Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir atsakovas nuo 2013 m. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį Airijoje. Šioje šalyje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dvynukės dukterys S. S., ir A. S..

2018 m. pabaigoje atsakovui pradėjus bendrauti su kita moterimi, ieškovės ir atsakovo santykiai bei bendras gyvenimas nutrūko. Atsakovas liko gyventi Airijoje, o ieškovės kartu su mažametėmis dukterimis grįžo gyventi į Lietuvą.

Nors atsakovas liko gyventi Airijoje, o ieškovė persikėlė gyventi į Lietuvą, tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametėms dukterims, gyvenančioms su savo motina ieškove Lietuvoje. Nekilo ginčo ir dėl tokio išlaikymo dydžio. Šalys sutarė, kad atsakovas abejoms nepilnametėms dukterims kas mėnesį teiks bendrą 600,00 Eur išlaikymo sumą, t. y., po 300,00 Eur kiekvienai iš dukterų.

Šį susitarimą atsakovas iš esmės tinkamai vykdė ilgą laikotarpį, nuo 2018 m. lapkričio mėn. mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., vienu ar keliais mokėjimais pervesdamas kiekvieną mėnesį ieškovei 600,00 Eur ar panašią sumą dukterų išlaikymui, o ieškovė šias lėšas priimdavo, t. y., šalių susitarimas dėl išlaikymo teikimo ir dydžio realus įvykdymas buvo patvirtintas daugybiniais šalių konkliudentiniais veiksmais.

Tačiau nuo 2022 m. gegužės mėn. atsakovas be jokio pagrindo vienašališkai pažeidė šį susitarimą, sumažino bendrą išlaikymo sumą iki 400,00 Eur ir tik tokią sumą pradėjo pervedinėti ieškovei.

Nors dukterų gyvenamoji vieta su motinas ieškove nėra oficialiai nustatyta, tačiau, kaip jau buvo minėta, realiai minėti mažamečiai vaikai jau nuo 2018 m. lapkričio mėn. gyvena kartu su savo motina ieškove Lietuvoje. Atsakovas liko gyventi Airijoje.

Pažymėtina, kad ieškovė tiesiogiai kiekvieną dieną iš esmės viena augina, rūpinasi ir prižiūri savo dukteris. Tarp ieškovės ir mažamečių dukterų yra užsimezgęs gilus tarpusavio emocinis ryšys ir supratimas, todėl nei ieškovė, nei jos mažametės dukterys neįsivaizduoja gyvenimo vieni be kitų.

Ieškovė su mažametėmis dukterimis šiuo metu gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu Klevų al. 36-23, Lentvaris, Trakų r. sav.

Atsakovas su dukterimis nuo 2018 m. lapkričio mėn. bendrauja minimaliai, kadangi nuolatos gyvena kitoje šalyje. Nors atsakovas, būdamas Lietuvoje, aplanko dukteris, jo ir mažamečių dukterų šiuo metu nesieja stiprus emocinis ryšys.

Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu ieškovė prašo teismo jos su atsakovu bendrų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, taip iš esmės oficialiai patvirtinant jau nuo 2018 m. lapkričio mėn. egzistuojančią faktinę situaciją.

Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą teismo sprendimu nustačius kartu su ieškove, ieškovė neprieštarautų, kad atsakovas visapusiškai dalyvautų vaikų auginime ir auklėjime, todėl nesiruošia daryti jokių nepagrįstų ir (ar) dirbtinų kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais ateityje.

Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu ieškovė prašo teismo nustatyti, jog vaikai su skyrium gyvensiančiu tėvu atsakovu bendraus bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu.

Tesinis reglamentavimas sąlygoja ieškovės teisę prašyti teismo priteisti išlaikymą nuo 2018 m. lapkričio mėn., kai ieškovė su vaikais pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovo, tačiau konkrečiu atveju toks reikalavimas nebūtų teisingas ir objektyvus, kadangi, kaip jau buvo minėta, patys tėvai ieškovė ir atsakovas 2018 m. lapkričio mėn. susitarė ir savo daugybiniais konkliudentiniais veiksmais patvirtino susitarimą, jog atsakovas savo dukterims teiks bendrą 600,00 Eur arba po 300,00 Eur išlaikymą kiekvienai iš dukterų kiekvieną mėnesį.

Atsakovas šio susitarimo visapusiškai laikėsi nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., kai sutartą ar panašią sumą pervesdavo bankiniais pervedimais arba sumokėdavo grynais pinigais, todėl už šį laikotarpį ieškovė neturi jokių pretenzijų atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės šiuo ieškiniu prašo teismo nustatyti (priteisti) laikotarpiu nuo 2022-05-01 iki 2023-05-31 mokėtiną po 300,00 Eur išlaikymą kiekvienai iš dukterų kiekvieną mėnesį, kaip tai šalių susitarimu visapusiškai buvo daroma laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., atitinkamai ieškovės naudai priteistinas 2 700,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2023-05-31 ((200,00 Eur x 12 mėn.) + 300,00 Eur).

Kaip jau buvo minėta, jeigu 2018 m. pabaigoje šalių sutarta ir atsakovo pradėta mokėti 300,00 Eur išlaikymo kiekvienai dukrai suma būtų buvusi priteista (patvirtinta) teismo, šiuo metu, atsižvelgiant į 2020, 2021, 2022 ir 2023 m. vasario mėn. taikytą indeksavimą, ji per mėnesį siektų 415,00 Eur kiekvienai dukrai, t. y., būtų padidėjusi net 38 proc. nuo pradinės sutartis sumos, atsižvelgiant į kainų infliaciją.

Todėl egzistuoja objektyvus poreikis Atsakovo nuo 2018 m. lapkričio mėn. mokamą išlaikymo dydį persvarstyti, atsižvelgiant tiek į pastaraisiais metais reikšmingai pakilusias paslaugų ir prekių kainas, tiek į visumą kitų reikšmingų aplinkybių.

Ieškovė nuo 2022-05-12 dirba (duomenys neskelbtini). Šios įmonės išduotos 2023-04-24 pažymos Nr. 3 ir Nr. 4 patvirtina, kad ieškovė per mėnesį vidutiniškai (nevertinant 2022 m. gegužės mėn., kurį ieškovė dirbo nepilnai) gauna apie 521,78 Eur darbo užmokestį „į rankas“ (((4077,85 Eur - 467,10 Eur) + 1607,02 Eur) / 10 mėn.).

Ieškovė kiekvieną mėnesį taip pat gauna Airijos ieškovei skirtus 420,00 Eur vaikų pinigus, kurie iš pradžių (iki 2019 m. vidurio) buvo mokami tiesiogiai ieškovei, o vėliau pradėti mokėti per atsakovą, gyvenantį Airijoje.

Taigi ieškovės mėnesinės pajamos kartu su iš Airijos gaunamais vaikų pinigais sudaro apie 941,78 Eur sumą.

Ieškovės žiniomis, atsakovas per mėnesį uždirba apie nuo 2 500,00 Eur iki 3 000,00 Eur, priklausomai nuo dirbamų valandų skaičiaus. Ieškovė disponuoja šia informacija, kadangi gyvendama Airijoje pati dirbo toje pačioje įmonėje, kurioje atsakovas dirba iki šiol - (duomenys neskelbtini).

Be to, su šiuo ieškiniu teikiami papildomi dokumentai patvirtina, kad viena iš dukterų dėl turimos ligos turi ženkliai didesnius specialiuosius poreikius nei standartinis tokio amžiaus vaikas. 2021-03-12 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad vienai iš dukterų A. buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)). Fiksuoti nusiskundimai - mažai kalba, užkliūna, krenta, apsunkinta dėmesio koncentracija. Taikytas gydymas - psichologo konsultavimas ir žaidimų terapija, logoterapija, kineziterapija, muzikos terapija, komandiniai patarimai. Pateiktos rekomendacijos: būtinas tolimesnis mergaitės ugdymas teikiant intensyvią logoterauto, spec. pedagogo, ergoterapeuto pagalbą; struktūruotas mokymas; tikslingas mergaitės emocijų reguliavimas aiškia struktūra - netinkamo elgesio stabdymas, simbolių, rodančių, kokio elgesio iš jos tikimasi, naudojimas.

Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologijos tarnybos 2021-04-22 pažymoje dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. 898 (kurį atliko įvairių sričių specialistai: psichologė, specialioji pedagogė, logopedė, socialinė pedagogė) pateiktas įvertinimas, kad A. raidos įgūdžiai 29 mėnesių amžiuje yra: kalbos supratimas atitinka 12 mėn., kalbos raiška - 11 mėn., stambioji motorika - 21 mėn., girdimasis dėmesys ir atmintis - 13 mėn., savarankiškumo įgūdžiai - 21 mėn., bendravimo įgūdžiai - 21 mėn. Padaryta išvada, kad A. reikalingi dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Pateikta daug konkrečių rekomendacijų ugdymuisi: kaip pritaikyti mokymo turinį, kokius taikyti alternatyvius mokymosi metodus ir būdus, mokymosi strategijas, kaip palaikyti ir skatinti mokymosi motyvaciją, kokią švietimo pagalbą teikti.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje 2021-11-15 buvo atliktas A. neįgalumo lygio vertinimas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2021-11-15 neįgalumo lygio pažyma A. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2021-11-12 specialiųjų poreikių nustatymo pažyma A. buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Visos šios aplinkybės objektyviai patvirtina, kad dukrai A. dėl turimos ligos ir turimų papildomų specialiųjų poreikių objektyviai yra reikalingas didesnis išlaikymas.

Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindi Ieškovės prašo teismo nuo 2023-06-01 iš atsakovo dukters A., kuri turi didelių specialiųjų poreikių, išlaikymui priteisti 400 Eur mėnesinę sumą, t. y., 33,3 proc. didesnę nei atsakovas mokėjo nuo 2018 m. pabaigos, o dukters S. išlaikymui priteisti 350,00 Eur mėnesinę sumą, t. y., 16,7 proc. didesnę nei atsakovas mokėjo nuo 2018 m. pabaigos, iki pastarosioms sukaks pilnametystė, šias sumas kiekvienais metais indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o jų tvarkytoje uzufrukto teise paskiriant nepilnamečių vaikų motiną ieškovę.

Atsakovas maistui ir buitinėms priemonėms išleidžia apie 390 Eur/mėn.; kurui 300 Eur/mėn.; internetui 21,80 Eur/mėn.; elektra 125,42 Eur/mėn., automobilio draudimas 33 Eur/mėn.; kelių mokestis 63,33 Eur/mėn., medicininės išlaidos 20,00 – 42,51 Eur/mėn.; kirpyklai 18 Eur/mėn. arba iš viso: iki 2 200 Eur per mėn.

Be to, Atsakovas neįtraukė būsimų išlaidų dėl grįžimo į Lietuvą aplankyti dukrų, o jokių turistinių ar poilsinių kelionių neperka.

Taip pat, atsakovas pažymi, kad jokių susitarimų su ieškove dėl galimų sumų mokėjimo nebuvo, atsakovas mokėjo pagal galimybes ir gaunamas pajamas, tačiau dabar jis negali dirbti viršvalandžių ir gauna nurodytą darbo atlyginimą pagal darbo sutartį. Atsakovas teikia į bylą atnaujintą darbo sutartį ir mokėjimo lapelius iš kurių vidutinis jo darbo atlyginimas sudaro 2 200,00 Eur per mėnesį.

Išlaikymo suma, kurią gali teikti atsakovas, sumažėjo dėl to, kad pasikeitė paties atsakovo finansinė padėtis, jis pradėjo gauti mažesnį atlyginimą, pasiėmė paskolą ir negali skirti daugiau nei dabar prašo priteisti 160 Eur per mėnesį vienam iš vaikų.

Išlaikymo suma, kurią gali teikti, sumažėjo dėl to, kad pasikeitė paties atsakovo finansinė padėtis, jis pradėjo gauti mažesnį atlyginimą, pasiėmė paskolą ir negali skirti daugiau nei dabar prašo priteisti 160 Eur per mėnesį vienam iš vaikų.

Atsakovas šiuo metu yra dirbantis pagal 2017-07-03 dienos darbo sutartį įmonėje „O'Bien Fine Foods“. Atsakovas dirbą 40 valandų per savaitę ir viso per mėnesį gauna 2200 Eur atlyginimą, iš kurio turi išsilaikyti pats. Atsakovas daugiau pajamų neturi ir negauna.

Be to, dalies nurodytų poreikių ieškovė nepagrindė iš viso, daugelis nurodytų išlaidų, atsakovo vertinimu, per didelės arba apskritai nebūtinos. Atsakovas negali teikti tokio dydžio išlaikymo dėl negaunamų tinkamų pajamų dydžio.

Liudytoja I. R. teismo posėdyje parodė, kad su Airijoje gyveno su ieškovės ir atsakovo šeima. Ji dirbo tame pačiame darbe kaip ir ieškovė su atsakovu. Dirbdavo pagrindinį darbo laiką ir papildomą 20 val. per savaitę laiką, už kurį mokėdavo papildomai. Dirbama papildomai per savaitę gaudavo 500 Eur. Dabar moka dar daugiau, nes kasmet moka didesnį atlyginimą. Žino, kad atsakovas dirba operatoriumi ir jo atlyginimas yra didesnis nei pakuotojo. Liudytoja į Lietuvą grįžo 2018 metais. Kuomet buvo Airijoje atsakovas susirado kitą moterį, todėl ieškovė su juo nutarė išsiskirsti. Kuomet ieškovė su atsakovu pardėjo gyventi skyrium, ji (liudytoja) visokeriopai padėjo ieškovei auginti dukras. Niekas daugiau finansiškai ieškovei nepadeda, nebent kas nors paskolina pinigų. Atsakovas prie vaikų priežiūros neprisideda, pas dukras praktiškai neatvyksta. Finansiškai prie dukrų išlaikymo atsakovas prisidėjo. Kokia konkrečia suma nežino. Žino, kad po kurio laiko atsakovas sumažino teikiamą išlaikymą. Ieškovei be pagalbos auginti vaikus labai sunku, nes dukros labai serga ir ji nuolat juos turi slaugyti, todėl retai kada išdirba pilną mėnesį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir vadovautis pateikta išvada, kurioje nurodo, jog Siekiant įvertinti nepilnamečių A. ir S. S. gyvenimo sąlygas, Skyriaus specialistai apsilankė ieškovės L. R. gyvenamojoje vietoje Klevų al. 36-23, Lentvaris, Trakų r. Ieškovė su dviem vaikais gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute. Apsilankymo metu aplinka buvo tvarkinga, paviršiai švarūs. Vaikai dalinasi vienu kambariu su motina, kitas kambarys palinktas kaip bendro naudojimo, poilsio ir laisvalaikio erdvė.

Pokalbio metu ieškovė teigė, kad taikus sprendimas galimas tik tuo atveju, jei atsakovas sutiks su ieškiniu ir jame pateiktais reikalavimais. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, iš atsakovo pareikalauta 650 Eur. Kol kas atsakovas numatytą sumą siunčia.

Išklausyti mergaičių nuomonę dėl mažo jų amžiaus nebuvo galimybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

Ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų A. S. ir S. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. R..

L. R. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas sudaro gaunamas atlyginimas, kuris 2023 m. balandžio mėn. buvo 728,38 Eur neatskaičius mokesčių, ir 168,44 Eur ligos išmoka. 2023 m. gegužės mėn. atlyginimas buvo 1145,44 Eur neatskaičius mokesčių. L. R. išmokų už vaikus Lietuvoje negauna. Nėra duomenų apie jai nustatytą neįgalumą.

V. S. Lietuvoje nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra duomenų apie jam nustatytą neįgalumą. V. S. kitų išlaikytinių neturi.

Vadovaujantis CK 3.156 straipsniu., 3.192 straipsniu, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.196 straipsniu, nepilnamečiams vaikams A. S. ir S. S. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį A. S. po 400,00 Eur, o S. S. kas mėnesį po 350,00Eur neprieštarauja geriausiems vaikų interesams.

Skyrius neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje.

Teismas konstatuoja:

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametes dukras S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusią (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su šiuo ieškiniu reikalavimu sutiko.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikių dukrų gyvenamoji vieta yra deklaruota kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM išvadoje nurodyta, kad ieškovės ir vaikų gyvenimo sąlygos geros, gyvenamasis būstas tvarkingas ir su visais patogumais, dukros prisirišę prie motinos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad vaikai nuo to laiko kai ieškovės šeima grįžo į Lietuvą gyvena tik su ieškove, o atsakovas liko gyventi ir dirbti Airijoje, nesant ginčo tarp šalių bei duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų vaikų interesų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio

Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 350 Eur ir 400 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, mokamų iki dukrų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Atsakovas iš esmės atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos vaikų poreikių tenkinimui skirtinos sumos. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius, visuma, sprendžia, kad vaikų išlaikymui yra reikalinga po 700 Eur per mėnesį suma. Pažymėtina, kad teismas įvertinęs tą aplinkybę, kad A. S. yra mokama 276 Eur išmoka už jai nustatytą neįgalumą, mano, kad ši gaunama suma kompensuoja jos specialiesiems poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, todėl pagrindo priteisti jai didesnį išlaikymą nėra.

Dėl tėvų turtinės padėties

Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis nustatytinas vaikams priteistino išlaikymo dydis: šalių dukros yra mažametės, lanko darželį. A. S. turi specialių poreikių dėl jai nustatytos (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)), todėl turi papildomų išlaidų reikalaujančių poreikių (logopedo paslaugos); ieškovė gauna 420 Eur išmoką už vaikus iš Airijos bei 276 Eur išmoką už A. S. nustatytą neįgalumą; tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, tačiau atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovo pajamas sudaro vidutiniškais gaunamas 2 559,33 Eur dydžio atlyginimas (po mokesčių). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Ieškovės pajamas sudaro 521,78 Eur (po mokesčių) gaunamas atlyginimas bei jau minėtos išmokos už vaikus.

Atsakovas nesutikdamas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nurodo, kad jis maistui ir buitinėms priemonėms išleidžia apie 390 Eur / mėn.; kurui 300 Eur/ mėn.; internetui 21,80 Eur / mėn.; elektra 125,42 Eur / mėn.; automobilio draudimas 33 Eur/ mėn.; kelių mokestis 63,33 Eur / mėn.; medicininės išlaidos 20,00 – 42,51 Eur / mėn.; kirpyklai 18 Eur / mėn. arba iš viso: iki 2200 Eur per mėn.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimybių mokėti vaikams išlaikymą, vertina tiek esamą jo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Atsakovas jau daugiau nei penkerius metus dirba toje pačioje įmonėje. Jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2 560 Eur. Svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, kad šalys pradėjusios gyventi skyrium buvo susitarę dėl dukroms teiktino išlaikymo dydžio, t.y., atsakovas nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio mokėjo 600 Eur sumą dukrų išlaikymui. Nors atsakovas teigia, kad dukrų išlaikymui jis skyrė 400 Eur, o 200 Eur mokėjo pačios ieškovės poreikiams tenkinti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Priešingai, iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas atlikdamas 600 Eur pavedimą į ieškovės banko sąskaitą nurodo: „alimentai A. ir S.“. Atsakovui sumažinus teikiamo išlaikymo dydį iki 400 Eur/mėn ir ieškovei pareiškus pretenziją dėl to, atsakovas pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas el. paštu. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas trejus metus mokėdamas 600 Eur išlaikymą vaikams buvo pajėgus jį teikti. Atsakovas nepateikė teismui jokių objektyvių apaiškinimų ir įrodymų, jog jo finansinė padėtis nuo to laiko kuomet jis teikė 600 Eur išlaikymą dukroms, ženkliai pakito ir jis dėl objektyvių priežasčių nebegali teikti tokio dydžio išlaikymo dukroms. Byloje duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų nėra (CPK 178 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovo turi galimybes imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikus išlaikyti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo po 350 Eur kiekvienam vaikui po 350 Eur nuo 2022-06-01 iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė prašo nustatyti ir (ar) priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2022-05-01 iki 2023-05-31 nepilnamečiams vaikams mokėtiną išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis tokį patį, koks šalių sutarimu buvo mokamas laikotarpiu nuo 2018-11-09 iki 2022-04-30: A. S. 300,00 Eur, ir S. S. – 300 Eur, bei reiškia reikalavimą priteisti 2 700 Eur išlaikymo įskolinimą už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2023-05-31 ir pateikia paskaičiavimą: (200,00 Eur x 12 mėn.) + 300,00 Eur).

Teismas anksčiau nurodytais motyvais tenkina šį ieškovės reikalavimą ir nustato, kad laikotarpiu nuo 2022-05-01 iki 2023-05-31 nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo dydis 300 Eur kiekvienam per mėnesį ir priteisia ieškovei 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl bendravimo tvarkos

Ieškovė reikalavimo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką nereiškė, prašė nustatyti, kad atsakovas su dukromis bendrauja šalių tarpusavio sutarimu. Nurodė, kad sudarys visas būtinas sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais.

Nors atsakovas reikalavimo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką nereiškė, tačiau išreiškė nuomonė, kad atsakovui būnat Lietuvoje tokia tvarka turėtų būti nustatyta. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog šiuo metu konkrečią bendravimo tvarką nustatyti nėra tikslinga bei į tai, kad ieškovė jokių kliūčių atsakovo bendravimui su vaikais nedaro, nustato, kad atsakovas su vaikais bendrauja šalių tarpusavio bendru sutarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus 93,33 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 4 584,26 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, o iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y., 109,39 Eur.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 250 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurių ieškovė buvo atleista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct)) periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-06-01) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2023-05-31.

Nustatyti, kad atsakovas V. S. (V. S.) su nepilnamečiais vaikais A. S. ir S. S. bendrauja ieškovės L. R. ir atsakovo V. S. (V. S.) bendru sutarimu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 584,26 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,39 Eur (vieno šimto devynių eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį. Priteistą sumą atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.