Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėja D. Vercinskė Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-557/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39233-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.1.8.1.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nuTARTis Lietuvos respublikos vardu 2020 m. vasario 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir T. M. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-09-12 iki 2019-09-13, t. y. dvi paros, kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai, ir nustatyta, kad dvi paras bausmės T. M. yra atlikęs. T. M. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir 4 (ketveriems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota iš T. M. automobilio „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 612 Eur valstybės naudai. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. T. M. nuteistas už tai, kad jis 2019-09-12 apie 8.52 val. (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 promilės neblaivumas, tai yra vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo sušvelninti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu 56 parų arešto bausme. Sužinojęs, kad jo antra pusė laukiasi, kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas surengti teismo posėdį. Byla buvo išnagrinėta ir skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta griežtesnė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo, nors teismo posėdžio metu jis prašė sušvelninti bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis dirba, laukia šeimos pagausėjimo. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo visiškai be pagrindo kalbama apie jo teistumus, kuriuos turėjo iki 2011 metų ir kurie yra išnykę. Teismo posėdžio metu atrodė, kad teisėja ir prokuroras yra suasmeninę jo problemas ir uždavinėjo klausimus, kurie, T. M. teigimu, nėra susiję su byla. Dar neprasidėjus teismo procesui, prokuroras jo paklausė, ar supranta, kad greičiausiai bus sugriežtinta bausmė, o kai jis pasakė, kad žino apie galimą bausmės sugriežtinimą, prokuroras jam atsakė „palauk“. Tai girdėjo ir jo tėvas A. V. M.. Tai nuskambėjo kaip išankstinis susidorojimas ir žinojimas apie bylos baigtį ir bausmę. Tai, apelianto teigimu, rodo, kad prokuroras iš anksto žinojo nuosprendį. Atsižvelgdamas į visa tai, T. M. prašo paskirti jam lengvesnio pobūdžio bausmę. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 3. Apeliacinis skundas atmestinas. 4. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis T. M. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako. 5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013). 6. BK 281¹ straipsnio 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą T. M. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, artimą sankcijos vidurkiui – 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad T. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka. Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tik atlikęs bausmę už analogišką nusikalstamą veiką, o tai rodo, kad iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų jis nedaro ir nesiekia gyventi dorai, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, be to, jis turi priverstinai išieškomų skolų, paskyrus baudą, bus apsukintas jos išieškojimas, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant T. M. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. 7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam T. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų T. M. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam. 8. Pažymėtina, kad nuteistojo padaryta veika yra tyčinė, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus (nustatytas net 2,43 promilės neblaivumas, kuris yra artimas sunkiam girtumo laipsniui), T. M. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Inkriminuotą nusikaltimą T. M. padarė būdamas praeityje daug kartų teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą. Nors ankstesni (iki 2011 m.) T. M. teistumai, kaip teisingai nurodoma jo apeliaciniame skunde, yra išnykę, tačiau naują nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, jis padarė netrukus po arešto bausmės atlikimo už analogišką nusikalstamą veiką, taigi, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, T. M. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą. Šios bylos kontekste, remiantis kasacinio teismo praktika, pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017-05-31 nutartis Nr. 2K-7-85-303/2017). Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, T. M. padarė tik atlikęs bausmę už analogiško tyčinio nusikaltimo padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą, tačiau šios BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė recidyvistas – nepripažino T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nors konstatavęs nusikaltimų recidyvą tuo pačiu nuosprendžiu turėjo pripažinti T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau šią aplinkybę vertina kartu su kitomis bausmės individualizavimui svarbiomis aplinkybėmis. Anksčiau T. M. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti, T. M. netrukus po arešto bausmės atlikimo už analogiško nusikaltimo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) padarymą vėl padarė analogišką tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas šioje byloje. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. 9. Pažymėtina, kad automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, vairavimas esant neblaiviam, t. y. tyčinis nusikaltimas, už kurį nuteistas T. M., kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai (žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių) bei turtui, juolab, kai vairuotojas buvo beveik sunkaus girtumo būsenos (T. M. kraujyje nustatyta net 2,43 promilės etilo alkoholio). Vairuodamas tokio girtumo laipsnio, T. M. neabejotinai kėlė didelį pavojų tiek sau pačiam, tiek kitiems asmenims ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Kadangi šį nusikaltimą, būdamas beveik sunkaus girtumo būsenos, T. M. padarė ką tik atlikęs arešto bausmę už analogiško nusikaltimo padarymą, skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytas tyčinis savo pobūdžiu pavojingas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, T. M. nesistengia pakeisti, pasekmė. Be to, T. M. nusikalto, būdamas praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už smulkų svetimo turto pagrobimą (ne kartą – už alkoholinių gėrimų vagystę (b. l. 80–89)), tai rodo, kad jokių išvadų dėl alkoholio vartojimo jis nedaro. Aptartų duomenų kontekste nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi darbą, jo „antra pusė“ laukiasi (tai patvirtinančių duomenų T. M. teismui nepateikė), nesudaro pagrindo švelninti bausmę. 10. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam T. M. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog jam nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Eduardas Maškevičius Linas Pauliukėnas