Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

nagrinėdamas pareiškėjos D. (D.) I. prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Ispanijos Karalystės Tudelos pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį ir dekretą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. I. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Ispanijos Karalystės Tudelos pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį ir dekretą, kuriais iš suinteresuoto asmens M. I. priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas vaikams K. I., gim. 1997 m. spalio 22 d., ir G. I., gim. 2001 m. gruodžio 20 d.Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2011 m. vasario 15 d. Ispanijoje nutraukė santuoką, sudarytą su suinteresuotu asmeniu M. I.. Santuokos nutraukimo metu šalių vaikai K. I., gim. 1997 m. spalio 22 d., ir G. I., gim. 2001 m. gruodžio 20 d., buvo nepilnamečiai, todėl nutraukiant santuoką buvo išspręstas klausimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo. Tudelos pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui M. I. buvo nustatyta pareiga mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Eur kas mėnesį, taip pat buvo priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas. Tą pačią dieną buvo priimtas teismo dekretas, kuriame patvirtinta suinteresuoto asmens M. I. pareiga mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą bei sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Suinteresuotas asmuo M. I. jokių įmokų nėra mokėjęs, todėl Lietuvos Respublikoje būtina pripažinti ir leisti vykdyti nurodytus Tudelos pirmosios instancijos teismo sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti

Išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. T. R. (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas). Reglamento IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų išlaikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje, kurioje privalomas Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje 2007 m. lapkričio 23 d. priimtas Protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas (visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją bei Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas (Danija bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė). Tuo tarpu Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 3 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams (Reglamento Nr. 4/2009 16 straipsnis). Reglamento IV skyriaus 1 skirsnio 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, ir kuris yra joje vykdytinas, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo sprendimo vykdymui skirti dokumentai, kuriuos pareiškėjas turi pateikti kompetentingoms vykdymo institucijoms. Taigi, Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio, reglamentuojančio teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, esmė ir paskirtis – exequatur procedūros panaikinimas: teismo sprendimo pripažinimas kitoje valstybėje narėje vyksta be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą, o jo vykdymas kitoje valstybėje narėje vyksta, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-65-823/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-42-381/2016; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-98-407/2015 ir kt.). Tuo tarpu pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnį, reglamentuojantį teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, išlieka teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūra bei galimybė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo ar nepripažinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013).Pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Ispanijos Karalystės Tudelos pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį ir dekretą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo. Ispanija yra Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, todėl šiuo atveju exequatur procedūra netaikoma, pareiškėjos prašomi pripažinti teismo sprendimai turi būti pripažįstami kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jų pripažinimą. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. 2012 m. birželio mėn. 19 d. priimtas Įstatymo papildymo devintuoju skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas, kuriuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo paskirta centrine institucija 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti (Reglamento 49 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31⁵ straipsnio 1 dalis). Pagal minėtą Įstatymą centrinės institucijos funkcijas taip pat pavesta atlikti ir Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėtos institucijos yra įpareigotos bendradarbiauti su kitose ES valstybėse narėse esančiomis centrinėmis institucijomis ir tokiu būdu padėti išlaikymo kreditoriams bei skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narėje pateikiant prašymus dėl jau priimtų teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo, tokių sprendimų keitimo arba sprendimų priėmimo. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondas taip pat yra įpareigotos keistis informacija, kad nustatytų skolininkų bei kreditorių buvimo vietas, jų pajamas bei turtą. Kadangi CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti užsienio teismų sprendimus pagal kartu su šiais sprendimais išduotus vykdytinus dokumentus, todėl nustačius, kad Ispanijos Karalystės Tudelos pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis ir dekretas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo Lietuvos Respublikoje vykdomi nereikalaujant jų paskelbti vykdytinais, pareiškėjos prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjai išaiškintina, kad ji su prašymu dėl Ispanijos Karalystės Tudelos pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties ir dekreto vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje turi kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri yra paskirta centrine institucija 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos D. (D.) I. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Ispanijos Karalystės Tudelos pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį ir dekretą, kuriais iš suinteresuoto asmens M. I. priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas vaikams K. I., gim. 1997 m. spalio 22 d., ir G. I., gim. 2001 m. gruodžio 20 d.

Prašymą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.