- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- 2T-98-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00081-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- O. R.
- Suinteresuotas asmuo
- L. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. R. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Airijos Respublikos Dublino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, suinteresuotas asmuo – L. R. , ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Airijos Respublikos Dublino miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 1 d. įsakymu atsisakė iš skolininko O. R. priteisti materialinį išlaikymą kreditorei L. R. nepilnamečio vaiko O. R. , gim. 2009 m. rugsėjo 28 d., išlaikymui. P. O. R. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje šį Airijos Respublikos Dublino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja civilinio proceso normos (CPK 809–812 str.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Airijos Respublika ir Lietuva yra Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės, todėl šių šalių teismų sprendimų vykdymui taikomos ES teisės normos.
Pareiškėjas prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Airijos Respublikos Dublino miesto apylinkės teismo įsakymą grindžia Tarybos Reglamento (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003) 8, 19 ir 26 straipsnių nuostatomis. Apeliacinis teismas su tokiais pareiškėjo teisiniais argumentais nesutinka, kadangi išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja ne Reglamento Nr. 2201/2003, o 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas Nr. 4/2009) nuostatos.
Pasisakant dėl Reglamento Nr. 4/2009 nuostatų taikymo, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų išlaikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje, kurioje privalomas Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje 2007 m. lapkričio 23 d. priimtas Protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas (visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją bei Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas (Danija bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė). Tuo tarpu Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 3 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams (Reglamento Nr. 4/2009 16 str.). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, ir kuris yra joje vykdytinas, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Reglamento Nr. 4/2009 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo sprendimo vykdymui skirti dokumentai. Taigi, Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio, reglamentuojančio teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, esmė ir paskirtis – exequatur procedūros panaikinimas: teismo sprendimo pripažinimas kitoje valstybėje narėje vyksta be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą, o jo vykdymas kitoje valstybėje narėje vyksta, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Tuo tarpu pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnį, reglamentuojantį teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, išlieka teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūra bei galimybė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo ar nepripažinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013).
Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Airijos Respublikos Dublino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. įsakymą, kuriuo atsisakyta priteisti išlaikymą nepilnamečio vaiko išlaikymui. Airijos Respublika yra Europos Sąjungos valstybė, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, todėl šiai valstybei turi būti taikomos Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio nuostatos. Kaip minėta, Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, ir kuris yra joje vykdytinas, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl Airijos Respublikos Dublino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. įsakymo pripažinimo ir vykdymo, kadangi šis užsienio valstybės sprendimas Lietuvos Respublikoje vykdomas nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu.
Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. 2012 m. birželio mėn. 19 d. priimtas Įstatymo papildymo devintuoju skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas, kuriuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo paskirta centrine institucija 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti (Reglamento 49 str., Įstatymo 31⁵ str. 1 d.). Pagal Įstatymą centrinės institucijos funkcijas taip pat pavesta atlikti ir Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Vaikų išlaikymo fondas). Pažymėtina, kad Vaikų išlaikymo fondas centrinės institucijos funkcijas pagal Reglamentą Nr. 4/2009 atlieka tuo atveju, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių (Įstatymo 31⁵ str. 2 d.). Minėtos institucijos yra įpareigotos bendradarbiauti su kitose ES valstybėse narėse esančiomis centrinėmis institucijomis ir tokiu būdu padėti išlaikymo kreditoriams bei skolininkams padėti įgyvendinti savo teises kitoje valstybėje narėje pateikiant prašymus dėl jau priimtų teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo, tokių sprendimų keitimo arba sprendimų priėmimo (Reglamento 50 – 51 str.). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondas taip pat yra įpareigotos keistis informacija, kad nustatytų skolininkų bei kreditorių buvimo vietas, jų pajamas bei turtą.
Kadangi CPK nenumato, jog Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti užsienio teismų sprendimus pagal kartu su šiais sprendimais išduotus vykdytinus dokumentus, todėl nustačius, kad Airijos Respublikos Dublino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. įsakymas Lietuvos Respublikoje vykdomas nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu, civilinė byla nutrauktina, o pareiškėjo prašymas perduotinas Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CPK 3 str. 6 d., 293 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nutraukti bylą pagal pareiškėjo O. R. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Airijos Respublikos Dublino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, suinteresuotas asmuo – L. R. .
Persiųsti pareiškėjo O. R. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Airijos Respublikos Dublino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su visais priedais.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.