- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-188-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16654-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- V. V.
- Advokatai
- Albertas Barkovskis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei V. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13551-1090/2020 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 3.1 p. numatė, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitę tris dienas, pasiimdamas jį pirmą bendravimo dieną iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas paskutinę bendravimo dieną į gyvenamąją vietą 17 val., konkretų vaiko pasiėmimo grafiką ateinančiam mėnesiui suderinęs su vaiko motina likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms iki naujo kalendorinio mėnesio pradžios.
Šalies argumentai
2. Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13551-1090/2020 nustatytą bendravimo su nepilnamečiu J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką jo siūloma tvarka.
3. Ieškovas prašė taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną ieškovo V. V. ir atsakovės V. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, pagal kurią:
- vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia kas antrą savaitgalį - kiekvieną einamojo kalendorinio mėnesio 1 (pirmą) ir 3 (trečią) savaitgalį (t. y. šeštadienius bei sekmadienius) vaikas būna su motina, o kiekvieną einamojo kalendorinio mėnesio 2 (antrą) ir 4 (ketvirtą) savaitgalį (t. y. ketvirtadienio vakarus, penktadienius, šeštadienius bei sekmadienius) vaikas būna su tėvu. Tėvas vaiką pasiima penktadienį 8-9 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar iš ugdymo įstaigos ir sekmadienį iki 18.00 val. parveža atgal į gyvenamąją vietą;
- tėvas poriniais metais su vaiku praleidžia rudens, įskaitant Visų Šventųjų dieną, ir pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaiką į namus paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. Šiame punkte nurodyta tvarka taikoma nepriklausomai nuo to ar vaikas lanko darželį, ar mokyklą;
- tėvas kasmet su vaiku turi teisę praleisti Tėvo dieną, vaiką pasiimdamas 9.00 val. ir grąžindamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;
- motina kasmet su vaiku turi teisę praleisti Motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kad ši diena pagal tvarką priklauso tėvui;
- tėvas kasmet su vaiku turi teisę praleisti savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius, jei ši diena savaitgalis – jis vaiką pasiima 9.30 val. ir grąžina 20.00 val., jei darbo diena – vaiką pasiima 17.00 val. ir į namus gražina iki 19.00 val.;
- motina kasmet su vaiku turi teisę praleisti savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius, nepriklausomai nuo to, kad ši diena pagal tvarką priklauso tėvui;
- jei tėvas nustatytu bendravimo tvarkoje laiku negali atvykti bendravimui su vaiku, jis apie tai informuoja motiną trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas;
- jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku tėvo bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, motina apie tai informuoja tėvą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš 2 (dvi) dienas, pateikdama aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (dokumentus);
- ugdydami vaiką abu tėvai įsipareigoja siekti, kad jis gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius. Tėvai užtikrina vaikui fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė V. M. nesutiko su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė prašymą atmesti. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad yra reikalinga nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su vaiku, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo amžių, prisirišimą prie motinos bei specialistų išvadas, prašė nustatyti laikiną ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią:
- tėvas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio II-ąjį ir IV-ąjį šeštadienį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos 10.00 val. ir grąžinant vaiką į motinos gyvenamąją vietą (ar kitą suderintą vietą) tą pačią dieną iki 20.00 val.;
- tėvas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio II-ąjį ir IV-ąjį sekmadienį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos 10.00 val. ir grąžinant vaiką į motinos gyvenamąją vietą (ar kitą suderintą vietą) tą pačią dieną iki 20.00 val.;
- tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienos savaitės pasirinktą vieną darbo dieną 3 valandas atsižvelgiant į vaiko užimtumą, dienotvarkę bei pranešant ir suderinant tikslų bendravimo laiką ir dieną su motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė laikiną V. V. bendravimo tvarką su vaiku J. V., a. k. (duomenys neskelbtini):
- tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną einamojo kalendorinio mėnesio 2 (antrą) ir 4 (ketvirtą) savaitgalį. Tėvas vaiką pasiima penktadienį 8.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.;
- tėvas bendrauja su vaiku per Tėvo dieną. Tėvas vaiką pasiima 8.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;
- motina bendrauja su vaiku per Motinos dieną nepriklausomai nuo to, kad ši diena pagal tvarką priklauso vaiko tėvui;
- tėvas bendrauja su vaiku per savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius. Jei ši diena savaitgalis – tėvas vaiką pasiima 8.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val., jei darbo diena – vaiką pasiima 17.00 val. ir gražina iki 19.00 val.;
- motina bendrauja su vaiku per savo bei savo tėvų (vaiko senelių) gimtadienius, nepriklausomai nuo to, kad ši diena pagal tvarką priklauso tėvui;
- tėvas ir motina (tuo laiku, kai vaikas būna pas tėvą) turi teisę kiekvieną dieną ne mažiau kaip vieną kartą netrukdomai bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, įskaitant vaizdo skambučius;
- jei tėvas nustatytu bendravimo tvarkoje laiku negali atvykti bendravimui su vaiku, jis apie tai informuoja motiną trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas;
- jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku tėvo bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, motina apie tai informuoja tėvą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš 2 (dvi) dienas, pateikdama aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (dokumentus).
6. Teismas padarė išvadą, kad vaiko jautrumas, dirglumas padidėjo būtent laikotarpiu, kai atsakovė su vaiku išsikėlė gyventi atskirai nuo ieškovo 2020 m. vasario mėnesį ir pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta ir aplinka – vaikas iš savo įprastinės gyvenamosios vietos išsikėlė gyventi su atsakove į nuomojamą butą Vilniuje, o po to į Kauno m. gyvenančių atsakovės tėvų namus ir nebeturi galimybės bendrauti su abiem tėvais kartu. Nė viena iš šalių nenurodė aplinkybių, kad vaiko perdavimo tėvui metu tarp šalių kyla nesutarimas, kurį vaikas mato. Byloje taip pat šalys nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad vaiko buvimas su tėvu jo įprastinėje gyvenamojoje vietoje vaikui kelia neigiamas emocijas.
7. Teismo vertinimu, atsakovės siūloma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaiku yra neįgyvendinama ir pasiūlyta visiškai neatsižvelgiant į faktinę situaciją ir vengiant prisiimti bet kokias pareigas ir bendradarbiauti su ieškovu padedant jam matytis su vaiku. Šalių gyvenamoji vieta šiuo metu yra skirtinguose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Pagal atsakovės pasiūlytą tvarką vaikas šeštadienį ir sekmadienį praleistų kelyje, nes tą pačią dieną reikėtų nuvažiuoti į tėvo namus ir grįžti atgal. Teismo vertinimu, toks mažamečio vaiko vežimas automobiliu dvi dienas iš eilės, tamsiu paros metu, rudens-žiemos laiku, yra nesuderinamas su vaiko poreikiais ir neatitinka nei neurologo, nei psichologo rekomendacijų laikytis dienotvarkės, užtikrinti vaikui saugų psichoemocinį mikroklimatą, fiziologinių poreikių patenkinimą, įprasto dienos režimo laikymąsi. Atsakovės išsakytus argumentus, kad ieškovas su vaiku gali laiką praleisti nevykdamas į savo gyvenamąją vietą, o Kauno mieste, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo dienos režimą, įvestą karantino režimą, šaltą metų laiką, atsakovei nesiūlant laiko praleisti vaikui su tėvu vaiko faktinėje gyvenamojoje vietoje, teismas laikė neįgyvendinamus. Nors atsakovė pripažino, kad vis dar nuomoja butą Vilniaus mieste, tačiau nenurodė, kad su vaiku būna Vilniuje ir sutiktų atvažiuoti savaitgaliais į Vilnių, taip ieškovui užtikrinti galimybę bendrauti su vaiku dienos metu, nakčiai vaiką parvedant atsakovei į jos nuomojamą butą. Atsakovės siūlymą ieškovui su vaiku bendrauti darbo dieną tris valandas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirba ir šiuo metu turi galimybę nedirbti du kartus per mėnesį tik penktadieniais, kuriuos pageidauja praleisti su vaiku, teismas taip pat laikė neįgyvendinamą.
8. Teismas padarė išvadą, kad tiek atsakovės, tiek ieškovo ryšys su vaiku yra artimas, šiltas ir pakankamas, todėl vaikas turi teisę nevaržomai bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu. Šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui spręsti, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka su vaiku atitinka geriausius vaiko interesus nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, ir neprieštarauja neurologo bei psichologo rekomendacijoms.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25660-812/2020 dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikiną ieškovo su sūnumi bendravimo tvarką, ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamu atveju iš viso nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant ieškovo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką. Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13551-1090/2020 buvo patvirtinta V. M. ir V. V. sudaryta taikos sutartis, kuria buvo nustatyta sūnaus J. V. gyvenamoji vieta su jo mama, bei patvirtinta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka. Šiuo metu jau yra nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, o šioje byloje ginčas vyksta ne dėl bendravimo tvarkos nustatymo, bet dėl jos pakeitimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėl teismo nustatytos jo bendravimo su sūnumi tvarkos nevykdymo kreipėsi į antstolius. Todėl, esant jau nustatytai ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkai, nėra jokio pagrindo nustatyti papildomai laikinos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra sąlygų, kadangi atsakovė neprieštarauja, jog ieškovas bendrautų su sūnumi. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ieškovui nėra patogus bendravimas su sūnumi, atitinkantis sūnaus interesus, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9.2. Nutarties motyvai, jog tarp mažamečio sūnaus ir ieškovo yra artimas tarpusavio ryšys, vaikas yra įpratęs būti su ieškovu ir nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovo bendravimas su sūnumi ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikui keltų neigiamas emocijas, dėl ko neva nėra pagrindo riboti vaiko ilgo (su nakvynėmis) bendravimo su ieškovu, neatitinka byloje esančių duomenų. Iš ieškovo pateiktos jo pasimatymų su vaiku J. V. išklotinės laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. matyti, kad, atsakovei ir ieškovui pradėjus gyventi skyrium, ieškovas pirmą mėnesį iš viso nesusitiko ir nebendravo su vaiku, o per pirmus tris mėnesius nuo gyvenimo skyrium pradžios ieškovas bendravo su vaiku vieną kartą, t. y. 2020 m. gegužės 8–9 d., kuomet atsakovė pati ieškovui atvežė vaiką, siekiant, kad jis su sūnumi bendrautų. Po šalių faktinio išsiskyrimo, nors buvo nustatyta ieškovo maksimali bendravimo su sūnumi tvarka (siekiant neprarasti sūnaus ir ieškovo tarpusavio ryšio), bei, kaip nurodo pats ieškovas, atsakovė nevaržė ieškovo bendravimo su sūnumi, ieškovas per tris mėnesius su sūnumi bendravo tik vieną kartą, pats ieškovas nerodė jokio noro bendrauti su sūnumi, o toks noras pas ieškovą atėjo tik po eilės mėnesių, kuomet sūnus jau buvo atpratęs nuo ieškovo ir jų ryšys buvo nutrūkęs.
9.3. Ieškovui pradėjus su sūnumi bendrauti su nakvynėmis, prasidėjo sūnaus vystymosi regresas, sūnus nustojo kalbėti, atsirado problemų sėdant ant puoduko, sūnus tapo dirglus, jautrus, rodo agresiją. Šios aplinkybės patvirtina, jog sūnus po tokio ilgo laiko tarpo dėl bendravimo su ieškovu su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje patyrė stresą. Dėl šių priežasčių buvo kreiptasi į specialistus, kurie aiškiai nurodė, kad yra reikalinga, jog ieškovas su sūnumi bendrautų dažnai, bet trumpai, tokiu būdu sūnui padedant įsiminti ir atpažinti jo veidą ir nekeliant streso. Atsakovė siekia, kad ieškovo bendravimas atitiktų specialistų rekomendacijas ir nežalotų vaiko raidos. Atsakovė sutinka, kad ieškovas su sūnumi bendrautų kiekvieną dieną, tačiau po 2-3 valandas, t. y. bendrautų dažnai, tačiau trumpais tarpais, kadangi būtent toks bendravimas yra šiuo metu reikalingas sūnui ir atitiktų sūnaus interesus.
9.4. Ieškovo ilgas ir betarpiškas bendravimas su sūnumi neatitinka sūnaus interesų, kenkia jo psichologinei ir fizinei sveikatai. VšĮ Kauno miesto poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja nustatė, kad sūnaus raida pagal amžių yra nepakankama ir šeimai yra būtina psichologo konsultacija, sūnui reikalingas logopedas, kalbos įgūdžių lavinimas. Vaiko būklę įvertino vaikų neurologė, kuri paskyrė gydymą, išrašė vaistus. Sūnaus savijautą vertino ir psichologė, kuri pateikė rekomendacijas tėvui su sūnumi bendrauti dažniau, pasimatymai turėtų būti pusdieniui ar visai dienai, nakčiai grįžti į namus, vaikui būnant su mama, jis turėtų bendrauti telefonu ar vaizdo skambučiu su tėčiu, tai yra palaikyti nuolatinį ir nuotolinį bendravimą su tėčiu. Dėl sutrikusios sūnaus raidos po atsakovės ir ieškovo išsiskyrimo, sūnaus dirglumo, jaučiamos įtampos, sūnui yra būtina nusistovėjusi dienotvarkė, sūnui būtina miegoti nuolatinių namų aplinkoje, t. y. namuose, kuriuose sūnus gyvena, ieškovui su sūnumi būtina bendrauti dažnai, bet trumpais periodais, tokiu būdu tarp sūnaus ir tėvo bus mezgamas stiprus emocinis ryšys dėl dažno ieškovo matymosi, bet tuo pačiu sūnus jaus saugumą, kadangi ilgam neišsiskirs su mama. Todėl šiuo metu ieškovo bendravimas su sūnumi su nakvynėmis kas antrą savaitę, t. y. ilgas ir retas bendravimas, yra negalimas ir kenks sūnaus psichologinei ir fizinei sveikatai.
9.5. Ieškovui nėra būtina kiekvieną kartą bendraujant su sūnumi jį vežtis į Vilnių, jis gali su sūnumi bendrauti ir Kaune, kur yra visos galimybės turiningai leisti laiką. Atsakovė niekada neprieštaravo ieškovo ir sūnaus bendravimui sūnaus gyvenamojoje vietoje.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą laikomas nepaduotu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad ieškovo V. V. atstovas advokato padėjėjas Albert Barkovski pateikė atsiliepimą į atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovui V. V. buvo nustatytas 7 (septynių) dienų terminas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atsiliepimo į atskirąjį skundą trūkumams pašalinti - pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, pasirašytą paties ieškovo ar jo įgalioto atstovo, turinčio teisę atstovauti ieškovo interesus apeliacinės instancijos teisme, kadangi advokato padėjėjas neturi teisės atstovauti ieškovo apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas V. V. nustatytu terminu nepašalino Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi nustatytų trūkumų, todėl ieškovo atstovo advokato padėjėjo Albert Barkovski pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 316 straipsnio 2 dalimi, laikomas nepaduotu.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones - nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
15. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
16. Nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė laikiną ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką (žiūrėti nutarties 5 punktą).
18. Atskirasis skundas grindžiama iš esmės šiais argumentais: 1) laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti pritaikytos, kadangi bendravimo tvarka yra nustatyta teismo patvirtinta taikos sutartimi; 2) ieškovo ryšys su vaiku yra nutrūkęs, vaikas po bendravimo su nakvynėmis patiria stresą, specialistai rekomenduoja tėvui su sūnumi bendrauti dažnai, tačiau trumpais tarpais, kadangi būtent toks bendravimas yra šiuo metu reikalingas sūnui ir atitiktų sūnaus interesus.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti pritaikytos, kadangi bendravimo tvarka yra nustatyta teismo patvirtinta taikos sutartimi, yra nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nesutaria dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13551-1090/2020 patvirtinta bendravimo tvarka yra nekonkreti.
20. Be to, įvertintina ir tai, kad iš esmės ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka tik patikslina šalių sutartą ir taikos sutartyje numatytą bei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13551-1090/2020 patvirtintą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Tuo tarpu atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka ją iš esmės keičia.
21. Pažymėtina, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl nėra tikslinga ieškovui apriboti bendravimą su vaiku savaitgaliais su nakvyne. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su vaiku išsikėlė gyventi atskirai nuo ieškovo 2020 m. vasario mėnesį ir pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta ir aplinka – vaikas iš savo įprastinės gyvenamosios vietos išsikėlė gyventi su atsakove į nuomojamą butą Vilniuje, o po to į Kauno m. gyvenančių atsakovės tėvų namus ir nebeturi galimybės bendrauti su abiem tėvais kartu. Iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktos išklotinės apie faktinį jo bendravimą su vaiku matyti, kad vaikas su nakvyne pas tėvą praleido 2020 m. kovo 13–14 d., 2020 m. gegužės 8–9 d. 29–31 d., 2020 m. rugpjūčio 7–9 d. ir 2020 m. lapkričio 6–8 d. Visus kitus kartus nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio vaikas bendravo su tėvu be nakvynių ir buvo vežamas vienai bendravimo dienai iš Kauno į Vilnių ir iš Vilniaus į Kauną, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo ir vaiko emocinis ryšys yra nutrūkęs. Atsakovė sutinka, kad ieškovas bendrautų su sūnumi savaitgaliais, tačiau nesutinka, kak sūnus liktų nakvoti ieškovo gyvenamojoje vietoje, šiuos argumentus grindžia psichologės I. N. rekomendacijomis. Iš psichologės rekomendacijų matyti, jog rekomenduojama abiem tėvams nuolat bendrauti su vaiku, tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu; rekomenduojami trumpesni, bet dažnesni pasimatymai su tėvu, ilgas išsiskyrimas su pagrindiniu prisirišimo objektu (mama) gali būti žalingas tokio amžiaus vaiko psichoemocinei būklei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada nepatvirtina, kad bendravimas su vaiku su nakvynėmis įtakoja vaiko psichologinę būseną ir daro žalą jo psichoemocinei būsenai. Rekomendacijose nurodoma išvada, jog ilgas išsiskyrimas su pagrindiniu prisirišimo objektu (mama) gali būti žalingas tokio amžiaus vaiko psichoemocinei būklei, tačiau nesant kitų objektyvių įrodymų byloje, patvirtinančių vaiko psichologinę būseną po vaiko bendravimo su ieškovu, nesudaro pagrindo išvadai, kad būtent bendravimas su nakvynėmis prieštarauja vaiko interesams ar daro žalą jo psichoemocinei būklei.
23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės siūloma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaiku yra neįgyvendinama ir pasiūlyta visiškai neatsižvelgiant į faktinę situaciją ir vengiant prisiimti bet kokias pareigas ir bendradarbiauti su ieškovu padedant jam matytis su vaiku. Šalių gyvenamoji vieta šiuo metu yra skirtinguose miestuose – Vilniuje ir Kaune, todėl toks mažamečio vaiko vežimas automobiliu dvi dienas iš eilės, tamsiu paros metu, rudens–žiemos laiku, yra nesuderinamas su vaiko poreikiais ir neatitinka nei neurologo, nei psichologo rekomendacijų laikytis dienotvarkės, užtikrinti vaikui saugų psichoemocinį mikroklimatą, fiziologinių poreikių patenkinimą, įprasto dienos režimo laikymąsi. Skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka nebus pakenkta vaiko dienos režimui, bendravimo tvarka bus realiai vykdoma.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.