kainavusias medžiagas, reikalingas sutarties įvykdymui.

22.2. Sprendime netiksliai nurodyta bendra ieškovo ir atsakovo Nr. 1 sutarčių kaina. Teismas nurodė, kad visų sudarytų sutarčių vertė sudaro 63 500 Eur (35 150 Eur + 13 870 Eur + 14 480 Eur), tačiau sutartyse nurodytos kitos sumos, kurias sudėjus gaunasi 75 240 Eur (42 000 Eur + 16 405 Eur + 16 835 Eur). Nurodytos sumos neapima ieškovo atsakovui Nr. 1 perduotų medžiagų vertės, kuri sudarė virš 48 000 Eur.

22.3. Visose ieškovo ir atsakovo Nr. 1 sudarytose sutartyse aiškiai nurodyta, kad ieškovui prievolių įvykdymo terminas turi esminę reikšmę. Atsakovas Nr. 1 buvo aiškiai informuotas apie tai, kad ieškovui yra labai svarbu, kad sutartyse numatyti darbai būtų atlikti numatytu laiku, nes ieškovui reikėjo derinti kitų darbų atlikimą įrenginėjamame name bei buvo siekiama greičiau įsikelti į savo gyvenamąjį namą.

22.4. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl aplinkybės, kad sutartys sudarytos tarp vartotojo (ieškovo) ir verslininko (atsakovo Nr. 1, kuris veikė pagal verslo liudijimą). Sutarčių šalys laisva valia tarėsi dėl visų sutarties sąlygų, įskaitant ir netesybų (delspinigių) dydžio, bet būtent atsakovas Nr. 1 buvo profesionalas, ilgą laiką vykdantis komercinę veiklą. Atsakovas Nr. 1 veikė kaip verslo subjektas jau ilgą laiką atliekantis panašius darbus įvairiems užsakovams. Atsakovas Nr. 1, kaip savo srities profesionalas, galėjo suplanuoti ir numatyti visus darbus bei jiems atlikti reikalingą tinkamą terminą. Atsakovas Nr. 1 galėjo ir privalėjo įvertinti sudaromų sutarčių nuostatas, įvertinti savo galimybes laiku vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes.

22.5. Teismas taip pat neįvertino ieškovo procesiniuose dokumentuose pabrėžtos aplinkybės, kad sudarytų sutarčių vykdymo eigoje tapdavo aišku, jog atsakovas Nr. 1 nesugeba laiku įvykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Todėl atsakovui Nr. 1 žadant greitai užbaigti vėluojančius darbus ir siekiant užtikrinti prievolių, numatytų vėliau sudaromose sutartyse, įvykdymą laiku, šalys, pasirašydamos vėlesnes sutartis, sutardavo dėl didesnio delspinigių dydžio. Pirmoje šalių sudarytoje sutartyje – 2016 m. spalio 11 d. baldų gamybos sutartyje nustatyti 0,15 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, o vėliausiai sudarytoje 2017 m. balandžio 18 d. sieninių panelių gamybos sutartyje jau sutarta dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną.

22.6. Ieškovui priimant sprendimą sudaryti sutartis su atsakovu Nr. 1, svarbų vaidmenį atliko atsakovo Nr. 2 pasirengimas laiduoti už tinkamą atsakovo Nr. 1 įsipareigojimų įvykdymą. Būtent atsakovo Nr. 2 prisiimti įsipareigojimai leido ieškovui apsispręsti pasirašyti su atsakovu Nr. 1 ir sieninių panelių gamybos sutartį, nors tuo metu jau paaiškėjo vėlavimai pagal baldų gamybos sutarties sąlygas.

22.7. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad sutartis dėl buto nuomos pratęsta būtent paaiškėjus, kad svarbiausi darbai pagal sutartis su atsakovu Nr. 1 nebus atlikti laiku. Būtent baldų gamybos sutartyje nurodyti atsakovo Nr. 1 įsipareigojimai (sutarties suma – 42 000 Eur) buvo itin reikšmingi ieškovui. Šioje sutartyje nurodytas įvykdymo terminas 2017 m. gegužės 1 d. buvo suderintas su buto nuomos sutarties pabaigos terminu, t. y. atsakovams įvykdžius savo įsipareigojimus pagal baldų gamybos sutartį laiku, ieškovas turėtų galimybę persikelti į savo įrenginėjamą namą. Tačiau būtent dėl atsakovo Nr. 1 vėlavimo įvykdyti baldų gamybos sutartį, ieškovas buvo priverstas pratęsti buto nuomos terminą 2017 m. balandžio 30 d.

22.8. Nors ieškovo įrenginėjamame name buvo atliekami ir kitų rangovų darbai, tačiau neturint įrengtos virtuvės ir joje sumontuotų baldų (tą turėjo atlikti atsakovas Nr. 1 pagal baldų gamybos sutartį) ieškovas negalėjo pradėti gyventi dar įrenginėjamame name. Be to, dėl atsakovo Nr. 2 atliekamų darbų vėlavimo, ieškovas susidūrė su sunkumais organizuojant kitų rangovų darbus.

22.9. Nors įsipareigojimai pagal sutartis jau yra įvykdyti (su trūkumais), tačiau sutarčių įvykdymo terminai pažeisti žymiai – apie du metus. Ieškovas ir atsakovai, sudarydami sutartis, atsižvelgė į sutarčių įvykdymo terminų svarbą ieškovui ir laisvai susitarė dėl netesybų, kurie atspindėjo galimus ieškovo nuostolius, dydžio. Dėl atsakovų itin ilgo sutarčių įvykdymo termino pažeidimo ieškovas patyrė reikšmingus nepatogumus bei finansinius nuostolius.

22.10. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad dėl netinkamo atsakovų įsipareigojimų vykdymo ieškovo patirti nuostoliai sudaro mažiausiai 28 565,15 Eur, todėl teismas negalėjo sumažinti ieškovui priteisiamus delspinigius, kad jie taptų mažesni už šiuos ieškovo patirtus nuostolius.

22.11. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turėtų būti konstatuojama, kad ieškovas laisva valia susitarė su atsakovais dėl netesybų, kurių dydis buvo sąmoningai ir racionaliai šalių nustatytas atsižvelgiant į svarbą ieškovui laiku gauti sutarčių įvykdymo rezultatą. Sutariant dėl netesybų dydžio vėlesnėse sutartyse šalys atsižvelgė į atsakovo Nr. 1 vėlavimus pagal baldų gamybos sutartį ir jo pažadus greitai įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus.

22.12. Ieškovas turėjo itin reikšmingas išlaidas, vykdant savo įsipareigojimus pagal sutartis (avanso sumokėjimas, medžiagų nupirkimas) ir pagrįstai tikėjosi atsakovų įsipareigojimų įvykdymo laiku. Dėl atsakovų itin ilgo vėlavimo įvykdyti savo sutartines prievoles ieškovas patyrė reikšmingų nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

3. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad jeigu pirmosios instancijos teismas būtų atsižvelgęs į visas šalių sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, nebūtų buvę pagrindo sumažinti ieškovo reikalaujamų delspinigių, o net ir sumažinus reikalaujamus delspinigius, priteista suma negalėjo būti mažesnė nei ieškovo nuostoliai dėl netinkamo sutarčių vykdymo. Taigi, apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

4. Kaip jau pirmosios instancijos teismo nustatyta, ieškovas su atsakovu Nr. 1 sudarė tris sutartis: 1) 2016 m. spalio 11 d. baldų gamybos sutartį, kuria atsakovas Nr. 1 įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 1 d. pagaminti ir sumontuoti ieškovui baldus, o iki 2017 m. vasario 15 d. – pagaminti ir ieškovui pademonstruoti virtuvės salą, numatyti delspinigiai – 0,15 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutartyje nurodytos bendros kainos; 2) 2016 m. lapkričio 8 d. durų gamybos sutartį, kuria atsakovas Nr. 1 įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 31 d. pagaminti ir sumontuoti ieškovui duris, numatyti delspinigiai – 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutartyje nurodytos bendros kainos; 3) 2017 m. balandžio 18 d. sieninių panelių gamybos sutartį, kuria atsakovas Nr. 1 įsipareigojo iki 2017 m. liepos 31 d. pagaminti ir sumontuoti ieškovui sienines paneles, numatyti delspinigiai – 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutartyje nurodytos bendros kainos.

5. Ieškovas su atsakovu Nr. 2 sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovas Nr. 2 įsipareigojo solidariai su atsakovu Nr. 1 atsakyti ieškovui pagal ieškovo ir atsakovo Nr. 1 sudarytas sutartis, jei atsakovas Nr. 1 neįvykdys ar netinkamai įvykdys įsipareigojimus pagal minėtas sutartis.

6. Ieškovas solidariai iš atsakovų reikalavo priteisti delspinigius: 1) už baldų gamybos sutartyje nustatyto įsipareigojimo pagaminti ir sumontuoti baldus nevykdymą iki ieškinio pateikimo – 11 466 Eur už 182 dienas nuo 42 000 Eur kainos ir po ieškinio pateikimo papildomai 11 466 Eur už 182 dienas nuo 42 000 Eur kainos; už baldų gamybos sutartyje nustatyto įsipareigojimo pagaminti ir pademonstruoti ieškovui virtuvės salą nevykdymą iki ieškinio pateikimo – 11 466 Eur už 182 dienas nuo 42 000 Eur kainos ir po ieškinio pateikimo papildomai 11 466 Eur už 182 dienas nuo 42 000 Eur kainos; 2) už durų gamybos sutartyje nustatyto įsipareigojimo nevykdymą iki ieškinio pateikimo – 5 971,42 Eur už 182 dienas nuo 16 405 Eur kainos ir po ieškinio pateikimo papildomai 5 971,42 Eur už 182 dienas nuo 16 405 Eur kainos; 3) už sieninių panelių gamybos sutartyje nustatyto įsipareigojimo nevykdymą iki ieškinio pateikimo – 15 319,85 Eur už 182 dienas nuo 16 835 Eur kainos ir po ieškinio pateikimo papildomai 15 319,85 Eur už 182 dienas nuo 16 835 Eur kainos. Tokiu būdu, bendra priteisti prašomų delspinigių suma sudarė 88 446,54 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad delspinigiai žymiai viršija bendrą sutarčių kainą, kuri yra 63 500 Eur, o atsakovas Nr. 1 yra fizinis asmuo, 88 446,54 Eur delspinigių sumą fiziniam asmeniui teismas laikė objektyviai didele. Taip pat teismas nustatė, kad įsipareigojimai pagal sutartis (su nedideliais trūkumais) jau yra įvykdyti. Taip pat sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl sutarčių įvykdymo terminų pažeidimo ieškovas patyrė 28 565,15 Eur nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos už buto nuomą ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. spalio. Ieškovo teigimu, dėl neįvykdytų sutarčių ieškovas negalėjo įsikelti gyventi į namą, kuriame gaminiai turėjo būti sumontuoti, o turėjo nuomotis butą, tačiau teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių susieti šį nuomos sutarties pratęsimą / jo trukmę būtent su būsimu įsipareigojimų pagal sutartis įvykdymo terminų pažeidimu.

8. Apeliaciniu skundu ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pagrindo mažinti delspinigius nebuvo, o jeigu teismas ir nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti ieškovo reikalaujamus iš atsakovų priteisti delspinigius, jų negalėjo sumažinti daugiau nei ieškovo nuostoliai.

9. Nagrinėjamu atveju vertintina ar yra pagrindas ieškovo reikalaujamą delspinigių sumą sumažinti, o nustačius pagrindą sumažinti prašomus priteisti delspinigius, nustatytina delspinigių mažinimo apimtis.

Dėl netesybų mažinimo pagrindų

10. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.)

11. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas neturi paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Teismai, atsižvelgdami į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siekdami nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, sprendžia, ar netesybos nėra per didelės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

12. Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

13. Iš bylos duomenų spręstina, kad ieškovui esminę reikšmę turėjo sutartyse nustatytų terminų laikymasis, tai buvo viena iš esminių sutarčių sąlygų. Sutartims vykdyti ieškovo buvo perduotos didelės vertės medžiagos, sutartimis numatyti 32 000 Eur dydžio avansiniai mokėjimai (kuriuos ieškovas atliko), todėl ieškovas negalėjo šių sutarčių efektyviai nutraukti. Sutartys buvo įvykdytos reikšmingai praleidus jose nustatytus terminus (baldų gamybos sutarties įsipareigojimų įvykdymas vėlavo 672 dienas, durų gamybos sutarties įsipareigojimų įvykdymas vėlavo 642 dienas, sieninių panelių gamybos sutarties įsipareigojimų vykdymas vėlavo 581 dieną), byloje nepateikta įrodymų, objektyviai patvirtinančių vėlavimo priežastis. Be to, atsakovas Nr. 1 yra verslininkas, veikiantis pagal verslo liudijimą, o ieškovas – fizinis asmuo, siekiantis įgyti savo asmeninėms reikmėms sutarčių objektus. Šios aplinkybės rodo ieškovo aukštų lūkesčių dėl sutartinių terminų laikymosi egzistavimą ir atsakovo Nr. 1 žinojimą apie šiuos lūkesčius ir galėjimą įvertinti įsipareigojimų prisiėmimo riziką.

14. Pirmosios instancijos teismas netesybas už praleistą prievolės įvykdymo terminą sumažino, apelianto, teigimu, nepagrįstai. Todėl teisėjų kolegija pakartotinai vertina, ar netesybos galėjo būti sumažintos, tuo tikslu analizuodama ginčo sutarties kainą, pažeidimo sunkumą, faktiškai patirtus ieškovo nuostolius bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

15. Kadangi gali būti mažinamos tik neprotingai didelės netesybos, sprendžiant dėl netesybų proporcingumo visų pirma vertintina netesybų suma santykyje su sutarties kaina. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo bendrą sutarčių kainą ir nurodė žemesnę nei faktinė sutarties kaina. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendra sutarčių kaina – 63 500 Eur (35 150 Eur + 13 870 Eur + 14 480 Eur), nors ieškovo teigimu bendra sudarytų sutarčių kaina – 75 240 Eur (42 000 Eur + 16 405 Eur + 16 835 Eur).

16. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. Nors kaina, nurodyta baldų, durų ir sieninių panelių gamybos sutartyse yra 75 240 Eur (42 000 Eur + 16 405 Eur + 16 835 Eur), tai yra tokia, kaip teigia ieškovas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, faktinė ieškovo sumokėta kaina buvo mažesnė – 2019 m. kovo 4 d. ieškovas su atsakovu Nr. 1 pasirašė baldų, durų ir sieninių panelių priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose nurodyta 63 500 Eur kaina (35 150 Eur + 13 870 Eur + 14 480 Eur), taigi būtent tokia kaina, kokią nurodė ir apskaičiavo pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir apskaičiavo bendrą sutarčių kainą, kuri lygi ne pradinio susitarimo, bet faktinio apmokėjimo kainai. Taigi galutinėmis sutarčių kainomis laikytinos šalių priėmimo-perdavimo aktuose nurodytos sumos (35 150 Eur, 13 870 Eur, 14 480 Eur).

17. Kaip jau nustatyta, galutinė baldų gamybos sutarties kaina – 35 150 Eur, galutinė durų gamybos sutarties kaina – 13 870 Eur, galutinė sieninių panelių gamybos sutarties kaina – 14 480 Eur. Ieškovo reikalaujama priteisti delspinigių suma už įsipareigojimų pavėluotą vykdymą pagal baldų gamybos sutartį – 45 864 Eur, pagal durų gamybos sutartį – 11 942,84 Eur, pagal sieninių panelių gamybos sutartį – 30 639,70 Eur. Įvertinus nurodytas sumas akivaizdu, kad ieškovo prašomų priteisti delspinigių suma žymiai viršija bendrą sutarčių kainą. Galutinė sutarčių kaina – 63 500 Eur, o prašomų priteisti delspinigių suma – 88 446,54 Eur, taigi patenkinus ieškovo reikalavimus visa apimtimi, ieškovas gautų, nors ir pavėluotai, esminę sutarčių siekiamą naudą (baldų, durų, sieninių panelių pagaminimą ir sumontavimą) neatlygintinai ir dar papildomai 24 946,54 Eur.

18. Pažymėtina, kad ieškovas prašomus priteisti delspinigius apskaičiavo ne pagal minėtas galutines sutarčių kainas (35 150 Eur, 13 870 Eur, 14 480 Eur), o pagal pirmines sutarčių kainas (42 000 Eur + 16 405 Eur + 16 835 Eur). Skaičiuojant prašomus priteisti delspinigius ieškovo nurodytu būdu, bet nuo realiai už sutarčių vykdymą sumokėtų sumų, kurios nurodytos priėmimo-perdavimo aktuose (35 150 Eur, 13 870 Eur, 14 480 Eur), apskaičiuojami žymiai mažesni nei ieškovo prašomi priteisti delspinigiai: 1) pagal baldų gamybos sutartį – 19 191,90 Eur (35 150 Eur x 0,15 proc. x 364 dienos); 2) pagal durų gamybos sutartį – 10 097,36 Eur (13 870 Eur x 0,2 proc. x 364 dienos); 3) pagal sieninių panelių gamybos sutartį – 26 353,60 Eur (14 480 Eur x 0,5 proc. x 364 dienos). Galutinė delspinigių suma, apskaičiuota pagal sutarčių nuostatas, sudaro 55 642,86 Eur.

19. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į sutartimis nustatytų delspinigių dydį – baldų gamybos sutartyje 0,15 proc., durų gamybos sutartyje 0,2 proc., sieninių panelių gamybos sutartyje 0,5 proc., skaičiuojant nuo bendros sutarties kainos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Nors šalių teisė susitarti dėl delspinigių dydžio negali būti paneigta, kasacinio teismo praktikoje tinkamu netesybų dydžiu buvo pripažinti 0,1 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008); o 0,2 proc. dydžio delspinigiai pripažinti aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; taip pat žr. 2005 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; kt.).

20. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad netesybų reikalaujama tik už praleistą sutarties terminą, o ne už pagrindinės prievolės neįvykdymą, nes pagal sutartis gamintus baldus, duris ir sienines paneles atsakovas Nr. 1 ieškovui perdavė 2019 m. kovo 4 d. (nors ir praėjus 234 dienoms po civilinės bylos iškėlimo).

21. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad netesybų priteisimas visa apimtimi atliktų ne kompensacinę ir prevencinę civilinės atsakomybės funkciją, bet neproporcingai nubaustų pažeidusius sutarties terminą atsakovus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja pagrindai mažinti ieškovo reikalaujamų delspinigių sumą, jai esant aiškiai per didelei palyginus su sutarties kaina ir sutartimis esant įvykdytoms. Nustačius, kad egzistuoja pagrindai mažinti ieškovo reikalaujamus delspinigius, vertintina, kokia apimtimi jų mažinimas yra galimas nagrinėjamu atveju.

Dėl netesybų mažinimo apimties

22. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

23. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

24. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo Nr. 1 netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovas patyrė nuostolių, o nuostoliai susiję su kito gyvenamojo būsto nuoma ir naudojimu už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. (kai jau turėjo būti pilnai atlikti darbai pagal 2016 m. spalio 11 d. baldų gamybos sutartį) iki 2018 m. spalio 31 d. sudaro 28 565,15 Eur.

25. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ieškovo pateiktus įrodymus dėl ieškovo nuostolių, sprendė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių susieti nuomos sutarties pratęsimą / jo trukmę (nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) būtent su būsimu įsipareigojimų pagal sutartis įvykdymo terminų pažeidimu.

26. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas, pagal buto nuomos sutarties pratęsimo susitarimą, butą po sutarties pratęsimo nuomojo nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., o atsakovas Nr. 1 virtuvės baldus turėjo pagaminti ir sumontuoti iki 2017 m. gegužės 1 d., o pagamino ir sumontavo tik 2019 m. kovo 4 d., duris turėjo pagaminti ir sumontuoti 2017 m. gegužės 31 d., o pagamino ir sumontavo tik 2019 m. kovo 4 d., sienines paneles turėjo pagaminti ir sumontuoti 2017 m. liepos 31 d., o pagamino ir sumontavo tik 2019 m. kovo 4 d.

27. Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, ieškovas nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. nuomojo butą, o ieškovo nurodomą sumą (28 565,15 Eur), kurią jis įvardina kaip nuostolius, patirtus dėl netinkamo sutarčių vykdymo, sudaro: būsto nuoma – 24 501,78 Eur ir su būsto naudojimu susiję mokesčiai – 4 063,37 Eur (vanduo, dujos, elektra, apsauga, skambučiai, internetas, šiukšlių išvežimas ir kitos komunalinės paslaugos).

28. Kolegijos vertinimu, su buto naudojimu susiję mokesčiai – 4 063,37 Eur nepatenka į ieškovo patirtų nuostolių kategoriją, nes ieškovas su būsto naudojimu susijusias išlaidas būtų patyręs ir gyvendamas savo name. Dėl 24 501,78 Eur nuompinigių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių susieti nuomos sutarties pratęsimą / jo trukmę (nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) būtent su įsipareigojimų pagal sutartis įvykdymo terminų pažeidimu. Tokia išvada laikytina teisinga dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog namas buvo tinkamas gyventi ir tik dėl atsakovo gamintų baldų neįrengimo ieškovas negalėjo apsigyventi name. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas buto nuomos sutartį jau buvo sudaręs 2013 m. ir nuomotame bute gyveno dar iki su atsakovu Nr. 1 pasirašant sutartis dėl baldų, durų ir sieninių panelių gamybos, todėl matyti, kad ieškovas name negalėjo gyventi dar iki sutarčių su atsakovu Nr. 1 sudarymo. Be to, ieškovas minėtą butą nuomojo iki 2018 m. spalio 31 d., ilgesniam laikotarpiui nuomos sutarties nepratęsė, nors atsakovas Nr. 1 2018 m. spalio 31 d. dar nebuvo pagaminęs ir sumontavęs baldų (pagaminti ir sumontuoti baldai ieškovui perduoti 2019 m. kovo 4 d.), todėl pagrįstas teiginys, kad atsakovo baldų nepagaminimas ir nesumontavimas nelėmė ieškovo negalėjimo gyventi savo name ir neturėjo sąsajų su ieškovo patirtomis išlaidomis buto nuomai. Dėl to, minėtos sumos negali būti laikomos tikraisiais ieškovo nuostoliais, dėl atsakovo Nr. 1 sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, o kitų įrodymų apie ieškovo nuostolius byloje nėra, todėl tinkamu ieškovui priteistinu delspinigių dydžiu laikytina suma, nustatyta pirmosios instancijos teismo, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes.

29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašomi priteisti delspinigiai aiškiai per dideli ir protingas priteistinų delspinigių dydis, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias aplinkybes (didelę sutarčių kainą, brangias medžiagas, aukštos kokybės reikalavimus, darbų atlikimo terminų svarbą ieškovui, žymų sutartinių terminų praleidimą, duomenų apie pagrįstą vėlavimą nebuvimą, baldams jau esant sumontuotiems ir perduotiems ieškovui bei įrodymų, galinčių pagrįsti tikruosius ieškovo nuostolius nebuvimą) yra 10 000 Eur. 10 000 Eur suma, palyginus ją su pagal sutartis atsakovui Nr. 1 sumokėtomis sumomis (63 500 Eur) sudaro beveik 16 proc. visų sutarčių kainos. Kolegijos nuomone, būtent ši suma laikytina protinga ir pakankama ieškovo nepatogumams dėl atsakovo Nr. 1 sutartinių terminų nesilaikymo kompensuoti.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovui apeliaciniu skundu nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvadų, nepateikus įrodymų, galinčių pagrįsti tikruosius ieškovo nuostolius, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovai nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasAgnė TikniūtėJūratė Varanauskaitė