- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-616-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- Daugiabučių namų savininkų bendrijai „PAJŪRIO RUGELIS“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „LITESKO“, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos šilumos tinklai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. K. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „PAJŪRIO RUGELIS“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LITESKO“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Palangos šilumos tinklai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei DNSB „PAJŪRIO RUGELIS“, tretieji asmenys UAB „LITESKO“ ir UAB „Palangos šilumos tinklai“ dėl nuostolių priteisimo. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 9000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Parengiamajame 2020 m. sausio 15 d. teismo posėdyje ieškovas buvo įpareigotas pateikti į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktinų (duomenys neskelbtini) butų (patalpų) savininkų duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
3. Ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų sąrašą, sudarytą Valstybės įmonės Registrų centro.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nusprendė nustatyti ieškovui 20 (dvidešimties) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti – nurodyti (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų, įtrauktinų į bylą trečiaisiais asmenimis, adresus arba kitus galimus procesinių dokumentų šiems asmenims įteikimo būdus, taip pat procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims būdus visais kitais neįteikimo atvejais. Išaiškino ieškovui, kad per teismo nurodytą terminą nepateikus pranešimo, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Nors ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų sąrašą, sudarytą Valstybės įmonės Registrų centro, tačiau jame nurodyti tik savininkų vardai, pavardės, gimimo datos ir turimų patalpų unikalūs numeriai bei indeksai, tačiau nenurodyti adresai, kuriais į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktiniems asmenims būtų galima siųsti procesinius dokumentus, tuo labiau, kad patalpos (duomenys neskelbtini), yra poilsio paskirties, todėl abejotina, kad ir faktinės savininkų gyvenamosios vietos yra šiuo adresu.
4.2. Teismas išaiškino ieškovui, kad per teismo nurodytą terminą nepateikus pranešimo, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Civilinėje byloje yra tik kelių pastato bendraturčių prašymai juos įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, o kitos bylos šalys apskritai nepareiškė prašymų įtraukti pastato bendraturčius dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Vykusiame parengiamajame 2020 m. sausio 15 d. teismo posėdyje šalys išdėstė savo poziciją dėl trečiųjų asmenų pareikštų prašymų, todėl teismas privalėjo trečiųjų asmenų pateiktus prašymus išspręsti iš esmės, t. y. juos tenkinti arba atmesti.
5.2. Ieškovui yra nepagrįstai nustatoma procesinė pareiga rūpintis trečiųjų asmenų įtraukimu į bylą bei apribojama teisė laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu teismas yra nusprendęs įtraukti pastato bendraturčius dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, tai teismas privalo savo iniciatyva nustatyti tokiam sprendimui realizuoti būtinus duomenis bei atlikti atitinkamus veiksmus.
5.3. Įpareigodamas ieškovą atlikti skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus, o šių veiksmų neatlikimą prilygindamas ieškinio trūkumams, teismas tokiu būdu sudaro dirbtines kliūtis ieškovui kreiptis į teismą teisminės gynybos, didina ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir iš anksto sudaro prielaidas palikti ieškinį nenagrinėtu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Atsakovė, kaip bendrija, yra tik pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo forma, o ne savarankiškas nuosavybės teisės subjektas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą netinkamam atsakovui, kadangi, darant prielaidą, kad ieškovo reikalavimas savo esme yra pagrįstas, pagal paties Ieškovo nurodytą teisinį ir faktinį pagrindą tokio teisinio santykio šalimi turėtų būti asmenys, kurie gavo kokią nors naudą iš naudojimosi ieškovo patalpomis.
6.2. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtent ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 str. 2 d. 2 p.).
6.3. Teismas šioje byloje ne iš karto taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Pirmiausia 2020 m. sausio 15 d. posėdžio metu protokoline nutartimi teismas įpareigojo ieškovą pateikti duomenis dėl bendrijos narių įtraukimo į civilinę bylą iki 2020 m. vasario 16 d.. Taigi, teismas iš pradžių nustatė ieškovui, kaip šios bylos iniciatoriui, įpareigojimą pateikti informaciją, reikalingą tinkamam visų suinteresuotų asmenų įtraukimui į bylą. Ieškovas šio įpareigojimo tinkamai neįvykdė, todėl teismas pagrįstai taikė išimtinę priemonę – ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi šio pobūdžio bylos nėra priskiriamos prie bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus.
6.4. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, jog šios bylos situacija laikytina išimtine ir sudarančia pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys, o ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo (kuris buvo duotas netaikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto) pateikti šią ieškinyje nenurodytą informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta nustatyti ieškinio trūkumus pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Pirmosios instancijos teismas, 2020 m. sausio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu spręsdamas kai kurių DNSB „PAJŪRIO RUGELIS“ narių prašymą dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis sprendė, kad būsimas teismo procesinis sprendimas gali turėti įtakos visiems poilsio pastato savininkams, todėl ieškovą įpareigojo pateikti visų poilsio pastato savininkų duomenis. Ieškovui butų (patalpų), adresu (duomenys neskelbtini), savininkų sąrašą pateikus, teismas nusprendė nustatyti ieškovui 20 (dvidešimties) dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti – nurodyti (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų, įtrauktinų į bylą trečiaisiais asmenimis adresus arba kitus galimus procesinių dokumentų šiems asmenims įteikimo būdus, taip pat procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims būdus visais kitais neįteikimo atvejais. Apelianto nuomone, teismas privalėjo trečiųjų asmenų pateiktus prašymus išspręsti iš esmės, t. y. juos tenkinti arba atmesti. Apeliantas mano, kad jam yra nepagrįstai nustatoma procesinė pareiga rūpintis trečiųjų asmenų įtraukimu į bylą bei apribojama teisė laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu teismas yra nusprendęs įtraukti pastato bendraturčius dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, tai teismas privalo savo iniciatyva nustatyti tokiam sprendimui realizuoti būtinus duomenis bei atlikti atitinkamus veiksmus. Atsakovės nuomone, ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo (kuris buvo duotas netaikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto) pateikti šią ieškinyje nenurodytą informaciją.
11. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnis).
12. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai ir tuo atveju, jeigu procesinio dokumento netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (CPK 115 straipsnio 4 dalis), šiuos netikslumus eliminuojant pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.
14. Svarbu tai, kad tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, 2020 m. sausio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu spręsdamas kai kurių DNSB „PAJŪRIO RUGELIS“ narių / savininkų prašymą dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, teigdamas, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos visų savininkų teisėms ir pareigoms, įpareigojo ieškovą pateikti duomenis apie kitus pastato savininkus. Ieškovo atstovui tikslinant įpareigojimą bei paklausus, ar ieškovas įpareigojamas „pateikti duomenis, kas yra savininkai ?“, jam buvo tai patvirtinta (posėdžio garso įrašo 14.05 min – 14.15 min). Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų sąrašą, sudarytą Valstybės įmonės Registrų centro, tačiau jame nurodyti tik savininkų vardai, pavardės, gimimo datos ir turimų patalpų unikalūs numeriai bei indeksai, tačiau nenurodyti adresai, kuriais į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktiniems asmenims būtų galima siųsti procesinius dokumentus, tuo labiau, kad patalpos yra poilsio paskirties, todėl abejotina, kad ir faktinės savininkų gyvenamosios vietos yra šiuo adresu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas savininkų sąrašus, kitą informaciją, turėjo galimybę spręsti klausimą iš esmės dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, tačiau, leisdamas suprasti, kad jie bus įtraukti, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė savininkų kitų adresų, nes tokio įpareigojimo 2020 m. sausio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta. Spręstina, kad ieškovas teismo nustatytą įpareigojimą įvykdė, dėl to nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo (kuris buvo duotas netaikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto) pateikti šią ieškinyje nenurodytą informaciją. Pridėtina, jog kai kurių poilsio patalpų savininkai yra juridiniai asmenys – įmonės, jų buveinės vieta yra viešoje erdvėje skelbiama informacija, todėl įpareigojimas nurodyti ir juridinių asmenų adresus yra perteklinis.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio, kuriame neįtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, trūkumą gali pašalinti teismas. Trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, nelaikytini ieškinio trūkumu, kuriam reikia nustatyti terminą jam pašalinti. Vis dėlto tai nereiškia, kad, teismo iniciatyva nusprendus įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, negali būti nustatomi įpareigojimai ieškovui. Pagal konkrečias bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar jis turi galimybių savarankiškai įtraukti trečiuosius asmenis į bylą ir tai įgyvendinti pagal proceso taisykles, ar privalo nustatyti trūkumus, kuriuos pašalinti reikėtų įpareigoti ieškovą, pvz., pateikti naujai parengtą ieškinio tekstą su jau įtrauktais trečiaisiais asmenimis. Jeigu teismas turi duomenų apie trečiuosius asmenis, kurie pagal CPK reikalavimus privalomi norint asmenį įtraukti į bylą (vardas, pavardė, adresas, asmens kodas ir kt.), tai trūkumų nustatyti neprivalo. Jeigu šių duomenų teismas neturi ir juos reikia surinkti arba būtina įvykdyti kitokius reikalavimus (pateikti naujai išdėstytą ieškinį su visais duomenimis, pridėti jo vertimą, pateikti didelį jo kopijų skaičių ar didelės apimties ieškinį, atskirais atvejais – įvykdyti įteikimo reikalavimus, pateikti išvadas, kurias turi teisę teikti į procesą įtraukiami asmenys, ar kt.), teismas ir su trečiųjų asmenų įtraukimu į bylą susijusiems klausimams spręsti gali nustatyti ieškinio trūkumus bei skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo pakankamą duomenų kiekį, suteikiantį teisę spręsti, ar būtina / tikslinga į nagrinėjamą bylą įtraukti poilsio pastato, kuriame yra 151 patalpa, savininkus, kurie yra atstovaujami DNSB „PAJŪRIO RUGELIS“. Spręstina, kad teismas, turėdamas teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), disponuodamas ieškovo pateiktais duomenimis apie trečiuosius asmenis (vardas, pavardė, gimimo data, savininkui priklausančio turto adresas, nekilnojamojo turto unikalus numeris ir kt.), nepagrįstai apsunkino ieškovo padėtį įpareigodamas pateikti papildomą informaciją, kuri nesudarė kliūčių spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų (ne)įtraukimo į civilinę bylą. Pastebėtina, kad ieškovas 2020 m. sausio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nustatytą įpareigojimą įvykdė geranoriškai atsakovei pasidalijus savininkų sąrašu. Kaip žinia, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kitko, turi būti dalyvaujančių byloje asmenų <...> asmens kodai (jeigu jie žinomi), pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies punktas), taigi visų įmanomų duomenų pateikti nereikalaujama.
18. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei teismų praktika, sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, kreipdamasis į teismą, suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė ginčo faktinės aplinkybes, nurodė atsakovės, kuri, ieškovo nuomone, atsakinga už ieškovo patirtus nuostolius, rekvizitus ir pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad teisė pasirinkti asmenį, kuris turėtų atsakyti pagal ieškinį, yra viena iš dispozityvumo principo įgyvendinimo sąlygų (CPK 13 straipsnis), todėl ieškovui šiuo atveju yra nepagrįstai nustatoma procesinė pareiga rūpintis trečiųjų asmenų įtraukimu į bylą bei apribojama teisė laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pritartina apeliantui, kad jeigu teismas yra nusprendęs įtraukti pastato bendraturčius dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, tai teismas turėtų savo iniciatyva nustatyti tokiam sprendimui realizuoti būtinus duomenis bei atlikti atitinkamus veiksmus. Svarbus aspektas, kad teismas turi vadovautis ir ekonomiškumo principu, imtis tokių priemonių nustatydamas bylos nagrinėjimui reikalingus įpareigojimus ieškovo ir / ar atsakovės atžvilgiu, kurios būtų labiau susijusios su proceso šalimi ir galimybe kuo ekonomiškiau bei operatyviau įpareigojimus įvykdyti.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, išanalizavęs pateiktame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamus reikalavimus, konstatuoja, kad tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, negali būti taikomi. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį.