Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-451-275/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-01-05
Bylos Nr.: e2A-451-275/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00663-2015-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas: A. Ū.
Atsakovas: G. K., J. K.

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-451-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00663-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.; 44.2.1.; 44.2.2.; 44.2.3. ;44.2.4.;44.5.; 44.5.1.; 44.6.; 45.1; 45.6.; 116.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ū. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ū. ieškinį atsakovams G. K. ir J. K. dėl buto kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl pirkėjo teisių gynimo, jam įsigijus butą.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti 2013-04-29 buto pirkimo – pardavimo sutarties kainą nuo 63 137,16 EUR iki 58 465,05 EUR ir priteisti iš atsakovų solidariai 2 319,85 EUR dydžio nuostolius bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovais 2013-03-26 sudarė preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovų įsigyti butą už 220 000 Lt su sąlyga, jeigu butas bus įvertintas ne mažesne nei 210 000 Lt kaina atestuoto turto vertintojo. Pažymėjo, jog buto vertinimą organizavo atsakovus atstovavęs brokeris, butas buvo įvertintas 210 000 Lt, tačiau kiti vertintojai teigė, jog buto vidutinė rinkos kaina nesiekė 200 000 Lt, be to, šį faktą patvirtino ir VĮ Registrų centro išrašas, kuriame 2013-04-23 buto vidutinė rinkos vertė buvo 198 000 Lt. Paaiškino, jog ieškovas tiek preliminarią, tiek 2013-04-29 pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį sudarė aiškiai suvokdamas, jog už butą sumoka ženkliai didesnę nei reali buto rinkos vertė kainą, tačiau buvo tikras, kad atsakovų patvirtinimai dėl buto kokybės yra sąžiningi ir teisingi, pagrįstai tikėjosi, kad, įsigijus butą protingą laiką butas nepareikalaus jokių papildomų remontų, neplanuotų finansinių išlaidų, be to, tai neatsilieps sūnaus sveikatai, kuri ir taip buvo bloga. Pažymėjo, jog pagal Buto pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) 4.1.3 p. ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos pilnai atsiskaityti su atsakovais už parduodamą butą, o atsakovai garantavo, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo buto trūkumų, dėl kurių buto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų šio buto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Sutarties 6.5 p.), šia sutartimi buvo taip pat patvirtinta, kad sutartyje šalių pateikti pareiškimai, patvirtinimai, užtikrinimai ir garantijos yra pateikti tinkamai, yra visiškai išsamūs ir teisingi šios sutarties pasirašymo dieną, šalys nenuslėpė jokios informacijos, susijusios su sutartimi (Sutarties 8.3 p). Nurodė, kad ieškovas tinkamai įvykdė Sutartį ir atsiskaitė su atsakovais, tačiau 2013 m. rugsėjo mėn. antroje pusėje, prasidėjus drėgnajam metų sezonui ir atšalus orams, o bute dar nepradėjus šildymo sezono, atsirado didelė drėgmė, kurios nepavyko panaikinti vėdinant patalpas, smarkiai rasojo langai, pradėjo sunkiai atsidaryti ir užsidaryti vidinės iš medžio plaušo pagamintos durys, ant išorinių buto sienų viršutinių kampų atsirado pelėsis, kuris su laiku plėtėsi, tamsiajame kambaryje atsirado šlapios dėmės ant lubų prie išorinės sienos, o pietiniame kambaryje išorinė siena pradėjo šlapti. Nurodė, kad ieškovas bandė drėgmę surinkti elektriniu oro sausintuvu, tačiau drėgmė ir toliau plito. Paaiškino, jog 2013-12-27 el. paštu kreipėsi į namą administruojančią bendrovę UAB „Naujoji Pilaitė“, prašydamas įvertinti pelėsio ir drėgmės atsiradimo priežastis bei jas pašalinti, UAB „Naujoji Pilaitė“ 2013-12-30 informavo, jog rekomenduojama keisti stogo dangą, kadangi jo būklė vis blogėja ir sienos šlampa dėl netvarkingos stogo dangos. Ieškovas, esant šioms aplinkybėms, kreipėsi į atsakovus, prašydamas jų prisidėti prie paaiškėjusių trūkumų šalinimo, atsakovai telefonu paaiškino, jog anksčiau pelėsio bute nebuvo, tačiau neprieštaravo prisidėti prie trūkumų šalinimo. Nurodė, kad 2014-03-06 namo administratorius vėl apžiūrėjo butą, 2014-03-10 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistas pietiniame buto kambaryje atliko fizikinius matavimus, kurių metu paaiškėjo, kad gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas atitinka nurodytas normas, o drėgmė ir pelėsis bute atsirado ne dėl vidinių priežasčių. 2014-03-07 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus specialistė bute paėmė mikrobiologinius mėginius, iš kurių paaiškėjo, kad sienose išaugo pelėsiniai grybai, pelėsio skaičius yra laibai didelis ir pavojingas sveikatai. Paaiškino, jog ieškovas po atliktų tyrimų kreipėsi į namo administratorių, kad šis pateiktų techninės apžiūros aktus už 2012 metus, kuriuos pateikus paaiškėjo, jog dar 2012 metais didžiajame kambaryje ties balkonu kampe buvo matomas pelėsis, tamsiajame kambaryje taip pat matomos pelėsio žymės, vaiko kambario kampuose ties vertikaliomis siūlėmis matomos pelėsio žymės, miegamajame kambaryje taip pat matomas pelėsis, o ant lubų susidariusios pūslės. Tuo pačiu el. paštu namo administratorius atsiuntė ir prašytus namo apžiūros aktus, iš kurių matyti, kad dar nuo 2007 metų namo stogo dangos būklė įvardijama kaip blogėjanti, su defektais ir namo gyventojams rekomenduojama keisti stogo dangą nauja. Pažymėjo, jog 2014 m. balandžio pabaigoje atsakovui G. K. el. paštu buvo išsiųsta pretenzija dėl buto pirkimo – pardavimo kainos sumažinimo, iš pradžių atsakovas buvo linkęs apžiūrėti butą ir tartis dėl buto kainos sumažinimo, tačiau vėliau pradėjo vengti kontaktų, neatsakinėjo į el. laiškus ir telefonu siųstas žinutes. Nurodė, kad 2014-07-16 buvo gautas atsakovų atsakymas į pretenziją, kuriuo atsakovai su pretenzija nesutiko, kadangi stogas ir sienų siūlės yra bendro naudojimo objektai, o atsakovas, kaip buto pardavėjas, už jų būklę nebuvo atsakingas. Nesutikdamas su tokia atsakovo nuomone, ieškovas 2014-07-18 atsakovų advokatei el. paštu nusiuntė paaiškinimą ir dar kartą prašė atsakovų apsvarstyti galimybę draugiškai susitarti dėl sutarties kainos sumažinimo, tačiau atsakovai nesutiko, todėl ieškovas kreipėsi į antstolį V. M., jog šis konstatuotų faktines aplinkybes, kad išardžius tamsiame kambaryje atsakovo stiklo vata ir gipso kartonu padengtą išorinę sieną yra matomos dėmės, būdingos pelėsiui, kas leidžia daryti išvadą, jog buto pirkimo – pardavimo metu ne tik egzistavo priežastys pelėsio bute atsiradimui, tačiau pelėsis bute buvo ir sutarties sudarymo metu, tik atsakovo paslėptas po apdaila. Paaiškino, jog 2014 metų rugsėjo mėnesį buvo pakeista stogo danga ir stogo dangą keitusi įmonė ieškovą informavo, kad stogo danga yra ženkliai nusidėvėjusi, daugelyje stogo vietų susidariusios oro pūslės, visame stogo plote danga apkerpėjusi, vietomis įmirkusi. Pakeitus stogo dangą nauja, suremontavus buto blokų siūles ir atėjus naujam šaltam ir drėgnam metų sezonui, drėgmė bute buvo ženkliai mažesnė, tačiau maždaug 2014 m. gruodžio viduryje pelėsis vėl pradėjo atsirasti tose vietose, kuriose buvo ir praeito drėgnojo bei šaltojo sezono metu. Nurodė, kad 2014-12-05 UAB „Finance property“ atstovas bute apžiūrėjo apžiūros metu dėl išorinės drėgmės butui padarytus vizualiai matomus defektus ir surašė nuostolių nustatymo pažymą Nr. 141205V-01, kuria nustatė 7 101,00 Lt dėl drėgmės poveikio butui padarytą žalą. Paaiškino, kad siekdamas objektyvaus buto rinkos vertės sandorio sudarymo dieną nustatymo, ieškovas kreipėsi į atestuotą turto vertintoją dėl retrospektyvinio buto rinkos vertės nustatymo, buvo nustatyta, jog buto rinkos kaina sandorio sudarymo metu, neatsižvelgiant į vėliau paaiškėjusius paslėptus trūkumus, yra 58 792,86 EUR (203 000 Lt), todėl ieškovas teismo prašo sumažinti buto pirkimo – pardavimo sutarties kainą iki realios, t. y. iki 58 465,05 EUR, ir priteisti dėl pelėsio naikinimo turėtus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jam perkant butą kilo abejonių dėl buto trūkumų, ieškovas apžiūrėjo butą kelis kartus, pradedant 2013 metų žiema, preliminarioji sutartis buvo pasirašyta 2013 m. kovo mėnesį, o buto pirkimo – pardavimo sutartis pasirašyta tik 2013 m. balandžio mėnesį, todėl per tiek laiko, kiek užtruko buto pardavimo procesas, ieškovas turėjo galimybę įvertinti pastato stogo būklę, kreiptis į namo administratorių ir gauti reikiamus duomenis apie pastatą. Pažymėjo, kad stogas nėra buto priklausinys ar jo dalis, tai yra namo bendroji konstrukcija. Paaiškino, jog ieškovą ir atsakovus sieja ne rangos ir ne statinio priežiūros techniniai santykiai, o pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Nurodė, kad namas yra 1993 metų statybos, todėl ieškovas objektyviai negalėjo tikėtis, jog pirkdamas butą tokio senumo name nepatirs jokių išlaidų bendrųjų patalpų ir kitų bendrųjų įrenginių remontui, be to, namo administratorius turi užtikrinti nuolatinę namo priežiūrą ir stebėjimą. Dėl ieškovo teiginio apie stogo remontą pažymėjo, jog atsakovai butą įsigijo 2006 metais, atliko buto remontą, kuris buvo baigtas 2007 metais, o nuo remonto pabaigos iki buto pardavimo momento bute neatsirado jokių požymių, kad buto kokybė bloga. Dėl buto pirkimo – pardavimo kainos sumažinimo atsakovai pažymėjo, jog butą ieškovas pirko už rinkos vertę, be to, bute buvo virtuvės ir svetainės baldai, buitinė technika, kurių vertė yra apie 12 000 Lt, todėl ieškovai nepagrįstai siekia sumažinti buto kainą.

Trečiasis asmuo UAB „Naujoji pilaitė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad namas, esantis Papilėnų g. 10, Vilniuje, buvo pastatytas 1993 metais, nuo to laiko buvo vykdoma nuolatinė pastato priežiūra ir techninės pastato būklės stebėjimas, o pirmieji remontuotini stogo defektai užfiksuoti 2006-09-08 Statinio apžiūros akte. Paaiškino, jog 2006-10-11 akte nustatyta, kad dėl atsiradusių stogo dangos defektų vanduo patenka į namo 15 butą, t. y. ieškovui priklausantį butą, ir dėl to būtina atlikti stogo remonto darbus. Nurodė, kad tais pačiais metais buvo atlikti pavieniai smulkūs stogo dangos remonto darbai ties 15 butu, 2007-10-15 akte įtvirtinta, kad pastebėti stogo dangos defektai, būklė blogėja ir rekomenduojamas kapitalinis remontas, iki pat 2013 metų apžiūros aktuose nustatyta analogiška stogo dangos būklė. Paaiškino, kad 2010 m. nuo birželio iki rugsėjo mėnesio buvo renkami Papilėnų g. 10 namo savininkų parašai dėl naujos hidroizoliacinės dangos dengimo darbų atlikimo, bet iš 15 butų sutiko tik 4 butų savininkai, tad nesurinkus daugumos savininkų pritarimo ir parašų stogo remonto darbai nebuvo vykdomi. Nurodė, jog 2014-01-20 akte užfiksuota, kad Papilėnų g. 10 bute Nr. 15 kambario temperatūra siekia 18,5 laipsnių šilumos, lauko temperatūra 13 laipsnių šalčio, drėgmė apie 50 proc., 2014-03-06 akte užfiksuota, kad tam pačiam bute kambarių temperatūra siekia 19 laipsnių šilumos, lauko temperatūra 2 laipsnius šilumos. Pažymėjo, kad beveik visuose kambariuose matomos pelėsio žymės, miegamojo kambaryje ant lubų susidariusios pūslės. Nurodė, jog 2014-04-23 UAB „Naujoji Pilaitė“ gavo 2014-04-08 absoliučios daugumos Papilėnų g. 10 namo butų savininkų pasirašytą įpareigojimą dėl naujos stogo dangos įrengimo ir minėti darbai buvo atlikti. Pažymėjo, kad 2014-10-22 statinio apžiūros metu stogo dangos defektų nepastebėta. Nurodė, kad 2014-07-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Papilėnų g. 10 namas buvo išbrauktas iš UAB „Naujoji Pilaitė“ administruojamų pastatų sąrašo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė ir išvados

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinys atmestas, motyvuojant tuo, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovai jam turi grąžinti dalį sutarties kainos, kadangi buto vertė yra daug mažesnė, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja sutarties laisvės bei sąžiningumo principams. Ieškovas neįrodė fakto, kad Sutarties kainą vienašališkai nustatė atsakovai, taip pat neįrodė teiginių, jog atsakovai nuslėpė faktus apie buto kokybę. Teismas iš byloje esančios 2014-12-30 buto rinkos vertės nustatymo ataskaitos padarė išvadą, kad 2013-04-29 buto rinkos vertė buvo 58 792,86 EUR (203 000 Lt). Buto pirkimo – pardavimo sutartyje buto vidutinė rinkos vertė nurodyta 198 000 Lt, o butas buvo pirktas už 218 000 Lt, todėl skirtumas tarp vidutinės buto rinkos vertės kainos ir kainos, kuri buvo mokėta už butą, nėra neprotingai didelis. Nurodė, kad ieškovas butą pirko su baldais, virtuvės ir santechnikos įranga, kadangi butas buvo pilnai įrengtas, jis kainavo brangiau. Remiantis byloje esančiomis nuotraukomis, kurios fotografuotos 2013 m. rudenį – 2014 m. pavasarį, matyti, kad bute tikrai buvo drėgmė, sienos buvo sudrėkusios. Iš nuotraukų akivaizdžiai matosi ir namo stogo susidėvėjimas, tačiau tai neįrodo fakto, jog bute dar iki ieškovui jį perkant kaupdavosi drėgmė ir buvo pelėsis. Aplinkybės, kad pardavimo metu nebuvo jokių drėgmės ar pelėsio požymių, neneigia ir pats ieškovas. Iš byloje pateiktų UAB „Naujoji pilaitė“ statinio apžiūros aktų laikotarpiu nuo 2007-04-30 iki 2013-10-31 matyti, kad 2007 metais buvo nustatyti smulkūs stogo dangos defektai ir stogo būklė nuolat blogėjo, tačiau tai neįrodo aplinkybės, kad atsakovams gyvenant bute, jame buvo drėgmė ir kaupėsi pelėsis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, būdamas protingas pirkėjas ir pirkdamas butą senos statybos name, kuris pastatytas 1993 metais, paskutiniame namo aukšte, turėjo įvertinti stogo būklę ir turėjo įvertinti galimybę, kad stogo danga gali būti nusidėvėjusi ir tai gali sukelti papildomų problemų bute. Be to, ieškovas jau po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti stogo dangos kokybę ir priežastis, kodėl bute kaupiasi drėgmė, inicijavo mikrobiologinius tyrimus, tačiau nuo tada, kada susidomėjo buto pirkimu, t. y. pagal skelbimo datą nuo 2013-03-01, iki 2013-04-29 Buto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos ieškovas nesidomėjo niekuo, nors galėjo susisiekti su trečiuoju asmeniu – namą administruojančia įmone, ir pasidomėti namo būkle. Taigi, ieškovas turėjo visas galimybes pasidomėti statinio būkle iki buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau jokių veiksmų tuo klausimu nesiėmė. Taip pat svarbu pažymėti, kad namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl jo nusidėvėjimas negali būti laikytinas kaip paslėptas buto trūkumas, namo stogas nėra buto priklausinys, priešingai, tai yra bendrojo naudojimo objektas ir priklauso visiems namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 str. 1 d.). Tokio objekto remonto darbai taip pat atliekami tik visų namo gyventojų bendru sutikimu ir atsakovai neatsako už tai, kad stogo dangos nusidėvėjimas buvo būtent virš ginčo buto.

Šalies argumentai

Ieškovas tik praėjus beveik dvejiems metams po Sutarties sudarymo ir tinkamo jos įvykdymo kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl Sutarties kainos sumažinimo ir 4 672,11 EUR grąžinimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas ieškiniu prašė ne tik sumažinti buto pirkimo – pardavimo kainą dėl atsiradusių buto trūkumų, bet ir atlyginti išlaidas, atsiradusias dėl buto trūkumų šalinimo, vadovaudamasis CK 6.399 straipsniu ir 6.334 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais. CK 6.334 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės (1 p.); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (2 p.); kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (3 p.); grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (3 p.). Taigi, įstatymas šiuo atveju numato ieškovui keturias alternatyvias galimybes ginti savo pažeistas teises, tačiau minėtas CK straipsnis nesuteikia ieškovui galimybės reikalauti atlyginti ir dėl daikto trūkumų šalinimo patirtas išlaidas, ir sumažinti buto pirkimo – pardavimo kainą dėl atsiradusių nuostolių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-265/2011), kadangi taip ieškovui būtų leista nepagrįstai praturtėti ir jo patirta žala būtų atlyginta dvigubai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti, prašo priimti naujus įrodymus – atsakovų buto perdavimo metu paliktų buto remonto priemonių fotonuotraukas.

Nurodė, kad :

teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, teismų praktika patvirtina, kad vertinant buto, kaip daikto kokybę, buto perdangos ir stogas bei išorinės sienos nelaikomos išimtinai bendrojo naudojimo objektais, už kurių kokybę pardavėjas nėra atsakingas, t.y. laikoma, kad šių perdangų kokybė yra ir su ja besiribojančių patalpų kokybės dalimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-339/2012) ;teismas nepasisakė apie priežastis, sąlygojusias buto trūkumų atsiradimą, teismas nevertino argumentų dėl šios aplinkybės, netaikė CK 6.333 straipsnio 1 dalies;teigdamas, kad pirkėjas gali pasirinkti tik vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų, teismas nurodė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį Nr. 2A-265/2011, tačiau ieškovas tokios nutarties nerado;neprieštarautų, jei teismas skirtų byloje retrospektyvinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, nurodo, kad teismo sprendimo išvados yra pagristos, padarytos tinkamai vertinus įrodymus byloje. Nurodė, kad teismas taikė byloje ieškinio senatį, nors atsakovai jos taikyti neprašė. Nurodė, kad pelėsio ir drėgmės atsiradimo priežastys ieškovui tapo aiškios 2014-01-20 d. Ieškovas neįrodė teiginių, kad atsakovai nuslėpė faktus apie buto kokybę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

Ieškovas reikalavimus reiškė CK 6.333 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydamas, kad buto nekokybiškumas - drėgmė bute ir pelėsis atsirado dėl blogos namo stogo ir tarpblokinių siūlių būklės ir šios priežastys egzistavo iki buto perdavimo pirkėjams. Teismo išvados, kad byloje nebuvo įrodyta, jog bute dar iki ieškovui jį perkant kaupdavosi drėgmė ir buvo pelėsis, padarytos netinkamai įvertintus byloje esančius įrodymus, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl buto kainos sumažinimo, pirkėjui nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, keistina, tenkinant šioje dalyje ieškovo reikalavimus.

2013-04-29 sudarytos buto pirkimo pardavimo sutarties 6.5 punktu atsakovai garantavo, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketina naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas, nebūtų daikto pirkęs, ar nebūtų už jį tiek mokėjęs. Remiantis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, pardavėjui garantavus už daiktų kokybę, kaip ir buvo šiuo atveju, jis atsakovo už daiktų kokybę, jei neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui. Taigi, pareiga įrodyti, kad pirkėjo nurodyti trūkumai, kurių buvimas nebuvo neigiamas ir atsakovų, tenka pardavėjui, o ne pirkėjas turi įrodyti, kad trūkumai buvo iki jam perduodant daiktą. Nežiūrint to, ieškovas teikė įrodymus, jog daikto trūkumai, t.y. pelėsis ir drėgmė bute buvo iki jam įsigyjant butą, teismas juos vertino netinkamai, tuo pažeidė CPK 186 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl yra pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 1 dalyje teismo sprendimui pakeisti.

Byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovui buvo parduotas nekokybiškas butas, o šių trūkumų priežastys atsirado iki daikto pardavimo. Pastarąją aplinkybę ieškovas įrodinėjo namo administratoriaus paaiškinimais dėl stogo ir sienų siūlių būklės. Namo administratorius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pirmieji remontuotini stogo defektai užfiksuoti 2006-09-08 Statinio apžiūros akte. Paaiškino, jog 2006-10-11 akte nustatyta, kad dėl atsiradusių stogo dangos defektų vanduo patenka į namo 15 butą, t. y. ieškovui priklausantį butą, ir dėl to būtina atlikti stogo remonto darbus. Nurodė, kad tais pačiais metais buvo atlikti pavieniai smulkūs stogo dangos remonto darbai ties 15 butu, 2007-10-15 akte įtvirtinta, kad pastebėti stogo dangos defektai, būklė blogėja ir rekomenduojamas kapitalinis remontas, iki pat 2013 metų apžiūros aktuose nustatyta analogiška stogo dangos būklė. Paaiškino, kad 2010 m. nuo birželio iki rugsėjo mėnesio buvo renkami (duomenys neskelbtini) namo savininkų parašai dėl naujos hidroizoliacinės dangos dengimo darbų atlikimo, bet iš 15 butų sutiko tik 4 butų savininkai, tad nesurinkus daugumos savininkų pritarimo ir parašų stogo remonto darbai nebuvo vykdomi. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovams naudojantis butu nuo jo įsigijimo 1997-02-13 iki jo pardavimo ieškovui, jam turėjo būti žinoma, kad dėl namo bendrojo naudojimo objektų netinkamos būklės yra trūkumai jo bute, t.y. dėl patenkančios drėgmės per stogą ir siūles, bute yra pelėsis ir drėgmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad buto trūkumų buvimas iki buto pardavimo nebuvo įrodytas, nepagrįstos.

Byloje turėjo būti padaryta išvada, ar pirkėjo įsigytas daiktas – butas atitiko kokybės reikalavimus. Ieškovas neatitikimą kokybei įrodinėjo pateiktomis fotonuotraukų kopijomis ( elektroninės bylos kopijos t. I, b. l. 61-92), 2014-07-16 antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ( bylos l. 136, t. I), UAB „Naujoji pilaitė“ 2014-01-20 aktu ( b.l.95, t. I), Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014-03-10 Šiluminės aplinkos matavimo protokolų Nr. F-M-127 kopijomis ( elektroninės bylos kopijos t. I, b. l. 100-101). Šiuose protokoluose nurodyta, kad buvo tiriama ieškovo A. Ū. užsakymu buto, esančio Papilėnų g. 10-15, Vilniuje, patalpų oras ir paviršiai. Tyrimas pradėtas 2014-03-07, paėmus plovinį nuo sienos pietiniame kambaryje, išaugo pelėsiniai grybai, o patalpų ore, paėmus mėginius pietiniame kambaryje, pelėsinių grybų skaičius viršijo 50, mažajame kambaryje - buvo 4 plius minus 4. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą byloje, kad buto kokybė neatitiko parduodamam butui keliamų reikalavimų.

CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-684/2015).

Ieškinio pagrindu buvo nurodyta tai, kad pardavėjo tarpininkas reklaminiame skelbime nurodė, jog buto įrengimui ar remontui nereikės skirti jokių papildomų lėšų, šis būstas tinka žmonėms, nenorintiems susidurti su remonto darbais, bet norintiems gyventi kokybiškai įrengtame bute. Skelbime nurodyta, kad bute atliktas kapitalinis remontas, eilutėje „ objekto būklė“ nurodyta - suremontuotas. Tai leidžia daryti išvadą, jog skelbime nurodytos konkrečios buto savybės, t.y. tai, kad būto remontui nereikės skirti jokių papildomų lėšų, įpareigojo atsakovus perduoti tokio stovio butą, kurio nereikėtų remontuoti, t.y. neatlikti jame tam tikrą laiką jokio einamojo remonto. Ieškovas pateikė įrodymus, kad butą turėjo remontuoti dėl to, kad drėgmė ir pelėsis pažeidė vidaus apdailą, šių remonto darbų išlaidos pagal pateiktą UAB „Finance Property“ remonto darbų sąmatą sudaro 2056,59 Eur. Ieškovas pateikė įrodymus, kad įsigijo oro sausintuvą 263,26 Eur vertės, siekdamas užkristi kelią pelėsio plitimui ir didesnės žalos butui atsiradimui, stogo dangos ir tarpblokinių siūlių trūkumai buvo šalinami, už šių darbų atlikimą ieškovas sumokėjo namo administratoriui viso 327, 81 Eur. Ieškovas nurodė, kad turėjo arba turės 2319, 85 Eur ( 2056,59 +263,26 ) nuostolių, prašė juos priteisti, bei prašė sumažinti buto pardavimo kainą suma, kurią sumokėjo stogo ir sienų siūlių remontui, t.y. 327,81Eur, dėl to, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, kolegija daro išvadą, kad ši bendra suma – 2647,66 Eur yra ieškovo nuostoliai dėl buto su trūkumais įsigijimo, ieškovas turi teisę į jų atlyginimą CK 6.334 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Tačiau sumažinti buto įsigijimo kainą iki buto rinkos kainos, buvusios buto įsigijimo metu, kurią nurodė ieškovas ( 203000 Lt) nėra pagrindo, nes nustatant kainą, turi būti vertinama tai, kad butas buvo parduotas su baldais, suremontuotas. Byloje yra duomenys, kad buto rinkos kaina buvo nustatyta 210 000 Lt, ir šio įrodymo nėra pagrindo atmesti. Dėl to buto kaina mažintina 8000 Lt ( nuo 218000 Lt iki 210 000 Lt) t.y. 2316,96 Eur CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bendra priteistina suma iš atsakovų solidariai ieškovui - 4964,62 Eur suma įvardinama nuostoliais, nes buto kainos permokėjimas, nežinant apie jo trūkumus, yra pirkėjo nuotoliais. Tenkinamas ieškovo prašymas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo ieškinio pateikimo dienos CK 6.210 straipsnio pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-265/2011, nurodyta, kad CK 6.334 straipsnis reglamentuoja netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, kad vadovaujantis minėto straipsnio norma, tuomet, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių galimybių savo pažeistai teisei apginti. Nurodyta, kad jis turi teisę reikalauti iš pardavėjo: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (ši teisių gynimo teisinė priemonė galima kilnojamojo daikto pardavimo atveju); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Tai, kad nurodyta apie pirkėjo teisę pasirinkti vieną iš kelių galimybių, nereiškia, kad jam draudžiama pasirinkti kelis teisių gynimo būdus. Tai, kad nurodytoje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas, ar turi teisę pirkėjas pasirinkti ir nuostolių atlyginimą ir kainos sumažinimą, reiškia, kad byla nėra analogiška su nagrinėjama byla, todėl nutartyje esantys išaiškinimai šioje byloje netaikytini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkintų reikalavimų dalyje mokėtinas 112 Eur žyminis mokestis, todėl jis priteisiamas iš atsakovų solidariai už ieškinį ir už apeliacinį skundą, viso 224 Eur. Ieškovo turėtos išlaidos įrodymams surinkti sudaro 123,20 Eur ( b.l.154, t. I) , jos priteistinos iš atsakovų, taip pat dalinai priteistinos - 500 Eur sumoje atstovavimo išlaidos, nes ieškinio ir skundo reikalavimai tenkinami dalinai. Teismo sprendimo dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovams, naikintina.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprndimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti A. Ū. ( a/k (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų solidariai G. K. ( a/k (duomenys neskelbtini)) ir J. K. ( a/k (duomenys neskelbtini)) 4964,62 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-01-14 iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti ieškovui A. Ū. iš atsakovų G. K. ir J. K. solidariai 847,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėZita Smirnovienė