Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-265/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-06-06
Bylos Nr.: 2A-265/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas: S. V. T., D. T.
Atsakovas: R. Ž., A. Ž.

Kategorijos

24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
45.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-265/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.4; 42.8, 45.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. V. T. ir D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1792-104/2010 pagal ieškovų S. V. T. ir D. T. ieškinį atsakovams R. Ž. ir A. Ž. dėl gyvenamojo namo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Algirsta“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai S. V. T. ir D. T. patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. Ž. ir A. Ž. 124 355,61 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. sausio 14 d. įsigijo iš atsakovų žemės sklypo dalį ir jame esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai užbaigė namo įrengimo darbus ir sutartyje garantavo, kad jokių daikto trūkumų nėra. 2004 m. rugpjūčio mėnesį ieškovai pastebėjo, kad nuo namo stogo nenuteka vanduo ir kaupiasi atskirose stogo dalyse, kad stogo danga yra pralaidi vandeniui. Ieškovai kreipėsi į atsakovus bei rangovą A. K. firmą „Algirsta“ su reikalavimu pašalinti defektus. A. K. firma „Algirsta“ tenkinti pretenziją atsisakė, motyvuodama tuo, kad firma yra nutraukusi visus įsipareigojimus dėl statybų objekte (duomenys neskelbtini). Nesulaukę atsakymo iš atsakovų, ieškovai kreipėsi į statybos darbų įmonę UAB „Vilniaus stogai“, kuri atliko stogo remonto darbus. Ieškovai 2007 m. rugpjūčio 13 d. per Vilniaus miesto 32 notarų biurą išsiuntė atsakovams bei trečiajam asmeniui UAB „Algirsta“ pretenzijas dėl nuostolių, susijusių su gyvenamojo namo defektų šalinimu, t.y. 124 355,61 Lt išlaidų, atlyginimo. Atsakovai su ieškovų pretenzija nesutiko ir pasiūlė kreiptis į statybos darbų rangovą UAB „Algirsta“, kuris, pasak atsakovų, tiesiogiai prisiėmė atsakomybę už namo statybos darbų kokybę. UAB „Algirsta“ tenkinti ieškovų reikalavimus taip pat atsisakė.

Atsakovai R. Ž. ir A. Ž. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovų reikalavimams taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovų S. V. T. ir D. T. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų atsakovams 700 Lt atstovavimo išlaidų, 51,65 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad iš atsakovų procesinių dokumentų turinio ir jų atstovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovai iš esmės neginčijo fakto, kad dėl A. K. firmos „Algirsta“ netinkamai ir nekokybiškai atliktų namo stogo konstrukcijų montavimo ir stogo dengimo darbų ieškovai patyrė 124 355,61 Lt nuostolių, susijusių su namo stogo defektų šalinimu. Atsakovų nuomone, ieškovai nuostolių atlyginimo turi reikalauti iš rangovo UAB „Algirsta“, kuri tiesiogiai prisiėmė atsakomybę už netinkamos kokybės darbus. Atsakovų teigimu, ieškovai praleido šiam ginčui įstatymo nustatytą 6 mėnesių ieškininės senaties terminą, todėl atsakovai pareiškė reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teismo įsitikinimu, atsakovų teiginys dėl šiam ginčui praleisto senaties termino yra pagrįstas, todėl atsakovų reikalavimu teismas taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė. Ieškovai nepateikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Šalių ginčas kilo iš namo pirkimo-pardavimo sutarties ir reiškiamas atsakovams, kaip pardavėjams, dėl nuostolių, susijusių su parduoto daikto (namo) trūkumais. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinys pareikštas 2009 m. vasario 19 d. Kaip nurodė patys ieškovai ieškinio pareiškime, apie parduoto namo trūkumą jie sužinojo 2004 m. rugpjūčio 19 d., kai pastebėjo, kad nuo namo stogo nenuteka vanduo ir kaupiasi atskirose stogo dalyse bei kad stogo danga yra pralaidi vandeniui ir užsakė techninę ekspertizę. Teismo įsitikinimu, ieškovai apie savo teisės pažeidimą sužinojo jau 2004 m. rugpjūčio mėnesį, todėl atsakovams, kaip pardavėjams, ieškinį turėjo pateikti per 6 mėnesius ir iš atsakovų pareikalauti atlikti CK 6.334 straipsnyje numatytus veiksmus. Tačiau ieškovai tik 2006 m. gegužės 12 d. kreipėsi į atsakovus ir jų rangovą su pretenzija. Nors atsakovai visiškai nereagavo į ieškovų pretenziją, ieškovai 6 mėnesių terminu ieškinio nepareiškė, o savo lėšomis pašalino trūkumus. Ieškovai už stogo remontą atsiskaitė 2006 m. rugpjūčio 18 d., o 2007 m. spalio 19 d. raštu nustatė atsakovams 15 dienų terminą atlyginti nuostolius. Atsakovai 2008 m. vasario 8 d. nusiuntė ieškovams pranešimą, kuriame teigė, kad statybos darbų rangovas UAB „Algirsta“ tiesiogiai prisiėmė atsakomybę už netinkamos kokybės darbus ir kreiptis dėl nuostolių atlyginimo reikia būtent į jį. Ieškovams buvo visiškai aišku, kad atsakovai gera valia nuostolių neatlygins, tačiau ieškinio per 6 mėnesius jie nepateikė. Jeigu ir sutikti su ieškovų teiginiu, kad apie patirtus nuostolius ieškovai sužinojo po to, kai UAB „Vilniaus stogai“ 2006 m. rugpjūčio 18 d. ir 2006 m. spalio 31 d. pateikė atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, tai 6 mėnesių terminas ieškovų taip pat praleistas. Teismas nesutiko su ieškovų atstovės teiginiais, kad nuostoliams atlyginti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, nes ieškinys yra dėl parduoto daikto trūkumų. Iš sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog pirkėjai, esant reikalui, turi teisę tiesiogiai kreiptis į namo rangovus (5.6 p.), pirkėjams pardavėjai perdavė rangovų garantinius raštus. Stogo trūkumams paaiškėjus garantinio laikotarpio metu, ieškovai turėjo galimybę sutarties ir CK 6.338 straipsnio pagrindu pareikšti ieškinį dėl darbų trūkumo atsakovų rangovui UAB „Algirsta“ (buvusiai A. K. firmai „Algirsta“) per CK 6.667 straipsnio nustatytą terminą. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, jį skaičiuojant nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškovai pateikė pretenziją rangovui 2006 m. gegužės 12 d. ir jau gegužės 18 d. iš rangovo gavo neigiamą atsakymą. Taigi iki 2007 m. gegužės 12 d. ieškovai įstatymo nustatyta tvarka turėjo teisę reikšti ieškinį rangovui. Kad savo teise ieškovai laiku nepasinaudojo, atsakovų kaltės nėra. Ieškovų argumentai dėl atsakovų sutartinių prievolių ir Statybos įstatymo nuostatų taip pat negali būti pagrindu tenkinti ieškinį, nes atsakovų sutartinių prievolių įvykdymui įstatymas nustato anksčiau minėtus terminus, o sutarties 12 punktu šalys susitarė, kad įstatymai taikomi visiems ginčams dėl sutarties. Ieškovo nurodytos Statybos įstatymo nuostatos reguliuoja statinio garantinius terminus, o ne ieškinio senatį. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovams praleistą terminą, nes tam jokių svarbių priežasčių byloje nenustatyta.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai S. V. T. ir D. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2004 m. sausio 14 d. Privataus žemės sklypo ir nebaigto statyti pastato pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai iš atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypo dalį ir ten esantį nebaigtą statyti pastatą - gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Po sutarties pasirašymo, iki namo perdavimo pardavėjai užbaigė namo įrengimo (apdailos) darbus ir sutartimi pirkėjams garantavo, kad namo statybos darbai buvo, yra ir bus atlikti statybos darbus reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 5.4 punktu pirkėjai ir pardavėjai susitarė, kad jeigu turto nuosavybės perėjimo pirkėjams dieną arba po jos kuris nors pardavėjų garantuotas teiginys iš išdėstytų Sutarties 4 ir/ar kituose straipsniuose pasirodo buvęs ir/ar esąs neteisingas, nepilnas, neatitinkantis tikrovės, melagingas arba pardavėjai nevykdo savo įsipareigojimų pagal šią sutartį, ar pardavėjai kitaip pažeidžia šią sutartį, pirkėjai turi teisę, pranešdami pardavėjams, reikalauti sumažinti turto pirkimo iš pardavėjų kainą patirtų tiesioginių nuostolių (išlaidų) suma arba pareikalauti iš pardavėjų atlyginti minėtas išlaidas (nuostolius), arba, nesikreipdami į teismą, vienašališkai nutraukti šią sutartį ir gauti iš pardavėjų visų patirtų nuostolių atlyginimą. Nurodytu atveju nei sutartimi, nei įstatymu pardavėjų (atsakovų) atsakomybė nebuvo apribota.Kadangi ieškovai iš atsakovų įsigijo naujos statybos namą, jam turi būti taikomi Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi nustatyti garantiniai terminai, kurie negali būti trumpesni (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) - 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, - 20 metų. Tiek sutarties 3.3. punktas, tiek teismui pateiktas VAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. balandžio 21 d. patvirtintas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1109 patvirtina, kad namo statytoju bei rangovu buvo atsakovas R. Ž.. Statybos įstatymo 15 straipsnio 7 dalis numato, kad jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi įstatymo nustatytas rangovo pareigas ir teises. Ieškovų teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad statybos darbai atlikti ir statinys sukurtas statytojo (atsakovo) rizika, todėl tik atsakovai yra pagal įstatymą atsakingi prieš ieškovus už namo defektų šalinimą garantiniu laikotarpiu.2004 m. sausio 14 d. Privataus žemės sklypo ir nebaigto statyti pastato pirkimo-pardavimo sutartis turi ne tik pirkimo-pardavimo, bet ir rangos sutarties elementų. Atsakovai sutartimi patvirtino, kad jie yra namo rangovai, todėl tarp ieškovų ir atsakovų sutarties pagrindu atsiradusiems teisiniams santykiams taikytinos ne tik pirkimo pardavimo, bet ir rangos santykius reguliuojančios įstatymų nuostatos. Pagal 2002 m. gegužės 14 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 33 punkto nuostatą garantiniu statinio eksploatavimo laiku atsiradus statybos defektų, rangovas (šiuo atveju atsakovas) privalo šiuos defektus pašalinti savo lėšomis, suderintu laiku. Jei rangovas atsisako juos šalinti arba nepašalina nustatytu laiku, naudotojas juos pašalina ūkio būdu arba kito rangovo jėgomis, o faktiškas išlaidas (netesybas) išieško iš statinį stačiusio rangovo įstatymais nustatyta tvarka. Namui taikoma Statybos įstatymo nustatyta garantija, kuri atsižvelgiant į tai, kad namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2004 m. balandžio 4 d., atitinkamai galioja: iki 2009 m. balandžio 04 d., paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) - iki 2014 m. balandžio 04 d., o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų - iki 2024 m. balandžio 24 d.Ieškovai kreipėsi į atsakovus dėl trūkumų pašalinimo. Atsakovai trūkumų neneigė, tačiau ir nesiėmė veiksmų, užtikrinančių trūkumų pašalinimą . Ieškovai buvo priversti pasinaudoti kita jiems įstatymo numatyta teise - patiems ištaisyti namo defektus ir reikalauti, kad atsakovai atlygintų jiems ištaisyti patirtas išlaidas (nuostolius). Ieškovai (pirkėjai) pasinaudojo savo teise pasirinkti vieną iš kelių įstatymo numatomų galimybių savo teisei apginti bei pareiškė ieškinį, prašydami teismo priteisti iš atsakovų namo defektų šalinimui patirtas išlaidas (nuostolius), o ne pašalinti namo defektus. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo įstatymas numato 3 metų senaties terminą. Namo stogo defektų šalinimas buvo baigtas ir išlaidas jiems šalinti (nuostolius) ieškovai patyrė 2006 m. rugpjūčio 18 d. ir 2006 m. spalio 31d. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to padarė teisiškai nepagrįstas išvadas dėl ieškinio senaties taikymo.Teismas nurodė, kad ieškovams, kaip pirkėjams, kartu su daiktu perėjo ir visos su daiktu susijusios pardavėjų teisės (sutarties 5.6 p.). Šiuo punktu atsakovai buvo įsipareigoję pateikti ieškovams visus su namu susijusius garantinius raštus bei garantavo, kad ieškovai turės teisę kreiptis tiesiogiai į rangovus, kurie yra įsipareigoję garantiniu laikotarpiu šalinti namo defektus. Teismas nenustatė, ar ieškovams buvo pateiktas bet koks A. K. firmos „Algirsta“ su namo pastatymu susijęs garantinis raštas. Suteiktų garantijų atsakovai nevykdė, neužtikrino, kad jų samdyti namo statybos darbams subrangovai pašalintų namo trūkumus, todėl privalėjo patys užtikrinti defektų šalinimą. Kadangi ieškovų ir A. K. firmos „Algirsta” nesiejo tarpusavio teisiniai santykiai, ieškovai neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu A. K. firmai „Algirsta” dėl namo defektų pašalinimo garantiniu laikotarpiu. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl to padarė teisiškai nepagrįstas išvadas dėl ieškovų teisės pareikšti ieškinį A. K. firmai „Algirsta”.

Atsiliepimas

Atsakovai R. Ž. ir A. Ž. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Ieškovai patys pripažino, jog namo statybos rangovas yra trečiasis asmuo, o ne atsakovai. Ieškovai kreipdamiesi į teismą be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pirkėjo ir pardavėjo santykių, susijusių su parduoto daikto kokybe

Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.

Byloje nustatyta, kad parduoto namo kokybės garantais tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal 2004 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas yra pardavėjai R. Ž. ir A. Ž. (byloje - atsakovai), todėl jų pareigos ir atsakomybė atsiranda pirmiau nurodytų teisinių nuostatų pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalis siejant pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka atsakovams, kaip pardavėjams, o ne kitiems asmenims. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės gali būti viena iš pardavėjo atsakomybę pašalinančių aplinkybių, tačiau ją turi įrodyti pardavėjas. Trečiaisiais asmenimis yra laikomi asmenys, už kuriuos nei pirkėjas, nei pardavėjas neatsako. Jeigu pardavėjas parduoda pirkėjui daiktą, kurį pardavėjo užsakymu pagamino asmuo pagal sutartį su pardavėju, tai toks daikto gamintojas yra asmuo, kuris susijęs su pardavėju ir pagal CK 6.334 straipsnio 3 dalį nelaikomas trečiuoju asmeniu. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad namo, kurį 2002 m. rugpjūčio 12 d. rangos sutarties su užsakovu R. Ž. pagrindu statė A. K. firma „Algirsta“ (b. l. 193-194), stogo trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Namo pardavėjai neįrodinėjo, kad pirkėjai pažeidė šio nekilnojamojo daikto naudojimo (eksploatavimo) taisykles. Sprendžiant pagal nurodytą rangos sutartį bei šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, namas buvo pastatytas, įskaitant stogo konstrukcijų sumontavimo bei stogo dengimo darbus, pagal namo pardavėjo susitarimą su kitu asmeniu (asmenimis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pardavėjai užsakė pastatyti namą pardavimui, pardavė jį pirkėjams ir kaip pardavėjai pagal įstatymą bei sutartį suteikė kokybės garantiją, todėl jie ir yra atsakingi pirkėjui (pirkėjams) už parduoto daikto kokybės trūkumus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad namo kokybės garantiniu laikotarpiu paaiškėjus stogo trūkumams, ieškovai esą turėjo galimybę pirkimo-pardavimo sutarties bei CK 6.338 straipsnio pagrindu reikšti ieškinį dėl darbų trūkumų namo statybos rangovui UAB „Algirsta“ (buv. A. K. firma „Algirsta“).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.334 straipsnis reglamentuoja netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Vadovaujantis minėto straipsnio norma, tuomet, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių galimybių savo pažeistai teisei apginti. Jis turi teisę reikalauti iš pardavėjo: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (ši teisių gynimo teisinė priemonė galima kilnojamojo daikto pardavimo atveju); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę pasirinkti įstatymo sąlygas ir jo interesus atitinkantį pažeistos teisės gynimo būdą. Taigi, įstatymas numato alternatyvias pirkėjo teisių gynimo priemones, kurias jis gali pasirinkti, kai nustatomi jam parduoto daikto kokybės trūkumai.

Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Tuo būdu ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239). Įstatymai nustato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – įvairios trukmės sutrumpintus terminus. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešerių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Jis turėtų būti pradedamas skaičiuoti atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnį pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimą dėl daikto trūkumų, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita.

CK 6.338 straipsnio 3 dalies normos pagrindu, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Kokybės garantijos terminai turi svarbią reikšmę pirkimo-pardavimo santykiuose. Garantijos terminas – tai laiko tarpas, per kurį daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kai įstatyme ir/arba sutartyje (CK 6.335 straipsnio 1 dalis) nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu šie nustatyti per garantijos terminą. Ieškovai (pirkėjai) 2004 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovų nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas – naujai pastatytas gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2004 m. balandžio 21 d. aktu (b. l. 165). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 punkto sąlygas namo pardavėjai turėjo atlikti veiksmus, susijusius su namo pridavimu valstybinei priėmimo komisijai. Valstybinės priėmimo komisijos sudarytame namo pripažinimo tinkamu naudoti akte ieškovams parduoto namo statytoju ir rangovu nurodytas namo pardavėjas R. Ž.. Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gruodžio 30 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.) 36 straipsnio 1 dalį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Taigi, atsakovų parduotam ieškovams daiktui – statiniui yra įstatymu suteikta kokybės garantija ir jos galiojimo terminas. Pažymėtina, kad atsakovų parduotam ieškovams namui, kaip statybos objektui, 5 metų garantinis terminas buvo nustatytas ir užsakovo R. Ž. bei rangovo A. K. firmos „Algirsta“ 2002 m. rugpjūčio 12 d. rangos sutartyje (b. l. 193-194). Laikytina, kad namo pardavėjams, kurių vienas statinio pripažinimo naudoti akte buvo nurodytas ir kaip statytojas, pretenzijas dėl šio daikto trūkumų pirkėjai galėjo reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negalėjo būti trumpesnis kaip 5 metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (Statybos įstatymo 36 str. 1 d., CK 6.698 str. nuostatos). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog po to, kai ieškovai susipažino su 2004 m. rugpjūčio 19 d. namo stogo dangos įrengimo aktu ir sužinojo apie stogo dangos trūkumus, jie per artimiausius šešis mėnesius turėjo pateikti ieškinį ir iš atsakovų pareikalauti atlikti CK 6.334 straipsnyje numatytus veiksmus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui dėl daikto trūkumų pašalinimo nesąlygojama CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, pirkėjas turi teisę su reikalavimu dėl parduoto daikto trūkumų kreiptis į teismą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų.

Ieškinio senaties termino eigos pradžia yra teisės į ieškinį atsiradimo diena. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai yra bendrosios nuostatos. Sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas praleistas, turi būti nustatyta senaties termino eigos pradžia, taip pat tai, ar senaties termino eiga nebuvo nutraukta (CK 1.130 straipsnis). Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie rodo, kad jis pripažįsta prievolę. Jeigu pardavėjas neneigia daikto kokybės trūkumų, bando juos taisyti pats ar pasitelkdamas kitus asmenis (rangovus, darbus atlikusius kitus asmenis arba net ir visai pašalinius asmenis), tai gali būti vertinama kaip ieškinio senaties termino nutraukimas. Tai reiškia, kad po tokių pardavėjo veiksmų ieškinio senaties terminas neskaičiuojamas iki tol, kol trūkumai arba yra ištaisomi (pasibaigia prievolė taisyti trūkumus), arba pareiškėjas informuojamas - sužino ar turi sužinoti, kad jo nurodyti trūkumai netaisomi ar nebus taisomi, ir iš tikrųjų prievolė dėl trūkumų pašalinimo pardavėjo liks neįvykdyta. Nuo šio momento vėl prasideda ieškinio senaties termino eiga.

Byloje nustatyta, kad per įstatymu apibrėžtą namo kokybės garantijos terminą ieškovai tris kartus naudojosi teise reikšti pardavėjams pretenzijas dėl parduoto daikto trūkumų, kuriomis buvo pareikšti reikalavimai: ištaisyti namo stogo defektus (pirmoji 2006 m. gegužės 12 pretenzija – b. l. 39-40); atlyginti namo stogo konkrečių defektų šalinimo išlaidas (antroji 2007 m. rugpjūčio 13 d. pretenzija - b. l. 52-56), atlyginti namo stogo ir namo vidaus apdailos konkrečių defektų šalinimo išlaidas (trečioji 2007 m. spalio 19 d. pretenzija – b. l. 58-61). Atsakovai po trečiosios pretenzijos atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas jiems pareiškimo pranešė ieškovams, kad jie neketina tenkinti ieškovų reikalavimų, siūlydami juos reikšti namo statybos rangovui UAB „Algirsta“ (buv. A. K. firmai „Algirsta“) (b. l. 84). Tai rodo, kad nors atsakovai iš esmės neneigė ieškovų nurodytų aplinkybių dėl parduoto namo trūkumų, tačiau aiškiai patvirtino, kad jie nesiims veiksmų patys juos ištaisyti ar kitaip pašalinti ieškovų teisių pažeidimą. Tokios aplinkybės leidžia daryti teisinę išvadą, kad pirkėjų (ieškovų) ieškinio reikalavimų pardavėjams dėl konkrečių parduoto namo trūkumų senaties termino eiga nebuvo nutraukta ar sustabdyta. Jo eigos pradžia skaičiuotina nuo to momento, kada ieškovai, 2007 m. spalio 19 d. pretenzija pareikalavę atlyginti išlaidas, turėtas parduoto daikto trūkumams pašalinti, gavo iš atsakovų atsakymą, kad jie pirkėjų reikalavimų geruoju neketina vykdyti, nurodydami, jog prievoles turi vykdyti kitas asmuo. Jau minėta, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Ieškovų reikalavimai pardavėjams buvo pareikšti namo kokybės garantijos termino laikotarpiu ir yra tiesiogiai susiję su parduoto daikto trūkumais. Kadangi ieškovams pateikto atsakovų 2008 m. vasario 8 d. pranešimo (atsakymo į pretenziją) turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovai atsisakė atlyginti ieškovams daikto trūkumų šalinimo išlaidas, pasiūlydami tokius reikalavimus reikšti namo statybos rangovui (buv. A. K. firmai „Algirsta“), teisėjų kolegijos vertinimu, nuo šio pranešimo pateikimo ieškovams momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, daikto kokybės garantijos terminas šiuo atveju nepakeičia įstatyme nustatyto pažeistų ar ginčijamų teisių teisminės gynybos senaties termino. Pripažintina, kad reikšti reikalavimus pardavėjui, susijusius su parduoto daikto trūkumais, namo pirkėjai galėjo per visą garantinį daikto kokybės terminą, tačiau po to, kai paaiškėjo, jog pardavėjai atsisako geruoju tenkinti pirkėjų reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų, pastarieji su tokio pobūdžio reikalavimais turėjo teisę kreiptis į teismą per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2009 m. vasario 19 d., t. y. daugiau kaip dvigubai praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties taikymo teisingai pasisakė ir tuo aspektu, kad nėra pagrindo ieškovams atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes tokio atnaujinimo galimybei nenustatytos termino praleidimą lėmusios svarbios priežastys.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą (jo eiga prasidėjo 2008 m. vasario 8 d.), nors ir konstatuoja, kad šis teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią ( nepagrįstai siedamas jo pradžią su daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų nustatymo momentu). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalies). Atsakovai bylos nagrinėjimo eigoje prašė taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl ieškinys atmestinas šiuo įstatyme numatytu pagrindu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias CK nuostatas, nes turėjo vadovautis CK 1.125 straipsnio 8 dalies norma dėl trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, pripažintini nepagrįstais, nes ieškovų reikalavimai kildinami dėl pažeistų teisių, atsiradusių iš sutartinių teisinių santykių ir siejami su parduoto pagal sutartį daikto trūkumais, o tokių reikalavimui pateikimo teisme senaties terminui taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta teisės norma.

Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovų, kuriems yra palankus apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas, nes nepateikta bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis