Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. Č. prašymus dėl nuosprendžiu jai paskirtos bausmės – baudos sumokėjimo termino pratęsimo ir vykdomojo rašto atšaukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 35 MGL dydžio, t. y. 1318,10 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniolikos eurų 10 euro centų) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 10 d.

2020 m. balandžio 14 d. teisme gautas nuteistosios R. Č. prašymas dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu jai paskirtos bausmės – baudos sumokėjimo termino pratęsimo, leidžiant jai 1318,10 Eur baudą sumokėti per 10 kalendorinių dienų, šį terminą skaičiuojant nuo karantino pabaigos. Nuteistoji prašyme nurodo, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino negali sumokėti baudos, nes griežtai laikosi paskelbto karantino sąlygų. Pažymi, kad ji dėl amžiaus ir sveikatos būklės patenka į padidintos rizikos grupę. Teigia, kad karantino paskelbimas yra laikomas „force majeure“ aplinkybėmis finansinių įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu.

2020 m. balandžio 28 d. teisme gautas nuteistosios R. Č. prašymas dėl vykdomojo rašto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukimo ir antstolės informavimo apie tai, esant neišspręstam jos prašymui dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Atsiliepimas negautas.

Prašymai netenkinami.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Iš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio matyti, kad teismas, paskirdamas R. Č. bausmę – 35 MGL dydžio, t. y. 1318,10 Eur baudą, nustatė jai dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 10 d.

Nuteistoji prašo pratęsti jai nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos savanoriško sumokėjimo terminą, kaip baudos negalėjimo sumokėti laiku priežastį nurodydama Lietuvoje paskelbtą karantiną, tačiau teismas sprendžia apie pagrindo šio prašymo tenkinimui nebuvimą, nes tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistosios siekį savanoriškai sumokėti jai nuosprendžiu paskirtą baudą ir galimybių sumokėti baudą per teismo nustatytą ar įstatyme numatytą terminą sumažėjimą, visumai, kurios šiuo konkrečiu teismas nenustatė.

Karantinas gi Lietuvos Respublikoje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvoje yra paskelbtas LR Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val.

Pastebėtina ir tai, kad dar iki karantino pradžios viešai, per visas visuomenės informavimo priemones buvo pranešta apie galimą karantino paskelbimą, kas, įvertinus nuteistosios prašyme nurodytą žinojimą apie karantino paskelbimą ir karantino sąlygas, teismui nekelia abejonių nuteistąją stebėjus situaciją Lietuvoje ir žinojus apie galimą karantino paskelbimą. Nepaisant to, iš teismo turimų duomenų seka, kad tai nuteistosios nepastūmėjo įgyvendinti savo pareigą sumokėti baudą dar iki karantino. Objektyvios priežastys, dėl ko nuteistoji būtų negalėjusi to padaryti, teismui nežinomos ir tokias priežastis patvirtinančių duomenų teismas neturi.

Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistoji R. Č., žinodama apie savo pareigą sumokėti jai teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą baudą, daugiau nei vieną mėnesį nesiėmė jokių veiksmų paskirtai baudai sumokėti. Duomenų, rodančių jos negalėjimą dėl kokių tai priežasčių tai padaryti, teismas neturi ir jų nuteistoji teismui nepateikė.

Teismo turimi duomenys liudija, jog jokių veiksmų įvykdant skirtą bausmę – nustatytu laiku savanoriškai sumokant paskirtą baudą, R. Č. nesiėmė ir prasidėjus karantinui.

LR Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus Lietuvoje karantiną buvo nustatyta ir jo trukmė – iki kovo 30 d. 24 val. Vėlesniais nutarimais karantino trukmė buvo pratęsta.

Tuo tarpu nuteistoji, jau esant paskelbtam karantinui, žinodama apie besibaigiantį jai paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminą, prašymą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo surašė tik paskutinę savanoriško baudos sumokėjimo termino dieną, kas leidžia teismui pagrįstai manyti apie sąmoningą jos elgesį vengiant savalaikiai sumokėti jai paskirtą baudą ir rodo jos nenorą savanoriškai nustatytais terminais įvykdyti jai teismo skirtą bausmę.

Tokį teismo manymą pagrindžia ir tai, jog nuteistoji, nors deklaruodama apie griežtą karantino sąlygų laikymąsi ir negalėjimą dėl to sumokėti baudą, prašymą teismui dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, kaip ir vėlesnį prašymą dėl vykdomojo rašto atšaukimo išsiuntė paštu, kas paneigia R. Č. galimybių neturėjimą kontaktuoti su išoriniu pasauliu, tame tarpe ir tiesiogiai ar su kitų asmenų arba informacinių technologijų pagalba teismo nustatytais terminais sumokėti baudą.

Teismų praktikoje pažymima, jog bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl ji turi būti vykdoma laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys 1S-187-307/2016, 1N-271-396/2015).

Taigi, įvertinęs visas aplinkybes, kurios paneigia nuteistosios realų norą bei siekį nustatytu laiku savanoriškai sumokėti jai teismo paskirtą baudą, teismas sprendžia, kad tenkinti nuteistosios R. Č. prašymą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu jai paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, kuris, beje, yra pasibaigęs ir nebegali būti pratęstas, taip pat ir nustatyti jai naują papildomą paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminą, nėra pagrindo, todėl jis netenkinamas.

Atsižvelgiant į teismo sprendimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, atitinkamai nėra jokio pagrindo ir nuteistosios prašymo dėl vykdomojo rašto atšaukimo tenkinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,

nutaria:

Nuteistosios R. Č. prašymų dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo ir vykdomojo rašto atšaukimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.