- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-1818-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-24419-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- UAB „Skinest Baltija“
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skinest Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, delspinigių ir garantijos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti, kad atsakovo atliktas vienašališkas 2018 m. vasario 2 d. Prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-68 nutraukimas dėl ieškovo kaltės yra neteisėtas ir šios sutarties neatnaujinti; priteisti iš atsakovo 31 172,09 Eur delspinigius, kuriuos atsakovas nepagrįstai perėmė iš atsakovo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 225 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, kurią atsakovas nepagrįstai panaudojo; priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal šalių 2018 m. vasario 2 d. sudarytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-68 ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui naudotas vežimėlio sijas, o atsakovas įsipareigojo šias prekes priimti ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Vykdant sutartį 2018 m. vasario-spalio mėn. ieškovas perdavė atsakovui 203 vnt. 77 722 Eur vertės naudotų vežimėlių sijų, tačiau 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2(VLRD)-2875 ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 2(VLRD)-2978 atsakovas pranešė, kad dėl pavėluoto netinkamos kokybės naudotų vežimėlio sijų pristatymo vienašališkai nutraukia sutartį dėl ieškovo kaltės, pareikalavo sumokėti 31 172,09 Eur delspinigių ir perėmė ieškovo suteiktą 6 225 Eur dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Ieškovas ikiteisminėmis pretenzijomis pranešė atsakovui, kad nesutinka su jam taikyta sutartine atsakomybe, tačiau atsakovas informavo, kad savo pozicijos šiuo klausimu neperžiūrės. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai nepriėmė prekių, motyvuodamas, kad jos yra nekokybiškos. Atsakovo nurodyti sijų trūkumai (gamyklos-gamintojos ženklų ir įspaudų taisymas; prekių neatitikimas 301/V 18-100 modelio ir jo analogų eksploatuojamų prekinių vagonų vežimėlių lietinių detalių brokavimo kriterijų vadovui) nepasitvirtino, nes iš atsakovo išbrokuotų 233 vnt. sijų kiti vartotojai išbrokavo tik 30 vnt. sijų. Estijos ir Latvijos geležinkelių depai atsakovo nepriimtas sijas priėmė kaip kokybiškas, jas iki šiol naudoja ir nėra pareiškę ieškovui pretenzijų dėl jų kokybės. Atsakovas ir kiti klientai vadovaujasi tais pačiais kokybiniais reikalavimais. Tai, kad ieškovas, siekdamas išsaugoti šalių bendradarbiavimą, iš pradžių sutiko priimti atgal atsakovo grąžinamas sijas ir pakeisti naujomis, savaime nereiškia, kad sijos buvo nekokybiškos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime ir patikslintame atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal ginčo sutartį ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis pristatyti atsakovui naudotas prekinių vagonų šonines ir viršlingines sijas, o atsakovas įsipareigojo tinkamos kokybės prekes priimti ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka, sutarties įvykdymo terminas 2018 m. kovo 11 d. Atsakovas 2018 m. kovo 9 d. raštu kreipėsi į ieškovą su raginimu imtis priemonių vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; atsakovas 2018 m. balandžio 27 d. raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas pateikti prekių pristatymo grafiką, kadangi nebuvo pristatyta 420 vnt. šoninių sijų iš 443 vnt. ir 98 vnt. viršlinginių sijų iš 100 vnt.; ieškovas 2018 m. balandžio 27 d. pateikė dalies prekių pristatymo grafiką, tačiau jo nesilaikė; 2018 m. gegužės 24 d. raštu ieškovas prašė pratęsti prekių tiekimo terminus ir neskaičiuoti delspinigių iki 2018 m. liepos 31 d., motyvuodamas tuo, kad yra įsigijęs 2003-2014 m. gamybos krovininius vagonus, kuriuos demontavus sijos bus tiekiamos atsakovui; atsakovas 2018 m. birželio 7 d. raštu pakvietė ieškovą atvykti į susitikimą ir aptarti tolimesnį sutarties vykdymą, susitikimo metu šalys susitarė, kad atsakovas neskaičiuos delspinigių nuo 2018-06-01 iki 2018-07-31, tačiau nepristačius prekių iki 2018-07-31, nuo 2018-06-01 iki 2018-07-31 bus skaičiuojami 0,20 proc. dydžio delspinigiai nuo nepateiktų prekių kainos (be PVM); šio susitarimo pagrindu šalys sudarė 2018 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties pakeitimo Nr. 4-504. Tačiau ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų toliau nevykdė ir visų prekių nepristatė, o pristatytos prekės dažnai neatitiko sutarties sąlygų, turėjo paslėptų trūkumų, buvo netinkamos naudoti, todėl buvo grąžintos ieškovui.
4. Ieškovas pagal pirminės sutarties sąlygas prekes pristatyti vėlavo 8 mėnesius, dėl prekių vėlavimo atsakovas buvo priverstas organizuoti naujus pirkimus ir prekes pirkti didesnėmis nei numatyta sutartyje kainomis, negalėjo tinkamai vykdyti savo gamybos planų. Atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. raštu informavo ieškovą, kad po 10 dienų nuo rašto gavimo dienos vienašališkai nutrauks sutartį ir pasiliks sutarties įvykdymo užtikrinimą; sutartis buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 17 d. Sutartyje buvo aiškiai nustatyti reikalavimai prekėms ir jų kokybei, su kuriais ieškovas pasirašydamas sutartį sutiko. Atsakovo darbuotojai profesionaliai ir atsakingai vykdo jiems patikėtas darbo funkcijas, griežtai laikosi visų vidinių ir tarptautinių reikalavimų, kadangi nekokybiškų prekių naudojimas prekinių vagonų remonto metu kelia grėsmę geležinkelio eismo saugumui ir žmonių sveikatai ir gyvybei. 2018 m. kovo 9 d. defektavimo akte nurodyta, kad prekės buvo su gamyklos gamintojos ženklų taisymais, 2018 m. kovo 25 d. defektavimo akte nustatyta, kad prekės turi defektų R55 zonoje, 2018 m. balandžio 4 d. defektavimo akte pažymėta, kad prekės buvo su taisytais gamyklos gamintojos įspaudais, 2018 m. birželio 19 d. defektavimo akte nurodyta, kad prekių pagaminimo metų skaičiai yra pervirinti, 2018 m. rugpjūčio 1 d. defektavimo aktuose nurodyta, kad prekės yra su suvirinimo būdu taisytais numeriai ir yra nustatytas technologinio lango bortelio išilginiai ir nuožulnūs liejimo defektai, 2018 m. birželio 6 d. defektavimo akte numatyta, kad prekės yra taisytais numeriais, 2018 m. rugsėjo 17 d. defektavimo akte nurodyta, kad prekėms yra taisyti žymenys bei nustatyti defektai R55 zonoje. Visi išvardyti defektai prieštarauja 301/V8-100 modelio ir jo analogų eksploatuojamų prekinių vagonų vežimėlių lietinių detalių brokavimo kriterijų vadovo reikalavimams ir sutarties nuostatoms, todėl atsakovas jų naudoti negali, nes kiltų grėsmė eismo saugumui.
Šalies argumentai
5. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovo priimtos sijos iki šiol yra eksploatuojamos vagonuose, kurie intensyviai dalyvauja traukinių eisme tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Defektavimo aktuose nurodyti trūkumai (taisyti sijų pagaminimo metai ir ženklai) net jiems ateityje pasitvirtinus negali lemti nesaugaus jų naudojimo. Kiti trūkumai (mikro įtrūkimai ir nežymus nusidėvėjimas) gali būti laikomi turinčiais įtakos saugiam eismui, tačiau sijų su šiais trūkumais buvo mažuma (83 vnt. iš 606 vnt.), ir jos jau yra pakeistos, ginčo dėl jų nėra. Ieškovas niekada nepripažino sijų trūkumų, defektinius aktus pasirašė siekdamas išsaugoti bendradarbiavimą su atsakovu. Iš atsakovo su atsiliepimu pateiktų nuotraukų detalių identifikuoti neįmanoma. Visų ES teritorijoje veikiančių depų veikla reglamentuojama vienodai, taikomi vienodi reikalavimai sijų kokybei, todėl tai, kad kiti depai nupirko ir sėkmingai eksploatuoja atsakovo nepriimtas sijas, rodo, kad atsakovas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktas kokybiškas prekes. Atsakovas nepagrįstai siekia perkelti ieškovui visą atsakomybę dėl pavėluotai įvykdytos sutarties, nors jam yra žinoma, kad ieškovas sutarties negalėjo įvykdyti laiku dėl to, jog NVS šalyse naudotos vežimėlio sijos dėl padidėjusio jų poreikio tapo sunkiai prieinamos ir jų kaina labai padidėjo. Taigi ieškovo įsipareigojimų nevykdymą lėmė ne ieškovo veiksmai, o nenumatyti pasikeitimai rinkoje. Parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti atsakovas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad pagal sutartį priimtos sijos yra eksploatuojamos, ieškovo pateiktas atsakovo 2019 m. rugsėjo 12 d. raštas yra parengtas dėl kitos sutarties (Nr. 4-943) ir su ginčo aplinkybėmis nėra susijęs. Ieškovas nepagrįstai kvestionuoja atsakovo laboratorijoje nustatytų ir ieškovo priėmimo metu neginčytų defektų reikšmę, pavojingumą ir įtaką eismo saugumui. Pagrindinių krovininių vagonų gedimų klasifikatoriuje nurodyta, kad vienas iš pagrindinių vagonų gedimų yra nurodytas „baigėsi vežimėlio dalių naudojimo laikas“, tai tiesiogiai susiję su sijų pagaminimo metų arba identifikacinio numerio draudžiamais taisymais, sijos turi aiškiai apibrėžtą eksploatacijos laiką (30 m.), kuris nustatytas atsižvelgiant į metalo nusidėvėjimo ir kitas technines liejinio savybes, ilgesnė sijos eksploatacija kelia grėsmę eismo saugumui. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuriame sijų priėmimo-perdavimo metu būtų aiškiai išreikšta ieškovo valia nesutikti su atsakovo defektiniais aktais, juose nustatytais trūkumais, kviesti nepriklausomą ekspertą ar pan. Tai, kad kiti Latvijos ir Estijos depai priėmė ieškovo išbrokuotas sijas, negali būti tinkamu pagrindu pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus tikrinant kokybę ir defektuojant pristatytas prekes, kadangi ieškovas žinojo/turėjo žinoti, kad sudaro galimai rizikingą sandorį, ir įvertinti dėl jo netinkamo vykdymo galimai kilsiančias pasekmes, todėl ieškovo teiginiai, kad nesklandų sutarties vykdymą lėmė ne ieškovo veiksmai, o nenumatyti pasikeitimai rinkoje, yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas (pirkėjas) 2018 m. vasario 2 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-68, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui 543 vnt. naudotų šoninių ir viršlinginių sijų pagal Priedą Nr. 1, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Sutarties įvykdymo terminas – 2018 m. kovo 11 d. Šalys 2018 m. kovo 7 d. sudarė papildomą susitarimą prie prekių-pirkimo sutarties Nr. 4-68(2.12), kuriame susitarė pakeisti Priede Nr. 1 nurodytas prekes į geresnės kokybės, t. y. vėlesnių gamybos metų, nekeičiant sutartyje nurodytos kainos. Šalys 2018 m. birželio 8 d. sudarė susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriame susitarė, kad pardavėjas pristatys ir perduos prekes iki 2018 m. liepos 31 d. (3.1 p.); kad pardavėjas turi teisę pristatyti naujesnes (vėlesnių pagaminimo metų) prekes, nekeisdamas prekių kainos ir nurodydamas vietoje kurių prekių pristato naujesnes; vadovaudamos sutarties 9.1 punktu susitarė pakeisti sutarties 5.1 punktą, nustatant, kad jeigu pardavėjas nepateikia prekių pirkėjui iki 2018-07-31, pardavėjas, pirkėjui pareikalavus, moka 0,2 proc. delspinigius nuo nepatiektų prekių kainos (be PVM) už kiekvieną dieną iki pažeidimo pašalinimo, bet ne daugiau kaip 20 proc. nuo sutarties kainos su PVM; šalys susitarė, kad delspinigiai pagal pirminės sutarties 5.1 punktą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nebus skaičiuojami (5 p.). Ieškovas 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. 13-995 informavo ieškovą, kad ginčo sutarties dalinį įvykdymą iš esmės lemia atsakovo preciziškas prekių kokybės priėmimas, išbrokuojama apie 50 proc. detalių, kurias priima Latvijos ir Estijos geležinkelio depai, kad ieškovas deda visas pastangas įvykdyti sutartį, bet dėl susiklosčiusios situacijos rinkoje tai darosi neįmanoma. Atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. raštu pranešė, kad vienašališkai nutrauks sutartį su ieškovu po 10 dienų ir reikalaus sumokėti delspinigius bei pasiliks sutarties įvykdymo užtikrinimą. Ieškovas 2018 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 13-1019 nurodė, kad negali pabaigti įvykdyti 2018 m. vasario 2 d. sutarties Nr. 4-68. Atsakydamas į tai, atsakovas 2018 m. lapkričio 16 d. raštu informavo, kad apsvarstė pasiūlymą, tačiau nuo 2018 m. lapkričio 18 d. nutrauks sutartį ir taikys sutartines netesybas.
9. Sutarties 4 dalyje šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo pagrindų, iš kurių 4.2 punkte numatyta, kad jeigu šalis vėluoja įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, kita sutarties šalis, raštu įspėjusi prieš 10 dienų kalendorinių dienų įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį, neatlygindama jokių išlaidų ar nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu. Atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. pranešimu informavo ieškovą apie vienašališką prekių pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, vadovaujantis šios sutarties 4.2 punkto nuostatomis, nuo 2018 m. lapkričio 18 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal pradinį susitarimą ginčo sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2018 m. kovo 11 d., tačiau vėliau šalys nustatė naują sutarties įvykdymo terminą – 2018 m. liepos 31 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartis nebuvo įvykdyta iki šio termino, ji nebuvo iki galo įvykdyta ir iki sutarties nutraukimo 2018 m. lapkričio 18 d. Ieškovo argumentai, kad jis siekė ir būtų įvykdęs sutartį iki galo, nes turėjo tam resursų, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – ieškovas 2018 m. spalio 31 d. rašte atsakovui nurodė, kad deda pastangas įvykdyti sutartį, tačiau dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos tai padaryti darosi neįmanoma, prašė sumažinti tiekiamų detalių kiekį, neskaičiuoti delspinigių nuo 2018 m. liepos, o priskaičiuotus panaikinti. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas atsakovui teikė naujesnės gamybos sijas, kad ieškovas gavo turtinę naudą neturi teisinės reikšmės sutarties įvykdymo terminui.
10. Teismas kritiškai vertino ieškovo argumentus, kad dėl pasikeitusių aplinkybių rinkoje jam tapo sudėtingiau vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, nes iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovas nebuvo prisiėmęs tokių aplinkybių atsiradimo rizikos. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog sutartį (likusią sutarties dalį) būtų įvykdęs, jeigu ji nebūtų 2018 m. lapkričio 18 d. nutraukta. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, kad ieškovo turimos pateikti prekės (sijos) buvo būtinos atsakovui, vykdančiam specializuotus remonto darbus, kad ieškovas vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal pradinį susitarimą apie 8 mėnesius, nors terminas sutarčiai įvykdyti ieškovui buvo pratęstas kelis kartus, tačiau ir per papildomą terminą sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Teismas darė išvadą, kad atsakovas laikėsi sutartyje (4.2 punkte) ir teisės aktuose numatytos procedūros dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir toks jo pasirinktas teisių gynimo būdą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ir taikytinas teisės normas buvo leistinas.
11. Ginčo sutartyje šalys susitarė dėl specifinės paskirties prekių (vagonų sijų) pirkimo-pardavimo. Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė dėl prekių kokybės reikalavimų. Reikalavimas, kad prekės neturėtų išorinių, mechaninių, korozijos ir kitų pažeidimų prekių gamyklos-gamintojos ženklai ir įspaudai nebūtų taisyti buvo tiesiogiai įtvirtinti sutartyje, detalizuojant prekės kokybės kriterijus. Priešingai nei teigia ieškovas, sutartyje nebuvo numatytas leidžiamas ženklinimo taisymo procentas, todėl ieškovo pareiga prekių priėmimo etape nustatyti tokio pobūdžio defektą neapėmė pareigos nustatyti bei nurodyti defektiniame akte, koks procentas ženklinimo yra taisytas. Sijos eksploatacijos laikas (30 metų) nustatytas atsižvelgiant į metalo liejinio nusidėvėjimo, nuovargio ir kitas technines savybes; 301/V 18-100 modelio ir jo analogų eksploatuojamų prekinių vagonų vežimėlių lietinių detalių brokavimo kriterijų vadovo 6 punkte numatyti detalūs draudimai išleisti vagonus, kurių šoninių sijų pagaminimo datos įspaudas bent vienas skaičius padarytas elektriniu suvirinimo būdu arba yra taisytas (6.1 p.), šoninės sijos, kurioms trūksta nors vieno identifikavimo numerio (eilės Nr., gamyklos gamintojos įspaudas, pagaminimo metai), turi būti išimtos iš eksploatacijos (6.2 p.) ir t. t. Teismas nepagrįstu laikė ieškovo argumentą, kad sijų numerių taisymas nekelia grėsmės geležinkelių eismui, todėl toks atsakovo reikalavimas kokybei buvo perteklinis. Ieškovo pateikti įrodymai, jog atsakovo nepriimtas sijas nupirko kitų valstybių depai patvirtina nuosavybės teisės perėjimą, tačiau savaime nepaneigia ieškovo nustatytų prekių trūkumų (ženklinimo taisymo). Byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės dėl kitų depų keltų reikalavimų sijoms, kitų valstybių depų ir atsakovo kokybės kriterijų tapatumo, taip pat atsakovo atsisakytų priimti sijų ir parduotų kitiems depams naudojimo fakto ir pretenzijų dėl kokybės pareiškimo / nepareiškimo. Nėra pagrindo išvadai, kad ginčo sutartis būtų įvykdyta, jeigu minėtoje ieškovo lentelėje nurodytos sijos būtų pripažintos kaip neturinčios kokybinių defektų.
Šalies argumentai
12. Ieškovas teisingai nurodo, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti pirkėjas. Atsakovas prekių trūkumus įrodinėja defektiniais aktais. Ieškovas tvirtina, kad jis niekuomet nesutiko su atsakovo defektiniuose aktuose nustatytais trūkumais, defektinių aktų nepasirašė, o sijas keitė siekdamas išsaugoti ilgametę partnerystę ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad ginčo sutartis nebus nutraukta. Ieškovo atstovai buvo kviečiami dalyvauti sijų priėmimo procese, jiems buvo siunčiami atsakovo sudaryti prekių defektiniai aktai, ieškovas atsakovo defektuotas prekes išsiveždavo, pretenzijų, pastabų dėl nustatytos kokybės neatitikties sutarties reikalavimams atsakovui nereiškė. Teismas kritiškai vertino ieškovo argumentą, kad ieškovo darbuotojas R. Z., pasirašydamas 2018 m. kovo 9 d. defektiniame akte viršijo savo įgaliojimus, nes tokie įgaliojimai jam buvo suteikti tik 2018 m. birželio 20 d. Teismas nenustatė, kad ieškovas sijų priėmimo-perdavimo (defektavimo) metu, ar per protingą terminą po atsakovo defektinių aktų ieškovui pateikimo būtų išreiškęs nesutikimą su atsakovo nustatytais prekių trūkumais, juos ginčijęs, kitu būdu išreiškęs nesutikimą su atsakovo atsisakymu priimti konkrečias sijas ir pan. Dėl to nepagrįstu laikė ieškovo argumentus, kad sutarties netinkamą vykdymą lėmė atsakovo veiksmai priimant ieškovo pateiktas prekes pagal sutartį, t. y. nepagrįstai atsisakant priimti 177 vnt. sijų pagal ginčo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų atsakovui iki 2018-07-31, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl sutartinių nuostatų aiškinimo tarp šalių nekilo, nenustatyta, kad kuri iš sutarties šalių būtų silpnesnė sutartiniuose santykiuose, sutartis sudaryta tarp lygiaverčių juridinių asmenų. Dėl nurodyto, teismo vertinimu, sutartinė 31 172,09 Eur delspinigių suma vertine išraiška nelaikytina labai didele, atsižvelgiant į visą darbų kainą (207 486 Eur (be PVM), todėl nėra pagrindo svarstyti šios sumos proporcingumo pažeidimui CK 6.258 straipsnio 3 dalies (netesybos neprotingai didelės) aspektu. Kadangi ieškovas pažeidė garantija užtikrintą sutartinę prievolę, nepripažintinas pagrįstu ieškovo argumentas, kad atsakovas nepagrįstai panaudojo 6 225 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, dėl kurios panaudojimo sąlygų šalys susitarė sutarties 5.3, 6.6 punktuose (CK 6.189, 6.193 straipsniai).
14. Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuodamas tuo, kad ieškovas tik 2020 m. gegužės 29 d. pateikė teismui papildomus įrodymus, dėl kurių 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdis buvo atidėtas, ir kuriuos ieškovas dar patikslino 2020 m. birželio 10 d., teikė į bylą nesusijusius dokumentus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, sąmoningai ar tyčia buvo nesąžiningas teikdamas į bylą įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus, todėl netenkino atsakovo prašymo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovas UAB „Skinest Baltija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodė, kad sijų netinkamumą atsakovas byloje įrodinėjo jo paties parengtais vienašališkais defektiniais aktais, kurie ieškovo nepasirašyti, išskyrus 2018 m. kovo 9 d. aktą Nr. AV-226, kurį pasirašė neįgaliotas ieškovo darbuotojas - vadybininkas R. Z.. Kuo remiantis teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 9 d. aktas Nr. AV-226 pasirašytas įgalioto ieškovo darbuotojo iš skundžiamo sprendimo neaišku. Teismas negalėjo remtis liudytojo R. S. bendro pobūdžio paaiškinimais priimdamas skundžiamą sprendimą. 2018 m. kovo 9 d. aktą Nr. AV-226 pasirašė / sijas defektavo tam kompetencijos neturintis atsakovo darbuotojas. Byloje nenustatytos aplinkybės, kokiu mastu buvo atliktas ginčo sijų ženklų keitimas / taisymas. Teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė dėl atsakovo su atsiliepimu pateiktų 11 nuotraukų, kuriomis atsakovas byloje įrodinėjo ginčo sijų trūkumus. Ieškovas nurodė, jog atsakovo pateiktos nuotraukos yra neaiškios kilmės, nes iš jų neįmanoma identifikuoti, ar fotografuotos detalės yra patiektos ieškovo, kadangi nesimato detalės numerio. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas niekada ir jokia forma nesutiko su atsakovo nurodomais ginčo sijų defektais. Ieškovas visada laikėsi pozicijos, kad atsakovo sijų defektavimas yra perteklinis. Atsakovo defektuotas sijas ieškovas keitė tik siekdamas išsaugoti ilgametę partnerystę su atsakovu. Teismas sprendime akcentavo ginčo šalių ilgalaikį bendradarbiavimą, turėjo įvertinti ir tai, jog būtent šie ginčo šalių ilgalaikiai santykiai lėmė netipinę ginčo situaciją.
17. Su ieškiniu ieškovas pateikė raštus ir ikiteismines pretenzijas. Ieškovas ginčo sijų tinkamumą taip pat įrodinėjo ieškovo su kitų šalių depais pasirašytais dokumentais. Atsakovo ir teismo poziciją, kad ginčo sijos su galimais numerių taisymais negali būti saugiai naudojamos geležinkelių eisme, paneigia faktas, jog dalis ginčo sijų eksploatuojamos nuo 2017 iki 2020 metų, tai yra beveik 4 metus (iki šiol). Ieškovas nesutinka su teismo sprendime nurodyta išvada, kad atsakovo elgesys nutraukiant su ieškovu ginčo sutartį ir pareikalaujant sutartinės atsakomybės buvo adekvatus ir proporcingas susiklosčiusiai ginčo situacijai. Teismas neatsižvelgė į labai svarbią statistiką tiek dėl ginčo sutarties įvykdymo, tiek dėl sijų teikimo - priėmimo dinamikos, tiek dėl naujesnių sijų pateikimo. Sutartis įvykdyta 67,40 proc. Atsakovo nepagrįstai ieškovui taikoma sutartinė atsakomybė – 37 397,09 Eur, o tai net daugiau nei ketvirtadalis ieškovo gautų įplaukų pagal ginčo sutartį. Tam, kad ginčo sutartis būtų įvykdyta 100 proc., pritrūko 177 vnt. sijų. Ieškovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, atsakovui perdavė geresnės kokybės ir 134 101,00 Eur didesnės vertės turtą. Teismas formaliai nurodė, kad atsakovas pagal ginčo sutartį turi teisę dar papildomai reikalauti iš ieškovo delspinigių ir pasiimti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, nors tai yra visiškai neadekvatu ginčo situacijai. Ieškovas turėjo pagrįstus lūkesčius, jog ginčo sutartis nebus nutraukta, kad ji bus įvykdyta visa apimtimi.
18. Ginčo šalis sieja ilgalaikė partnerystė nuo 2004 metų. Ginčo sutartis buvo pratęsta net du kartus. Atsakovui buvo žinoma apie sijų deficitą - trūkumą rinkoje. Ieškovas pateikė naujesnes ir kokybiškesnes sijas. Tarp šalių atstovų nuolat vyko derybos, susitikimai, susirašinėjimas. Ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad atsakovas netaikys kraštutinių priemonių - ginčo sutarties nenutrauks. Teismas turėjo sistemiškai vertinti ir kitus ginčus tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovo pozicija ir situacijų vertinimas nėra pagrįstas ir racionalus, kaip ir atsakovo pertekliniai reikalavimai dėl ginčo sijų kokybės. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką.
Atsiliepimas
19. Atsakovas UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, kad ieškinio dalykas yra aiškiai apibrėžtas ir ieškovo teikiami įrodymai privalo būti su juo susiję. Tačiau ieškovas siekia suklaidinti teismą dėl ginčui svarbių aplinkybių ir remiasi su ginčo dalyku nesusijusiais dokumentais. 2019-02-11, 2019-02-12, 2019-02-19, 2019-02-20 el. laiškai – šiuo susirašinėjimu ieškovas įrodinėja aplinkybę, kad jis su defektiniuose aktuose nurodytais sijų trūkumais nesutiko. Šis susirašinėjimas vyko dėl susitarimo Nr. 4-943, o ne dėl ginčo sutarties vykdymo. Kadangi ieškovas daugiau kaip 8 mėn. vėlavo pristatyti prekes, o atsakovas išnaudojo visas bendradarbiavimo priemones, atsakovas ne tik pagal sutartį, bet ir pagal CK 6.217 str., įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Šia savo teise atsakovas pasinaudojo sąžiningai laikydamasis sutartyje numatytos nutraukimo tvarkos. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad sutarties netinkamą vykdymą lėmė atsakovo veiksmai priimant ieškovo pateiktas prekes pagal sutartį, t. y. nepagrįstai atsisakant priimti 177 vnt. sijų pagal ginčo sutartį. Reikalavimas, kad prekės neturėtų išorinių, mechaninių, korozijos ir kitų pažeidimų prekių gamyklos-gamintojos ženklai ir įspaudai nebūtų taisyti buvo tiesiogiai įtvirtinti sutartyje, detalizuojant prekės kokybės kriterijus. Teismas pagrįstai nenustatinėjo, kokia apimtimi buvo atliktas ginčo sijų ženklų keitimas/ taisymas, nes tai neturi įtakos atsakovo veiksmų teisėtumui. Pardavėjui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti, kad jo atsakovui pristatytų prekių kokybė atitiko sutarties sąlygas. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo surašytais defektavimo aktais, turėjo pareigą įrodinėti, kad atvežtos prekės atitinka sutartyje numatytus kokybės reikalavimus, tačiau jis to nedarė. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai nepriėmė ieškovo atvežtų nekokybiškų prekių. Ieškovas ne tik nė karto neišreiškė nesutikimo su pateiktomis išvadomis dėl nekokybiškų prekių, jų neginčijo, neprašė atlikti ekspertizės, netgi priešingai, nustatytus defektus pripažino. Nepaisant to, kad ieškovo teigimu R. Z., defektinio akto pasirašymo metu neturėjo oficialaus įgaliojimo, jis veikė ieškovo vardu.
21. Priešingai, negu teigia ieškovas, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuriame sijų priėmimo-perdavimo metu būtų aiškiai išreikšta ieškovo valia nesutikti su atsakovo defektiniais aktais, juose nustatytais trūkumais, kviesti nepriklausomą ekspertą ar pan. Ieškovas ginčo sijų tinkamumą nepagrįstai įrodinėjo ieškovo su kitų šalių depais pasirašytais dokumentais – priėmimo aktais, pateiktais kartu su ieškiniu. Ieškovas aktuose nurodytas sijas perdavė tik dviem įmonėms: AS „Skinest Rail“ ir AS Valga depoo. Abi šios įmonės yra susijusios su ieškovu – AS „Skinest Rail“ priklauso 100 proc. ieškovo akcijų, o AS Valga depoo 100 proc. taip pat priklauso AS „Skinest Rail“. Šis faktas leidžia abejoti sijų priėmimo objektyvumu, nešališkumu. Ieškovo susitarimai su kitais pirkėjais ir tokių pirkėjų veiksmai prekių priėmimo metu, negali būti atsakovo neva netinkamai atliktų kokybės patikrinimų ir neva nepagrįstų prekių nepriėmimo įrodymu. Nustatyti neatitikimai, kurių neginčijo ieškovas, patvirtina aplinkybę, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas nepagrįstai nepriėmė ieškovo pristatytų nekokybiškų sijų. Tiek ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje ieškovas teigė, kad atsakovas neva nepagrįstai nepriėmė 203 išbrokuotų sijų. Pareiškime ieškovas pakeitė savo poziciją ir teigė (ką pakartojo 2020-06-01 teismo posėdžio metu), kad atsakovas nepriėmė 240 vnt. Taigi iš ieškovo pateiktų įrodymų ir vis keičiamos pozicijos nėra aišku, kiek sijų jis laiko nepagrįstai nepriimtomis pagal sutartį Nr. 4-68.
22. Priešingai negu teigia ieškovas, draudimas taisyti sijų pagaminimo metus ir ženklus turi tiesioginę sąsają su eismo sauga. Sijos turi Geležinkelių Transporto Tarybos dokumentuose aiškiai apibrėžtą eksploatacijos laiką – 30 m. (su galimybe pratęsti šį terminą keleriems metams), kuris nustatytas atsižvelgiant į metalo nusidėvėjimo ir kitas technines liejinio savybes. Ilgesnė sijos eksploatacija kelia grėsmę eismo saugumui. Priešingai nei teigia ieškovas, sutartyje nustatytas maksimalus netesybų dydis susietas ne su ieškovo faktiškai gautomis pajamomis ar pelnu, o su visos Sutarties kaina su PVM. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui atsakovo įskaitytus delspinigius ir panaudotą sutarties įvykdymo garantiją. Ieškovo argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo sistemiškai vertinti ir kitus ginčus tarp ieškovo ir atsakovo, kurių eiga neva taip pat patvirtina atsakovo neadekvačią reakciją į ginčo situaciją, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip nesąžiningas procesinis elgesys. Ieškovas tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu teikdamas su bylos nagrinėjimu nesusijusius dokumentus, tiek ir apeliacinėje instancijoje, tikslingai siekia diskredituoti atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl rašytinių paaiškinimų
24. Apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus, išdėstydamas savo argumentus, susijusius su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teisė teikti rašytinius paaiškinimus, kuria galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Apeliacinis procesas pradedamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus apeliacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 301–315 straipsniai). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl apeliacinio skundo atsiliepimą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai pagal savo esmę laikytini atsikirtimais, t. y. ieškovo atsiliepimu į atsakovo pareikštą atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau civilinio proceso įstatyme toks pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdas nenumatytas, todėl 2020 m. spalio 28 d. apelianto rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
25. Byloje nustatyta, kad ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas (pirkėjas) 2018 m. vasario 2 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-68, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui 543 vnt. naudotų šoninių ir viršlinginių sijų pagal Priedą Nr. 1, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Sutarties įvykdymo terminas – 2018 m. kovo 11 d. Šalys 2018 m. kovo 7 d. sudarė papildomą susitarimą prie prekių-pirkimo sutarties Nr. 4-68(2.12), kuriame susitarė pakeisti Priede Nr. 1 nurodytas prekes į geresnės kokybės, t. y. vėlesnių gamybos metų, nekeičiant sutartyje nurodytos kainos. Šalys 2018 m. birželio 8 d. sudarė susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriame susitarė, kad pardavėjas pristatys ir perduos prekes iki 2018 m. liepos 31 d. (3.1 p.); kad pardavėjas turi teisę pristatyti naujesnes (vėlesnių pagaminimo metų) prekes, nekeisdamas prekių kainos ir nurodydamas vietoje kurių prekių pristato naujesnes; vadovaudamos sutarties 9.1 punktu susitarė pakeisti sutarties 5.1 punktą, nustatant, kad jeigu pardavėjas nepateikia prekių pirkėjui iki 2018 m. liepos 31 d., pardavėjas, pirkėjui pareikalavus, moka 0,2 proc. delspinigius nuo nepatiektų prekių kainos (be PVM) už kiekvieną dieną iki pažeidimo pašalinimo, bet ne daugiau kaip 20 proc. nuo sutarties kainos su PVM; šalys susitarė, kad delspinigiai pagal pirminės sutarties 5.1 punktą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nebus skaičiuojami (5 p.). Ieškovas 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. 13-995 informavo ieškovą, kad ginčo sutarties dalinį įvykdymą iš esmės lemia atsakovo preciziškas prekių kokybės priėmimas, išbrokuojama apie 50 proc. detalių, kurias priima Latvijos ir Estijos geležinkelio depai, kad ieškovas deda visas pastangas įvykdyti sutartį, bet dėl susiklosčiusios situacijos rinkoje tai darosi neįmanoma. Atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2(VLRD)-2875 pranešė, kad net ir pratęsus pristatymo terminus, ieškovas nepristatė 177 vnt. sijų, todėl atsižvelgiant į tai, kad prekių tiekimas pagal pirminę sutartį vėluoja 8 mėnesius, atsakovas dėl prekių vėlavimo turi organizuoti kitus pirkimus ir pirkti didesnėmis kainomis nei numatyta sutartyje su ieškovu, dėl nekokybiškų, su paslėptais trūkumais prekių tiekimo buvo stabdomas prekių tiekimas, ieškovas nesklandžiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir pagal kitą 2017 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. 4-479, vienašališkai nutrauks sutartį su ieškovu po 10 dienų ir reikalaus sumokėti delspinigius bei pasiliks sutarties įvykdymo užtikrinimą. Ieškovas 2018 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 13-1019 nurodė, kad negali pabaigti įvykdyti 2018 m. vasario 2 d. sutarties Nr. 4-68, nes rinkoje pradėjo trūkti naudotų vežimėlių sijų, išaugo kainos, šių aplinkybių ieškovas sudarydamas sutartį negalėjo numatyti, dėl to siūlė atsakovui nutraukti minėtą sutartį, sumokant atsakovui numatytos bankinės garantijos dydžio sumą. Atsakydamas į tai, atsakovas 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 2(VLRD)-2978 informavo, kad apsvarstė pasiūlymą, tačiau nuo 2018 m. lapkričio 18 d. nutrauks sutartį ir taikys sutartines netesybas. 2018 m. vasario 2 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartis atsakovo nutraukta 2018 m. lapkričio 18 d. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutartis buvo įvykdyta iš dalies – ieškovo priimta 366 vnt. sijų, iki sutarties visiško įvykdymo pritrūko 177 vnt. sijų. Sutarties 4 dalyje šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo pagrindų, iš kurių 4.2 punkte, kad jeigu šalis vėluoja įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, kita sutarties šalis, raštu įspėjusi prieš 10 dienų kalendorinių dienų įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį, neatlygindama jokių išlaidų ar nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu. Atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. pranešimu informavo ieškovą apie vienašališką prekių pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, vadovaujantis šios sutarties 4.2 punkto nuostatomis, nuo 2018 m. lapkričio 18 d.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo elgesys nutraukiant sutartį buvo adekvatus ir proporcingas susiklosčiusiai situacijai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal pradinį susitarimą apie 8 mėnesius, nors terminas sutarčiai įvykdyti ieškovui buvo pratęstas kelis kartus, tačiau ir per papildomą terminą sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas laikėsi sutartyje (4.2 punkte) ir teisės aktuose numatytos procedūros dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir toks jo pasirinktas teisių gynimo būdą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ir taikytinas teisės normas buvo leistinas. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. CK 6.217 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).
27. Šiuo atveju šalys sudarytoje sutartyje numatė, jog pardavėjas įsipareigoja pristatyti ir perduoti prekes pirkėjui ne vėliau kaip per 30 dienų po sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 36.1 punktas). 2018 m. birželio 8 d. šalys sudarė susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriuo pardavėjas įsipareigojo pristatyti ir perduoti prekes pirkėjui iki 2018 m. liepos 31 d. Atsakovas ginčo sutartį nutraukė 2018 m. lapkričio 18 d., kadangi ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Šalys sudarytoje sutartyje apibrėžė sutarties nutraukimo pagrindus, iš kurių 4.2 punkte numatė, kad jeigu šalis vėluoja įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, kita sutarties šalis, raštu įspėjusi prieš 10 dienų kalendorinių dienų įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį, neatlygindama jokių išlaidų ar nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu. Remdamasis šiuo sutarties punktu atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. raštu informavo ieškovą, jog sutartį nutraukia nuo 2018 m. lapkričio 18 d. Nors ieškovas nesutinka su tokiu atsakovo vienašališku sutarties nutraukimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų per sutartyje įtvirtintą terminą (kuris buvo pratęstas) įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Tokią sutarties nutraukimo tvarką nusistatė pačios šalys, ieškovas jai neprieštaravo. Ieškovas teigia, jog sutartis buvo įvykdyta 67,40 proc., kas tik patvirtinta, jog sutartimi prisiimti reikalavimai nebuvo įgyvendinti pilnai, kas lėmė, jog atsakovas pagrįstai pasinaudojo sutartyje įtvirtinta sutarties nutraukimo tvarka ir vienašališkai nutraukė sutartį.
28. Aplinkybė, jog ieškovas tikėjosi, kad atsakovas nenutrauks sutarties, kadangi šalis siejo ilgametis bendradarbiavimas, negali būti pagrindu, neleidžiančiu atsakovui pasinaudoti įstatyme ir sutartyje įtvirtinta sutarties nutraukimo tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas pažeidė sutartį nepristatydamas sutarties objekto per sutartyje numatytą terminą (pats raštu informavo atsakovą, jog dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos negali įvykdyti sutarties), kurią sudarė laisva valia, kuri buvo nenuginčyta ir galiojanti, tad turėjo įstatymo galią šalims. Ieškovui buvo žinomos potencialios sutarties pažeidimo pasekmės (sutarties nutraukimas), atsakovas informavo ieškovą apie ketinimą nutraukti ginčo sutartį, jei sutarties pažeidimai nebus pašalinti, pats ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti sutartį ir informavo, jog negali pabaigti vykdyti sutarties. Šios ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę atsakovui vienašališkai nutraukti ginčo sutartį tiek sutarties, tiek įstatymo pagrindu (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovo elgesio kitose bylose, kurios neva rodo atsakovo neadekvačią reakciją į ginčo situaciją, neturi įtakos atsakovo sprendimui nutraukti šią sutartį vienašališkai. Aplinkybės, kaip šalys sprendė kilusius ginčus kitose bylose dėl kitų sutarčių, negali turėti įtakos atsakovo teisei pasinaudoti tiek įstatyme tiek sutartyje numatytai teisei vienašališkai nutraukti sutartį.
29. Apeliantas teigia, jog niekada nesutiko su atsakovo nurodomais defektais, o prekes keitė tik dėl to, jog siekė išsaugoti partnerystę su atsakovu. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 d.). Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė dėl prekių kokybės reikalavimų: prekės turi būti kokybiškos, laisvos nuo bet kokių suvaržymų, su gamintojo ženklais ir markiravimu, atitikti visus Geležinkelio Transporto Tarybos reikalavimus ir neturi riboti prekinių vagonų naudojimo tarptautiniame susisiekime 1520 mm pločio vėžės geležinkeliuose, reikalaujamas technines sąlygas bei Priede Nr. 1 nurodytus pavadinimus, numerius ir kitus parametrus, neturėti išorinių, mechaninių, korozijos ir kitų pažeidimų; prekių gamyklos-gamintojos ženklai ir įspaudai negali būti taisyti; pardavėjas garantuoja, kad parduodamos prekės atitinka sutarties sąlygas ir neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių bet kuri prekė negali būti naudojama pagal paskirtį arba kurių prekės naudingumas sumažėtų taip, kad apie tuos trūkumus žinodamas pirkėjas nebūtų jų pirkęs ar tiek už jas mokėjęs.
30. Šalys sutarties 3.4-3.6 punktuose susitarė dėl prekių priėmimo tvarkos: prekių priėmimo metu pirkėjas (atsakovas) apžiūri prekes, įsitikina, kad jos atitinka technines sąlygas, yra komplektiškos; pirkėjas priima tik tą pardavėjo pateiktą prekių dalį, kuri atitinka technines sąlygas, yra komplektiškos; nepriimdamas nekomplektiškų, neatitinkančių techninių sąlygų prekių pirkėjas apie tai informuoja pardavėją, padarydamas įrašą PVM sąskaitose-faktūrose (3.4 p.); pirkėjui nustačius, kad prekės pagal 3.4 punktą yra nekomplektiškos ar neatitinka techninių sąlygų arba pagal 3.5 punktą (tinkamumo naudoti nustatymas laboratorijoje) netinkamos naudoti, pardavėjas turi pakeisti prekes tinkamomis ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pirkėjo pranešimo apie netinkamas prekes išsiuntimo pardavėjui dienos. Byloje esantys defektiniai aktai patvirtina aplinkybes, jog dalis ieškovo pristatytų prekių neatitiko sutartyje įtvirtintų kokybės reikalavimų, atsakovas nustatė prekių defektus. Nors ieškovas teigia, kad niekada nesutiko su atsakovo nustatytais defektais, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nurodo, kas defektinių aktų nepasirašė, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas defektinius aktus siuntė ieškovui, ieškovas dėl jų neteikė jokių pastabų, nereiškė nesutikimo su atsakovo nustatytais defektais, defektuotas prekes išsiveždavo, kas rodo, jog pretenzijų dėl šių atsakovo aktų ieškovas neturėjo.
31. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, jog atsakovas gali reikalauti delspinigių. Apelianto teigimu, atsakovas gavo papildomą naudą, tai yra gavo geresnės kokybės sijas ir taip įgijo galimybę papildomai užsidirbti jas parduodant už rinkos kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas perdavė atsakovui geresnės kokybės sijas buvo šalių aptartas ir sutartyje įvirtintas susitarimas. Šalys 2018 m. birželio 8 d. Susitarimu dėl sutarties pakeitimo susitarė, kad pardavėjas turi teisę pristatyti naujesnes (vėlesnių pagaminimo metų) prekes, nekeisdamas prekių kainos ir nurodydamas vietoj kurių prekių pristato naujesnes. Ieškovas su tokia sutarties pakeitimo sąlyga sutiko, pristatydamas naujesnes (vėlesnių pagaminimo metų) prekes papildomai už jas sumokėti (mokėti didesnę kainą) neprašė, nesiūlė keisti sutarties sąlygų. Šios aplinkybės rodo, jog tai, kad ieškovas pristatė atsakovui naujesnių metų sijas, negali reikšti, jog atsakovas dėl ieškovo pilnai neįvykdytos sutarties negali reikalauti sutartyje numatytos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos ir delspinigių. Netesybas ir jų dydį šalys numatė sutartyje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog delspinigių suma nelaikytina labai didele, atsižvelgiant į visą darbų kainą, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo svarstyti šios sumos proporcingumo pažeidimo CK 6.258 straipsnio 3 dalies aspektu.
32. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų (nepasisakė dėl atsakovo su atsiliepimu pateiktų 11 nuotraukų), tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir sprendimą priėmė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo bei liudytojų paaiškinimų neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
33. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo UAB „Skinest Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.