- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-02
- Bylos Nr.
- e2A-560-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16654-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2216-812/2022 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei V. M. ir atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui V. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. (toliau – ieškovas) 2020 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2021 m. gegužės 12 d. patikslinęs, prašė teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13551-1090/2020 nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku J. V. ir nustatyti naują bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) vaikas turi teisę nuolatos ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur šie gyvena ir būna. Abu tėvai įsipareigoja, esant su vaiku, tuo metu nesančio vieno iš tėvų pageidavimu, užtikrinti vaikui galimybę bet kurią dieną nuo 19 iki 21 val. bendrauti su tuo metu su vaiku nesančiu vienu iš tėvų ryšio priemonių pagalba – telefonu ir internetu; 2) vaikas kiekvieną einamojo kalendorinio mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį (t. y. penktadienius, šeštadienius bei sekmadienius) praleidžia laiką būdamas kartu su ieškovu. Ieškovas tokiems savaitgaliams vaiką pasiima penktadienį 8.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. parveža atgal į gyvenamąją vietą; 3) vaikui pradėjus lankyti mokyklą kiekvieną einamojo kalendorinio mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį ieškovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos po pamokų, praleidžia su vaiku savaitgalį (t. y. penktadienio vakarą, šeštadienį bei sekmadienį) ir sekmadienį 19 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. Esant ieškovo ir vaiko norui, pagal šią bendravimo tvarką ieškovas ir vaikas jiems priklausančius savaitgalius gali leisti tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su ieškovu. Apie planuojamus savaitgalius užsienyje, už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovas turi pranešti atsakovei trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki planuojamo išvykimo į užsienį pradžios; 4) ieškovas turi teisę su vaiku praleisti mokinių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogas. Ieškovas poriniais metais su vaiku praleidžia rudens, įskaitant Visų šventųjų dieną, ir pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaiką į namus paskutinę atostogų dieną iki 19 val. Šiame punkte nurodyta tvarka taikoma nepriklausomai nuo to, ar vaikas lanko darželį ar mokyklą; 5) vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas turės teisę jo ir vaiko atostogas leisti ir už Lietuvos Respublikos ribų. Tokiu atveju ieškovas iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dešimt dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su ieškovu; 6) ieškovas praleidžia su vaiku dvi savaites vasaros atostogų laiko, iš anksto apie atostogų laiką prieš vieną mėnesį pranešus vaiko motinai. Šiame punkte nurodyta tvarka taikoma nepriklausomai nuo to ar vaikas lanko darželį, ar mokyklą; 7) vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas turės teisę jo ir vaiko vasaros atostogas leisti ir už Lietuvos Respublikos ribų. Tokiu atveju ieškovas iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijų priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su ieškovu; 8) ieškovas kasmet su vaiku turi teisę praleisti Tėvo dieną, vaiką pasiimdamas 10 val. ir grąžindamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.; 9) atsakovė kasmet su vaiku turi teisę praleisti Motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kad ši diena pagal tvarką priklauso ieškovui; 10) ieškovas kasmet su vaiku turi teisę praleisti savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius, jei ši diena savaitgalis – jis vaiką pasiima 10 val. ir grąžina 20 val., jei darbo diena – vaiką pasiima 17 val. ir į namus gražina iki 19 val.; 11) atsakovė kasmet su vaiku turi teisę praleisti savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius, nepriklausomai nuo to, kad ši diena pagal tvarką priklauso ieškovui; 12) jei ieškovas nustatytu bendravimo tvarkoje laiku negali atvykti bendravimui su vaiku, jis apie tai informuoja motiną trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš dvi dienas; 13) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovo bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, atsakovė apie tai informuoja ieškovą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš vieną dieną, pateikdama aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (dokumentus, nuotraukas ar kita); 14) apie planuojamas vaiko atostogas, išvykas į stovyklas, pas vaiko senelius ir pan., jeigu pobūvis truks ilgiau negu tris dienas, atsakovė turi pranešti ieškovui trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki planuojamo išvykimo pradžios; 15) visus sprendimus, susijusius su vaiko ugdymu ir vystymo raida (lankomais būreliais, užklasine veikla ir pan.) abi šalys priima tik kartu pasitarusios ir susiderinusios; 16) matymosi ir bendravimo tvarka yra nustatoma ir galioja iki vaiko pilnametystės bei bendru šalių susitarimu gali būti keičiama, atsižvelgiant į tėvų užimtumą ir / ar komandiruotes; taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė yra J. V. tėvai. 2020 m. kovo mėnesį šalys pradėjo gyventi skyrium. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13551-1090/2020 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 3.1 punktas numatė, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitę tris dienas, pasiimdamas jį pirmą bendravimo dieną iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas paskutinę bendravimo dieną į gyvenamąją vietą 17 val., konkretų vaiko pasiėmimo grafiką ateinančiam mėnesiui suderinęs su vaiko motina likus ne mažiau, kaip septynioms kalendorinėms dienoms iki naujo kalendorinio mėnesio pradžios. Iš pradžių, labai trumpą laiką, atsakovė laikėsi taikos sutartyje nustatytos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos ir iš esmės nekliudė ieškovui matytis ir bendrauti su vaiku. Tačiau nuo 2020 m. gegužės mėnesio pabaigos atsakovė išsikraustė su vaiku gyventi į (duomenys neskelbtini) ir atsisakė laikytis teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. leisti ieškovui tris dienas bendrauti su vaiku. Šalių nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka yra nekonkreti, taikos sutartyje šalys nesusitarė, kurias tris savaitės dienas ieškovas turi teisę matytis su vaiku. Iškilus tarp šalių ginčui dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovas visais būdais siekė išspręsti iškilusį ginčą bendru šalių susitarimu: tiek pats, tiek per atstovą bandė inicijuoti derybas su atsakove, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl jo ir vaiko teisių pažeidimo, tačiau rezultatas pasiektas nebuvo – atsakovė ir toliau atsisakė sudaryti galimybes vaikui ir tėvui praleisti tris dienas, kaip yra numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje. Mediacijos metu šalims pavyko susitarti dėl konkrečių savaitgalių, kada ieškovas galėtų pasiimti vaiką ir tik nepasiliekant vaikui nakvynėms pas ieškovą. Tokių ieškovo susitikimų su vaiku metu ieškovas penktadienį iš ryto vykdavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pasiimdavo vaiką ir važiuodavo su juo atgal į (duomenys neskelbtini). Vėliau, tos pačios dienos vakare, grąžindavo vaiką į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Analogiškos tvarkos buvo laikomasi to paties savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį. Ieškovas pastebėjo, kad jis tokių susitikimų su vaiku metu kelyje praleidžia 18 val., iš kurių vaikas kelyje kartu su ieškovu praleidžia 9 val. Ieškovas ne kartą nurodė atsakovei, kad tai vaikui yra nesaugu ir nesveika, prašė, kad atsakovė leistų vaikui pabūti pas ieškovą nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėmis, tačiau atsakovė su ieškovo prašymu nesutiko. Kadangi šalims nepavyksta geranoriškai susitarti, o atsakovė nesilaiko Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, nuolat kliudo ieškovui bendrauti su vaiku ir reikalauja ieškovo laikytis jos pačios išgalvotos bendravimo su vaiku tvarkos, nepaisydama nei ieškovo, nei vaiko interesų, ieškovas laikė, kad turi būti nustatyta jo siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Taip pat nurodė, jog vaikas dar yra pakankamai mažas, tačiau būtent šiuo laikotarpiu tarp vaiko ir jo tėvų užgimsta ir stiprėja emocinis ryšys. Ieškovas nenori, kad tarp jo ir vaiko esantis emocinis ryšys susilpnėtų ar išblėstų. Dėl to ieškovas nori ir siekia nuolat ir nepertraukiamai bendrauti su savo sūnumi. Be to, nuo 2020 m. gegužės mėnesio su vaiku neturėjo galimybės matytis ir bendrauti ieškovo motina, vaiko močiutė. Ieškovo darbo pobūdis ir darbo grafikas leidžia jam du mėnesio penktadienius būti namie, t. y. ieškovas objektyviai gali pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ketvirtadienio vakarą, tam kad galėtų su vaiku praleisti ketvirtadienio vakarą, penktadienio dieną ir ateinantį savaitgalį. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės darbas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) – atsakovė dažnai po kelias dienas nebūna namie. Atsakovei esant komandiruotėse, vaikas galėtų būti pas ieškovą, vietoje to, kad būtų prižiūrimas trečiųjų asmenų. Ieškovas gyvena su drauge. Vaiko santykiai su tėvu ir jo šeimos nariais yra geri, ieškovo draugės tarpusavio santykiai su ieškovo sūnumi taip pat yra geri. Ieškovas yra sudaręs tinkamas sąlygas vaikui lankytis jo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, atsižvelgiant į visas esamas aplinkybes, yra objektyvi ir teisinga bei užtikrintų tiek ieškovo, kaip vaiko tėvo, teises ir galimybes bendrauti su vaiku, tiek vaiko teises bendrauti ir palaikyti glaudų ryšį su tėvu. Esant nustatytai ieškovo prašomai bendravimo tvarkai, su vaiku taip pat galėtų matytis ir bendrauti ieškovo motina, vaiko močiutė, vaikas būtų apsuptas visų jam artimų asmenų meile ir rūpesčiu – didžiąją laiko dalį vaikas praleistų su motina, tuo tarpu nuolat bendrautų su tėvu ir kitais artimaisiais. Tai sudarytų palankias sąlygas teigiamam ir visapusiškam vaiko vystymuisi. Ieškovas ir vaikas gyvena skirtinguose miestuose, todėl ieškovas nori turėti galimybę bendrauti su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Vaikas – jau paaugęs, todėl toks bendravimas yra įmanomas ir tinkamas. Atsakovė dažniausiai nebūna vakarais su vaiku, močiutė ne visada kelia telefono ragelį, todėl pasitaiko kliūtys ieškovui bendrauti su vaiku. Ieškovas, kol vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, norėtų su vaiku bendrauti nuo penktadienio ryto 8.30 val. Tuo atveju, jei vaikas yra nuvedamas į darželį, vaiką bendravimui pasiima iš darželio ieškovas. Ieškovui žinoma, kad vaikui teikiamos logopedo paslaugos, tačiau ieškovui nežinoma apie vaiko privalomus užsiėmimus ir logopedo pamokas darželyje penktadieniais. Ieškovas manė, kad jo ir vaiko bendravimas du kartus per mėnesį penktadieniais nepakenks vaiko ikimokyklinio ugdymo procesui. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo tvarką su vaiku per šventes jų neskaidant, nes ieškovas, jo motina ir vaikas gyvena skirtinguose miestuose – ieškovas – (duomenys neskelbtini), jo motina – (duomenys neskelbtini), vaikas – (duomenys neskelbtini), todėl per šventes ieškovas neturi galimybės ramiai jų švęsti, didžiąją švenčių dalį ieškovas su vaiku praleidžia kelyje. Ieškovas nenumatė reikalavime vaiko paėmimo laiko švenčių dienomis, todėl manė, kad laikas nustatytinas toks, kaip savaitgaliais. Ieškovas vasaros metu turi ne daugiau kaip dvi savaites atostogų, jas norėtų praleisti su vaiku, vasaros atostogų laikas ieškovo darbovietėje suderinamas prieš vasaros pradžią. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę informuoti apie vaiko ilgesnius išvykimus iš namų, nes to paties reikalauja atsakovė iš jo, jai nepavykus susisiekti su vaiku grasina kviesti policiją. Nurodė, kad tėvai turi kartu priimti sprendimus, susijusius su vaiko ugdymu ir vystymo raida.
3. Atsakovė 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui priešieškinį ieškovui, kurį 2021 m. gegužės 6 d. patikslinusi, prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-13551-1090/2020 dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nustatyti sekančią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) vaikas su tėvu praleidžia kas antrą savaitgalį – kiekvieną einamojo kalendorinio mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį (t. y. penktadienius, šeštadienius bei sekmadienius). Tėvas vaiką pasiima penktadienį po pietų (apie 15 val.) iš ugdymo įstaigos arba vaiko buvimo vietos ir sekmadienį iki 18 val. parveža atgal į gyvenamąją vietą; 2) tėvas turi teisę su vaiku praleisti pusę mokinių rudens, žiemos, pavasario ir dvi savaites vasaros atostogų. Konkretų laiką šalys turi pranešti viena kitai prieš mėnesį laiko iki atostogų pradžios, nurodydamos kurią pusę atostogų pasirenka. Tas tėvas, kuris pirmas pateikia pasiūlymus, jam taikoma pirmenybė praleisti pasirinktą atostogų dalį su vaiku. Šiame punkte nurodyta tvarka taikoma nepriklausomai nuo to, ar vaikas lanko darželį ar mokyklą; 3) vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tėvas turės teisę numatytas jo ir vaiko atostogas leisti ir už Lietuvos Respublikos ribų. Tokiu atveju tėvas iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dešimt dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu; 4) tėvas kasmet su vaiku turi teisę praleisti Tėvo dieną, vaiką pasiimdamas 10 val. ir grąžindamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.; 5) tėvas kasmet su vaiku turi teisę praleisti savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius, jei ši diena savaitgalis – jis vaiką pasiima 10 val. ir grąžina 20 val., jei darbo diena – vaiką pasiima 17 val. ir į namus grąžina iki 19 val.; 6) motina kasmet su vaiku turi teisę praleisti Motinos dieną, savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius, nepriklausomai nuo to, kad ši diena pagal tvarką priklauso tėvui; 7) jei tėvas nustatytu bendravimo tvarkoje laiku negali atvykti bendravimui su vaiku, jis apie tai informuoja motiną trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš dvi dienas; 8) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku tėvo bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, motina apie tai informuoja tėvą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš vieną dieną; 9) nelyginiais metais vaiko tėvas praleidžia su vaiku Kalėdų pirmą dieną ir Velykų antrą dieną, o lyginiais metais praleidžia Kūčių dieną ir Velykų pirmą dieną, o mama su vaiku praleidžia nelyginiais metais su vaiku Kūčias ir Kalėdų antrą dieną ir Velykų pirmą dieną, o nelyginiais metais atvirkščiai; 10) jei tėvas nustatytu bendravimo tvarkoje laiku negali atvykti bendravimui su vaiku, jis apie tai informuoja motiną trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš dvi dienas; 11) matymosi ir bendravimo tvarka bendru šalių susitarimu gali būti keičiama, atsižvelgiant į tėvų užimtumą ir / ar komandiruotes; taip pat prašė priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė patikslintame priešieškinį ir atsiliepime į ieškovo ieškinį (2021 m. kovo 8 d. Nr. DOK-29966) nurodė, kad ji ir ieškovas yra nepilnamečio J. V. tėvai. Šalims nutraukus tarpusavio santykius, vaikas liko gyventi su atsakove. Atsakovė su vaiku šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus. Atsakovė manė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jos siūloma tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Sutiko, kad ieškovas pasiimtų vaiką penktadienį, tačiau nesutiko su ieškovo siūlomu vaiko pasiėmimo laiku. Atsakovė nurodė, kad vaikas penktadienį turi būti ugdomas ugdymo įstaigoje, todėl ieškovas vaiką pasiimti turėtų penktadienį po visų užsiėmimų iš ugdymo įstaigos. Vaikas dėl diagnozuotų sveikatos sutrikimų buvo nukreiptas ištyrimui į (duomenys neskelbtini) pedagoginę psichologinę tarnybą. Vaikui skirti logopedo užsiėmimai. Atsakovei žinoma, kad bus skirtas papildomas individualus laikas darbui su logopedu penktadienį. Tikslaus užsiėmimų laiko atsakovė nežinojo. Nurodė, kad sekančiais metais vaikas pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę, vaikui kyla ugdymosi sunkumų, todėl manė, jog vaikas turi būti ugdomas darželyje visas savaitės dienas. Atsakovė palaikė savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos vaiko mokymosi atostogų laiku, tačiau manė, kad vaiko mokymosi atostogų laiką galima skirstyti pamečiui kiekvienam iš tėvų nustatant bendravimą su vaiku skirtingų atostogų laiku. Nurodė, kad žiemos atostogos dalintinos šalims bendraujant su vaiku per pusę. Atsakovė nurodė, jog vaikas per didžiąsias metų šventes turi teisę bendrauti su abiem tėvais, priešingu atveju tai pažeis vaiko interesus. Atsakovė nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių metu ieškovas su vaiku atnaujino tarpusavio ryšį, bendravimo tvarka nusistovėjo, vaikas paaugo, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės apie vaiko psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus, kilusius po tėvų skyrybų ir vaiko bendravimo su tėvu pradžioje, nebėra esminės.
5. Ieškovas 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame prašė teismo atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, tenkinti ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kilusio ginčo atveju vyrauja vaiko interesas, todėl ieškovas, siūlydamas ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką su vaiku kas antrą savaitgalį su nakvyne, siekia ne savo paties intereso, o vaiko. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais laiko, vaiką pasiimant po pietų, kadangi liko nedaug laiko iki vaiko mokymosi mokykloje pradžios, todėl manė, jog turėtų būti nustatyta jo siūloma bendravimo tvarka su vaiku. Ieškovas taip pat pageidavo, kad nebūtų dalinamos vaiko mokymosi atostogų dienos, nes atostogos yra trumpos. Ieškovas nesutiko su atsakovės siūloma bendravimo tvarka su vaiku per didžiąsias metų šventes, jų metu su vaiku bendraujant abiem vaiko tėvams, kadangi toks bendravimas yra sudėtingas, ieškovas su vaiku turi praleisti kelyje daug laiko, negali ramiai praleisti šventinių dienų. Ieškovas bendravimo su vaiku laiku nori aplankyti ir savo motiną, vaiko močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri gyvena viena, automobilio nevairuoja.
6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – institucija teikianti išvadą byloje ir skyrius) 2020 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui išvadą dėl ieškinio ir priešieškinio atitikimo nepilnamečio vaiko interesams, kurioje nurodė, kad bendravimo tvarka nustatytina įvertinus tai, jog vaiko ir tėvo gyvenamosios vietos yra skirtinguose miestuose. Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimo dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku pradžios penktadienį nurodė, kad būtina atsižvelgti į atsakovės nurodytas aplinkybes apie galimai vaikui paskirtą logopedo užsiėmimą penktadieniais bei į tai, kad atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti. Nurodė, jog tėvo bendravimo tvarka su vaiku švenčių dienomis nustatytina tokia, kad vaikas, atsižvelgiant į švenčių svarbą, galėtų bendrauti su abiem tėvais, tuo pačiu būtų išvengta ilgų kelionių švenčių metu, nustatant, kad tėvas bendrauja su vaiku vienais metais – dvi pirmas švenčių dienas, kitais – vieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies; pakeitė 2020 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13551-1090/2020 patvirtintą V. V. bendravimo tvarką su vaiku J. V. ir nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku: 1) tuo laiku, kai vaikas būna pas kitą iš tėvų, tėvas (motina) bendrauja su vaiku kiekvieną dieną nuo 19 val. iki 21 val. nuotolinėmis ryšio priemonėmis (vaizdo ir (ar) garso) – telefonu, internetu. Vaiko tėvai užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų; 2) tėvas kiekvieno mėnesio lyginės savaitės savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį) bendrauja su vaiku. Tėvas pasiima vaiką penktadienį 8.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir sekmadienį iki 19 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3) vaikui pradėjus lankyti paskirtus logopedo užsiėmimus, mokyklą, tėvas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio lyginės savaitės savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį). Tėvas pasiima vaiką penktadienį po logopedo užsiėmimų, po pamokų iš ugdymo įstaigos ar kitos vaiko buvimo vietos ir sekmadienį iki 19 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; 4) tėvas ir vaikas jiems priklausančius savaitgalius turi teisę leisti Lietuvoje ir už jos ribų. Vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu. Apie planuojamus savaitgalius už Lietuvos Respublikos ribų tėvas praneša vaiko motinai trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki planuojamo išvykimo į užsienį pradžios; 5) lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku vaiko mokymosi rudens, įskaitant Visų šventųjų ir Vėlinių dienas, ir žiemos mokymosi atostogų metu (vasario mėnuo), o nelyginiais metais - pavasario atostogų metu, įskaitant Velykų dienas. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 8.30 val., pavasario atostogų laiku - Velykų išvakarėse, rudens atostogų laiku – Visų šventųjų dienos išvakarėse iš anksto nurodytu laiku ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19 val. Tvarka taikoma nepriklausomai nuo to ar vaikas lanko darželį, ar mokyklą; 6) tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko mokymosi žiemos (Kalėdų) atostogų. Lyginiais metais – Kalėdų antrąją dieną ir atostogų laiku nuo gruodžio 27 d. iki 30 d., nelyginiais metais – bendrauja su vaiku Kūčių dieną ir pirmąją Kalėdų dieną bei sutinka su vaiku Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir atostogų laiku nuo sausio 2d. iki atostogų paskutinės dienos pagal kiekvienais metais patvirtintą atostogų trukmę. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 8.30 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 19 val. Tvarka taikoma nepriklausomai nuo to ar vaikas lanko darželį, ar mokyklą; 7) tėvas užtikrina, kad bendravimo metu vaikas atliks logopedo, ugdymo įstaigos skirtas užduotis; 8) tėvas praleidžia su vaiku dvi savaites vasaros atostogų laiko. Apie tai kokį atostogų laikotarpį pasirenka, vaiko tėvai praneša vienas kitam kuo anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko iki atostogų pradžios trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku. Tas tėvas, kuris pirmas praneša apie pasirinktą atostogų laiką, turi pirmenybės teisę praleisti pasirinktą atostogų laikotarpį su vaiku. Tvarka taikoma nepriklausomai nuo to ar vaikas lanko darželį, ar mokyklą; 9) vaikui pradėjus lankyti mokyklą tėvas turi teisę su vaiku atostogas leisti už Lietuvos Respublikos ribų. Vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu. Apie planuojamą išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų tėvas praneša vaiko motinai trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki planuojamo išvykimo į užsienį pradžios. Vaiko ir motinos bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis vyksta bendra tvarka; 10) tėvas turi teisę praleisti su vaiku Tėvo dieną. Tėvas, jeigu tai yra nelyginės savaitės savaitgalis, pasiima vaiką 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; 11) motina turi teisę praleisti su vaiku Motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kad ši diena pagal nustatytą bendravimo tvarką priklauso bendrauti su vaiku tėvui; 12) tėvas turi teisę su vaiku praleisti savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius. Kai ši diena yra savaitgalis, tėvas pasiima vaiką 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val., kai ši diena yra darbo diena – tėvas pasiima vaiką 17 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; 13) motina turi teisę su vaiku praleisti savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius, nepriklausomai nuo to, kad ši diena pagal nustatytą bendravimo tvarką priklauso bendrauti su vaiku tėvui; 14) jei tėvas nustatytu laiku negali atvykti bendravimui su vaiku, jis apie tai informuoja motiną trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš dvi dienas; 15) jei nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, motina apie tai informuoja tėvą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš vieną dieną, pateikdama aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (dokumentus, nuotraukas ar kita); 16) vaiko tėvai praneša vienas kitam apie planuojamas vaiko atostogas, išvykas į stovyklas, pas vaiko senelius ir kita su vienu iš tėvų, jei išvyka truks ilgiau negu tris dienas, trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki išvykimo dienos; 17) vaiko tėvas turi teisę gauti iš vaiko motinos informaciją apie vaiko mokymąsi, įskaitant ugdymo įstaigos renginius ir vaiko mokymosi rezultatus (kai tokios informacijos ugdymo įstaiga nepateikia tėvams tiesiogiai) apie sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku, o vaiko motina turi pareigą tokius duomenis vaiko tėvui pateikti. Informacija teikiama trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku. Sprendimus, susijusius su vaiko ugdymu, lavinimu vaiko tėvai priima atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus ir galimybes juos užtikrinti tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena; 18) bendravimo tvarka tėvų bendru susitarimu gali būti keičiama, atsižvelgiant į tėvų užimtumą ir / ar komandiruotes. Tėvams nesusitarus, taikoma nustatyta bendravimo tvarka. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės 529,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovo ir atsakovės po 3,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
8. Teismas nurodė, kad iš šalių paaiškinimų, ieškovo kartu su ieškiniu, priešieškiniu, kitais dokumentais pateiktų šalių tarpusavio susirašinėjimų turinio duomenų nustatė, jog teismo patvirtinta bendravimo tvarka nebuvo vykdoma, atsakovė nebeleido ieškovui bendrauti su vaiku, bendravimą ribojo, šalys konfliktavo tiek iki teisminio proceso pradžios, tiek jo metu, nesutarė geranoriškai dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos realizavimo, atsakovė nusiteikusi priešiškai ieškovo ir jo šeimos narių atžvilgiu, dėl ko ieškovo teisės maksimaliai bendrauti su vaiku buvo suvaržytos. Bendravimo tvarka, patvirtinta teismo, yra nekonkreti, joje numatyta teisė šalims susitarti dėl konkretaus bendravimo laiko neįgyvendinama. Todėl teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtinta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaiku, keistina, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su sūnumi nustatytina teismo sprendimu.
9. Vertindamas kokia bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų tėvo ir nepilnamečio vaiko interesus, teismas nurodė, jog atsižvelgia į visumą byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų. Nurodė, kad vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 3 d. vaikui buvo diagnozuoti kiti neorganiniai miego sutrikimai, irzlumas ir pyktis, kalbos išraiškos sutrikimas, rekomenduotos psichologo konsultacijos, rekomenduota užtikrinti vaikui saugų psichoemocinį mikroklimatą, išsiaiškinti vaiko fiziologinius poreikius, vienodą, įprastą jų patenkinimą, planuoti dienotvarkę, kad vaikas patirtų kuo mažesnį stresą kintant vaiko aplinkai, lavinti vaiko kalbos įgūdžius. 2020 m. rugpjūčio 10 d. diagnozės patikslintos gydytojo neurologo – diagnozuotas irzlumas, pyktis ir kalbos išraiškos sutrikimas, skirtas gydymas. Iš 2020 m. lapkričio 30 d., 2021 m. sausio 18 d. vaiko psichologės komentarų teismas nustatė, kad buvo stebimas regresas vaiko raidoje, padažnėję stiprūs pykčio proveržiai, pablogėjusi miego kokybė, tikėtina dėl to, kad vaiko prisitaikymas prie įvykusių pokyčių artimoje aplinkoje buvo apsunkintas. Psichologė pastebėjo, kad vaikas noriai vyksta pas tėvą, tačiau jam nelengva išsiskirti su savo artima aplinka, todėl skirtos rekomendacijos tėvams dėl bendravimo tvarkos, dienotvarkės sudarymo, vaiko adaptacijos palengvinimo. 2021 m. balandžio 29 d. gydytojas neurologas patikslino diagnozes vaikui, nurodydamas kalbos išraiškos sutrikimą, kitus simptomus ir požymius, susijusius su emocine būsena. Iš 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio įvertinimo duomenų teismas nustatė, kad vaikas buvo siunčiamas į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl diagnozės patikslinimo. 2021 m. rugsėjo 16 d. gydytojo vaikų psichiatro nustatyta diagnozė – kitas normalios fiziologinės raidos sutrikimas. Teismas nurodė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė nepateikė duomenų apie vaikui (duomenys neskelbtini) pedagoginės psichologinės tarnybos nustatytas diagnozes, skirtas rekomendacijas bei pagalbą. Ieškovą ir vaiką sieja artimas tarpusavio tėvo ir vaiko ryšys. Šią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, pateiktas foto nuotraukas, į tai, kad teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės buvo veiksmingos, sukurtas pastovus artimas vaiko ir tėvo ryšys, ieškovas naudojasi laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka su vaiku. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, jog ieškovas netinkamai įgyvendina tėvo valdžią, vaikui leidžiant laiką pas jį. Iš ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad jo šeimos nariai priėmė vaiką, jo atžvilgiu nusiteikę pozityviai. Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu bendrauti su vaiku pradedant nuo penktadienio ryto, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus apie būtiną vaiko dalyvavimą ugdymo įstaigoje penktadieniais – kokie užsiėmimai vyksta penktadieniais, kad jie negali būti praleisti, o paskirtų darbelių, užduočių negalima atlikti namuose. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog vaikui (duomenys neskelbtini) pedagoginė psichologinė tarnyba skyrė / skirs papildomą individualią logopedo pamoką, kuri vyks būtent penktadienį. Teismas nurodė, kad ieškovas paaiškino, jog jis turi galimybę nevykti į darbo vietą du penktadienius per mėnesį, kuriuos pageidauja išnaudoti bendravimui su vaiku. Šalys gyvena skirtinguose miestuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovo bendravimas su vaiku betarpiškai po darbo valandų yra sunkiai įgyvendinamas. Todėl teismas, prioritetiškai vertindamas vaiko ir tėvo teisę bendrauti betarpiškai, sprendė jog nustatytina ieškovo siūloma bendravimo tvarka su vaiku savaitgaliais. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei vaikui bus paskirti logopedo užsiėmimai penktadieniais ir jų laiko šalys pakeisti negalės dėl ne nuo jų priklausančios valios, kaip alternatyvi tvarka tvirtintina atsakovės siūloma bendravimo tvarka su vaiku. Siekdamas išvengti neaiškumo dėl to, kuris savaitgalis priklauso bendrauti tėvui, bei, atsižvelgdamas į tai, kad metuose savaitės skirstomos į lygines ir nelygines ir tai nurodoma kalendoriuose, teismas nurodė, kad nustatytina, jog bendravimas vyksta mėnesio lyginės savaitės savaitgaliais.
10. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos vaiko mokymosi atostogų metu teismas nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad mokinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikas įprastai trunka ne daugiau kaip savaitę, o žiemos (Kalėdų) atostogos trunka apie dvi savaites, todėl sprendė, jog trumposios atostogos neskaidytinos, o žiemos (Kalėdų) atostogos dalintinos į dvi dalis. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, sutiko su ieškovo argumentais dėl ilgų kelionių paimant vaiką bendravimui ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, todėl sprendė, kad Velykų šventės nedalintinos ir priskirtinos prie pavasario atostogų laiko, dalintinos bendravimui tik Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų metų šventės. Teismas nurodė, kad jo iniciatyva į bendravimo tvarką įtrauktina informacijos apie vaiką perdavimo tvarka.
11. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nustatė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 75 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 75 Eur atsakovės sumokėtas žyminis mokestis, 1 391,50 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 1 000 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Nurodė, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies (atitinkamai 94 proc. ir 79 proc.). Ieškovo ieškinio reikalavimai bylos nagrinėjimo metu buvo tikslinami ir keitėsi nežymiai, atsakovė priešieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu pakeitė tokiu būdu, kad galutiniai atsakovės priešieškinio reikalavimai didžiąja dalimi sutapo su ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimais, išskyrus sprendime aptartus reikalavimus po to, kai šalims apsisprendus sudaryti taikos sutartį procese, nepavyko galutinai suderinti taikos sutarties sąlygų. Kiekviena šalis įrodinėjo savo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Dalis reikalavimų buvo priešpriešiniai. Todėl teismas sprendė, kad procese valstybės ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nurodė, kad nėra pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ieškovo reikalaujamu būdu – priteisti ieškovui tik jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovui priteisė iš atsakovės 1 378,51 Eur (1 466,50×94%) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 849,25 Eur (1075×79%). Įskaitęs šalių viena kitai mokėtinas sumas teismas galutinai ieškovui priteisė iš atsakovės 529,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad iš šalių lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2, 3, 10 ir 12 punktus ir išdėstyti juos sekančiai: 2. tėvas kiekvieno mėnesio lyginės savaitės savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį) bendrauja su vaiku. Tėvas pasiima vaiką penktadienį 8.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3. vaikui pradėjus lankyti paskirtus logopedo užsiėmimus, mokyklą, tėvas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio lyginės savaitės savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį). Tėvas pasiima vaiką penktadienį po logopedo užsiėmimų, po pamokų iš ugdymo įstaigos ir sekmadienį iki 19 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; 10. tėvas turi teisę praleisti su vaiku Tėvo dieną. Tėvas, jeigu tai yra nelyginės savaitės savaitgalis, pasiima vaiką 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.;12. tėvas turi teisę su vaiku praleisti savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius. Kai ši diena yra savaitgalis, tėvas pasiima vaiką 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val., kai ši diena yra darbo diena – tėvas pasiima vaiką 17 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; 2) paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 3) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25660-812/2020 nustatytą laikinąją bendravimo tvarką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismo sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka toje dalyje, kur ieškovas yra įpareigotas pasiimti vaiką ne tik iš vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar logopedo, bet ir kitos vaiko buvimo vietos, yra nekonkreti, sudaro atsakovei pagrindą šia nuostata piktnaudžiauti bei užtraukia ieškovui papildomas ir neproporcingas pareigas, t. y. iš tokios nuostatos išplaukia, kad ieškovas yra įpareigotas vaiką pasiimti iš bet kokios vaiko buvimo vietos – kito miesto ar net užsienio valstybės. Tarp šalių galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytai gana abstrakčiai ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkai, atsakovė šia tvarka piktnaudžiavo ir ieškovui vaiko nedavė, piktybiškai reikalavo vykdyti jos pačios sugalvotą ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką. Atsižvelgdamas į atsakovės polinkį konfliktuoti ir nevykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, ją netinkamai vykdyti bei ja piktnaudžiauti, ieškovas ieškiniu prašė nustatyti kaip įmanoma konkretesnę jo ir vaiko bendravimo tvarką. Ieškovas prašė sudaryti jam sąlygas vaiką pasiimti konkrečiai iš vaiko gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos, tačiau teismas savo iniciatyva sprendimo rezoliucinės dalies 2, 3, 10 ir 12 punktuose nustatė, kad ieškovas vaiką turi paimti ne tik iš konkrečios, bet ir iš kitos vaiko buvimo vietos. Atsakovė, suprasdama tokio sprendimo ydingumą, net dar neįsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškė, kad 2022 m. vasario 4 d., t. y. jau įsiteisėjus teismo sprendimui, vaiko buvimo vieta bus (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad ieškovas vaiką turės pasiimti iš (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo priedas). Įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, tokiam koks jis yra priimtas, ieškovas būtų įpareigotas važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir pasiimti vaiką iš jo buvimo vietos, nors tai yra akivaizdžiai nesąžininga jo atžvilgiu. Toks atsakovės elgesys patvirtina, kad atsakovė piktnaudžiaus teismo skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarkos nuostata ir tarp šalių dėl jos ateityje be jokios abejonės kils ginčų.
1.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu ne kartą akcentavo, kad nagrinėjama civilinė byla buvo pradėta iš esmės vien dėl atsakovės netinkamo elgesio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2SP-13551-1090/2020 buvo patvirtinta ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo gana abstrakti, t. y. joje nebuvo konkrečiai apibrėžta kokiomis savaitės dienomis ieškovas bendrauja su vaiku ir buvo nurodyta, kad konkretų bendravimo grafiką šalys suderina bendru sutarimu. Atsakovė, atsižvelgdama į teismo nustatytos bendravimo tvarkos abstraktumą, piktnaudžiavo savo teisėmis ir piktybiškai vaiko ieškovui nedavė. Todėl ieškovas buvo priverstas inicijuoti mediacijos procesą. Mediacijos proceso metu atsakovė buvo kategoriška ir vaiką ieškovui duoti atsisakė. Įkalbėta mediatorės bei kitų mediacijos dalyvių atsakovė kelis kartus vaiką davė ieškovui su sąlyga, kad jis vaiką pasiims ir jį grąžins tą pačią dieną. Dėl to ieškovas buvo priverstas ryte pasiimti vaiką penktadienį iš (duomenys neskelbtini), atvažiuoti su juo į (duomenys neskelbtini), o vakare vėl vežti į (duomenys neskelbtini). Tą patį ieškovas darė šeštadienį ir sekmadienį. Dėl tokios atsakovės užgaidos vaikas ir atsakovas kelis savaitgalius kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) praleido po daugiau negu 9 val. per savaitgalį. Ieškovas kelyje praleido dar daugiau. Ieškovas, matydamas, kad tokia bendravimo tvarka yra ydinga vaikui, o su atsakove susitarti nepavyksta, buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tuo pačiu ieškovas prašė nustatyti laikiną jo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovui būtų suteikta teisė kas antrą savaitgalį pasiimti vaiką iš jo namų penktadienį ir atvežti namo sekmadienį, t. y. nereikėtų kiekvieną kas antro savaitgalio dieną vaiko vežioti tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo pat pradžių kategoriškai nesutiko ir prieštaravo tiek ieškovo prašomai nustatyti laikinai, tiek prašomai nustatyti nuolatinei bendravimo tvarkai. Atsakovė savo prieštaravimus reiškė tiek atsiliepime, tiek priešieškinyje, tiek ir teismo posėdyje. Atsakovei gavus ieškinį, jos pozicija bei reikalavimai buvo priešingi ieškovo reiškiamiems reikalavimams. Atsakovė nenorėjo sudaryti su ieškovu taikos sutarties ar derėtis dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos. Tačiau, pasibaigus pasirengimo nagrinėti civilinę bylą terminui, atsakovė patikslino savo priešieškinio reikalavimus tokiu būdu, kad jie didesne dalimi sutapo su ieškovo ieškinio reikalavimais, ką taip pat savo sprendime pažymėjo ir teismas. Atsakovės priešieškinio reikalavimų sutapatinimas su ieškovo ieškinio reikalavimais, teismo turėjo būti vertinamas kaip ieškovo ieškinio pripažinimas ir siekis išvengti atsakovės gręsiančių bylinėjimosi išlaidų. Dėl to teismas, įvertindamas visas minėtas aplinkybes, turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovo naudai priteisti didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą. Be to, jeigu atsakovė elgtųsi sąžiningai ir laikytųsi Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytos ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos, geranoriškai su ieškovu būtų bendradarbiavusi mediacijos metu, šios bylos iš viso nebūtų. Ieškovas savo elgesiu ir šia byla siekė tik matytis ir nevaržomai bendrauti su savo sūnumi, tuo tarpu atsakovė siekė ieškovui šią teisę apriboti. Atsakovė teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką skundė atskiruoju skundu, tačiau jis buvo atmestas. Jeigu atsakovės pozicija dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nuo pat pradžios būtų tokia, kokia ji buvo baigiant nagrinėti bylą, šalys būtų galėjusios sudaryti byloje taikos sutartį ir nepatirti tiek bylinėjimosi išlaidų. Akivaizdu, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės netinkamų, neprotingų bei neatsakingų veiksmų. Be to, atsakovės veiksmai tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu negali būti laikomi sąžiningais, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalį, t. y. iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant iš esmės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovo apeliacinis skundas ir jame nurodyti argumentai dėl teismo skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos yra nepagrįsti. Vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, t. y. mama. Tai reiškia, kad ten kur gyvena atsakovė, kartu gyvena ir vaikas. Gyvenamosios vietos deklaravimo faktas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas. Jeigu atsakovė nuspręstų su vaiku persikelti gyventi į kitą Lietuvos miestą, jokio pažeidimo jos veiksmuose nebūtų, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ja. Be to, šiuo metu vaikui yra 4 metai, jis lanko darželį, laikui bėgant lankys mokyklą, būrelius. Teismas, puikiai suprasdamas, kad su metais vaikas augs, įtraukė alternatyvą, t. y. vaiko pasiėmimą iš kitos jo buvimo vietos. Ieškovui niekas nedraus pasiimti vaiko ir iš jo gyvenamosios vietos, tačiau susiklosčius tokiai situacijai, kai vaikas bus būrelyje arba mokykloje ir pan., ieškovas vaiką turėtų pasiimti iš tos vietos, kurioje bus vaikas. Todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2, 3, 10 ir 12 punktai yra pagrįsti. Pažymi, kad ir kokie būtų įtempti šalių tarpusavio santykiai, atsakovė laikysis teismo skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, todėl jos pakeitimas nėra būtinas.
2.2. Nepagrįstai apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo buvo paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ieškovo reikalaujamu būdu – priteisti ieškovui jo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinio reikalavimai bylos nagrinėjimo metu buvo tikslinami ir keitėsi. Tuo tarpu atsakovės priešieškinio reikalavimai pasikeitė taip, kad didžiąja dalimi sutapo su ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimais, išskyrus teismo skundžiamame sprendime aptartus reikalavimus po to, kai šalims apsisprendus sudaryti taikos sutartį procese, nepavyko galutinai suderinti taikos sutarties sąlygų. Kiekviena šalis įrodinėjo savo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Dalis reikalavimų buvo priešpriešiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
16. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė teismui naują rašytinį įrodymą – iš atsakovės gautos trumposios SMS žinutės kopiją, kuri, apelianto nuomone, patvirtina, jog atsakovė dar neįsiteisėjus teismo sprendimui, piktnaudžiauja ginčijamais bendravimo tvarkos punktais.
17. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, pateiktas įrodymas susijęs su nagrinėjamu apeliaciniu skundu ir yra gautas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija teikiamą įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
18. Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės neginčija visos pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos, tačiau nesutinka su 2, 3, 10 ir 12 punktais, kurie, apelianto teigimu, toje dalyje, kur ieškovas vaiką bendravimui privalo paimti ne tik iš vaiko gyvenamosios ar kitos konkrečios vietos, bet ir iš kitos vaiko buvimo vietos, yra perdaug abstraktūs, todėl atsakovei leidžia piktnaudžiauti šia bendravimo tvarkos nuostata, o taip pat sukelia ieškovui neproporcingą naštą, t. y. pagal tokią pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką ieškovas yra įpareigotas vaiką pasiimti iš bet kokios vaiko buvimo vietos, t. y. iš kito miesto ar net užsienio valstybės, tačiau pristatyti vaiką turi į jo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas šiam apelianto argumentui pritaria.
19. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas).
20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas 2 punktu nustatė, kad tėvas kiekvieno mėnesio lyginės savaitės savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį) bendrauja su vaiku. Tėvas pasiima vaiką penktadienį 8.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir sekmadienį iki 19 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3 punktu nustatė, kad vaikui pradėjus lankyti paskirtus logopedo užsiėmimus, mokyklą, tėvas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio lyginės savaitės savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį). Tėvas pasiima vaiką penktadienį po logopedo užsiėmimų, po pamokų iš ugdymo įstaigos ar kitos vaiko buvimo vietos ir sekmadienį iki 19 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; 10 punktu nustatė, kad tėvas turi teisę praleisti su vaiku Tėvo dieną. Tėvas, jeigu tai yra nelyginės savaitės savaitgalis, pasiima vaiką 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; ir 12 punktu nustatė, kad tėvas turi teisę su vaiku praleisti savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius. Kai ši diena yra savaitgalis, tėvas pasiima vaiką 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val., kai ši diena yra darbo diena – tėvas pasiima vaiką 17 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė nekonkretų ir neaiškų sprendimą, nes atsakovo bendravimo su sūnumi įgyvendinimą susiejo su aiškiai neapibrėžta sąlyga, kuri, kaip patvirtina ieškovo prie apeliacinio skundo pateiktas įrodymas, šalių gali būti įvairiai interpretuojama. Taigi, tokie bendravimo tvarkos punktai sukuria prielaidas tarp šalių kilti ginčams dėl to, kur gali būti ta kita vaiko buvimo vieta. Bendravimo tvarkos apibrėžtumas yra būtinas tam, kad tiek šalys, tiek vaikas žinotų konkretų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu laiką, būdą, vietą ir tai tinkamai užtikrintų vaiko teises bei jo padėties stabilumą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko buvimo vieta, iš kurios tėvas turi pasiimti vaiką turi būti aiškiai įvardinta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, iš teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2, 3, 10 ir 12 punktų pašalinant dalį „ir kitos vaiko buvimo vietos“, paliekant vaiko pasiėmimą iš vaiko gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečio vaiko tėvai bendru sutarimu ir lanksčiai turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku. Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, tačiau nepilnamečio vaiko tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildyti naujais punktais. Šiuo atveju šalys (ieškovas ir atsakovė) gali geranoriškai tarpusavyje susitarti ir suderinti bendravimo tvarkos pakeitimus, jei vaiką tam tikrais atvejais reiktų pasiimti iš kitos, teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nenumatytos vaiko buvimo vietos, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių ir kitų aplinkybių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 1 466,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 1 075 Eur. Sprendė, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies (atitinkamai 94 proc. ir 79 proc.), todėl ieškovui priteistina iš atsakovės 1 378,51 Eur (1 466,50×94%) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 849,25 Eur (1 075×79%). Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, galutinai ieškovui priteisė iš atsakovės 529,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodo, kad teismas turėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių dėl netinkamo atsakovės elgesio tiek iki bylos užvedimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu ir priteisti iš atsakovės ieškovui visas jo patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
24. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės procesinį elgesį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad jis nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį. Minėta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje kiekviena šalis įrodinėjo savo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Dalis reikalavimų buvo priešpriešiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o tai, kad ji tiek iki bylos užvedimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu turėjo savo procesinę poziciją dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, jos nuomone, paremtą specialistų išvadomis dėl vaiko sveikatos problemų, nelaikytina tokiu atsakovės procesiniu elgesiu, kuris keltų abejones dėl atsakovės sąžiningumo. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio ir priešieškinio tenkinimo proporcijų neginčijo, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
27. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pakeistina tik nedidelė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, šalims neperskirstytinos.
28. Apeliantas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį ir 690 Eur už apeliacinio skundo paruošimą. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 482,91 Eur.
29. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 50 proc. (reikalavimas dėl bendravimo tvarkos punktų pakeitimo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo atmestas), iš atsakovės ieškovui priteistina 389 Eur bylinėjimosi išlaidų, jo turėtų apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovo atsakovei priteistinos 241,45 Eur bylinėjimosi išlaidos. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, galutinai apeliantui priteistina iš atsakovės 147,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, jo patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti, pašalinant iš nustatytos bendravimo tvarkos 2, 3, 10 ir 12 punktų formuluotę „ir kitos vaiko buvimo vietos“.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 147,55 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai 55 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.