Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Panevėžio Švč. Trejybės rektoratui, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, S. M., dėl žalos padarytus aplinkai (kraštovaizdžiui) atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl tinkamo atsakavo byloje

Ieškinys pareikštas Panevėžio Švč. Trejybės rektoratui (toliau ir Rektoratas), kaip juridiniam asmeniui, dėl žalos padarytos kraštovaizdžiui atlyginimo. Teismas nesutinka su atsakovo, jo atstovo nurodytais teiginiais, kad nagrinėjamu atveju ieškinys turėjo būti pareikštas S. M., nes administracinėje byloje Nr. II-55-978/2017 buvo nustatyta, kad neteisėtus veiksmus atliko būtent jis, šioje byloje dalyvaujantis trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, o ne Rektoratas. Pažymėtina, kad S. M. administracinėn atsakomybėn dėl tujų iškirtimo buvo patrauktas atsižvelgiant į jo statusą, t.y. kaip juridinio asmens vadovas. Šių aplinkybių tretysis asmuo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą neginčijo. Aplinkos tvarkymo (įskaitant ir tujų kirtimą) darbai buvo vykdomi Rektoratui priklausančiame sklype, juos organizavo ir vykdė S. M., kaip rektorato vadovas, o ne kaip fizinis asmuo. Nei atsakovas, nei tretysis asmuo S. M. nepateikė priešingų įrodymų ir nepaneigė šių aplinkybių. Be to ir paties atsakovo teiginiai yra prieštaringi. Nors nurodo, kad atsakovas turėtų būti šioje byloje S. M., nes jis atliko neteisėtus veiksmus, o ne Rektoratas, tačiau tuo pačiu pateiktame triplike nurodo, kad vadovaujantis Aprašo 12. p., kuris numato, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatliginama, kai darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar įgaliotojas jo asmuo, civilinė atsakomybė neturėtų būti taikomas, nes tujų kirtimo darbai buvo vykdomi Rektoratui priklausančiame sklype, o juos vykdė Rektorato rektorius. S. M. kaip vieną iš argumentų, kuriuo nesutinka su pareikštu ieškiniu, nurodė, kad buvo suklaidintas savivaldybės darbuotojų, kadangi vykdant Rektoratui priklausančiame sklype aplinkos tvarkymo darbus buvo kreiptasi ir buvo išduoti leidimai genėti ir kirsti medžius, tačiau apie krūmų (tujų) kirtimą, kad taip pat būtina turėti leidimą jam niekas nepaaiškino. Leidimo forma yra griežtai reglamentuota Apraše. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad leidimai genėti ir kirsti medžius buvo išduoti ne Rektoratui, o S. M., kaip fiziniam asmeniui (Administracinė byla Nr. II-55-978/2017, b.l. 37-40). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad tujos buvo atsodintos Rektorato lėšomis.

Aukščiau nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą konstatuoti, kad aplinkos tvarkymo darbus, įskaitant ir tujų kirtimo darbus, vykdė Rektoratas. Byloje duomenų, kad šiuos veiksmus būtų atlikę kiti asmenys, nėra. Tokių aplinkybių nei ieškovas, nei atsakovas, taip pat tretysis asmuo S. M., nenurodė.

Pažymėtina, kad želdinių iškirtimas neturint tokio leidimo užtraukia kelių rūšių teisinę atsakomybę kaltiems asmenims ir atsakomybės subjektai nebūtinai turi sutapti.

Teismas sprendžia, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Daryti priešingą išvadą byloje nėra pagrindo (CPK 12 str., 177-178 str., 185 str.).

Dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų

Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio

Saugotinų krūmų kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimas, persodinimas ar kitoks pašalinimas neturint tam reikalingo leidimo užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimo kodekso 280 straipsnio 1 dalį. Tačiau nutarime dėl administracinės nuobaudos paskyrimo nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylą, nes jos nustatytos ne teisminio proceso metu. Prejudicinę galią turi tik aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje ir šių aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Įgaliojimų neviršijusio pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas ar nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas civilinėje byloje (CPK 197 str. 1 d.).

Teismas atmeta atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad iškirstos tujos buvo nudžiūvusios, sunioktos vandalų, kaip neįrodytus (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad nei šios bylos nagrinėjimo metu, nei nagrinėjant administracinę bylą teisme, tokie faktai nebuvo nustatyti. Teismas nagrinėdamas trečiojo asmens skundą administracinėje byloje tik paskyrė švelnesnę nuobaudą S. M., atsižvelgdamas į tai, kad tretysis asmuo siekė sutvarkyti aplinką subjaurotai po vandalizmo akto, tačiau nepaneigė paties pažeidimo padarymo fakto. Teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nekonstatavo, kad buvo iškirstos suniokotos ar nudžiūvusios tujos. Tokių aplinkybių teismas nenustatinėjo. Šios bylos nagrinėjimo metu S. M. nurodė, kad dėl tujų suniokojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, rasti kalti asmenys, vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas šalims susitaikius, tačiau įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius neteikė, nors teismas siūlė išreikalauti ikiteisminio tyrimą medžiagą. 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris pateiktas teismui, nurodoma, kad buvo išrautas 91 naujai pasodintas tujų sodinukas. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad buvo išlaužytos ar sunioktos tujos, dėl kurių yra reiškiamas ieškinys šioje byloje ir dėl kurių iškirtimo buvo surašytas 2017 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktas, nėra.

Sutiktina, kad ieškovo pateiktos nuotraukos iš viešos erdvės - „Google maps“, neįrodo tujų būklės jų iškirtimo metu, nes nuotraukos buvo darytos ir patalpintos viešoje erdvėje gerokai anksčiau iki jų iškirtimo. Tai pripažino ir pats ieškovo atstovas ir liudytojas R. R.. Tačiau kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad tujų kamienai sveiki. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo atstovo, specialisto R. R., kuris surašė patikrinimo aktą, paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, kad tujų būklė buvo gera ir rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotu žalos padarymo faktu (CPK 12 str., 178-179 str., 185 str.).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog šioje byloje nagrinėjant civilinės atsakomybės taikymo klausimą dėl kraštovaizdžiui padarytos žalos atlyginimo atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti. Byloje nustatytas ir žalos faktas, t. y. tujų iškirtimas saugotinoje teritorijoje. Atsakovas ir tretysis asmuo teigė, kad ieškovas netiksliai nustatė, kiek iš tikrųjų tujų buvo iškirsta. Ir nors bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nesutinka su ieškovo skaičiavimais, kad buvo iškirsta 32 m. tujų gyvatvorės, tačiau savo atsikirtimams pagrįsti neteikė jokių įrodymų. Tai, kad patikrinimą atlikęs specialistas R. R., kuris buvo apklaustas teismo posėdžio metu, nefiksavo kiekvieno nukirsto tujų kamieno, nepaneigia ir nedaro mažiau reikšmingais specialisto paaiškinimų ir rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotų pažeidimo fakto duomenų. Byloje nustatyta, kad pažeidimo fiksavimo metu tujų kelmai buvo išrauti, dalis nupjautų tujų kamienų supjaustyti. Šias aplinkybes patvirtina byloje ieškovo pateiktos nuotraukos, darytos pažeidimo fiksavimo dieną. Išnagrinėjęs administracinę bylą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti specialistų surašiusių patikrinimo aktą atliktais matavimais. Šios aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teismas atmeta atsakovo ir trečiojo asmens nurodytus argumentus dėl iškirstų tujų metrų skaičiaus, kaip neįrodytus.

Teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis nepadarė žalos gamtai, o tik sutvarkė ir pagražino kraštovaizdį. Tai, kad atsakovas nežinojo ar buvo suklaidintas dėl teisės aktų reikalavimų dėl leidimo būtinumo, nėra atsakovo neteisėtus veiksmu pateisinanti ir nuo atsakomybės atleidžianti aplinkybė (CK 1.6 str., CPK 12 str., 185 str.).

Teismo sprendžia, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, nes nebuvo pasirūpinęs leidimu kirsti tujas. Bylos faktiniai duomenys leidžia spręsti, kad atsakovui buvo žinoma, kad Rektoratui priklausančiam sklypui yra nustatytos specialiosios sąlygos – saugotini želdiniai. Tarp atsakovo veiksmų, jo neatsargumu pasireiškusios kaltės ir ieškovui padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys ir jis, kaip tinkamas subjektas žalos atlyginimui, privalo ją atlyginti ieškovui. Atsakovas prisidėjo prie žalos gamtai atsiradimo, nes tokiu savo veikimu sukūrė sąlygas žalos padariniams atsirasti (CK 6.247 str.).

Dėl padaryto žalos dydžio

Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008, ir kt.). Pirminės aplinkos atkūrimo iki buvusios būklės priemonės, siekiant atkurti natūra aplinką, yra būtinas, tačiau tai nėra vienintelis žalos atlyginimo būdas, ypač tais atvejais, kai aplinkos būklė visiškai neatkuriama iki pradinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

Kasacinis teismas šios kategorijos bylose taip pat yra nurodęs, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis Metodikos 22 punktu, kuriame nustatyta, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Padaryta žala gamtai paskaičiuota pagal Metodiką ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius (toliau ir Įkainiai). Nagrinėjamu atveju ieškovas, atsižvelgiant į medžių grupę, taikė vieneto įkainį 23 Eur (Įkainių 6.2. p.), kuris atsižvelgiant į tai, kad tujos augo centrinėje miesto dalyje, buvo didinamas 2 kartus (Įkainių 8.2. p.). Vadovaujantis Įkainių 7 p. ieškovas skaičiavo, kad vienos eilės gyvatvorės metre yra 3 krūmai. Ieškovas nustatė, kad buvo padaryta 4416 Eur žala (32 m. x 3 vnt. x 23 Eur x 2). Tujų būklė vertinta kaip gera.

Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog žalos dydis apskaičiuotas neteisingai. Ieškovo žalos apskaičiavimo atsakovas byloje nepaneigė (CPK 12, 178 str.). Atsakovas ir tretysis asmuo tik deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su tokiu paskaičiavimu, tačiau jokiais įrodymais savo teiginių nepagrindė.

Atsakovas nurodė, kad civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma vadovaujantis Aprašo 4 ir 12 p. Teismas šiuos argumentus atmeta. Aprašo 4 p. reglamentuoja baigtinį sąrašą atvejų kai saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), o Aprašo 10 p. numatyta, kada krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui leidimo nereikia. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta (CPK 185 str.). Be to, Aprašo 5 p. imperatyviai numato, kad šiais atvejais saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Aprašo 12 p. numato, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo (12.1 p.), taip pat kai įsipareigojama ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus (12.3 p.). Sistemiškai aiškinant Aprašo nuostatos darytina išvada, kad saugotinų krūmų iškirtimas neatlyginamas, t.y. taikytini 12.1 p. ir 12.3 p., tik kai prieš tai kompetentingi asmenys įvertina krūmų (medžių) būklę. Aprašo 11 p. numatyta, kad neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nei prieš iškertant tujas, nei po jų iškirtimo dėl leidimo išdavimo ar tujų būklės įvertinimo kreiptasi nebuvo. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Be to, kaip jau minėta, atsakovas neįrodė, kad buvo iškirstos nudžiūvusios, išpuvusios ar dėl kitų priežasčių išverstos ar nulaužtos tujos (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Byloje įrodytos visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovas reikalavimas priteisti iš atsakovo kaltais veiksmais padarytą žalą aplinkai pagrįstas (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.266 str.).

Teismas, įvertindamas padarytos žalos aplinkai dydį, atsižvelgia į byloje surinktus įrodymus apie žalos kraštovaizdžiui padarymo aplinkybes, į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, į tai, kad tujų sodinukai buvo atsodinti, ir šių aplinkybių ieškovas neneigė. Atsižvelgia ir į tai, kad nors ieškovo atstovas nurodė, kad atsodintos tujos naudą aplinkai duos tik po 15-20 m., tačiau duomenų, jog neteisėtas tujų iškirtimas padarė ilgalaikį, negrįžtamą neigiamą poveikį: gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą, byloje ieškovas nepateikė, be to nėra duomenų, kad dėl nukirstų ir išrautų tujų būtų subjaurotas kraštovaizdis. Vadovaujantis išdėstytu, teismas nagrinėjamos bylos kontekste sprendžia, kad iš atsakovo priteistinos atlygintinos žalos dydis mažintinas pusiau ir iš atsakovo priteistinas 2208 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.5 str., 6.37 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.266 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkintinas iš dalies (50 proc.), todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.)

Iš atsakovo yra priteista 2208 Eur žalos atlyginimo, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 50 Eur žyminio mokesčio ir 4 Eur pašto išlaidų (CPK 88, 93, 96 str.).

Atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Prašymas priteisti išlaidas pateiktas CPK 98 str. nustatytu terminu, patirtų išlaidų realumą patvirtina pateikti mokėjimai kvitai, ataskaita, advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, ruošė atsiliepimą ir tripliką, todėl teismas sprendžia, kad jos, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes ir sudėtingumą, yra realios, pagrįstos bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atžvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas 50 proc., iš ieškovo atsakovui priteistina 250 Eur atstovavimo išlaidų (500 Eur x 50 proc.).

Duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, kodas 190742529, iš atsakovo Panevėžio Švč. Trejybės rektorato, kodas 191261281, 2208 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuonių eurų) žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Panevėžio Švč. Trejybės rektorato, kodas 191261281, į valstybės pajamas 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 4 Eur (keturis eurus) pašto išlaidų, įmokos kodas 5660.

Priteisti atsakovui Panevėžio Švč. Trejybės rektoratui, kodas 191261281, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742529.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.