- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-675-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28462-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- R. F.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovui M. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir atsakovo M. L. priešieškinį ieškovei R. F. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovui M. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir atsakovo M. L. priešieškinį ieškovei R. F. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė R. F. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. L. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. L. mokamą po 215 Eur/mėn., lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į R. F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank arba į kitą jos nurodytą sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad šalių dukra lanko mokyklą, todėl dukters poreikiai ugdymo išlaidoms išaugo. Taip pat vaikas pradėjo profesionaliai sportuoti. Mergaitė šokius lanko keturis kartus per savaitę, dalyvauja varžybose, turi specialius drabužius. Taip pat mergaitė nori lankyti dailės būrelį. Atsižvelgiant į vaiko amžių (10 metų), turimus poreikius, atsakovo mokamo po 100 Eur išlaikymo vaiko poreikiams patenkinti nepakanka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. L. atsiliepimu prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-15053-131/2013 buvo patvirtinta sutartis dėl šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2 punktas numatė, kad dukters E. L. išlaikymui nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta ši sutartis įsiteisėjimo dienos, atsakovas įsipareigojo teikti 200 Lt (57,92 Eur) dydžio mėnesines periodines išmokas iki dukters pilnametystės. Galiojantis teismo sprendimas yra vykdytinas. Tačiau atsakovas vaikui teikia didesnį, nei priteistas, išlaikymą, t. y. po 100 Eur per mėnesį. Vaiko poreikių padidėjimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, padidinant išlaikymo dydį, kadangi laikinosios apsaugos priemonės pagrindinis tikslas – laikinai sureguliuoti teisinius santykius, siekiant užtikrinti asmenų teisių apsaugą, tuo tarpu atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti vaiką. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nepilnametės dukters poreikių padidėjimą. Prašė įvertinti tai, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – 97,05 kv.m. butą, adresu (duomenys neskelbtini) (108000 Eur vertės), 264/21373 dalis 21373 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). 2013 metais ieškovės pajamas sudarė 12355,58 Eur, o 2018 m. – 22598,30 Eur, turi kitų pajamų, kurias nuslėpė. Ieškovė disponuoja ir grynaisiais pinigais, kuriuos įneša į savo banko sąskaitą, leidžia sau didelių išlaidų. Ieškovė yra sveika, jauna, darbinga, išsilavinusi, turi sutuoktinį, kiekvieną mėnesį iš Vilniaus miesto savivaldybės dviem vaikams gauna po 100,32 Eur. Atsakovas dirba net trejuose darbovietėse: VšĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), viso gauna tik 650 Eur vidutinį darbo užmokestį, kitų pajamų neturi. Jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gyvena senelei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), turi mokėti už namui suteiktas komunalines paslaugas: žiemą – 148,44 Eur, vasarą – 64,80 Eur, o taip pat turi prisidėti prie vyresnio amžiaus tėvų išlaikymo. Be to, atsakovas studijuoja Vilniaus kolegijoje, už trimestrą moka 72 Eur. Taigi atsakovo turtinė padėtis pablogėjo.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, jog nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tarnyba neturi pagrindo nesutikti su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės R. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo padidino 2013 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo M. L. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. L., priteisiant iš atsakovo M. L. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 215 Eur (du šimtus penkiolika Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bylos išnagrinėjimo, lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į R. F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank arba į kitą R. F. nurodytą sąskaitą.
6. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu nepilnametė šalių dukra lanko mokyklą, į tai, kad vaiko poreikių ir jų interesų užtikrinimui būtinas pakankamas pastovus abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu iš atsakovo priteistas 200 Lt (57,83 Eur) išlaikymas šiuo metu neatitinka šalių vaiko, kuris yra 10 metų amžiaus, minimalių poreikių, yra akivaizdžiai nepakankamas ir neatitinka protingumo kriterijų. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės tėra laikino pobūdžio suvaržymai, galiojančios iki galutinio ginčo išsprendimo, ir neturinčios nei prejudicinės, nei res judicata galios. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gali būti neužtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, bylų nagrinėjimo trukmę bei prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas, padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CK 3.196 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas M. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė teisinę nuostatą, kad ieškinio dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškimas nereiškia, jog galiojantis ir nepakeistas teismo sprendimas neteko privalomosios galios. Galiojantis teismo sprendimas, kuriuo nustatytas išlaikymas vaikui, yra vykdytinas.
7.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minimalūs dukters poreikiai yra užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu, priteisus išlaikymą iš atsakovo.
7.3. Teismas, konstatuodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sprendimu nustatytas išlaikymas neatitinka minimalių poreikių, protingumo kriterijų ir yra nepakankamas, nevertino įstatymo nuostatos, kad išlaikymą savo vaikui turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Būtent civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina itin gerą ieškovės R. F. turtinę padėtį ir itin sunkią atsakovo turtinę padėtį.
7.4. Teismas, priteisdamas 215 eurų dydžio laikiną išlaikymą, visiškai neatsižvelgė į atsakovo itin prastą turtinę padėtį. Šiuo metu atsakovas dirba net trijuose darbuose: VšĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), gauna viso tik 650 eurų dydžio vidutinį darbo užmokestį, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Nors atsakovas gyvena su savo senele J. P. jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau turi mokėti už namui suteiktas komunalines paslaugas.
7.5. Teismas visiškai neatsižvelgė į realius šalių dukters poreikius, į tai, kad jie iš esmės nepasikeitė nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
2. Ieškovė R. F. atsiliepimu prašo atsakovo M. L. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
8.1. Priešingai nei nurodo apeliantas, įstatymas nedraudžia kreipiantis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad galiojančiu teismo sprendimu priteisto 57,83 Eur mėnesinio išlaikymo nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui nepakanka, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visų pirma, vadovavosi nepilnamečio vaiko interesais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu patvirtino šalių R. F. ir M. L. sudarytą santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių sutartį (civilinė byla Nr. N2-15053-131/2013), kuria atsakovas nepilnametei dukrai E. L. įsipareigojo teikti po 200 Lt (57,83 Eur) dydžio materialinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Ieškovė R. F. 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti iš M. L. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. L. nepilnamečio vaiko išlaikymui periodines išmokas mokant kas mėnesį po 300 Eur. Ieškovės R. F. prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo padidino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu iš atsakovo M. L. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. L., priteisiant iš atsakovo M. L. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bylos išnagrinėjimo. Atsakovas M. L., nesutikdamas su teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
5. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
6. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai.
7. Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti klausimo dėl laikino išlaikymo priteisimo, galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimui, o priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė teisinę nuostatą, kad ieškinio dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškimas nereiškia, jog galiojantis ir nepakeistas teismo sprendimas neteko privalomosios galios. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina. Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Iš to seka, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tuo vadovaujantis, ieškovei kreipusis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ir didesnio už atsakovo mokamą laikino išlaikymo priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato draudimo kreipiantis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisiant laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo.
8. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad minimalūs dukters poreikiai yra užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu, be to, atsakovas moka beveik dvigubai didesnį priteisto išlaikymo dydį, kiekvieną mėnesį pervesdamas mažiausiai po 100 Eur. Taip pat pažymima, jog teismas, priteisdamas 215 eurų dydžio laikiną išlaikymą, visiškai neatsižvelgė į atsakovo itin prastą turtinę padėtį, taip pat neatsižvelgė į realius šalių dukters poreikius. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
9. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-15053-131/2013, iš atsakovo M. L. buvo priteistas 200 Lt (57,83 Eur) dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tokio dydžio išlaikymas šiuo metu neatitinka šalių vaiko, kuris yra 10 metų amžiaus, minimalių poreikių, yra akivaizdžiai nepakankamas ir neatitinka protingumo kriterijų. Nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti bent minimalius šalių nepilnametės dukters poreikius, apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo, t. y. laikinai, padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu iš atsakovo M. L. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, priteisiant iš atsakovo M. L. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
10. Apelianto argumentai, kad jis moka netgi didesnį, nei 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu priteistas, išlaikymą, kiekvieną mėnesį pervesdamas mažiausiai 100 Eur, taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovo pusės.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog laikino išlaikymo po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo šiuo atveju užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, atitinka formuojamą teismų praktiką, taip pat nepažeidžia ir atsakovo teisių bei interesų.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaiko poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo nei panaikinti, nei sumažinti laikinai priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
13. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
14. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius šalių nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.