- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-10-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00017-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 35 MGL dydžio, t. y., 1318,10 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniolikos eurų 10 euro centų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. Č., dirbdama UAB „I. R.“ direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdama atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, taip pat už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-11-02 Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės „I. R.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išsamiai ir laiku nepateikė informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas bendrovės apskaitą tvarkiusiai UAB „A. T“, taip į apskaitą nebuvo įtraukti 994 594,46 Eur įsipareigojimai uždarajai akcinei bendrovei „G. C.“, ir nefiksuotos per vienerius metus mokėtinos skolos; taip pat apskaitoje fiksuojant AB ,,S.‘‘. tik 494 982,18 Eur skolą, kai turėjo būti fiksuoti 619 406,79 Eur. Taip bendrovės apskaitoje nebuvo fiksuota 124 424,61 Eur skola AB ,,S.‘‘, buvo sumažinti per vienerius metus mokėtini bendrovės įsipareigojimai – dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „I. R.“ nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-11-02.
II. Apeliacinio skundo argumentai
1. Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisinti nuteistąją pagal BK 223 straipsnį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba; 2) baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir nuosprendžio priėmimo taisykles, bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones ir prieštaravimus vertino nuteistosios nenaudai ir tuo pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
1.2. Nuteistoji nurodė, kad bendrovės buhalteriją tvarkiusiai UAB „A. T.“ dokumentus pateikdavo elektroniniu paštu arba tiesiogiai. Tyčios nuslėpti kokius nors dokumentus ji neturėjo. Bendrovei „I. R.“ iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius perdavė visus turimus dokumentus ir tikslius duomenis apie bendrovės „I. R.“ įsipareigojimus.
1.3. Nors teisiamajame posėdyje R. Č. paaiškino savo parodymus, kuriais ji prisipažino kalta, jų davimo aplinkybes, nurodydama, kad tokius parodymus ji davė darant jai psichologinį spaudimą, tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog teismas šiais parodymais nepatikėjo, juos vertino kritiškai ir rėmėsi jos prisipažinimu 2019 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo metu, tuo nepagrįstai suteikiant vieniems įrodymams pranašumą prieš kitus.
1.4. Bendrovės „I. R.“ buhalterinę apskaitą nuo 2014 m. tvarkė UAB „A. T“. Teismų praktikoje pažymėtina, jog buhalterinės apskaitos organizavimas ir apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos: vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, šiuo atveju – bendrovei, kurios viena iš veiklų – buhalterinės apskaitos tvarkymas, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir taip įgyvendino iš Buhalterinės apskaitos įstatymo kylančius reikalavimus dėl buhalterinės apskaitos organizavimo, nes pati R. Č. bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė.
1.5. Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų nepatvirtina, kada R. Č. gavo duomenis apie UAB „I. R.“ įsipareigojimus UAB „G. C.“ ir tikslią įsipareigojimo AB ,,S.‘‘ sumą, to nenurodė ir liudytojas N. S. Taip pat nenustatyta, kokius veiksmus turėjo atlikti R. Č., kad šiuos duomenis gauti ir jie būtų atspindėti UAB „I. R.“ buhalterinėje apskaitoje.
1.6. Pabrėžtina, jog liudytojas J. V., patvirtino, jog jau 2018 m. kovo 6 d. UAB „I. R.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkinga, todėl akivaizdu, jog dar net nepradėjus specialisto tyrimo, iš esamų dokumentų buvo galima nustatyti UAB „I. R.“ nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Be to, iš 2019 m. balandžio 19 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui buvo pateikti visi duomenys, kurie tikrinimo metu leido nustatyti UAB „I. R.“ (nuo 2017 m. lapkričio 2 d. ,,I. R. group“) nuosavą kapitalą, įsipareigojimus ir struktūrą. Specialisto išvadoje nenurodyta, kuo reikšmingas ir kokias pasekmes sukelia faktas, kad pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „I. R.“ laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. nuosavo kapitalo (nefiksuotos sąnaudos), įsipareigojimų ir struktūros.
1.7. Byloje nebuvo nustatyta, kad pavėlavus (nenurodyta kiek) pateikti duomenis apie UAB „I. R.“ 994 594,46 Eur įsipareigojimus UAB „G. C.“, nefiksuotas per vienerius metus mokėtinas skolas bei fiksuojant AB ,,S.‘‘ bankui tik UAB „I. R.“ 494 982, 18 Eur skolą, kai turėjo būti fiksuota 619 406,79 Eur dydžio skola, būtų nukentėję minėti kreditoriai ar kiti asmenys (fiziniai ar juridiniai), o taip pat valstybė.
1.8. Specialistės atlikto tyrimo metu nustatyti ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai dėl išsamiai ir laiku nepateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimas, neatsižvelgus ir neanalizuojant, ar buvo pakankamas padarytos veikos pavojingumas, ar byloje pakako duomenų išvadai, kad dėl padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, ir nesprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK 205) straipsnį, nes siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, jog R. Č. padarytos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, pavojingumo laipsnis nėra toks, jog atsižvelgus į protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas, tai yra veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga R. Č. už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn.
1.9. Teismas nenurodė, kodėl teismo nustatyti R. Č. veiksmai (nuosprendyje jie nurodyti abstrakčiai - išsamiai ir laiku nepateikė informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas) negali būti laikomi mažareikšmiai.
2. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodant, kad apylinkės teismo išvados dėl R. Č. veikoje nustatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių prieštarauja bylos aplinkybėms, taip pat apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.
5. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl R. Č. kaltės už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Iš nuosprendžio motyvų matyti, kad savo išvadas dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių buvimo R. Č. veiksmuose pirmosios instancijos teismas grindė teismo posėdyje apklaustų liudytojų, iš dalies nuteistosios parodymais, specialistės išvada, rašytiniais bylos duomenimis. Teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, baudžiamasis įstatymas nuteistajai pritaikytas tinkamai.
6. BK 223 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, kai buvo privaloma tai daryti; 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita baudžiamojo įstatymo prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo būtų padaręs bet kurią iš nurodytų veikų. Be to, aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai veika sukelia bent vieną iš šiame BK straipsnyje numatytų padarinių.
7. Nors nuteistoji R. Č. savo kaltės dėl netinkamo UAB „I. R.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, nepripažino, tačiau jos kaltę patvirtina iš dalies pačios nuteistosios, liudytojų N. S., N. N., I. L. parodymai, specialistės išvada bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
8. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 14 d. apklausoje, nuteistoji R. Č. nurodė, jog UAB „I. R.“, vėliau „I. R. G.“, apskaitą tvarkė UAB ,,A. T.‘‘, kuriai ji pateikdavo visus dokumentus, sutartis, sąskaitas, todėl ji mananti, jog dėl skolos UAB ,,G. C.‘‘ neįvedimo yra ne jos, o apskaitą tvarkančios bendrovės kaltė. 2019 m. gegužės 28 d. apklausos metu, nuteistoji pažymėjo, jog galėjo padaryti pranešime apie įtarimą padarytą veiką, tik nepamenanti, kodėl būtent buvo neįtraukta skola UAB ,,G. C.‘‘ ir kodėl nebuvo padidinti įsipareigojimai AB ,,S.‘‘, tačiau pripažįstanti, jog reikiamų dokumentų galėjo nepateikti UAB ,,A. T.‘‘. Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, nuteistoji nurodė, jog UAB ,,A. T.‘‘ pateikinėjo visus dokumentus ji pati, labai retai I. L. Viską ką gaudavo – skenuodavo ir nusiųsdavo el. paštu, paskui nunešdavo originalą. Jai buvo žinoma, kad turi viską pateikti – ji tai ir darydavo. Dėl skolos UAB ,,G. C.‘‘, nuteistoji nurodė, kad tikrai siuntė ją el. paštu, tačiau tik prieš bankrotą pamatė, kad pats popierinis dokumentas nėra pateiktas. Kabinetas jos buvo labai mažas, seifo neturėjo, todėl kabinete svarbių dokumentų nelaikė.
9. Liudytoja N. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tvarkė UAB „I. R.“ buhalterinę apskaitą. Tvarkė ją pagal tai, ką pristatydavo R. Č.. Dokumentus nuteistoji pristatydavo arba tiesiogiai, arba el. paštu. R. Č. žinojo, ką reikia pateikti. Liudytoja nurodė, jog ką gaudavo el. paštu – tą fiksuodavo, ko negaudavo – to ir nežino. Skola AB ,,S.‘‘ stovėjo tais pačiais skaičiais, o skolą UAB ,,G. C.‘‘ įvedė liudytojas N. S. 2017 m. pabaigoje. Liudytoja I. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog R. Č. perimdama iš jos direktorės pareigas, perėmė ir visus dokumentus. Toliau liudytojai dirbant administratore, R. Č. pati perduodavo visus dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, labai retai pati liudytoja. Liudytojas N. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog visus dokumentus pateikdavo pati R. Č., kartais darbuotoja (I. L.). UAB ,,A. T.‘‘ darbuotojai visus dokumentus suvesdavo, visi dokumentai atsispindėdavo ataskaitoje. Liudytojui teko bendrauti ir su kaltinamąja – ji žinojo, ką turi pateikti, jokių problemų nebuvo. Dokumentus su UAB ,,G. C.‘‘ skola įvedė pats 2017 m. gruodį, prieš pat bankrotą, o dėl skolos AB ,,S.‘‘ – jie matė, kad skola yra, tačiau jokių dokumentų dėl skolos tikslinimo, R. Č. UAB ,,A. T.‘‘ nepateikė.
10. 2014 m. birželio 2 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kreditorius UAB ,,G. C.‘‘ suteikė kredito gavėjui - UAB ,,N. V.‘‘ kreditą, o vienas laiduotųjų bei vekselio davėjų yra UAB „I. R.“. 2014 m. spalio 17 d. įvyko sutarties pakeitimas, kurioje vienas iš laiduotojų yra UAB „I. R.“. 2014 m. spalio 17 d. sutarties priede matyti, kad kreditorius – UAB ,,G. C.‘‘ ir laiduotojas - UAB „I. R.“, atstovaujama direktorės R. Č., kurios parašas ir yra šioje sutartyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB ,,G. C.‘‘ ne kartą registruota korespondencija siuntė UAB „I. R.“ reikalavimus dėl prievolių įvykdymo: 2014 m. rugsėjo 22 d. dėl laidavimo pagal 2011 m. sausio 5 d., 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. balandžio 18 d. sutartis. Taip pat ir 2014 m. spalio 28 d. reikalavimą dėl netinkamai vykdomos prievolės pagal 2014 m. birželio 2 d. kreditavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
11. UAB „I. R.“ nevykdant prievolių, ,,G. C.‘‘ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo: Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nuspręsta išieškoti iš UAB „I. R.“ UAB ,,G. C.‘‘ naudai 1831176,74 Lt skolą. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nuspręsta išieškoti iš UAB „I. R.“ UAB ,,G. C.‘‘ naudai 1592400 Lt skolą.
12. 2014 m. gruodžio 15 d. R. Č. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą UAB „I. R.“. Prašyme dėl bankroto bylos iškėlimo nurodomas ir vienas iš kreditorių – UAB ,,G. C.‘‘. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi UAB ,,G. C.‘‘ įtraukta į ,,UAB „I. R.“ bankroto bylą bendraieškiu. 2015 m. vasario 4 d. Kauno apygardos teisme gautas R. Č. ir UAB ,,G. C.‘‘ pranešimas dėl pareiškimų atsiėmimo, kartu pateikiant įrodymus, jog dėl šio veiksmo gautas ir atsakovės sutikimas. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi paliko ieškovės R. Č. ir UAB „G. C.“ pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „I. R.“ iškėlimo nenagrinėtus.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kreditorius AB ,,S.‘‘ 2006 m. liepos 11 d. suteikė UAB „I. R.“ 2000000 Lt kreditą. UAB „I. R.“ savo įsipareigojimų nevykdė ir Vilniaus 15 – asis notarų biuras 2014 m. birželio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, jog UAB „I. R.“ skola AB ,,S.‘‘ – 2137599, 66 Lt. 2014 m. rugpjūčio 1 d. antstolis A. B. priėmė patvarkymą priimti minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir buvo surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris 2014 m. rugpjūčio 4 d. registruota siunta buvo įteiktas I. L.. 2014 m. gruodžio 15 d. R. Č. kreipdamasi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą UAB „I. R.“, pridėjo pažymą, kurioje užfiksuota skola AB ,,S.‘‘- 2137599, 66 Lt.
14. Įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistosios R. Č. aplaidus apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad būdama įmonės UAB „I. R.“ vadove, akivaizdžiai nesidomėjo įmonės skolomis. Visų pirma, nors R. Č. nurodė, jog žinojo apie skolą AB ,,S.‘‘, tik nežinojo, kad ją reikia tikslinti, tačiau šiuos nuteistosios argumentus paneigia byloje esantys įrodymai – tiek notaro, tiek antstolio išduoti dokumentai, tiek pačios nuteistosios 2014 m. gruodžio 15 d. kreipimasis į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą UAB „I. R.“, kartu pridedant pažymą, kurioje nurodyta patikslinta skola AB ,,S.‘‘, t. y., negrąžintas skolos dydis kartu su skaičiuojamomis palūkanomis, priskaičiuotomis netesybomis ir bauda. Antra, teisėjų kolegija pabrėžia, jog minėtą laidavimo sutartį su UAB ,,G. C.‘‘, atstovaudama UAB „I. R.“, pasirašė pati nuteistoji. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistajai buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl ji prisipažino atlikusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką - tokių duomenų byloje nėra užfiksuota. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina kritiškai nuteistosios parodymus, įvertinus tai, jog viso baudžiamojo proceso metu, R. Č. buvo nenuosekli dėl savo veiksmų: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog galėjo reikiamų dokumentų nepateikti buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei, tačiau teisiamojo posėdžio metu, prieštaraudama pati sau, nurodė, jog nuskenavusi UAB,,G. C.‘‘ skolos dokumentus, tikrai juos nusiuntė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB ,,A. T.‘‘, nes ji visada taip darydavo – pirmiausia nusiųsdavo viską el. paštu, o po to nunešdavo originalą, tačiau kaip pati nurodė – UAB ,,G. C.‘‘ skolos dokumentus rado pas save kabinete tik prieš pat bankrotą, nors anot nuteistosios, svarbių dokumentų savo kabinete niekada nelaikiusi. Šiuos nuteistosios parodymus paneigia ir nuoseklūs liudytojų N. N. ir N. S. parodymai, jog dokumentai dėl skolos UAB ,,G. C.‘‘ buvo pateikti tik 2017 m. pabaigoje, juos iškart įvedus į apskaitą. Netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be kita ko, nuteistosios kaltę aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą nepateikiant šių dokumentų pagrindžia ir byloje esantys teismo priimti įsakymai, UAB ,,G. C.‘‘ siųstos registruotos korespondencijos, pačios R. Č. kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „I. R.“, pareiškime nurodant vieną iš kreditorių UAB ,,G. C.‘‘.
15. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad R. Č. kaip UAB „I. R.“ direktorė turėjo pareigą tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, laikantis buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų, tačiau to nedarė dėl neatsargumo - nusikalstamo pasitikėjimo, tuo sukeldama inkriminuojamas pasekmes. R. Č. nusikalstamas pasitikėjimas pasireiškė tuo, kad ji, žinodama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, nepateikdama buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei duomenų apie įsipareigojimus UAB ,,G. C.‘‘ ir neteikdama duomenų apie tikslią skolą AB ,,S.‘‘, jas netinkamai vykdė bei numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, bet lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti. Nors nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde ir nurodo, jog nuteistoji nepateikdama dokumentų apie įsipareigojimus UAB ,,A. T.‘‘ neturėjo jokios tyčios nuslėpti šiuos dokumentus, tačiau šiuo atveju byloje ir nebuvo nagrinėjama jos tyčia, t. y., pripažinta, jog nuteistoji šią veiką padarė neatsargia kaltės forma.
16. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad R. Č. yra BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektas, nes UAB „I. R.“ buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo sudaryta sutartis su UAB „A.T.“, t. y., įmonės vadovė R. Č. buvo atsakinga tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už jos tvarkymą ir šią pareigą įgyvendino tinkamai. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje nusikalstamo apskaitos tvarkymo bylose išaiškinta, kad nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y., asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, už jį atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015). Toks aiškinimas tinka ir sprendžiant dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, nustatyto BK 223 straipsnyje, subjekto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-976/2016). UAB ,,A. T.’’ atlikdamas šiai įmonei pavestas funkcijas galėjo tvarkyti tik tuos dokumentus, kurie buvo pateikiami ir ji nebuvo atsakinga už veiksmus, kurių šiuo atveju neatliko R. Č. Šie įsipareigojimai įtvirtinti ir 2013 m. gruodžio 23 d. tarp UAB„I. R.“ ir UAB ,,A. T.‘‘ sudarytoje apskaitos tvarkymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog užsakovas (UAB „I. R.“) įsipareigoja pateikti vykdytojui (UAB ,,A. T.‘‘) visus užsakovo turimus dokumentus, o laiku jų nepateikus, už neteisingų apskaitomybių parengimą vykdytojas atsakomybės neneša. Kaip jau minėta, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad esant tam tikroms sąlygoms, už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą (organizavimą) atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. Č. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes neatlikus tam tikrų jos kompetencijoje esančių veiksmų - apskaitą tvarkiusiai UAB „A. T.“ laiku nepateikus informacijos apie įsipareigojimus UAB „G. C.“ bei apie skolą AB ,,S.‘‘ – fiksuojant šią skolą tik 494 982,18 Eur skolą, kai turėjo būti fiksuoti 619 406,79 Eur. Dėl to kilo tam tikri padariniai – nėra galimybės nustatyti, ar apskaita tvarkoma tiksliai, teisingai ir pakankamai, ar esamuose apskaitos finansiniuose dokumentuose informacija yra objektyvi ir palyginama. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nėra abejonės, jog tokiu būdu, t. y., nepateikiant apskaitą tvarkančiai bendrovei minėtų dokumentų, nuteistoji pagrįstai pripažinta nusikaltimo vykdytoju.
17. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pradėjus UAB „I. R.“ bankroto procedūras, dokumentuose, kurie buvo perduoti bankroto administratoriui, atsispindėjo ir skola UAB ,,G. C.‘‘ ir tiksli skola AB ,,S.‘‘, bankroto administratorius neturėjo jokių pretenzijų, jau iki pavedant specialistei atlikti tyrimą, nustatyti įmonės turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei jų struktūrą buvo galima. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Įmonės duomenis apie gautas pajamas turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tikrinamo ūkio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai ir pagrindas patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybėn. 2019 m. balandžio 19 d. specialistės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „I. R.“ apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes į apskaitą neįtraukti įsipareigojimai pagal laidavimus ir hipotekas: UAB „I. R.“ apskaitoje teismų nutartimis iš bendrovės išieškotini 994594,46 Eur įsipareigojimai bendrovei UAB „G. C.“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-11-02 neįtraukti į apskaitą, nefiksuota per vienerius mokėtina skola. 994594,46 Eur įsipareigojimai fiksuoti UAB ,,I. R. group“ apskaitoje 2017-12-29. UAB „I. R.“ pagal vykdomuosius įrašus ir antstolio 2014-08-01 raginimą apskaitoje nefiksavo 124424,61 Eur skolos AB ,,S.‘‘ ir sumažino per vienerius metus mokėtinus įsipareigojimus. Dėl to, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,I. R.G.“ laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2017-11-02 nuosavo kapitalo (nefiksuotos sąnaudos), įsipareigojimų ir struktūros. Specialistė N. Š. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, jog patikrinimo atlikimo metu nebuvo galima nustatyti įmonės įsipareigojimų nuo 2016-01-01 iki 2017-11-02 dienos, nes pagal įmonės pateiktus dokumentus, tos skolos įmonės apskaitoje nebuvo fiksuotos. Duomenis, kuriuos ji gavo – jie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, jie skyrėsi nuo oficialių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir nuo duomenų pateiktų įmonės finansinėje atskaitomybėje.
18. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog būtent tai, kad kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir daro šią nusikalstamą veiką pavojingą, todėl nesuprantami apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu nuteistosios gynėjas kelia klausimą, jog nėra aišku, kokias pasekmes sukelia specialisto išvadoje nurodytas faktas, jog iš dalies negalima nustatyti UAB „I. R.“ nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
19. Atsakydama į nuteistosios gynėjo argumentus dėl administracinės atsakomybės netaikymo nuteistajai, teisėjų kolegija pažymi, kad svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus yra BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas, nes Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už apskaitos pažeidimus, padariniai nenumatyti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl R. Č. veiksmų, kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „I. R.“ 2016-2017 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros), jai administracinė atsakomybė netaikytina.
20. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog pavėlavus pateikti duomenis apie UAB „I. R.“ įsipareigojimus UAB „G. C.“ bei fiksuojant AB ,,S.‘‘ tik 494 982, 18 Eur skolą, kai turėjo būti fiksuota 619 406,79 Eur dydžio skola, nėra nustatyta, kad būtų nukentėję minėti kreditoriai ar kiti asmenys (fiziniai ar juridiniai), o taip pat valstybė. Pabrėžtina, jog būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje požymis yra padariniai, t. y., negalėjimas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai nagrinėjamoje byloje nustatyti. Tai, kad realios žalos nepatyrė nei kreditoriai, nei fiziniai ar juridiniai asmenys, nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
21. Taip pat nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde prašo atleisti R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, tačiau toks prašymas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas R. Č. veiksmuose nustatė aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, o taip pat dėl tokių veiksmų atsiradusius padarinius – dėl buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „I. R.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 m. sausio mėn. – 2017 m. lapkričio 2 d. laikotarpį. Pabrėžiama, kad pagal LR BK 37 straipsnį, asmuo padaręs nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai, kad ir turi baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl kai kurių jų konkretaus turinio yra nepavojinga ir dėl to nėra nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant R. Č. veika būtų nepavojinga. Nuteistosios pažeidimai negali būti laikomi formaliais – kadangi dėl jų kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Apeliacinėje instancijoje apklausiant specialistę N. Š., ji pažymėjo, jog R. Č. jau 2014 m. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet dėl tam tikrų priežasčių – ar susitarė, ar ne, bet bankroto byla buvo nutraukta, bylos pareiškimas nebuvo nagrinėtas. Realiai žalą įmonės kreditoriai galėjo patirti jau iki 2016 m. Galimas motyvas, dėl kurio dokumentai dėl įsipareigojimų buvo neįtraukti ir netikslinti, buvo parodyti geresnius įmonės rezultatus tam, kad išvengti bankroto, nes jei įmonė yra nemoki, pagal anksčiau galiojusį Įmonių bankroto įstatymą, atsiranda įmonės vadovui pareiga, sužinojus tokį faktą - per 5 dienas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei minėtos skolos būtų įrašytos į šios bendrovės apskaitą tuo metu, kai jos buvo priteistos ar pradėtas jų išieškojimas, UAB „I. R.“ nuo 2016 m. sausio 1 d. mokėtini įsipareigojimai viršytų daugiau kaip pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės ir ji būtų nemoki, o tai reikštų R. Č. aktyvią pareigą veikti – kreiptis dėl įmonės bankroto iškėlimo. Įvertinus tai, jog R. Č. įmonės vadovo pareigose dirbo ne vienerius metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog jos veiksmus sąlygojo reikiamų įgūdžių pakankamas nebuvimas, be to, susidaręs įsipareigojimų dydis taip pat nėra nežymus ar nepastebimas. Atsižvelgiant į tai, objektyviai vertinant, R. Č. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme.
22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog R. Č. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl R. Č. pagrįstai nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą atmesti.