Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-3307-171/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01251-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1

2017 m. rugsėjo 26 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Z. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad Vilniaus pataisos namuose nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. buvo kalinamas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: buvo laikomas kamerose, kuriose trūko vietos, spintelių, šviesos, buvo šalta. Pažymi, kad kameroje Nr. 303 buvo tik vienas stalas, keturios kėdės, trūko vietos, langai mediniai, o ne plastikiniai, buvo šalta. Kameroje Nr. 1 trūko vietos, nebuvo stalo, kėdžių, buvo tik trys spintelės, kuriose su kitais nuteistaisiais turėjo laikyti drabužius, higienos reikmenis ir maistą. Visų kamerų, kuriose buvo laikomas, neprisimena.

Šalta buvo koridoriuje bei prausykloje. Prausykloje sklido nemalonus kvapas nuo tualetų, kuriuose vietoj klozetų buvo tik skylės.

Nurodo, kad iš pradžių buvo pasodintas į kameros tipo patalpas, kuriose buvo žemesnės kastos nuteistieji. Dėl to kiti nuteistieji su juo nebendravo ir jis jautėsi pažemintas. Skundų pareigūnams neteikė, nes bijojo, kad su juo bus susidorota. Taip pat nurodo, kad buvo ribojama trumpalaikių pasimatymų galimybė su sugyventine E. Ž..

Teigia patyręs psichologinį spaudimą iš Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų, jie reikalavo, kad teiktų informaciją apie kitus nuteistuosius. Už nepadarytus nusižengimus jam skirdavo nuobaudas, todėl pateko į drausmės grupę, o vėliau į karcerį. Į lauką galėjo išeiti tik 1 val. per dieną. Teikė prašymus perkelti į kitą būrį, tačiau prašymai nebuvo tenkinami.

Dėl visų išvardytų aplinkybių teigia patyręs dvasinių išgyvenimų, diskomfortą, pablogėjo jo sveikata, gyvenimo kokybė, sutriko miegas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimuose (b. l. 8–17, 142–143) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2014 m. balandžio 18 d. ir buvo pasodintas į karantino gyvenamąją patalpą Nr. 109. Joje buvo laikomas nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Po to buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 4-303-05.

Vilniaus PN karantino patalpos Nr. 109 plotas 19,78 kv. m, joje įrengtos 3 dviaukštės lovos, t. y. 6 miegamosios vietos. Toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, nes tenka apie 3,3 kv. m ploto. Karantino patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu. Tokiame priežiūros poste nuteistieji asmenys laikomi trumpą laiko tarpą – tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Vilniaus PN karantino patalpa Nr. 109 dažniausiai nėra užpildyta, iš patalpoje esančių šešių miegamųjų vietų būna užimtos ne visos įrengtos vietos (taip nuteistiesiems tenka gerokai daugiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose). Dėl didelio nuteistųjų judėjimo dažnai jų skaičius konkrečioje karantino patalpoje paros metu gali kisti kelis kartus. Šios patalpos dieną nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.

Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 4-303-05 (ketvirtojo neteistųjų būrio 303 gyvenamoji patalpa, 5 miegamoji vieta). Šios patalpos plotas 32,02 kv. m, joje įrengta 10 miegamų vietų, vienam nuteistajam tenka apie 3,2 kv. m ploto. Kadangi Vilniaus PN nėra kaupiami duomenys apie nuteistųjų skaičių, laikomų gyvenamosiose patalpose, todėl tikslių duomenų pateikti negali.

Paaiškina, kad kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė-poilsio kambarys. Nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.

Nurodo, kad pareiškėjas jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų atliko šiose kamerų tipo patalpose bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: Nr. IK, Nr. 7K, Nr. 9K, Nr. 16K, Nr. 17K, Nr. 18K, Nr. 21K, Nr. 1D, Nr. 7D, Nr. 10D.

Kamerų tipo patalpos Nr. IK plotas 13,05 kv. m (įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,65 kv. m), Nr. 7K plotas 11,29 kv. m (įrengtos 2 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,28 kv. m), Nr. 9K plotas 11,6 kv. m (įrengtos 2 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,54 kv. m), Nr. 16K plotas 14,46 kv. m (įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,74 kv. m), Nr. 17K plotas 14,99 kv. m (įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,69 kv. m), Nr. 18K plotas 30,47 kv. m (įrengtos 7 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,71 kv. m), Nr. 21K plotas 13,82 kv. m (įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,65 kv. m, drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 1D plotas 12,69 kv. m (įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,63 kv. m), Nr. 7D plotas 14,39 kv. m (įrengtos 4 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,77 kv. m). Visose išvardytose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas dėl to, kad jam buvo paskirtos nuobaudos už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus.

Mano, kad sanitarinis mazgas, esantis drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose, privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą, kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik išimtinai toje patalpoje esantys nuteistieji. Patalpa yra pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Kamerų tipo patalpų (drausmės grupės gyvenamųjų patalpų) durys turi tik vieną išėjimą, t. y. išėjimą į bendrąjį sektoriaus koridorių. Sanitarinis mazgas, esantis minėtose patalpose, neturėtų būti laikomas atskira patalpa.

Visos Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, drausmės grupės gyvenamosios patalpos, kamerų tipo patalpos įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nustatytus reikalavimus.

Visose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Kiekviename I gyvenamojo korpuso (bendrabučio gyvenamosios patalpos) aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus, t. y. po 1 (vieną) kiekvienam nuteistųjų būriui. Sanitariniuose mazguose įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Atskirose patalpose I korpuso cokoliniame aukšte įrengta prausykla, joje įrengti dušai nuteistiesiems. II gyvenamajame korpuse (kamerų tipo patalpos ir drausmės grupės gyvenamosios patalpos) kiekvienoje kameroje ir drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje įrengti sanitariniai mazgai, atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ištisinėmis sienomis. Šiame korpuse nuobaudas atliekantys nuteistieji prausiasi šiame pastate įrengtoje prausykloje. Visos patalpos aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo normos).

Pažymi, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Vilniaus PN netoleruoja neformalių nuteistųjų tradicijų (subkultūros) apraiškų ir kastų sistemos įstaigoje, o vadovaujasi įstatymais ir nuteistųjų lygybės principu. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai sąžiningai atlieka savo tarnybines pareigas, kiekvienoje situacijoje stengiasi būti objektyvūs ir nešališki, pagarbiai elgiasi su nuteistaisiais bei kitais asmenimis, stengiasi konfliktines situacijas spręsti taikiai ir objektyviai.

Atliktų tyrimų metu nenustatyta, kad pareiškėjui grėstų pavojus 4-ame nuteistųjų būryje bei drausmės grupėje, todėl konstatuota, kad jis nepagrįstai atsisako vykdyti administracijos nurodymą gyventi paskirtose vietose. Vilniaus PN administracija nuteistuosius į būrius (gyvenamąsias patalpas) skirsto atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) reikalavimus, o ne į nuteistųjų bendruomenėje gyvuojantį susiskirstymą į grupes (kastas). Pažymi, kad pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją dėl Vilniaus PN pareigūnų psichologinio spaudimo nėra kreipęsis.

2014 m. balandžio 18 d.–2016 m. gegužės 20 d. laikotarpiu pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų 3 kartus (2014-11-25–2014-12-03, 2015-06-04–2015-06-19, 2015-07-29–2015-08-13), tačiau šiais laikotarpiais jis su prašymais suteikti trumpalaikius pasimatymus į administraciją nesikreipė.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjo skunde pateikta informacija yra bendro pobūdžio, nepagrįsta jokiais įrodymais, o į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo buvimo Vilniaus PN laikotarpiu (2014-04-18–2016-05-20) minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 11¹.1 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 papunktis).

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, o pareiškėjas jų neginčija, matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., t. y. 13 dienų, buvo pasodintas į Vilniaus PN karantino gyvenamąją patalpą Nr. 109.

Pagal Pataisos įstaigų vidus tvarkos taisyklių 62 punktą, nuteistiesiems, atvykusiems į pataisos įstaigą, patikrinama sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Nuteistuosius, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas, o kalėjime – į kameras. Atvykusius į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius apžiūri gydytojas ir, nustatęs ligos diagnozę, pasiunčia į atitinkamus ligoninės skyrius. Su naujai atvykusiais nuteistaisiais karantino patalpose pataisos įstaigos psichologas, būrio viršininkas, vidaus tyrimų, priežiūros, asmens sveikatos priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų darbuotojai dirba tiriamąjį aiškinamąjį darbą ir jo rezultatus įrašo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje (64 punktas). Taigi, iš to, kokie veiksmai atliekami su nuteistaisiais, kol jie laikomi karantino patalpoje, matyti, kad šioje patalpoje asmenys įprastai laikomi trumpą laiką, tai patvirtina ir atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015 yra pažymėjęs, kad karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, todėl vienam asmeniui skaičiuotinas minimalus plotas yra 3,6 kv. m.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad karantino patalpos Nr. 109 plotas yra 19,78 kv. m, joje 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka apie 3,3 kv. m ploto. Taip pat atkreipė dėmesį, kad šioje patalpoje dažniausiai ne visos vietos būna užpildytos, tačiau tikslių duomenų, kiek joje buvo asmenų pareiškėjo laikymo laikotarpiu, negali pateikti, nes tokių duomenų nekaupia.

Jei karantino patalpoje Nr. 109 visos vietos būtų užpildytos, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vienam asmeniui tenkantis plotas tektų mažesnis nei 3,6 kv. m, t. y. iki minimalios ploto normos trūktų 0,30 kv. m ploto. Pareiškėjas nurodo, kad su juo šioje patalpoje buvo dar 7 nuteistieji, tačiau nepateikia nei vardų, nei pavardžių ar kitų juos individualizuojančių požymių. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad šioje kameroje buvo laikoma daugiau nuteistųjų. nei joje yra miegamųjų vietų.

Taigi, esant užpildytoms visoms miegamoms vietoms karantino patalpoje 2014 m. balandžio 18–30 d. pareiškėjo laikymo laikotarpiu (13 dienų) iki minimalios ploto normos trūko apie 0,3 kv. m ploto. Teismas šį ploto trūkumą laiko nedideliu. Atsižvelgiant į tai, kad karantino patalpoje pareiškėjas buvo laikomas trumpą laiką, t. y. kol buvo patikrinta jo sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas, todėl pripažinimas jo pažeistos teisės dėl ploto trūkumo yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Atsakovės atstovas nurodo, o pareiškėjas šių duomenų neginčija, kad 2017 m. gegužės 1–20 d. laikotarpiu jis buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 4-303-05. Šios patalpos plotas 32,02 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, t. y. vienam nuteistajam tenka 3,2 kv. m ploto. Taigi, matyti, kad šioje gyvenamojoje patalpoje net ir esant užpildytoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas (3,1 kv. m) atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Nors pareiškėjas skunde teigia, kad šioje patalpoje jis buvo laikomas kartu su dar 11 kitų nuteistųjų, tačiau nedetalizuoja, su kuriais iš nuteistųjų buvo laikomas, taip pat nenurodo, ar tai truko visą jo laikymo laikotarpį, ar ne, todėl yra pagrindo abejoti, kad minėtoje patalpoje kartu su pareiškėju buvo laikoma daugiau nuteistųjų, nei joje yra miegamųjų vietų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus PN laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjui užtikrino vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normą (3,1 kv. m.) jo laikymo bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 4-303-05 laikotarpiu.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ne visą laikotarpį bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 4-303-05, nes sistemingai darė pažeidimus ir paskirtoms nuobaudoms atlikti Vilniaus PN direktoriaus nutarimais (2014 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 28-677(1) (b. l. 96–97), 2014 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 28-819(1) (b. l. 98–99), 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 56-1269(1) (b. l. 102–103), 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 28-1374(1) (b. l. 106), 2015 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 28-205(1) (b. l. 107–108), 2015 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 56-676(1) (b. l. 110–111), 2015 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 56-826 (1) (b. l. 117–118), 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 28-740(1) (b. l. 121–122), 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. 28-825(1) (b. l. 125–126), 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 28-1310 (1) (b. l. 127–128), 2016 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 28-153 (1) (b. l. 129–130), 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 28-370 (1) (b. l. 131–132), buvo pasodintas į šias kameros tipo patalpas: Nr. IK, plotas 13,05 kv. m (įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,65 kv. m), Nr. 7K, plotas 11,29 kv. m (įrengtos 2 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,28 kv. m), Nr. 9K, plotas 11,6 kv. m (įrengtos 2 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,54 kv. m), Nr. 16K, plotas 14,46 kv. m (įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,74 kv. m), Nr. 17K, plotas 14,99 kv. m (įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,69 kv. m), Nr. 18K, plotas 30,47 kv. m (įrengtos 7 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,71 kv. m), Nr. 21K, plotas 13,82 kv. m (įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,65 kv. m).

Nors atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek konkrečiai kiekvienoje iš išvardytų kamerų kartu su pareiškėju buvo laikoma nuteistųjų, tačiau pažymėjo, kad vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų. Iš šių duomenų matyti, kad minėtose kameros tipo patalpose, net ir esant užpildytoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas (3,6 kv. m), atėmus sanitarinio mazgo plotą, atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui nepateikus tai paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Už padarytus nusižengimus 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 28-2346(1) (b. l. 100–101) pareiškėjas buvo paskirtas į drausmės grupę 6 mėnesiams (perkeltas 2014 m. lapkričio 24 d., išleistas 2015 m. gegužės 24 d.). 2015 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 28-708(1) (b. l. 113–114) į drausmės grupę paskirtas 10 mėnesių (perkeltas 2015 m. liepos 28 d., išleistas 2016 m. birželio 20 d.), t. y. iš viso drausmės grupės gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo 511 dienų. Iš Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 7-144 (b. l. 109) matyti, kad iki 2015 m. gegužės 20 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7D-03, o Vilniaus PN nuteistųjų skirstymo į būrį 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 56-819(1) (b. l. 115) buvo perkeltas į kamerą Nr. 10D-3.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad drausmės grupės gyvenamosios patalpos, kurios laikytinos kameros tipo patalpomis, Nr. 1D plotas 12,69 kv. m (įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,63 kv. m), Nr. 7D plotas 14,39 kv. m (įrengtos 4 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,77 kv. m) – vienam asmeniui trūko 0,45 kv. m ploto, Nr. 10D (plotas 14,66 kv. m, 4 miegamosios vietos) – jeigu sanitarinis mazgo plotas 1,77 kv. m, tai vienam asmeniui šioje kameroje trūko 0,38 kv. m ploto. Taigi, esant užpildytoms visoms vietoms kamerose Nr. 7D ir 10D, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, atėmus sanitarinio mazgo plotą, buvo vidutiniškai apie 0,42 kv. m mažesnis, nei nustatytas minimalus, o kameroje Nr. 1D nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui užteko.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-790-525/2017).

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjui būnant drausmės grupės patalpose Nr. 7D ir 10D vienam asmeniui tenkantis plotas teko mažesnis, nei nustatytas minimalus, tačiau sprendžiant valstybės, kuriai atstovauja Vilniaus PN, atsakomybės klausimą svarbu įvertinti tai, kad pareiškėjas sistemingai ir nuolat darė pažeidimus, už kuriuos minėtais Vilniaus PN nutarimais buvo paskirtos nuobaudos – jis buvo perkeltas į drausmės grupę. Vilniaus PN nutarimų jis neskundė, vadinasi, sutiko nustatytais pažeidimais. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais sąmoningai susikūrė sau tokias sąlygas, dėl kurių patyrė tam tikrų nepatogumų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad jis iš karantino gyvenamosios patalpos buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą. Kaip teigia atsakovės atstovas, nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Taigi, pareiškėjas galėjo nepatirti nepatogumų dėl ploto trūkumo kameroje, jei būtų laikęsis Vilniaus PN nustatytos tvarkos ir jos nepažeidęs.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina taip pat dėl to, kad kamerose buvo šalta, trūko spintelių, šviesos, vietoj plastikinių langų buvo mediniai, nebuvo įrengtas unitazas, nuo unitazo prausykloje sklido nemalonus kvapas. Nurodo, kad šalta buvo ne tik kamerose, bet ir koridoriuje bei prausykloje.

Kaip minėta, pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo, kameros tipo ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11–12 punktuose. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai įtvirtinti minėtų taisyklių 13–14 punktuose. Kameros tipo patalpų reikalavimai įtvirtinti tų pačių taisyklių 16–17 punktuose.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad patalpos, kuriose teko gyventi pareiškėjui, įrengtos vadovaujantis minėtomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Nurodė, kad visose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Kiekviename I gyvenamojo korpuso (bendrabučio gyvenamosios patalpos) aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus, t. y. po 1 (vieną) kiekvienam nuteistųjų būriui. Sanitariniuose mazguose įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Atskirose patalpose I korpuso cokoliniame aukšte įrengta prausykla, joje įrengti dušai nuteistiesiems. II gyvenamajame korpuse (kamerų tipo patalpos ir drausmės grupės gyvenamosios patalpos) kiekvienoje kameroje ir drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje įrengti sanitariniai mazgai, atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ištisinėmis sienomis. Šiame korpuse nuobaudas atliekantys nuteistieji prausiasi šiame pastate įrengtoje prausykloje.

Visos patalpos aprūpintos inventoriumi pagal Aprūpinimo normas. Šios normos nustato, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti prie lovos 1 spintelė. Kamerų tipo patalpose turi būti 1 spintelė, 1 maisto produktų spintelė arba lentyna, 1 sieninė viršutinių drabužių pakaba. Bausmės, drausmės izoliatorių ir karcerių kamerose turi būti sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 kabliukas vienam asmeniui), 1 sieninė lentyna tualeto reikmenims. Prausykloje, tualete turi būti 1 klozetas ar unitazas 12 asmenų, 1 pisuaras. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad visos pataisos įstaigoje esančios patalpos aprūpintos pagal minėtas normas.

Nors pareiškėjas konkretizavo, kad kameroje Nr. 303 ir Nr. 1, jo manymu, buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, tačiau savo argumentus nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, iš Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės mėnesio pažymos (b. l. 85) matyti, kad jis 2014-04-18–2016-05-20 laikotarpiu su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į pataisos įstaigos direktorių nesikreipė. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas teigia, kad, būnant drausmės grupėje, buvo ribojama pasivaikščiojimo trukmė, nes pasivaikščioti galėjo tik 1 val. per dieną.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) 222 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti.

Byloje esantys Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimai (b. l. 96–103, 106–108, 110–111, 113–114, 117–118, 121–122, 125–132) patvirtina, kad pareiškėjas į kameros tipo patalpas ir drausmės grupės gyvenamąsias patalpas pasodintas paskirtoms nuobaudoms atlikti, t. y. pareiškėjas į minėtas patalpas buvo pasodintas dėl padarytų nusižengimų.

Pareiškėjas pripažįsta, kad turėjo galimybę pasivaikščioti 1 val. per dieną, todėl atsakovės atstovas laikėsi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių nuteistųjų, kuriems paskirtos nuobaudos, pasivaikščiojimo trukmę ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skundą taip pat grindžia tuo, kad buvo ribojama teisė į trumpalaikius pasimatymus su sugyventine E. Ž., tačiau konkrečiai nenurodo, kada ši teisė buvo ribojama, taip pat nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija atsisakė suteikti trumpalaikius pasimatymus su sugyventine.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 142–143) nurodė, kad pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų 3 kartus (2014-11-25–2014-12-03, 2015-06-04–2015-06-19, 2015-07-29–2015-08-13), tačiau šiais laikotarpiais jis su prašymais suteikti trumpalaikius pasimatymus į administraciją nesikreipė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laisvės atėmimo įstaiga, šiuo atveju Vilniaus PN, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. iš pareigos). Priešingai, tokios teisės realizavimas siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška, nukreipta į pasimatymo suorganizavimą, ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. pagal savo kompetenciją) pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014, 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-442/2015).

Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad pareiškėjas už jam paskirtas nuobaudas dažnai buvo pasodintas į kamerų tipo patalpas. BVK (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) nuteistiesiems, esantiems pataisos namų drausmės grupėje, teisės gauti trumpalaikių pasimatymų nenustatė, o BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.), nustato, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su prašymais suteikti trumpalaikius pasimatymus į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, o vien abstraktūs teiginiai dėl trumpalaikių pasimatymų nesuteikimo, nepagrindžiant ir neįrodant aplinkybės, kad laisvės atėmimo įstaigos administracijai buvo teikti prašymai skirti trumpalaikius pasimatymus, o ji tokio prašymo netenkino, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai.

Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat grindžia tuo, kad nuolat jautė Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų psichologinį spaudimą, dėl kurio jam buvo paskirtos nuobaudos už nepadarytus pažeidimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kurie iš pareigūnų jo atžvilgiu galimai atliko neteisėtus veiksmus, kada šie veiksmai buvo atlikti, kokiomis aplinkybėmis bei kaip tai galėjo paveikti galimus pareiškėjo išgyvenimus.

Iš byloje esančios 2014 m. lapkričio 28 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 33-184 (b. l. 104–105) matyti, kad dėl pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymo pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tyrimas. Šioje išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas atsisakė bausmę atlikti drausmės grupėje dėl asmeninių priežasčių, priežastis nurodyti atsisakė, o duomenų, kad jam grėstų pavojus gyvybei ar sveikatai, nenustatyta.

2015 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 33-90 (b. l. 112) konstatuota, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūno nurodymus eiti į 4-ąjį būrį dėl asmeninių priežasčių, kurių nenurodys. Pavojaus jo gyvybei ar sveikatai taip pat nebuvo nustatyta.

Pareiškėjas negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl atsisako vykdyti pareigūnų nurodymus, ir kitų patikrinimų metu (2015 m. liepos 31 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-114 (b. l. 119–120), 2015 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-117 (b. l. 123–124). Taigi, matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti keli tarnybiniai tyrimai, tačiau nė viename jis nepaaiškino, kodėl atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016 yra pažymėjęs, kad galimas nuteistųjų susiskirstymas į grupes pats savaime negali būti pagrindas nuteistąjį laikyti ne pagal bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką. BVK ir jo įgyvendinamieji teisės aktai nenustato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Todėl galima aplinkybė, kad nuteistieji yra susiskirstę į grupes, turi turėti realios įtakos nuteistojo asmenybei, pvz., kelti realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, arba turi būti kitas svarus pagrindas, kuriuo remianti, nuteistąjį būtų galima izoliuotai ar atskirai laikyti nuo kitų nuteistųjų tam, kad būtų įgyvendintas bent vienas iš BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

Taigi, pareiškėjas pateikia bendro pobūdžio teiginius, kurių nepakanka konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, diskomfortą dėl ploto trūkumo, būnant drausmės grupės patalpose Nr. 7D ir 10D, kitaip tariant pasekmes už savo neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjo laikymo sąlygos buvo pablogintos, turi prisiimti pats pareiškėjas, nes tik nuo jo veiksmų priklausė perkėlimas į blogesnes sąlygas, t. y. iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos į drausmės grupę. Pareiškėjas pagrįsdamas neturtinę žalą nurodo, kad pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas. Byloje esanti asmens sveikatos istorija (b. l. 18–84) patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl miego sutrikimo. Teismo nuomone, toks sveikatos sutrikimas yra niekuo neišsiskiriantis nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų. Taip pat nepatvirtina, kad jis atsirado būtent dėl pareiškėjo laikymo minėtose patalpose. Įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant netinkamų laikymo sąlygų, neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą pareiškėjas nepateikė.

Kadangi ploto trūkumas drausmės grupės patalpose ir karantino patalpoje (apie 0,3 kv. m) buvo nedidelis, karantino patalpoje pareiškėjas buvo laikomas trumpą laiką, o patekimas į drausmės grupę priklausė tik nuo jo paties veiksmų, todėl pripažinimas jo pažeistos teisės dėl ploto trūkumo yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.