Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Alonos Romanovienės, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant J. D., R. L., dalyvaujant ieškovės atstovui adv. S. B., atsakovui K. V., jo ir trečiojo asmens J. V. atstovui adv. V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį atsakovui K. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo J. V., ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių kaltės, dėl garažo priteisimo bei padalyto santuokos metu turto verčių, dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių pinigų panaudojimą ne šeimos poreikiams.

Byla apeliacine tvarka buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2015-12-09 teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad apeliacinio skundo dalyje dėl padalyto santuokos metu turto verčių padaryta klaida ir jis bei ieškovė atsisako šios apeliacinio skundo dalies, todėl apeliacinis procesas dėl šios skundo dalies nutrauktinas ir apeliacinės instancijos teisme ši skundo dalis nenagrinėtina (CPK 308 str.).

Dėl sutuoktinių kaltės

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Savo nurodomai faktinei aplinkybei įrodyti ieškovė pateikė straipsnį, kuriame užfiksuotos atsakovo kaip buvusio valdininko neblaivumo detalės 2011 metų gegužės mėnesį. Byloje yra 2008-08-13 nutarimas, kuriuo atsakovas buvo baustas administracine bauda už vairavimą neblaiviam, tačiau šios aplinkybės neįrodo, jog dėl to, kad atsakovas vartojo alkoholinius gėrimus, iširo jo šeima, t. y. jis tik vienas yra kaltas dėl šeimos iširimo. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-399/2013). Be to, ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovei tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo kaltės laipsnį, nes ieškovė ieškinyje nurodo, jog šalys kartu negyvena nuo 2010 m. gegužės mėnesio, nes atsakovas išėjo pas kitą moterį. Pirmosios instancijos teisme buvo analizuojama atsakovo kaltė dėl jo neištikimybės, apeliaciniame skunde ieškovė nurodo jo piktnaudžiavimą alkoholiu. Tačiau įvertinus bylos įrodymus tokios išvados padaryti negalima, nes ieškovės pateiktas straipsnis nurodo aplinkybes 2011 m. gegužės mėnesį, t. y. praėjus metams, kai šalys kartu nebegyveno, o po 2008 metų nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje šalys dar porą metų gyveno kartu. Iš atsakovo paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog šalys niekada bendro ūkio nevedė, ieškovė nerėmė finansiškai dukros. Šis paaiškinimas įrodytas ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog šalių dukra vis dar yra finansiškai priklausoma nuo atsakovo ir jo mamos. Paminėtos aplinkybės įrodo abiejų buvusių sutuoktinių skirtingą požiūrį į šeimą, jie abu nebuvo vienas kitam lojalūs ir vienas kito negerbė, nerėmė moraliai bei materialiai, todėl konstatuoti šioje byloje vien atsakovo kaltę nėra teisinio pagrindo, nes esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Taigi teismas turi vertinti abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo įrodytumą (CK 3.61 straipsnis).

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių pinigų panaudojimą ne šeimos poreikiams

Ieškovė įrodinėja, jog atsakovas už jo tėvų statomą butą iš savo sąskaitos laikotarpiu nuo 2007-07-03 iki 2008-01-21 sumokėjo 44746, 29 Eur (154 500 Lt), atsakovas įrodinėja, jog šiuos pinigus jam perdavė tėvai, jis tik apsiėmė tėvams padėti sutvarkyti visus jų buto pirkimo reikalus.

CK 3.98 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti; kompensacija išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, santuokos nutraukimo atveju – išsprendus sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 3 dalis. Aptariamose CK teisės normose reglamentuojama, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.

Paminėtų teisės normų analizė leidžia padaryti išvadą, jog ši ieškinio dalis privalėjo būti įrodyta , t. y. turėjo būti įrodyta, kad ginčo pinigų suma buvo bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. abiejų buvusių sutuoktinių lėšos, tačiau ieškovės pozicija yra paneigta bylos įrodymais, o vien mokėjimo iš atsakovo sąskaitos faktas nėra pakankamas įrodymas paminėtai aplinkybei įrodyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nes jų visuma leidžia padaryti išvadą, jog ši ginčo pinigų suma buvo atsakovo tėvų, o ne šalių įgyta santuokoje bendrai. Atsakovo veikla tik pervedant šiuos pinigus UAB ,,Palangos statyba“ vertintina kaip sūnaus pagalba tėvams ir apeliacinio skundo motyvai dėl pinigų išgryninimo limito, jų pervedimo galimybių tiesiogiai iš atsakovo tėvų sąskaitų buto statytojui neįrodo aplinkybės, jog atsakovas buto statybai panaudojo bendras šalių lėšas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje įrodytas ir patvirtintas rašytiniais įrodymais šio buto priklausymas nuosavybės teise atsakovo tėvams, ieškovė šio sandorio neginčijo, todėl apeliacinio skundo analizė dėl visos buto kainos sumokėjimo yra teisiškai nereikšminga, nes pirkimo–pardavimo sutartimi įrodyta, jog visą kainą sumokėjo J. V. 2008-09-12, ir priešingos išvados padaryti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra įrodymų, jog ji prisidėjo prie šio buto sukūrimo lėšomis ar savo darbu, todėl padaryti išvados, jog šį butą šalys laikė savo bendra nuosavybe, nėra pagrindo. Visų pirma, byloje įrodyta, kad atsakovo tėvai dėl buto, už kurio statybą atsakovas pervedė tėvų pinigus, 2008-09-12 įregistravo pirkimo–pardavimo sutartį. 2014-07-25 Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, jog atsakovas niekada nebuvo įregistravęs jokių daiktinių teisių į šį butą. Šis butas iš UAB ,,Palangos statyba“ buvo nupirktas atsakovo tėvų ir iki tėvo mirties priklausė abiem tėvams. 2007-07-03 preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 78-51 įrodo, jog ją sudarė atsakovo mama J. V.. Atsakovo išrašai iš AB „Swedbank“ sąskaitos įrodo, jog J. V. ir E. V. laikotarpiui nuo 2006 m. iki 2010 m. pildė atsakovo sąskaitą grynaisiais pinigais ir vėliau nuo 2009 m. iki 2010 m. atsakovo tėvas E. V. pervedė įvairias sumas nuo 1000 Lt iki 4000 Lt atsakovui. Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, jog šis butas buvo perkamas I aukšte dėl tėvo ligos, atsakovas, būdamas architektas, tvarkė visus dokumentus dėl buto įsigijimo, o vėliau ir jo apdailos. Šis atsakovo paaiškinimas pagrįstas dokumentais, pažymomis apie tėvų buvusį darbo užmokestį, t. y. atsakovo tėvo pažyma įrodo, jog nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. jis gavo 52613, 77 Lt darbo užmokesčio ir 21544 Lt senatvės pensijos, J. V. per šį laikotarpį gavo 62165, 71 Lt darbo užmokesčio ir 31963 Lt senatvės pensijos, sutartys įrodo, jog 2004–2005 metais atsakovo tėvas pardavinėjo statų mišką už 44442 Lt, 31519 Lt ir kitas smulkesnes sumas, todėl pagrįstas atsakovo paaiškinimas, jog jo tėvai buvo finansiškai apsirūpinę. Vien faktas, jog ieškovės nurodomi mokėjimai buvo daromi iš atsakovo sąskaitos, neįrodo, jog šiems mokėjimams buvo panaudotos sutuoktinių bendros lėšos. Esant byloje įrodymams dėl atsakovo sąskaitų papildymo, lėšų pervedimo, paneigtas ieškovės motyvas dėl to, jog šis butas buvo perkamas atsakovo ir ieškovės bendromis lėšomis tėvams. Byloje turėjo būti įrodyta, kad sandoris, kuriuo atsakovo mama tapo buto savininke, buvo įvykdytas pasinaudojant turtu, t. y. pinigais, kurie buvo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovė iš savo sąskaitos atliko bent vieną mokėjimą dėl šio buto ar kitaip rūpinosi buto statyba bei apdaila, t. y. šį butą laikė šalių nuosavybe. Vien faktas, kad ginčo suma buvo mokama iš atsakovo sąskaitos, neįrodo, jog buvo mokama bendromis sutuoktinių lėšomis. Šios bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad jei atsakovas ir pervedė dėl tėvų buto savo pinigus, tai vertintina kaip atsakovo ir jo tėvų susitarimas, apie kurį ieškovė buvo informuota, nes byloje neįrodyta, kad ji nuo 2008-09-12 reiškė savo teises į šį butą. Tik 2014-09-01 iškėlus šią bylą ieškovė pareiškė ieškinį dėl mokėjimų, atliktų iš atsakovo sąskaitos, todėl šioje byloje reikšmingas yra CK 3.123 str. 3 d. nustatytas vienerių metų terminas. Šios bylos kontekste pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą ir keisti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl santuokoje įgyto garažo

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo jai priteisti garažą, įgytą santuokoje. Nurodo, jog atsakovas neturi teisės vairuoti, atsakovas be jos žinios padovanojo automobilį jų dukrai, todėl ji ketinanti įsigyti automobilį. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia šalių nekilnojamojo turto paskirstymą, tačiau garažo priteisimas ieškovei pažeistų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, Nr. 3K-3-7/2013). Šioje byloje buvo dalijamas šalių butas, garažas ir du žemės sklypai. Šalių butas ir garažas yra Klaipėdos miesto centrinėje dalyje ir akivaizdu, kad jų vertės yra aukštesnės nei atsakovui priteistų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) seniūnijose. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei daug vertingesnį nekilnojamąjį turtą, priteisdamas atsakovui 14307,50 Eur kompensaciją, todėl garažo priteisimas pažeistų paminėtą lygiateisiškumo principą ir tuo būtų pabloginta atsakovo turtinė padėtis ir dar labiau padidintas priteistos iš ieškovės kompensacijos dydis. Ieškovės reikalavimo priteisti jai garažą nėra pagrindo tenkinti, nes jai tenkančio turto dalies vertė dar labiau išaugtų. Šiuo metu abi šalys neturi transporto priemonės, todėl abi vienodai neturi poreikio naudotis garažu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas padovanojo automobilį šalių dukrai, ją išlaiko, šias aplinkybes ieškovė pripažįsta, todėl ir yra pagrindas garažą palikti atsakovui.

Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą dėl E. V. apeliacinio skundo dalies dėl santuokoje padalyto turto verčių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.