- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-138-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21372-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- Lietuvos sportinių šokių
- Ieškovas
- A. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos sportinių šokių federacijos (toliau ir Federacija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-929-592/2019 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos sportinių šokių federacijai dėl Lietuvos sportinių šokių federacijos vykdomojo komiteto (toliau ir Vykdomojo komiteto) (duomenys neskelbtini)nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. prašė teismą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos sportinių šokių federacijos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini)nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda – suspenduota (sustabdyta) B kategorijos Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjo licencija bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad drausminė nuobauda jam paskirta be aiškaus pagrindo, neinformavus apie posėdį ir nepasiūlius pateikti paaiškinimų, nenurodant, kokiomis Federacijos, jos organų nustatytomis taisyklėmis ar kitomis teisės normomis buvo vadovautasi.
3. Nurodė, kad Federacijos įstatai (toliau ir Įstatai) nereglamentuoja sportinių šokių teisėjo teisinio statuso, t. y., iš Įstatų, kitų Federacijos internetiniame tinklalapyje skelbiamų dokumentų negalima suprasti ir nustatyti, ar šokių teisėjai laikytini Federacijos nariais, darbuotojais ar turi kokį kitą statusą ir koks teisės aktas (ir/ar Federacijos priimtas dokumentas) reglamentuoja Federacijos sportinių šokių teisėjo teisinę padėtį. Tvirtino, kad kelia abejonių ar Federacijos vykdomajam komitetui yra suteikta teisė spręsti dėl Federacijos sportinių šokių teisėjų drausminės atsakomybės.
4. Teigė, kad teisėjų elgesio normas reglamentuoja Teisėjų elgesio kodeksas, kurio 7 skyriaus normos leidžia spręsti, jog Federacija galimai teisę spręsti dėl sportinių šokių teisėjų patraukimo drausminėn atsakomybėn yra delegavusi ne Federacijos Vykdomajam komitetui, o (vykdomojo komiteto) Prezidiumui, tačiau įstatai ir šiam organui nėra nustatę atlikti funkcijų, sietinų su sportinių šokių teisėjų veiksmų vertinimu. Tvirtino, kad Federacija, veikdama per jos įsteigtus organus ir priimdama ginčijamą nutarimą, vykdė procedūras, kurios Federacijos priimtuose ar patvirtintuose dokumentuose nėra aiškiai nustatytos, žinomos bei suprantamos ne tik pačios Federacijos įsteigtų organų nariams, bet ir kitiems asmenims, įskaitant Federacijos sportinių šokių teisėjus. Be to, nurodė, kad net jei ir remtis teisės aktu, kuris tam tikra apimtimi iš dalies reglamentuoja teisėjų patraukimo drausminėn atsakomybėn procedūras ir jį turi teisę taikyti Federacijos Vykdomasis komitetas, tai šios procedūros jo atžvilgiu buvo pažeistos, nes jis nebuvo supažindintas su galimai padaryto nusižengimo aplinkybėmis, nebuvo informuotas apie posėdį, kuriame buvo svarstytas šis klausimas ir nesuteikta galimybė išdėstyti savo poziciją, paaiškinimus.
5. Nurodė, kad skundžiamu Federacijos vykdomojo komiteto nutarimu jam paskirta nuobauda iš esmės apribojo jo galimybes užsiimti profesine veikla.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės skųsti atsakovės organų sprendimų, nes jis nėra Federacijos narys, be to, teigė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes pagal įstatų 5.19 punktą Federacijos apeliacinė komisija nagrinėja Federacijos narių skundus. Tvirtino, kad ieškovo teisėjo licencija buvo pagrįstai ir teisėtai suspenduota dėl nuolatinių ir sistemingų teisėjavimo veiklą ir tvarką reguliuojančių teisės aktų pažeidimų, susijusių su teisėjų egzaminų nelaikymu, kvalifikacijos nekėlimu, pažeidimais 2017-11-12 vykusiose varžybose (duomenys neskelbtini) ir teisėjavimu varžybose, neturint tinkamos kategorijos. Nurodė, kad Vykdomasis komitetas turi kompetenciją suspenduoti ieškovo teisėjo licenciją vadovaujantis LSŠF teisėjų kolegijos nuostatų 2.1-2.4 punktais, kurie numato, kad teisėjų kategorijas tvirtina ir mažina Vykdomasis komitetas, be to, Įstatų 5.11.12 punktas nustato, kad šis komitetas sprendžia kitus Federacijos valdymo ir veiklos koordinavimo klausimus. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Teisėjų kodekse nustatyta drausminės atsakomybės procedūra, nes minimos nuostatos kalba apie tarptautinės sportinių šokių federacijos (angl. WDSF) drausmės pažeidimų procedūras. Nurodė, kad Federacijos teisėjo licencijos sustabdymo ir panaikinimo procedūra nėra reglamentuota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-15 sprendimu ieškinį patenkino, Lietuvos sportinių šokių federacijos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) nutarimą pripažino negaliojančiu ir panaikino. Iš atsakovės Lietuvos sportinių šokių federacijos ieškovui A. K. priteisė 875 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 3,52 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.
8. Teismas nustatė, kad Lietuvos sportinių šokių federacijos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) nutarimu suspenduota (sustabdyta) A. K. B kategorijos Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjo licencija, nurodant priežastį – dėl teisėjavimo pažeidimų bei nustatant, kad A. K. B teisėjo kategorija bus atstatyta, jam išlaikius LSŠF B kategorijos teisėjo teorijos ir praktikos bei Teisėjų elgesio normų egzaminus. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad iš Federacijos Įstatų 5.11 punkte aprašyto Vykdomojo komiteto atliktinų funkcijų turinio nematyti, kad šiam valdymo organui būtų suteikta teisė spręsti dėl Federacijos sportinių šokių teisėjų drausminės atsakomybės.
9. Nurodė, kad nors atsakovės teigimu ieškovo nurodomas Teisėjų elgesio kodeksas nagrinėjamu atveju netaikytinas, o Federacijos Vykdomasis komitetas turi kompetenciją suspenduoti ieškovo teisėjo licenciją vadovaujantis LSŠF teisėjų kolegijos nuostatų 2.1-2.4 punktais, kurie numato, jog teisėjų kategorijas tvirtina ir mažina Federacijos Vykdomasis komitetas, o Įstatų 5.11.12 punktas numato jog šis komitetas sprendžia kitus Federacijos valdymo ir veiklos koordinavimo klausimus, byloje nėra duomenų, kas ir kada patvirtino LSŠF teisėjų kolegijos nuostatus. Be to, iš jų turinio matyti, kad LSŠF teisėjo kategorijos suteikiamos Federacijos nariui, tačiau atsakovė pripažįsta, kad ieškovas nėra Federacijos narys.
10. Vadovaudamasis bendrais civiliniais ir drausminės atsakomybės principais, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad teisinga ir protinga remtis Teisėjų elgesio kodekso elgesio normų 7 skyriaus nuostatomis, jog teisėjai gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn, jei jie: „a. akivaizdžiai pažeidžia Kodeksą arba kitaip nusikalsta; b. sąmoningai pažeidžia bet kurią taisyklę; c. sužinoma, kad yra įsivėlęs į veiklą, kuri, TSŠF prezidiumo nuomone, pažeidžia TSŠF interesus“. Nurodė, kad aiškūs principai įtvirtinti šio kodekso 7 skyriuje, kuriame nurodyta, jog teisėjui padarius minėtus 7 skyriaus a, b, c punktuose nurodytus pažeidimus „TSŠF prezidiumas turi teisę teisėjui pareikšti papeikimą arba paskirti jam drausminę priemonę, arba kitaip suspenduoti ar atšaukti, arba panaikinti teisėjo TSŠF licenciją, su sąlyga, kad drausminių priemonių nebus imamasi, jei iki Prezidiumo posėdžio, kurio metu turi būti svarstomas skundas, tokiam teisėjui nėra raštu pranešta apie prieš jį paduotą skundą. Teisėjas turi teisę prezidiumo posėdyje gintis pats, būti atstovaujamas kito asmens arba atsiųsti savo komentarus raštu. Jei teisėjas neatvyksta arba be pateisinamos priežasties nepateikia savo atsakymo, Prezidiumas skundą išnagrinėja savo nuožiūra ir jo sprendimas yra galutinis. Prezidiumas pateikia savo sprendimo raštiškus argumentus“.
11. Nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog ieškovas A. K. nebuvo informuotas apie jo tariamai padarytus pažeidimus, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė gintis nuo pareikštų kaltinimų. Konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog tarp ginčo šalių buvo susitarimas ar atitinkamų norminių aktų pagrindu leistina atsakovui skirti drausminamo pobūdžio priemones, prieš tai neišklausius asmens, kuris tariamai padarė pažeidimą. Konstatavo, kad Lietuvos sportinių šokių Federacijos Vykdomasis komitetas padarė esminį procedūrinį pažeidimą (CPK 185 straipsnis).
12. Pažymėjo, kad tik bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ieškovo teisėjo licencija buvo suspenduota dėl nuolatinių ir sistemingų teisėjavimo veiklą ir tvarką reguliuojančių teisės aktų pažeidimų, susijusių su teisėjų egzaminų nelaikymu, kvalifikacijos nekėlimu, pažeidimais 2017-11-12 vykusiose varžybose (duomenys neskelbtini) ir teisėjavimu varžybose, neturint tinkamos kategorijos. Nurodė, kad ginčo nutarime formuluojama, kad ieškovo A. K. licencija suspenduota „dėl teisėjavimo pažeidimų“, neįvardinant konkrečių pažeidimų, todėl toks neapibrėžtumas, skiriant drausminamo poveikio priemones, netoleruotinas.
13. Dėl ieškovo teisės skųsti atsakovės organų sprendimus pažymėjo, kad atsakovės argumentai nėra nuoseklūs apibrėžiant, kokiam asmeniui suteikiama LSŠF teisėjo kategorija, nes pagal LSŠF teisėjų kolegijos nuostatus teisėjo kategorija gali būti suteikiama tik Federacijos nariui, o sportinių šokių teisėjas nelaikytinas Federacijos nariu. Darė išvadą, kad esant tokiam prieštaravimui ir neapibrėžtumui nėra pagrindo drausti asmeniui ginčyti tiesiogiai jo teises varžančius sprendimus (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Be to, teismas nurodė, kad pagal Įstatų 5.19 punktą Federacijos apeliacinė komisija nagrinėja tik Federacijos narių skundus ir minėtame punkte esanti nuostata nėra imperatyvaus pobūdžio.
14. Teismas darė išvadą, kad ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur advokato pagalbai apmokėti, į valstybės biudžetą - 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos sportinių šokių federacija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-15 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad ieškovas A. K. neturi teisės skųsti nutarimą, o ieškinys, kaip pareikštas netinkamo ieškovo, turi būti atmestas. Teigia, kad Lietuvos sportinių šokių federacijos teisinė forma yra asociacija, o asociacijos nariai turi teisę skųsti asociacijos organų sprendimus teismui CK 2.82 straipsnio 4 dalies normos pagrindu. Teigia, kad Federacijos Įstatų 3.1 punkte nurodyta, kad apeliantės nariais gali būti tik sporto klubai, kitos sporto asociacijos, t. y., iš esmės tik juridiniais asmenys. Ieškovas A. K. nėra Federacijos, kaip asociacijos, narys. Pažymi, kad ieškovas teisėju tapo ir Federacijos veikloje dalyvauja ne asmeniškai, o per apeliantės narį, juridinį asmenį, šokių klubą, kurio vadovu jis yra, todėl savo teisę galėjo realizuoti per minėtą juridinį asmenį.
17. Teigia, kad teismas sprendime nepasisakė dėl nesilaikytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes Federacijos įstatų 5.19 punktas nustato, kad Federacijos apeliacinė komisija nagrinėja Federacijos narių skundus ir konfliktines situacijas. Nurodo, kad ieškovo A. K. nesutikimas su Vykdomojo komiteto sprendimu yra konfliktinė situacija, kuri patenka į apeliacinės komisijos kompetenciją. Tvirtina, kad ieškovas minėtos tvarkos nesilaikė, todėl neturėjo teisės kreiptis į teismą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo teisės buvo pažeistos dėl neapibrėžtumo ar neinformavimo apie neatitikimą teisėjo reikalavimams. Tvirtina, kad ieškovo teisėjo licencija buvo pagrįstai ir teisėtai suspenduota dėl neatitikimo teisėjo veiklai keliamiems reikalavimams ir nuolatinių bei sistemingų teisėjavimo veiklą ir tvarką reguliuojančių pažeidimų. Teigia, kad ieškovas A.K. LSŠF teisėjo licenciją yra įgijęs išimties tvarka (duomenys neskelbtini) LSŠF vykdomojo komiteto sprendimu su sąlyga, kad metų laikotarpyje jis išsilaikys teisėjų egzaminus, tačiau ieškovas ne tik iki 2009-12-23 neišlaikė egzaminų, bet per beveik dešimties metų laikotarpį neišlaikė ir net nebandė laikyti nė vieno LSŠF teisėjo egzamino. Nurodo, kad LSŠF teisėjų egzaminų neišlaikiusiam asmeniui neleidžiama teisėjauti varžybose, tačiau A.K. jau beveik dešimt metų naudojasi sąlygine teisėjo licencija. Tvirtina, kad LSŠF teisėjų kolegijos nuostatuose nustatyta, kad teisėjai privalo reguliariai kelti kvalifikaciją dalyvaudami LSŠF organizuojamuose teisėjų mokymo seminaruose, reguliariai teisėjauti ne mažiau kaip nustatytas minimalus varžybų skaičius. Nurodo, kad ieškovas neginčija, kad minėtus reikalavimus žinojo, tačiau nuo 2008 m. iki 2013 m. teisėjavo vienose varžybose, bet nė karto nedalyvavo nė viename LSŠF teisėjų mokymo privalomame seminare. Nepaisant minėtų pažeidimų, (duomenys neskelbtini)LSŠF vykdomojo komiteto sprendimu jam vėl suteikta „S“ kategorija su sąlyga, kad per papildomai nustatytą terminą iki 2015-09-17 ieškovas išlaikys LSŠF aukščiausios kategorijos teisėjo egzaminą. Ieškovas minėto reikalavimo nevykdė, egzaminų nelaikė, privalomų kvalifikacijos kėlimo seminarų nelankė, privalomo minimalaus skaičiaus varžybų neteisėjavo ir nuo (duomenys neskelbtini) nebebuvo laikomas turinčiu „S“ kategoriją, o laikomas turinčiu „A“ kategoriją. (duomenys neskelbtini) posėdyje numačius svarstyti ieškovo kategorijos klausimą, A.K. buvo apie tai informuotas, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) jo prašymas palikti aukštesnę kategoriją bei pasiteisinimai dėl neišlaikytų egzaminų. Tačiau 4 metų laikotarpyje ieškovas niekur neteisėjavo, nelankė seminarų, pagal LSŠF taisykles jo kategorija buvo sumažinta iki LSŠF „B“ teisėjo kategorijos, paliekant teisę atstatyti „A“ kategoriją 2 metų laikotarpyje išlaikius egzaminus LSŠF akademijoje. (duomenys neskelbtini) ieškovas su prašymu kreipėsi į apeliantę atstatyti „S“ teisėjo kategoriją. Iš prašymo turinio aišku, kad ieškovui yra žinoma apie jo teisėjo kategorijos sumažinimą, nors su tokiu sumažinimu ir nesutinka. A. K. nurodė, kad dalyvauja/dalyvaus kvalifikacijos kėlimo seminaruose ir mokymuose, nors tai neatitinka tikrovės, nes nei 2018 m., nei bet kada anksčiau nėra dalyvavęs nė viename LSŠF teisėjų kvalifikacijos kėlimo seminare ar mokyme. Tvirtina, kad priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovui buvo žinomi jo neatitikimai teisėjams keliamiems reikalavimams, bent jau dėl nelaikytų egzaminų ir nekeltos kvalifikacijos.
19. Tvirtina, kad Vykdomasis komitetas turi kompetenciją suspenduoti ieškovo teisėjo licenciją. LSŠF teisėjų kolegijos nuostatų 2.1 - 2.4 punktai tiesiogiai nustato, kad teisėjų kategorijas tvirtina ir mažina LSŠF Vykdomasis komitetas, o LSŠF įstatų 5.11.12 p. nustato, kad LSŠF Vykdomasis komitetas sprendžia kitus Federacijos valdymo ir veiklos koordinavimo klausimus. Minėtas punktas iš esmės įtvirtina bendrąją kolegialaus valdymo organo Vykdomojo komiteto kompetenciją, t. y., kad Vykdomasis komitetas sprendžia visus kitiems valdymo organams nepriskirtus klausimus, tame tarpe ir teisėjų veiklos klausimus. 2008-12-23 ir 2014-09-17 ieškovui A. K. teisėjo kategorija buvo suteikta būtent Vykdomojo komiteto sprendimais, o ieškovas komiteto kompetencijos suteikti jam teisėjo kategoriją neginčijo. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)prašymais dėl teisėjo licencijos atstatymo A. K. kreipėsi taip pat į Vykdomąjį komitetą, tuo pripažindamas LSŠF vykdomojo komiteto kompetenciją teisėjų veiklos reguliavimo klausimais, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškinį.
20. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai taikė Teisėjų elgesio kodeksą, kuris netaikytinas ginčo situacijoje, nes minėtas dokumentas kalba apie tarptautinės sportinių šokių federacijos, o ne Lietuvos sportinių šokių federacijos drausmės pažeidimų procedūrą ir jis taikomas TSŠF licenciją turintiems teisėjams, kas nurodyta dokumento preambulėje. Nurodo, kad ieškovas neturi TSŠF teisėjo licencijos, todėl minėtas dokumentas jam netaikomas.
21. Nesutinka su teismo pozicija skundžiamą sprendimą vertinti kaip drausminės atsakomybės ieškovui taikymą, nes jokia drausminė nuobauda jam nebuvo taikyta. Be to, nurodo, kad tarp šalių neegzistuoja tokie teisiniai santykiai, kurie lemtų drausminės atsakomybės buvimą. Mano, kad teisėjo licencijos išdavimas yra artimas pavedimo teisiniams santykiams, kuomet apeliantė paveda ieškovui vykdyti vieną iš apeliantės veiklai reikalingų funkcijų - teisėjauti šokėjų varžybose. Teigia, kad ieškovas A. K. neatitinka sąlygų ir reikalavimų, keliamų LSŠF teisėjams, todėl Federacija negali leisti jam vykdyti teisėjo veiklos.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Teigia, kad tai, jog jis nėra juridinis asmuo ir Federacijos narys, neužkerta jam kelio pažeistas teises, sietinas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, ginti teisme. Pažymi, jog Sportinių šokių teisėjų statusas Įstatuose nėra kaip nors aptartas, nors oficialiame Federacijos interneto tinklalapyje nurodoma jog jie – teisėjai - yra Lietuvos sportinių šokių federacijos, o ne kurios kitos asociacijos/institucijos teisėjai. Be to, kitame dokumente, reglamentuojančiame sportinių šokių teisėjų kvalifikacines kategorijas, jų suteikimą - Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjų kolegijos nuostatų 4 priede, kuris patvirtintas 2008-01-06 Federacijos Vykdomojo komiteto nutarimu – nurodyta, jog Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjų D, C, B, A, S kategorijos suteikiamos ne kam nors kitam, o Federacijos nariams, įvykdžiusiems šiuose nuostatuose nustatytus reikalavimus. Šios aplinkybės reiškia, kad Federacija savo narius skirtinguose, pačios patvirtintuose teisės aktuose vertina skirtingai bei prieštaringai. Ši susiklosčiusi situacija, sietina su tuo, kad priimamų sprendimų apskundimo tvarka Federacijos priimtuose dokumentuose nėra aptarta, leidžia daryti išvadą, kad netinkamas, nepilnas ir neaiškus Federacijos veiklos reglamentavimas negali būti aiškinamas išimtinai nepalankiai teisėjams, t. y. teigiant, jog sportinių šokių teisėjai neturi teisės kvestionuoti jų atžvilgiu priimtų bei teises ir pareigas jiems nustatančių sprendimų. Mano, kad Federacijos sportinių šokių teisėjai vertintini Federacijos dalyviais, turinčiais teisę ginčyti tiesiogiai su jų teisėmis bei pareigomis sietinus šio juridinio asmens priimtus sprendimus, o kitoks šių nuostatų aiškinimas prieštarautų ir CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems protingumo bei sąžiningumo principams.
24. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad prieš kreipdamasis su ieškiniu į teismą privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreiptis į apeliacinę komisiją. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Įstatų 5.19 punktu, „apeliacinė komisija, <...> tikrina, kad nebūtų pažeidinėjami Federacijos įstatai, narių teisės, juridiniai reikalavimai ir sportinės etikos principai, nagrinėja Federacijos narių skundus ir konfliktines situacijas, jei jie nenagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat kontroliuoja, kaip vykdomi Federacijos konferencijos, Vykdomojo komiteto nutarimai“. Teigia, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad Federacija nėra priėmusi ar patvirtinusi jokių nuostatų, taisyklių, ar pan., kurių pagrindu turėtų veikti apeliacinė komisija.
25. Tvirtina, kad skunde išdėstyti argumentai dėl jo, kaip teisėjo licencijos įgijimo sąlyginių aplinkybių nepagrįsti, nes Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjų kolegijos nuostatų 4 priedas, patvirtintas 2008-01-06 Federacijos Vykdomojo komiteto nutarimu, nesuteikia teisės Federacijai ar jos įsteigtoms institucijoms, įskaitant Vykdomąjį komitetą, sportinių šokių teisėjui tam tikrą kvalifikacinę kategoriją suteikti „išimties“ tvarka. Teigia, kad nors (duomenys neskelbtini)Federacijos Vykdomojo komiteto nutarimu jam buvo suteikta „S“ teisėjo kategorija su sąlyga, kad metų laikotarpyje jis išlaikys teisėjų egzaminus, vertintina, kad jo šios srities kvalifikacija ir gebėjimai atitiko „S“ kategorijos sportinių šokių teisėjui keliamus reikalavimus, nes pačios Federacijos nuomone, net ir formaliai nelaikęs egzamino jis turėjo teisę vykdyti veiklą, sietiną su teisėjavimu visose Federacijos narių visų klasių ir amžiaus grupių organizuojamose varžybose, kaip tai numatyta Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjų kolegijos nuostatų 4 priedo 1.6 punkte. Nepaisant aplinkybės, kad iki 2009-12-23 ir vėliau su teisėjų kvalifikacinių kategorijų suteikimu sietinų egzaminų jis nelaikė, (duomenys neskelbtini) Federacijos Vykdomojo komiteto nutarimu jam buvo patvirtinta sportinių šokių „S“ (aukščiausia) teisėjo kategorija. Tai reiškia, kad minėtais sprendimais atsakovė pripažino, jog jis turi teisę bei atitinkamus gebėjimus vykdyti būtent šios – „S“ kategorijos teisėjo funkcijas.
26. Pažymi, kad Federacijos Vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) nutarimu, jam buvo „suteikta“ „B“ teisėjo kategorija, nurodant, jog aukštesnė „A“ kategorija jam būtų suteikiama su sąlyga, jei dvejų metų laikotarpyje išlaikys egzaminus LSŠF akademijoje. Neneigia, kad šio nutarimo neskundė, nes apie jį nebuvo laiku ir tinkamai informuotas, tačiau iš nutarimo turinio matyti, kad pagal Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjų kolegijos nuostatų 4 priedo 2.4 punktą turėdama teisę sportinių šokių teisėjui jo turimą kvalifikacijos kategoriją sumažinti viena kategorija, atsakovė savo priimtų taisyklių nesilaikė ir jo turimą „S“ kategoriją sumažino ne iki „A“, tačiau iki „B“ kategorijos. Be to, šiuo sprendimu jam buvo nurodyta atitinkamus egzaminus išlaikyti per dvejus metus nuo nutarimo priėmimo dienos, t.y., iki 2019-05-24, todėl 2018-05-23 joks klausimas dėl bet kokios jo turimos teisėjo kvalifikacinės kategorijos sustabdymo negalėjo būti svarstomas, nes ginčijamo nutarimo priėmimo dienai terminas dar nebuvo praėjęs.
27. Tvirtina, kad nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl taikytų Teisėjų elgesio kodekso ir elgesio normų, patvirtintų tarptautinės (Pasaulio) sportinių šokių federacijos (WDSF). Pažymi, kad apeliantė yra Pasaulio sportinių šokių federacijos (WSDF) narė, todėl vien ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad savo veikloje turi vadovautis ir institucijos (organizacijos), kurios nariu yra, priimtomis taisyklėmis. Be to, ginčo nutarimu jis yra įpareigotas išlaikyti „Teisėjų elgesio normų“ egzaminus, kurie yra ne kas kita, o minėto Teisėjų elgesio kodekso sudėtinė dalis. Be to, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Federacijos Vykdomojo komiteto nutarimu buvo patrauktas būtent drausminėn atsakomybėn ir jam paskirta drausminė nuobauda, t. y., tarp šalių susiklostė šie, o ne pavedimo ar dar kokie nors kiti teisiniai santykiai, galima spręsti ne tik iš minėtų taisyklių - Teisėjų elgesio kodekso ir elgesio normų turinio, nes už pastarųjų taisyklų pažeidimą teisėjai gali būti traukiami būtent drausminėn atsakomybėn, bet ir iš atsakovės atliktų veiksmų bei priimto sprendimo turinio. Pagal Teisėjų elgesio kodeksą sportinių šokių teisėjams gali būti pritaikytos tokio paties turinio sankcijos, kokias jam pritaikė atsakovė, be to, minėtame nutarime naudojamos sąvokos, joms suteikiama prasmė yra identiška minėto kodekso ir elgesio normų kategorijoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės Lietuvos sportinių šokių federacijos apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
29. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovės Lietuvos sportinių šokių federacijos Vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) nutarimo, kuriuo ieškovui A. K. buvo suspenduota (sustabdyta) B kategorijos Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjo licencija, teisėtumo klausimas.
30. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Lietuvos sportinių šokių federacijos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) nutarimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei darė nepagrįstas išvadas, kad ieškovo teisės buvo pažeistos dėl neapibrėžtumo ir neinformavimo apie neatitikimą teisėjo reikalavimams, be to, nepagrįstai taikė Teisėjų elgesio kodekso normas, nes šis dokumentas reglamentuoja kito juridinio asmens veikloje taikytinas procedūras. Teigia, kad Vykdomasis komitetas turi kompetenciją suspenduoti ieškovo A. K. teisėjo licenciją ir tai tiesiogiai numato LSŠF teisėjų kolegijos nuostatų 2.1 - 2.4 punktai. Nurodo, kad iki ginčo nutarimo priėmimo ieškovui buvo žinomi jo neatitikimai teisėjui keliamiems reikalavimams, be to, jis nesilaikė išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos.
31. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi skundžiamą teismo sprendimą, civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Federacijos Vykdomasis komitetas, priimdamas ginčo nutarimą, neinformavo ieškovo A. K. apie posėdį, nesudarė jam galimybės pateikti paaiškinimus svarstomu klausimu, dalyvauti svarstyme ir gintis nuo reiškiamų kaltinimų ir tuo padarė esminį procedūrinį pažeidimą. Be to, nutarime nenurodė kokius konkrečiai pažeidimus padarė ieškovas A.K.. Pažymėtina, kad iš esmės visi atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra išsamiai bei motyvuotai aptarti pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime. Vien tai, kad teismo išvados neatitiko apeliantės lūkesčių nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu, tuo labiau, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytais motyvais bei padarytomis išvadomis, nesikartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliacinio skundo argumentų.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos sportinių šokių Federacija yra savarankiška sporto organizacijų sąjunga, narystės pagrindu jungianti Lietuvoje veikiančius mėgėjiškus šokėjų sporto klubus bei kitas įregistruotas visuomenines sporto organizacijas. Federacijos teisinė forma – asociacija (Įstatų 1.1 punktas). Įstatų 3.1 punktas numato, kad Federacijos nariais gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti mėgėjiški sporto klubai, kitos sporto asociacijos, pripažįstančios Federacijos Įstatus. Duomenų, kad Federacijos nariais gali būti kiti asmenys, tarp jų ir sportinių šokių teisėjai, minėtuose Įstatuose nenumatyta, todėl sutiktina su apeliante, kad ieškovas A.K. nėra Lietuvos sportinių šokių Federacijos narys.
33. Apeliantė tvirtina, kad ieškovas A. K., nebūdamas Federacijos nariu, neturi teisės skųsti jos priimtų nutarimų bei teigia, kad jis nesilaikė išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos. Pažymėtina, kad minėtus argumentus, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, aptarė ir pirmosios instancijos teismas. Įvertintina aplinkybė, kad atsakovės teiginiai yra prieštaringi, nes tvirtindama, kad ieškovas, nesantis Lietuvos sportinių šokių Federacijos nariu, neturi teisės ginčyti Vykdomojo komiteto priimto nutarimo, kartu teigia, kad jis nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y., nesikreipė į Federacijos apeliacinę komisiją. Byloje nustatyta, kad pagal Federacijos Įstatų 5.19 punktą Federacijos apeliacinė komisija nagrinėja Federacijos narių skundus ir konfliktines situacijas, jeigu jie nenagrinėtini įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šios komisijos veikla, minėtų skundų pateikimo bei nagrinėjimo tvarka nėra reglamentuota, o ir pati nuostata nėra imperatyvaus pobūdžio. Be to, kaip minėta, apeliacinė komisija nagrinėja narių skundus, o A. K. nėra Federacijos narys, todėl konstatuoti, kad jis privalėjo kreiptis į aukščiau minėtą komisiją, nėra pakankamo pagrindo. Įvertintina aplinkybė, kad LSŠF veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose LSŠF teisėjo statusas bei santykis su pačia Federacija nėra aiškiai reglamentuotas. Pagal byloje pateiktus LSŠF teisėjų kolegijos nuostatus teisėjo kategorija gali būti suteikiama tik Federacijos nariui, tačiau pagal Federacijos įstatus sportinių šokių teisėjas nelaikytinas Federacijos nariu, todėl sutiktina su teismo išvada, kad drausti asmeniui ginčyti tiesiogiai jo teises varžančius sprendimus (CK 1.2, 1.5 straipsniai) nėra pagrindo. Dėl paminėto, atsakovės teiginiai, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas, atmestini, nes teisėjo kategorija yra sumažinta A. K., o ne šokių klubui, kuriam, apeliantės teigimu, jis vadovauja.
34. Apeliantė tvirtina, kad Federacijos vykdomasis komitetas turi kompetenciją suspenduoti ieškovo teisėjo licenciją ir tai tiesiogiai numato LSŠF teisėjų kolegijos nuostatų 2.1 - 2.4 punktai, taip pat, jog ieškovui buvo žinomi jo neatitikimas teisėjams keliamiems reikalavimams, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Teisėjų elgesio kodekso normomis. LSŠF teisėjų kolegijos nuostatų 2.1 - 2.4 punktai, kiek tai susiję su kategorijų teisėjams suteikimu bei sumažinimu, numato, kad: „2.1. Kiekviena aukštesnė teisėjo kategorija parašius prašymą LSŠF vykdomajam komitetui gali būti suteikiama tik patvirtinus jau turimą teisėjo kategorija. <...>; 2.2. Teisėjo kategorija tvirtina LSŠF Vykdomasis komitetas. 2.4. Jeigu teisėjas nepatvirtino savo turimos kategorijos, t. y., teisėjavo mažesnį skaičių varžybų nei yra reikalaujama, t. y., neįvykdė III skyriaus atitinkamų reikalavimų, jo kategorija gali būti sumažinta viena kategorija visam būsimam sezonui. <...>.“. Byloje nėra ginčo, kad pagal Lietuvos sportinių šokių federacijos įstatus Vykdomasis komitetas turi teisę spręsti ir dėl teisėjo kvalifikacijos suteikimo, tačiau kas turi nagrinėti teisėjų skundus, jiems nesutinkant su nustatyta kategorija, Federacijos įstatai nenumato, nes iš Įstatų 5.11 punkte aprašyto Vykdomojo komiteto atliktinų funkcijų turinio negalima daryti išvados, kad šiam valdymo organui būtų suteikta teisė spręsti kilusius minėtus ginčus.
35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisėjo kvalifikacijos sumažinimas dėl teisėjui keliamų reikalavimų nesilaikymo (nelaikytų egzaminų, nedalyvavimo LSŠF organizuojamuose teisėjų mokymo seminaruose, privalomo teisėjavimo varžybose ir kt.) laikytinas drausminio pobūdžio priemone. Kadangi Federacijos veiklą, jos narių teisinį statusą apibūdinančios taisyklės nėra aiškios, prieštaringos, iš jų turinio nėra galima suprasti kokias konkrečiais teises ir pareigas Federacija turi priimdama sprendimus Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjų atžvilgiu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai taikė Teisėjų elgesio kodekso 7 skyriaus nuostatas, numatančias galimybę teisėjus traukti drausminėn atsakomybėn bei reglamentuojančią šios procedūros tvarką.
36. Sutiktina su apeliante, kad Teisėjų elgesio kodeksas yra Tarptautinės sportinių šokių federacijos veiklą reglamentuojantis dokumentas, tačiau kartu pažymėtina, kad apeliantė yra šios tarptautinės federacijos narė, taigi nepaneigta, kad savo veikloje taiko ir minėtą dokumentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikdama su pirmiau minėtomis išvadomis, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė jokių dokumentų, reglamentuojančių ginčo klausimo sprendimo procedūras (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nurodo, kad Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjo licencijos sustabdymo ar panaikinimo procedūra nėra reglamentuota.
37. Pažymėtina, kad dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję su anksčiau ieškovo A. K. atžvilgiu priimtais Federacijos nutarimais, kurie nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs. Sutiktina su skundo argumentu, kad ieškovui buvo žinomi jo atžvilgiu priimti ankstesni nutarimai, jis teikė prašymus dėl kategorijų suteikimo (palikimo) ir pan., tačiau dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Tuo tarpu ginčo nutarimas, kuriuo suspenduota (sustabdyta) A. K. B kategorijos Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėjo licencija, buvo priimtas neinformavus ieškovo apie jo tariamai padarytus pažeidimus bei nesudarius galimybės pateikti paaiškinimus, dalyvauti svarstyme. Apeliantė minėtų aplinkybių neneigia ir tik nagrinėjant bylą pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo A. K. teisėjo licencija suspenduota dėl nuolatinių ir sistemingų teisėjavimo veiklą ir tvarką reguliuojančių teisės aktų pažeidimų, susijusių su teisėjų egzaminų nelaikymu, kvalifikacijos nekėlimu, pažeidimais 2017-11-12 vykusiose varžybose (duomenys neskelbtini) ir teisėjavimu varžybose, neturint tinkamos kategorijos, nors ginčo nutarime formuluojama, kad ieškovo licencija suspenduota „dėl teisėjavimo pažeidimų“, neįvardinant konkrečių pažeidimų, jų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutarime nurodyto pažeidimo neapibrėžtumas nėra galimas, nes tai apriboja ir ieškovo galimybes ginti savo teises. Vien apeliantės teiginiai, kad A. K. buvo žinomi anksčiau jo atžvilgiu priimti nutarimai bei neatitikimas LSŠF teisėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams, nesudaro pagrindo spręsti, kad priimant nutarimą, neinformavus apie posėdį, nepareikalavus paaiškinimų dėl konkrečių pažeidimų, nebuvo pažeistos jo teisės.
38. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių nurodydamas, jog atsakovė nepagrindė ginčo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl ieškovui ginčijant jo atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumą bei pateikus įrodymus, susijusius su apeliantės spręsto klausimo reglamentavimu, kurie ieškovo vertinimu paneigia apeliantės diskreciją šiuo klausimu, apeliantė privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tiek jos turimą kompetenciją suspenduoti ieškovo teisėjo licenciją, tiek paneigti keliamus procedūrinių pažeidimų klausimus.
39. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
40. Dėl paminėto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Atmetus Lietuvos sportinių šokių federacijos apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie ieškovo A. K. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos negauta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.