Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji S. V. 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 13 val. 40 min., Nausėdų kaime Skuodo rajone, nelygiareikšmių kelių Kaukolikai-Nausėdai-Raudoniai - Ylakiai-Vabaliai-Prialgava sankryžoje, šalutiniu keliu, vairuodama mamai S. V. priklausantį automobilį „ Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo nedavė kelio pagrindiniu keliu A. D. vairuojamam automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko sankryžoje automobiliai susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Audi A4“ keleivei G. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „VW Passat“ vairuotojui A. D., keleiviams D. D. ir P. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivei E. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 154 punkto (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančios prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 14.00 val., ji kartu su nukentėjusiąja G. T. važiavo iš (duomenys neskelbtini), savo mamos automobiliu „ Audi A4“. Važiavo šalutiniu keliu, gal užsikalbėjo, ir nepastebėjo kelio ženklo, pamena, kad perjungė pavarą iš trečios į ketvirtą, važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Manė, kad važiuoja pagrindiniu keliu. Matė, jog artėja sankryža, kai tik pavarą persijungė ir iš karto įvažiavo į tą sankryžą. Jokio automobilio nematė, nes kito kelio nesimatė pro krūmus. Sankryžoje jos draugė G. T. pasisuko į dešinę, pasakė kažką lyg tai „kas čia“. Ji nieko nebespėjo padaryti, pajuto smūgį į savo automobilio dešinį šoną. Ją nustūmė nuo kelio į žolyną. Automobilis pats sustojo, ji nebespėjo stabdyti, variklis užgeso. Suprato, kad į jas atsitrenkė automobilis, kuris sankryžoje atvažiavo iš dešinės. Buvo labai išsigandusi, patyrė stresą, pradėjo rinktis žmonės. Po įvykio ji išlipo iš automobilio. Jos draugė G. T. buvo sąmoninga, ji norėjo persėsti į vairuotojo sėdynę, jos pusę. Ji jai neleido, sakė, kad ji gali pabloginti savo padėtį, tačiau ji neklausė, persėdo į vairuotojo keleivio sėdynę. Tada priėjo prie nukentėjusiųjų D. automobilio, jie jai pasakė, kad dėl įvykio kalta yra ji, nes išvažiavo iš šalutinio kelio, ji su tuo sutiko. Supranta, jog eismo įvykis atsitiko, jai pažeidus Kelių eismo taisykles. Nežinodama kelio, ji nesuprato, kad važiuoja į sankryžą šalutiniu keliu. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai ir visus nukentėjusiuosius išvežė į ligoninę, o ji liko su policijos pareigūnais. Eismo įvykio metu buvo blaivi. Nukentėjusioji G. T. buvo jos draugė, jos bendravo apie devynis metus, bendravimas nutrūko apie 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigą. Po įvykio, su G. T. bendravo, vieną kartą ją aplankė Klaipėdos ligoninėje, ji norėjo su ja dar kartą susitikti, aplankyti ligoninėje Kaune, tačiau G. T. nenorėjo. Po eismo įvykio, ji apžiūrėjusi eismo įvykio metu vairuotą automobilį, pastebėjo, kad saugos diržas yra vietoje, todėl mano, kad G. T., sėdėdama priekinėje keleivio sėdynėje, nesegėjo saugos diržo, nes po avarijos diržo atsisegti nebūtų galėjusi. Be to, susirašinėjant SMS žinutėmis, nukentėjusioji pati pripažino, kad saugos diržo nesegėjo. Mano, kad, jei nukentėjusioji G. T. būtų segėjusi diržą, pasekmės būtų buvusios švelnesnės ir sužalojimai nebūtų tokie, kokie yra dabar. Su pareikštu nukentėjusiosios G. T. civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, nes mano, kad reikalavimai yra per dideli. Ji galėtų pasiskolinti pinigų ir sumokėti G. T. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ji įvykio metu nedirbo, tačiau šiuo metu jau dirba, jos darbo užmokestis nėra stabilus, vidutiniškai per mėnesį ji gauna apie 400-500 Eur per mėnesį, kitų pajamų ji negauna, santaupų neturi. Šiuo metu gyvena kartu su mama, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, registruoto savo vardu, ji taip pat neturi. Gailisi padariusi nusikalstamą veiką, prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojos mamos atsakomybei. Dalį žalos – 600 Eur, nukentėjusiajai G. T. atlygino. Su nukentėjusiaisiais D. po įvykio buvo susitikusi, juos vieną kartą aplankė ligoninėje, jų atsiprašė ir jie jai atleido.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. D. parodė, kad jis 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 13 val., savo automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Ylakių mstl. į Mockaičių k. važiavo pro Nausėdų k. gyvenvietę. Alkoholio nebuvo vartojęs. Saugos diržą buvo prisisegęs. Kartu važiavo žmona D. D., kuri sėdėjo šalia keleivio sėdynėje, buvo prisisegusi saugos diržą. Dar važiavo jų vaikai. D. E. D. (5 metų) sėdėjo už žmonos, gale dešinėje pusėje. Buvo kėdutės paaukštinimas, prisegta saugos diržu. Sūnus P. D. (7 metų) sėdėjo už jo, gale kairėje pusėje. Buvo kėdutės paaukštinimas, prisegtas saugos diržu. Diena buvo saulėta, jam saulė netrukdė, nebuvo iš jo pusės. Įvažiavus į Nausėdų k. gyvenvietę, važiavo apie 50 km/h greičiu, artėjo prie sankryžos, per ją turėjo važiuoti teisiai, jam buvo pagrindinis kelias. Ties sankryža nematė jokių automobilių, artėjant iš dešinės labiau matėsi kelias, iš kairės visiškai kelio nesimatė, nes užstoja namas, krūmai. Pačioje sankryžoje, įvažiavus į sankryžą, priekiu atsitrenkė į automobilį, kuris staiga kirto sankryžą jam iš kairės pusės, tam automobiliui buvo šalutinis kelias. Po eismo įvykio jo automobilis apsisuko vėl kaip važiuoti link Ylakių mstl. Stabdyti nespėjo, nes nematė to automobilio, išvažiavusio tiesiai prieš akis įstrižai į sankryžą. Jo automobilis sustojo nuo smūgio. Eismo įvykio metu automobilis sugadintas nepataisomai, automobilio vertė - 700 eurų. Po eismo įvykio sužalota visa šeima. Vaikai gydėsi Klaipėdos vaikų ligoninėje. Jo sutuoktinė buvo apžiūrėta Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, jis gydėsi Skuodo ligoninėje vieną dieną ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje - dvi dienas. Jam lūžo dešinė ranka, dėl to buvo atlikta operacija, taip pat lūžo kairysis raktikaulis. Vėliau gydėsi ambulatoriškai. Dėl sukelto eismo įvykio padaryta turtinė (sugadintas automobilis, kelionės pas gydytojus, vaistai ir pan.) ir neturtinė žala (patirtas skausmas, negalėjimas dirbti ir pan.) žala. Neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, o turtinę žalą draudimas atlygino iš dalies, todėl reikalauja priteisti iš draudimo bendrovės 274,35 Eur turtinės žalos, šiai sumai pripažintas civiliniu ieškovu. Iš kaltinamosios S. V. jokios neturtinės žalos nereikalauja ir jai pretenzijų neturi, nenorėdamas pasipelnyti iš kito žmogaus nelaimės. Kaltinamoji S. V. jo atsiprašė, buvo atvykusi į ligoninę, klausė, ar reikia atlyginti žalą. Jis iškart prie įvykio buvo priėjęs prie nukentėjusiosios G. T., ji šaukė, kad skauda, išorinių sužalojimų nesimatė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų nepilnamečių P. D. ir E. D. atstovė pagal įstatymą D. D. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. įvykio metu automobilį „VW Passat“ vairavo jos vyras A. D.. Jie iš Ylakių mstl. važiavo į Mockaičių k. pro Nausėdų k. gyvenvietę. Saugos diržą visi važiuojantys buvo prisisegę. Ji sėdėjo šalia vairuotojo keleivio sėdynėje, dukra E. D. sėdėjo už jos, gale dešinėje pusėje, sūnus P. D. sėdėjo už vairuotojo, gale kairėje pusėje, abu sėdėjo ant paaukštintos kėdutės. Matė, kad artėja prie sankryžos, per ją turėjo važiuoti tiesiai, jam buvo pagrindinis kelias. Ties sankryža nematė jokių automobilių. Iš dešinės labiau matėsi kelias, iš kairės visiškai kelio nesimatė, nes užstoja namas, krūmai. Pačioje sankryžoje, įvažiavus į sankryžą, priekiu atsitrenkė į automobilį, kuris staiga kirto sankryžą iš kairės pusės, tam automobiliui buvo šalutinis kelias, jis juos turėjo praleisti. Po eismo įvyko jų automobilis apsisuko vėl kaip važiuoti link Ylakių mstl. Viskas įvyko akimirksniu. Eismo įvykio metu šeimos automobilis sugadintas nepataisomai. Po eismo įvykio buvo sužalota visa šeima. Jai buvo lūžę šonkauliai, krūtinės sumušimas nuo įvykio metu segėto apsaugos diržo, jos sūnui buvo galvos sutrenkimas, o dukrai – pilvo sumušimas. Vaikai gydėsi Klaipėdos vaikų ligoninėje. Dėl sukelto eismo įvykio padaryta turtinė (sugadintas šeimos automobilis, kelionės pas gydytojus, vaistai ir pan.) ir neturtinė žala (patirtas skausmas, negalėjimas dirbti ir pan.) žala. Neturtinę žalą atlygino draudimas, o turtinę žalą draudimas atlygino iš dalies, todėl reikalauja iš draudimo 20,57 Eur turtinės žalos, šiai sumai pripažinta civiliniu ieškovu. Draudimo bendrovė nenori atlyginti jai už vitaminą „C“, tačiau jį po eismo įvykio davė savo vaikams, nes jiems buvo dingęs apetitas. Kaltinamoji S. V. jų šeimos atsiprašė ir jie jai atleido, jai civilinio ieškinio nereiškia, nes nenori naudotis šios merginos nelaime, mano, kad visiems taip gali atsitikti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. T. paaiškino, kad kaltinamoji S. V. buvo jos draugė, jos draugavo apie dešimt metų. Pamena, kad įvykio dieną važiavo iš Raudonių kaimo, automobilį vairavo kaltinamoji, abi automobilyje kalbėjosi. Po to, kiek prisimena, buvo smūgis. Po įvykio, ji perlipo iš keleivio pusės į vairuotojo, kažkas padėjo jai ištraukti kojas. Policijos pareigūnams sakė, kad neprisimena, ar segėjo saugos diržą, ar ne. Galėjo būti, kad gal diržo ir nebuvo užsisegusi, nors ji pati yra vairuotoja ir niekada nevažiuoja nesegėdama diržo. Po įvykio viskas skaudėjo, buvo šokas, norėjo greičiau išlipti iš automobilio, dėl to ir perlipo į vairuotojo pusę. Jai buvo atlikta viena operacija, padaryti sužalojimai - kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis ir dešinės gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kryžkaulio lūžis. Lūžiai skeveldriniai, keturias paras buvo Klaipėdos reanimacinėje, o po to dar dvi savaites gulėjo Kauno ligoninėje, o po to 14 ar 21 dieną buvo Palangoje reabilitacinėje ligoninėje. Turėjo išmokti vaikščioti, pradžioje vaikščiojo su vaikštyne, po to - su lazdele. Dėl radikulito, kurį įgijo po avarijos, negali ilgai sėdėti. Nuo ilgo vaikščiojimo pradeda skaudėti nugarą. Be to, po avarijos susirgo depresija, buvo pas psichoterapeutą. Ji studijuoja slaugą, daug sportuodavo, lankė karininkų mokymus, nors dar prieš įvykį iš jų išėjo dėl asmeninių priežasčių, nes nesugebėjo suderinti šių mokymų su mokslais universitete, tačiau vėliau norėjo grįžti į juos, tęsti karininkų mokymus, tačiau dabar dėl savo dabartinės sveikatos būsenos nebeįmanoma. Būdama reabilitacijos ligoninėje, parašė S. V. SMS žinutę, sakė, kad jos laukia, tačiau ji tik atrašė, kad yra toli ir negali atvykti, ir tada nusprendė kreiptis su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Palaiko savo civilinį ieškinį visiškai ir prašo iš kaltinamosios S. V. priteisti 60000 Eur. Būtent tokios sumos jai reikia tolimesniam jos gydymui, priemonėms. Be to, jai gydytojai paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jai bus sunku išnešioti kūdikį ir jį pagimdyti natūraliu būdu, todėl reikės daryti Cezario pjūvį. Be to, susiradusi draugą, ji jaus diskomfortą prieš jį, nes matosi randas, jo pašalinimas kainuotų apie 500 Eur. Ji šiuo metu niekur nedirba, pajamų neturi, gyvena su tėvais. Buvo ketinusi važiuoti į Norvegija dirbti, o po įvykio, niekur nebegali išvažiuoti, susirasti darbo, negali kelti daugiau nei du kilogramus, ilgai stovėti, bėgti, šokti, šokinėti. Buities darbus atlikti savarankiškai gali. Šiuo metu geria nuskausminamuosius vaistus, specialiųjų receptinių vaistų šiuo metu nevartoja. Ji mokslo sesiją užbaigė sėkmingai, pradėjo sportuoti, lanko pilateso treniruotes sporto klube. Dėl neįgalumo nustatymo niekur nesikreipė, nes jos teigimu, esant tokiai traumai kaip jos, neįgalumo niekas neduoda. Be to, dėl patirtos traumos yra priversta rinktis specializaciją, kad pabaigus mokslus, darbe nereikėtų dirbti sunkaus fizinio darbo.

2017 m. rugsėjo 28 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su planu, foto lentelėmis nustatyta, kad apžiūrėta Šačių - Skuodo gatvių sankryža Nausėdų k. Skuodo r., užfiksuoti automobilių sugadinimai. Kelio dangos būklė - sausa, lygi, kelio tipas - asfaltas, oro sąlygos - giedra, leistinas važiavimo greitis - 50 km/h. Galiojantys kelio ženklai - Nr. 203 „Duoti kelią“. Pietvakarių kelio pusėje, už jo ribų, stebimi apgadinti automobiliai: raudonos spalvos „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir mėlynos spalvos „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „VW Passat“ priekiu orientuotas iš šiaurės rytų pusės į Šačių g. važiuojamosios dalies kraštą. Automobilio „VW Passat“ apgadinimai: kairės ir dešinės pusių priekiniai sparnai, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinės kairės ir dešinės pusių posūkių rodikliai, priekinės kairės ir dešinės pusės žibintai, priekinės radiatoriaus grotelės. Išbėgę eksplotaciniai skysčiai. Salono viduje yra išskleistos priekinės oro pagalvės. Automobilio „VW Passat“ dešinės pusės priekinis ratas nutolęs 7,5 m atstumu rytų kryptimi iki Šačių g. važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „VW Passat“ dešinės pusės galinis ratas nutolęs 9,8 m atstumu rytų kryptimi iki Šačių g. važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „VW Passat“ kairės pusės priekinis ratas nutolęs 9,8 m atstumu šiaurės kryptimi iki Skuodo g. važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „VW Passat“ kairės pusės galinis ratas nutolęs 10,9 m atstumu šiaurės kryptimi iki Skuodo g. važiuojamosios dalies krašto. Automobilis „Audi A4“ priekiu orientuotas į vakarų pusę nuo Šačių g. važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „Audi A4“ apgadinimai: dešinės pusės priekinė stogo dalis, priekinis bamperis, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių lango stiklas, skilęs priekinis stiklas, bet neišdužęs, sugadintas dešinės pusės apatinis slenkstis bei dešinės pusės statramstis, išlūžęs dešinės pusės priekinis ratas. Salone išsiskleidusi oro pagalvė priekyje dešinėje pusėje. Automobilio „Audi A4“ dešinės pusės priekinis ratas nutolęs 11,2 m atstumu šiaurės kryptimi iki Skuodo g. važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „Audi A4“ dešinės pusės galinis ratas nutolęs 10,2 m atstumu šiaurės kryptimi link Skuodo g. važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „Audi A4“ galinė dalis 12,2 m atstumu rytų kryptimi nutolusi nuo automobilio „VW Passat“ galinės dalies. Nuo automobilio „VW Passat“ kairės pusės priekinio rato 2,4 m ir 3,4 m atstumu šiaurės vakarų kryptimi link Skuodo g. važiuojamosios dalies krašto stebimos automobilių plastikinių detalių nuolaužos, ištekėję eksploataciniai skysčiai. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui S. V.. Automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui A. D. (t. 1, b. l. 7-11, 12-22).

Techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. 402-0153462 nustatyta, kad automobilis „Audi A4“ įvykio metu, vairuojamas S. V., atitiko techninius reikalavimus (t. 1, b. l. 24).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu bei draudimo sutartimi Nr. AYAS 01 10487680 nustatyta, kad automobilis „Audi 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „Gjensidige“ (t. 1, b. l. 25-26).

Techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. 704-0066295 nustatyta, kad automobilis „VW Passat“ įvykio metu vairuojamas A. D., atitiko techninius reikalavimus (t. 1, b. l. 30).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sutartimi Nr. AYAS 01 10134863 nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2017 m. spalio 13 d. buvo draustas draudimo bendrovėje „Gjensidige“ civilinės atsakomybės draudimu (t. 1, b. l. 31-32).

Neblaivumo tikrinimo ir jo fiksavimo žurnalo išrašu nustatyta, kad abu vairuotojai - tiek S. V., tiek ir A. D., eismo įvykio metu 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo blaivūs (t. 1, b. l. 35-37).

2017 m. spalio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10276/2017(01) nustatyta, kad A. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 42).

2017 m. spalio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10275/2017(01) nustatyta, kad S. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 43).

2017 m. spalio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1861/2017(03) konstatuota, kad D. D. nustatytas kairės pusės X šonkaulio lūžis ir krūtinės odos nubrozdinimas, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą; sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo atsirasti nuo saugos diržų poveikio; eismo įvykio metu D. D. padarytas šonkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 74).

2017 m. spalio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1862/2017(03) konstatuota, kad A. D. nustatytas kairio raktikaulio vidurinio trečdalio lūžis ir dešiniojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje; sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo sumušimo – atsitrenkimo į automobilio salono vidaus įrangos dalis; raktikaulis lūžo nuo kairiojo peties sumušimo; stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje būdingas netiesioginei traumai (veikiant netiesioginei smūgio jėgai); eismo įvykio metu A. D. padaryti raktikaulio ir stipinkaulio lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 75-76).

2017 m. lapkričio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1999/2017(03) konstatuota, kad G. T. padaryti daugybiniai abipusiai dubens kaulų lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą bei kairio inksto sumušimas. Dėl dubens kaulų lūžių išsivystė šokas ir potrauminė mažakaraujystė; sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo stipraus dubens sumušimo ir suspaudimo. Eismo įvykio metu G. T. padaryti dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14, punktas); nustatinėti kiekvieno sužalojimo sveikatos sutrikdymo mastą atskirai netikslinga (t. 1, b. l. 87-88).

2017 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2047/2017(03) konstatuota, kad mažametei E. D. nustatytas pilvo priekinės sienos sumušimas su odos nubrozdinimais ir daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis; sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo saugos diržų poveikio; mažametei E. D. eismo įvykio metu padarytas pilvo priekinės sienos sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdyta sveikata ne ilgesniam kai 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 105-106).

2017 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2048/2017(03) konstatuota, kad P. D. nustatytas galvos, veido sumušimas, kairio skruosto odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimas su trumpalaikiu sąmonės netekimu; sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo galvos sumušimo – atsitrenkimo į automobilio salono vidaus įrangos dalis; P. D. padarytas galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant atskirai, kairio skruosto odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 107-108).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas D. V. patvirtino savo išvadas, ir paaiškino, kad ekspertines išvadas dėl visų nukentėjusiųjų pateikė ištyręs medicininius dokumentus, visus byloje esančius ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos duomenis. Paaiškino, kad nukentėjusioji G. T. pakenkti pati sau po įvykio, persėsdama į kitą vietą, t. y. iš keleivio pusės į vairuotojo, negalėjo, ir sveikatos sutrikdymo mastui tai įtakos neturėjo. Nukentėjusiai G. T. nustatyti daugybiniai abipusių dubens kaulų lūžiai. Kliniškai ir rentgenologiškai nustatyta kairio gaktikaulio kūno ir viršutinės šakos, dešiniojo apatinio šakos, dešinės pusės gūžduobės bei kryžkaulio dešiniosios lateralinės masės lūžis. Dėl tų kaulų lūžio išsivystė mažakraujystė, buvo perpilta eritrocitų masė. Po echoskopinio G. T. tyrimo konstatuotas kairio inksto sumušimas, nustatytas potrauminis plaučių uždegimas. Eismo įvykio metu G. T. lūžo kaulai. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles 6.6.14 punktą, nukentėjusiajai padaryti dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tolimesniam gydymui nukentėjusioji G. T. buvo perkelta į Kauno klinikas, kur jai atlikta operacija. Respublikinės Klaipėdos ligoninės galutinė diagnozė - politrauma-kairiojo gaktikaulio apatinės šakos, dešiniojo klubakaulio gūžduobės bei kryžkaulio dešiniosios lateralinės masės lūžimai be dislokacijos, ūmi pohemoraginė anemija, hipovolemija, hipokalemija, pneumonija, nepatikslinta. Kauno klinikose gydyta stacionare ortopedijos - traumatologijos skyriuje nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 16 d.. Galutinė diagnozė: kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžis ir dešinės gaktikaulio apatinės šakos lūžis, dešinės gūžduobės ir kryžkaulio dešiniosios laterinės masės lūžis, pneumonija. 2017 m. spalio 11 d. G. T. buvo operuota, atlikta kairio gaktikaulio viršutinės šakos osteosintezė. Pooperacinis periodas sklandus, operacinė žaizda gijo pirminiu būdu, tolimesniam ambulatoriniam gydymui išrašyta 2017 m. spalio 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji yra jauna, sveika, jo manymu, didesnių pasekmių neturėtų būti. Galbūt metalo konstrukcija, esanti G. T. kūne, sugijus kaulams, bus pašalinta. G. T. neįgalumas nepripažintas, ji yra darbinga. Dėl gimdymo būdo, turėtų spręsti G. T. prižiūrintys gydytojai – ar jai gimdyti natūraliu būdu, ar bus reikalingas Cezario pjūvis. Sutinka, kad G. T. patirta trauma yra sunki, tačiau nukentėjusioji yra jauno amžiaus, ir kaulai turėtų sugyti greičiau. Jei bus šalinamos metalo konstrukcijos, reikės atlikti dar vieną operaciją, kuri sąlygos nukentėjusiosios skausmą, ji patirs papildomas sąnaudas. Nukentėjusiosios G. T. patirta trauma pastojimui, kūdikio išnešiojimui neturi įtakos. Mano, kad esant konkrečiai situacijai saugos diržo segėjimas pasekmėms didesnės įtakos neturėjo. Nukentėjusioji G. T. dėl patirtos traumos turės nepatogumų, pavyzdžiui, per jos patikrą oro uoste, tačiau metalo konstrukcijos, jeigu viskas vystosi palankiai, neturėtų žymiai trukdyti. Eksperto nuomone, nukentėjusioji karinei tarnybai nebetinkama. Iš G. T. pateiktos nuotraukos matyti, kad randas yra apatinėje pilvo dalyje, apie 6-7 cm dydžio, šis randas yra nepavojingas, jis yra lengvai pašalinamas lazerio ar kitokiu būdu.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji S. V., vairuodama automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, važiuodama nelygiareikšmių kelių sankryžoje, šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu A. D. vairuojamam automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko sankryžoje minėti automobiliai susidūrė. Kaltinamoji S. V. prisipažino pažeidusi Kelių eismo taisykles ir, važiuodama šalutiniu keliu, nepraleidusi pagrindiniu keliu važiuojančio A. D. automobilio. Nukentėjusysis A. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis važiavo pagrindiniu keliu, o priartėjęs prie sankryžos, per ją turėjo važiuoti teisiai, tačiau įvažiavus į sankryžą, priekiu atsitrenkė į S. V. vairuojamą automobilį, kuris staiga kirto sankryžą jam iš kairės pusės. Dėl šio eismo įvykio nukentėjo trys suaugę žmonės - G. T., A. D. ir D. D. bei du vaikai – E. D. ir P. D.. Jų sužalojimams įvertinti ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos ekspertizės, kurių metu automobilio „Audi A4“ keleivei G. T. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „VW Passat“ vairuotojui A. D., keleiviams D. D. ir P. D. - nesunkūs sveikatos sutrikdymai, keleivei E. D. - nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustačius, kad nukentėjusiosios G. T. sveikata eismo įvykio metu buvo sutrikdyta sunkiai, jai padaryti dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, kaltinamosios S. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamoji S. V. kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nurodė visas esmines veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina itin kritiškai, nukentėjusiųjų atsiprašė, o nukentėjusiajai G. T. atlygino dalį neturtinės žalos, todėl šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamosios S. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamosios S. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji S. V. bei jos gynėjas prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojai kaltinamosios mamai S. V.. Valstybinis kaltintojas, be kita ko, ir nukentėjusieji bei jų atstovės, tokiam prašymui neprieštaravo, prašė kaltinamajai taikyti laidavimo institutą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji S. V. padarė neatsargų nusikaltimą kelių transporto eismo saugumui dėl nusikalstamo nerūpestingumo, ji anksčiau nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 106-107), po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, ir teismas šią aplinkybę pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. S. V. dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kurioje prieš įvykį studijavo S. V., administracijos, taip pat ir dabartinės darbovietės administracijos charakterizuojama išimtinai teigiamai (t. 2, b. l. 71-72).

Kaip minėta anksčiau, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką, viena iš laidavimo instituto taikymo sąlygų yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas, kuris turi rodyti, kad kaltininkas ateityje gebės ir sieks atlyginti neatlygintos žalos dalį nukentėjusiajam, o iš dalies atlyginta žala yra reikšminga dėl visų nukentėjusiojo pareikštų reikalavimų.

Kaltinamąją ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamoji S. V. suvokė ir tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą nukentėjusiesiems, valstybei ir visuomenei, akivaizdu, kad S. V. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, ir, kad ji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji S. V. prašo laiduotoja paskirti jos mamą S. V., kuri teisme sutiko būti S. V. laiduotoja. Nustatyta, kad S. V. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojama itin teigiamai, kaip pareiginga, sąžininga ir atsakinga, visų gerbiama pedagogė (t. 2, b. l. 70), ji nėra teista ar bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 68, 69), gyvena kartu su dukra. Teisiamojo posėdžio metu S. V. nurodė, kad jos ir dukters santykiai yra labai geri, jas sieja labai artimi ir glaudūs mamos ir dukters ryšiai, ir patikino teismą, jog ji galės daryti teigiamą įtaką savo dukrai.

Nukentėjusysis A. D. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 274,35 Eur negautų pajamų.

Nukentėjusioji G. T. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamosios S. V. ir civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 60000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, ir, kurio metu buvo sutrikdyta žmonių sveikata.

Šioje byloje civiliniam atsakovui ADB „Gjensidige“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - Įstatymas) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Žin., 2008, Nr. 22-808) tenka pareiga iš sutarties, kuria buvo apdrausta transporto priemonė „Audi 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti S. V., kurią vairavo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. V., atlyginti visiems nukentėjusiesiems padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (negautas pajamas, žalą dėl sugadinto turto, neturtinę žalą įstatymo numatytose žalos dydžio ribose).

Bylos nagrinėjimo metu patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji D. D. prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 20,57 Eur turtinę žalą (nuostolius), kurią sudaro 0,87 Eur už vitaminą „C“, ir 19,70 Eur negautų pajamų.

Nukentėjusioji S. D. savo patirtas 0,87 Eur dydžio išlaidas (nuostolius) pagrindė į bylą pateikusi 2017 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. LG00401122 (t. 2, b. l. 14), tačiau draudimo bendrovės sprendimu šiuos nuostolius D. D. atsisakyta kompensuoti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. D. paaiškino, jog maisto papildą vitaminą „C“ pirko savo vaikams, kurie po eismo įvykio dėl patirto šoko buvo praradę apetitą. Visuotinai pripažįstama, kad vitaminas C yra svarbus kolageno bei baltymo, kuris padeda žaizdoms gyti, gamybai, jis gerina geležies, iš augalinės kilmės maisto produktų, absorbciją ir ypač svarbus imuninei sistemai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios D. D. nepilnamečiai vaikai taip pat nukentėjo eismo įvykio metu. Sūnus P. D. patyrė galvos smegenų sukrėtimą su trumpalaikiu sąmonės netekimu, o dukrai E. D. nustatytas pilvo priekinės sienos sumušimas su odos nubrozdinimais ir daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis. Abu vaikai buvo gydomi ligoninėje (t. 2, b. l. 9-10). Taigi, atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, maisto papildo vitamino C įsigijimas, pagrįstas įrodymais, ir yra sietinas su vaikų patirtomis traumomis, jis buvo būtinas vaikų sveikatos sugrąžinimo (apetito gerinimui, imuniteto stiprinimui) aspektu. Darytina išvada, jog nukentėjusiosios D. D. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės 0,87 Eur dydžio sumos atlyginimo už maisto papildo įsigijimą yra tenkinama.

Taip pat patikslintu ieškiniu nukentėjusioji D. D. prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 19,70 Eur negautų pajamų.

CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko 2017 m. rugsėjo 28 d. Nukentėjusioji D. D. tiek iki įvykio, tiek ir po jo dirbo (duomenys neskelbtini), jos mėnesinis darbo užmokestis – 583,33 Eur (t. 2, b. l. 3). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dėl neteisėtų atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. veiksmų nukentėjusiajai D. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl šių priežasčių pastaroji kurį laiko negalėjo dirbti darbo, iš kurio iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto surašyta specialisto išvada (t. 1, b. l. 74), Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad D. D. diagnozuotas kairės pusės X šonkaulio lūžis ir krūtinės odos nubrozdinimai, po eismo įvykio ji buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, po to gydėsi ambulatoriškai (t. 1, b. l. 79, t. 2, b. l. 8). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymomis nustatyta, kad D. D. nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. buvo nedarbinga (t. 2, b. l. 6-7).

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios D. D. negautos pajamos yra realios, ji nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. turėjo realias galimybes gauti pajamas darbo užmokesčio forma, iš iki sužalojimo dirbamo darbo, todėl konstatuotina, kad nukentėjusioji D. D. įrodė, kad dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo jai buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė negautomis pajamomis.

Nukentėjusioji D. D. ir jos atstovė pateikia skaičiavimus, pagal kuriuos jos negautas pajamas sudaro 467,21 Eur. Draudimo bendrovei kompensavus D. D. dalį negautų pajamų – 310,53 Eur, nukentėjusioji D. D. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo, kaip minėta prašo priteisti iš draudimo bendrovės likusias jai nekompensuotas 19,70 Eur dydžio negautas pajamas. Teismo vertinimu, tiek nukentėjusiosios D. D., tiek ir draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ pateiktas negautų pajamų skaičiavimas nėra tikslus ir teisingas.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ rašytiniame paaiškinime nurodo, jog nesutinka su reikalavimu priteisti D. D. dar 19,70 Eur negautų pajamų. Teigia, kad D. D. pateiktuose dokumentuose buvo netiksliai apskaičiuotas jos vidutinis darbo užmokestis, nes vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas ne pagal paskutinius tris kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, kurį įvyko eismo įvykis, be to, skaičiuojama buvo pagal priskaičiuotą, o ne pagal išmokėtą darbo užmokestį.

Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Žin., 2008, Nr. 22-808) 8 punktu, nukentėjusio trečiojo asmens negautos pajamos apskaičiuojamos pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotus dokumentus, patvirtinančius nedarbingumo laikotarpį bei jo turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamus mokesčius bei pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas bei ligos pašalpas. Taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (Žin., 2006, Nr. 105-4011) 6 punkte numatyta, jog darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Sutiktina su civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ teiginiais, kad darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, todėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui imami trys kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kai 2017 m. rugsėjo 28 d. įvyko eismo įvykis, t. y. 2017 m. rugpjūčio, liepos, birželio mėn.. Skuodo rajono savivaldybės administracijos biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus pažyma (t. 3, b. l. 66) nustatyta, kad D. D. 2017 m. liepos mėn. atostogavo, todėl šis mėnuo, teismo vertinimu, pagal Aprašo 5.8 punktą, į skaičiuojamą laikotarpį neturi būti įskaitomas, ir vidutinio dieninio darbo užmokesčio apskaičiavimui šiuo nagrinėjamu atveju imami du mėnesiai, t. y. 2017 m. rugpjūčio mėn., birželio mėn.

Iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei faktiškai dirbtų dienų skaičių (t. 2, b. l. 4, 5) matyti, kad D. D. už darbo laikotarpį 2017 m. birželio mėnesį – 17 darbo dienų, paskaičiuotas 450,76 Eur dydžio darbo užmokestis (neatskaičius mokesčius), 2017 m. rugpjūčio mėn. – už 9 darbo dienas – 185,60 Eur dydžio darbo užmokestis (neatskaičius mokesčius). Skaičiuojamojo laikotarpio, t. y. 217 m. birželio mėn. ir 2017 metų rugpjūčio mėn. visas gautas darbo užmokestis sudaro 636,36 Eur (neatskaičius mokesčių).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytos CK 6.283 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos, atsižvelgiant į jo darbo užmokestį (vidutinį darbo užmokestį), iš kurio nėra išskaičiuojamas privalomas į biudžetą sumokėti pajamų mokestis, todėl, šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajai D. D. priteistinos turtinės žalos dydžio negautų darbo užmokesčio forma pajamų atlyginti sumos nėra išskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012), tačiau, atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įtvirtintą teisinį reglamentavimą, CK 6.283 straipsnio 2 dalį, į paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, nukentėjusiosios D. D. darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos turi būti apskaičiuojamos pagal jos darbo užmokestį, iš kurio turi būti išskaičiuotos privalomosios apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos, kurios, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (2016 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) nuostatomis, taip pat pateiktomis pažymomis apie D. D. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį sudaro 11 procentų. Taigi, atskaičius socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas –D. D. vidutinis darbo užmokestis – 566,36 Eur (636,36 Eur – 11 proc.), kuris padalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus, t. y. 26 darbo dienų, ir vidutinis dienos darbo užmokestis lygus – 21, 78 Eur.

Byloje nustatyta, kad D. D. buvo nedarbinga nuo 2017 m. spalio 1 d. (22 darbo dienų) iki 2017 m. lapkričio 17 d.(13 darbo dienų), t. y. 35 darbo dienas, per kurias būtų gavusi 762,30 Eur (21,78 Eur x 35 d. d.) darbo užmokesčio, jai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM už 2017 m. spalio mėn. išmokėjo 373,18 Eur ligos išmoką, už lapkričio mėn. – 203,55 Eur ligos išmoką, iš viso D. D. išmokėta 576,73 Eur. Taigi, D. D. laikinojo nedarbingumo nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu negautas pajamas sudaro 185,57 Eur. Minėta, kad civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ D. D. pagal pateiktus savo skaičiavimus, kurie nėra visiškai tikslūs (iš civilinio atsakovo pateiktų D. D. vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimų matyti, kad vidutinis darbo dienos užmokestis buvo paskaičiuotas pagal bendrą mėnesio darbo dienų skaičių, neatsižvelgus į D. D. turimas kasmetines atostogas 2017 m. liepos mėn., bei imant faktiškai išmokėtą darbo užmokestį, t. y. atskaičius mokesčius, tačiau neatsižvelgus, kad 2017 m. birželio mėn. į D. D. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį įtraukta ir suma už kasmetines atostogas) išmokėjo 310,53 Eur negautų pajamų, kas reiškia, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai kompensavo daugiau turtinės žalos atlyginimą dėl negautų pajamų, nei realiai D. D. turėjo gauti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas D. D. kompensavo visas negautas pajamas, nukentėjusiosios D. D. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neišmokėtos draudimo išmokos dalies negautoms pajamoms atlyginti iš atsakovo ABD „Gjensidige“ netenkintinas.

Nukentėjusysis A. D. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 274,35 Eur negautų pajamų iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“.

Nustatyta, kad nukentėjusysis A. D. tiek iki įvykio, tiek ir po jo, dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 169-170). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dėl neteisėtų atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. veiksmų nukentėjusiajam A. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl šių priežasčių pastarasis kurį laiko negalėjo dirbti darbo, iš kurio iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto surašyta specialisto išvada (t. 1, b. l. 74), Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad A. D. gydytas ortopedijos ir traumatologijos skyriuje nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. spalio 2 d., jam bendrinėje nejautroje atlikta kairio raktikaulio lūžio osteosintezė užrakinama plokštelė, po operacijos pritaikytas ortopedinis Dezo įtvaras. Vėliau A. D. gydėsi ambulatoriškai (t. 1, b. l. 75-76, 173, 174-177). Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymomis nustatyta, kad A. D. nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. buvo nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas (t. 1, b. l. 171-175).

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo A. D. negautos pajamos yra realios, jis nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. turėjo realias galimybes gauti pajamas darbo užmokesčio forma, iš iki sužalojimo dirbamo darbo, todėl konstatuotina, kad nukentėjusysis A. D. įrodė, kad dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo jam buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė negautomis pajamomis.

Nukentėjusysis A. D. ir jo atstovė pateikia skaičiavimus, pagal kuriuos jo negautas pajamas sudaro 671,47 Eur. Draudimo bendrovei kompensavus A. D. dalį negautų pajamų – 306,07 Eur, nukentėjusysis A. D. pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš draudimo bendrovės likusias jam nekompensuotas 274,35 Eur dydžio negautas pajamas. Teismo vertinimu, tiek nukentėjusiojo A. D., tiek ir draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ pateiktas negautų pajamų skaičiavimas nėra teisingas.

Nukentėjusioji G. T. pareiškė byloje civilinį ieškinį ir prašo priteisti jai 60000 Eur (be draudiko išmokėtos 2000 Eur) neturtinės žalos iš kaltinamosios S. V. ir civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, neviršijančią Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nurodytos sumos.

Nukentėjusioji G. T. taip pat įrodinėja, jog dėl eismo įvykio patirto sužalojimo ji neteko galimybės tęsti karinės karjeros, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad G. T. jau iki eismo įvykio išėjo iš karinės tarnybos savo noru, kaip pati nurodė, dėl asmeninių priežasčių, t. y., negalėdama tarnybos suderinti su mokslais.