Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjos R. N. prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. N. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. C28409010, kuriuo iš suinteresuoto asmens V. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui R. R., mokėtinas 142,29 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo gyvena Lietuvoje, minėto teismo sprendimo geranoriškai nevykdo.

Prašymą atsisakytina priimti.

Išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas). Reglamento IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų išlaikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje, kurioje privalomas Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje 2007 m. lapkričio 23 d. priimtas Protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas (visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją bei Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas (Danija bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė). Tuo tarpu Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 3 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams (Reglamento Nr. 4/2009 16 straipsnis). Reglamento IV skyriaus 1 skirsnio 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, ir kuris yra joje vykdytinas, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo sprendimo vykdymui skirti dokumentai.

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. 2012 m. birželio mėn. 19 d. priimtas Įstatymo papildymo devintuoju skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas, kuriuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo paskirta centrine institucija 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti (Reglamento 49 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir Tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31⁵ straipsnio 1 dalis). Pagal minėtą Įstatymą centrinės institucijos funkcijas taip pat pavesta atlikti ir Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina, kad Vaikų išlaikymo fondas centrinės institucijos funkcijas pagal Reglamentą atlieka tuo atveju, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių (Įstatymo 31⁵ straipsnio 2 dalis). Minėtos institucijos yra įpareigotos bendradarbiauti su kitose ES valstybėse narėse esančiomis centrinėmis institucijomis ir tokiu būdu padėti išlaikymo kreditoriams bei skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narėje pateikiant prašymus dėl jau priimtų teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo, tokių sprendimų keitimo arba sprendimų priėmimo. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondas taip pat yra įpareigotos keistis informacija, kad nustatytų skolininkų bei kreditorių buvimo vietas, jų pajamas bei turtą. Pažymėtina, jog Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio, reglamentuojančio teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, esmė – exequatur procedūros panaikinimas: teismo sprendimo pripažinimas kitoje valstybėje narėje vyksta be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą, o jo vykdymas kitoje valstybėje narėje vyksta, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Tuo tarpu pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnį, reglamentuojantį teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, išlieka teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūra bei galimybė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo ar nepripažinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013).

Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, kad Latvija yra valstybė narė, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, todėl jai turi būti taikomos Reglamento IV skyriaus 1 skirsnio nuostatos. Reglamento IV skyriaus 1 skirsnio 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, ir kuris yra joje vykdytinas, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu, todėl pareiškėja turi kreiptis į vykdymo valstybės narės kompetentingą instituciją.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti užsienio teismų sprendimus pagal kartu su šiais sprendimais išduotus vykdytinus dokumentus, į tai, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra paskirta centrine institucija 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti, į tai, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra ta centinė institucija, kuriai galima perduoti visą informaciją, kad pastaroji ją perduotų atitinkamai institucijai, o tuo atveju, jei pranešimas nepriklauso centrinės institucijos prerogatyvai, ji privalo persiųsti kompetentingai centrinei institucijai ir apie tai informuoti siuntėją (Reglamento 49 straipsnis, Įstatymo 31⁵ straipsnio 1 dalis), vadovaujantis protingumo bei proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, spręstina, kad yra pagrindas pareiškimą atsisakyti priimti, o pareiškėjos prašymą perduoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos R. N. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. C28409010 dėl išlaikymo priteisimo.

Persiųsti pareiškėjos R. N. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. C28409010 dėl išlaikymo priteisimo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.