Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0114/13/02118 ir Nr. 0114/12/02568,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė S. Vaicekauskienė 2016-05-31 patvarkymu netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolė nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais. Nurodė, kad antstolė Nijolė Genutienė informavo, kad turi neišmokėtų skolininkui E. Č. priklausančių piniginių lėšų. Antstolė S. Vaicekauskienė areštavo antstolės N. Genutienės žinioje, esančias skolininkui E. Č. priklausančias 1 775 Eur pinigines lėšas. Skolininkui E. Č. priklausančios piniginės lėšos, esančios įkalinimo įstaigoje areštuotos nebuvo.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016 m. birželio 17 d. (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Lietuvos Respublikos CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolio pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar antstolė S. Vaicekauskienė teisėtai ir pagrįstai 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. S-11118143 areštavo skolininkui E. Č. priklausančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė neįteikė raginimo įvykdyti sprendimą ir nesuteikė galimybės įvykdyti sprendimą gera valia bei per protingą raginime nustatytą terminą.

CPK 655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Tokiu būdu skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Nuostata dėl raginimo siuntimo skolininkui turi išimčių, nes CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo vadovautis tokią išimtį nustatančia teisės norma, todėl antstolė siuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0114/13/02118 ir Nr. 0114/12/02568 kopijų matyti, kad antstolė S. Vaicekauskienė 2013-12-16 patvarkymu (v.b. 0114/13/02118) ir 2012-11-19 patvarkymu (v.b. Nr. 0114/12/02568) priėmė vykdyti išieškotojos Butų savininkų bendrijos „Banga“ pateiktus Kauno miesto apylinkės teismo 1999-02-09, 2013-12-04 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-4086/1999 ir Nr. 2-1361-329/2013 dėl skolos išieškojimo (v.b. 0114/13/02118 6 b.l., v.b. Nr. 0114/12/02568 5 b.l.). Priėmusi vykdomuosius dokumentus vykdyti, skolininkui E. Č. išsiuntė 2013-12-18 (v.b. 0114/13/02118 10 b.l.) ir 2012-11-23 ir (v.b. Nr. 0114/12/02568 9 b.l.) raginimus įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Raginimai išsiųsti į Kybartų pataisos namus adresu J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., ir per įkalinimo įstaigos administraciją įteikti skolininkui E. Č. asmeniškai atitinkamai 2013-12-30 ir 2012-12-05, tą patvirtina lydraštis dėl patvarkymo šaknelės persiuntimo, dokumentų gavimo pažyma (v. b. 0114/13/02118 11, 12 b. l.), taip pat lydraštis dėl dokumentų įteikimo, dokumentų gavimo pažyma (v. b. Nr. 0114/12/02568 13, 14 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas (pareiškėjas) antstolės raginimus įvykdyti sprendimą būtų vykdęs ar ketinęs vykdyti gera valia, taip pat nėra duomenų, kad raginime nurodytas dešimties dienų terminas skolininko prašymu būtų pratęstas ar nustatytas kitas terminas. Per raginimuose nurodytą terminą skolininkui nesumokėjus skolos, antstolė atliko priverstinio vykdymo veiksmus: areštavo pinigines lėšas priklausančias skolininkui, esančias pas trečiąjį asmenį (v.b. 0114/13/02118 19 b. l., v.b. Nr. 0114/12/02568 25 b. l.).

CPK 662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 str. 3 d.). CPK 739 straipsnis numato išsamų sąrašą piniginių sumų iš kurių išieškoti negalima. Skolininkas nurodo, kad antstolė areštavo visas pareiškėjui priklausančias lėšas, todėl jis negali įsigyti maisto produktų, vaistų, t. y. negali įsigyti daiktų būtinųjų poreikių tenkinimui. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad areštuotos piniginės lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, ar kad iš jų negalimas išieškojimas. Iš byloje medžiagos nustatyta, kad antstolė areštavo kito asmens, antstolės N. Genutienės, žinioje esančias pinigines lėšas - 1 775 Eur, priklausančias skolininkui E. Č.. Byloje nėra jokių duomenų apie areštuotas pareiškėjo pinigines lėšas įkalinimo įstaigoje, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolės S. Vaicekauskienės veiksmų teisėtumo vykdymo procese, todėl teismas nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą. Teismas pažymi, kad Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką pareiškėjui išaiškintina, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl antstolės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ginčo teisenos tvarka (CK 6.246-6.249 str., CPK 135 str.).

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo, neįteikus raginimo įvykdyti sprendimą ir areštavus pinigine lėšas, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Antstolė, atlikusi priverstinio vykdymo veiksmus – piniginių lėšų areštą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais antstolės veiksmų pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str. 1 d., 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų, jai 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymu areštavus piniginės lėšas priklausančias skolininkui ir esančias pas trečiuosius asmenis.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.