Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedlina“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės UAB „Gedlina“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 2 d. nustatyta tvarka. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančios medžiagos, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių 2017 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 1. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti grindų betonavimo darbus (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose ir juos priduoti atsakovei.

Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas L. B. betonavimo darbus užbaigė 2017 m. gegužės mėn. pabaigoje ir perdavė atsakovės UAB „Gedlina“ darbuotojui L., su kuriuo ieškovas bendradarbiavo viso darbų atlikimo metu, pasirašytą atliktų darbų aktą ir išrašytą sąskaitą dėl 2 236 Eur vertės darbų, atliktų objekte (duomenys neskelbtini), apmokėjimo. Teigia, kad minėtų dokumentų atsakovas jų negrąžino. Atsakovė neginčija gavusi minėtus dokumentus.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Tarp šalių sudaryta rangos (subrangos) sutartis (CK XXXIII skyrius), šia sutartimi viena šalis – ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pats arba sutartyje numatyta tvarka pasitelkęs trečiuosius asmenis, atlikti statybos darbus ir juos priduoti generaliniam rangovui, o kita šalis – atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus (CK 6.687 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 6.662 straipsnio 1 dalyje, 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus atliktus darbus, darbų priėmimą įforminant aktu. Ieškovas nurodo, kad sutartyje nustatytais terminais atlikęs darbus, pateikė atsakovės darbuotojui, su kuriuo buvo bendraujama, darbų atlikimo metu pasirašytą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir sąskaitą. Užsakovas – UAB „Gedlina“, kaip numato 2017 m. gegužės 8 d. sudarytos sutarties 2.1. p., pareigos priimti baigtus darbus iš rangovo (subrangovo) baigtus statybos darbus, baigimo dieną pasirašyti pateiktą atliktų statybos - rangos darbų aktą arba pateikti motyvuotą atsisakymą, neįvykdė. Nustatyta, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovę apie darbų baigtį ir atliktų darbų aktą perdavė atsakovei pasirašyti, tačiau atsakovė akto nepasirašė ir nenurodė priežasčių, dėl kurių to nepadarė, akte nenurodė ieškovo atliktų darbų trūkumų ir akto ieškovui negrąžino, taip pat negrąžino sąskaitos. Byloje nenustatytos CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5 d., 6.694 str. 6 d. numatytos išimtys, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, atsakovė nenurodė ieškovui atsisakymo pasirašyti aktą priežasčių, todėl atsakovei tenka pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.

Atsakovė nurodė, kad sustabdė 2 236 Eur dydžio atlyginimo išmokėjimą ieškovui, kadangi ieškovas neįvykdė sutartyje numatytos pareigos perduoti atsakovei tinkamai atliktus darbus, jie nebuvo priimti, nes buvo nustatyta, jog darbų atlikimo metu buvo padaryti patalpose esančių langų ir durų defektai, kuriuos ieškovas buvo įpareigotas pašalinti. Teismas sprendžia, kad šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Kaip jau minėta, rangos sutarties 2.1 punktas nustatė atsakovei pareigą priimti iš ieškovo baigtus statybos darbus, baigimo dieną pasirašyti pateiktą atliktų statybos – rangos darbų aktą arba pateikti motyvuotą atsisakymą. Ieškovas vykdė pareigą perduoti atliktus darbus atsakovei, atsakovė nevykdė pareigos pagal įstatymo reikalavimus priimti šiuos darbus. Duomenų, kad atsakovė pateikė ieškovui motyvuotą atsisakymą priimti atliktus statybos – rangos rangus, nėra.

Atsakovė iš esmės savo teisę sustabdyti savo pareigą mokėti už atliktus darbus motyvuoja tuo, kad ieškovas turi įvykdyti prievolę – pašalinti padarytus langų ir durų defektus, todėl teismas pasisako dėl, atsakovės teigimu, atsiskaitymo sustabdymo tuo pagrindu, kad darbus ieškovas atliko nekokybiškai, defektų neištaisė, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius, viršijančius net ieškovo atliktų darbų kainą.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Atsakovė, teikdama teismui atsiliepimą, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jame išdėstytas aplinkybes, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nedavė. Tuo tarpu, ieškovas posėdžio metu duodamas paaiškinimus, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, reikalavimų pašalinti padarytus defektus, atsakovė nebuvo pateikusi, apie atsakovės atsiliepime nurodomus langų ir durų subraižymo defektus ieškovas sužinojo tik iš atsakovės atsiliepimo.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovui pranešė apie darbų trūkumus, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sudarytoje sutarties 2.1. punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakovė įsipareigoja priimti iš ieškovo baigtus statybos darbus, baigimo dieną pasirašyti pateiktą atliktų statybos – rangos darbų aktą arba pateikti motyvuotą atsisakymą. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, atsakovė minėtų veiksmų neatliko. Nustačiusi, kad rangos darbų priimti dėl tam tikrų priežasčių negali, atsakovė privalėjo pateikti motyvuotą atsisakymą, tačiau duomenų, kad jis buvo pateiktas ieškovui nėra.

Atsakovė pateikė įmonės „Rūdupis“ žalos paskaičiavimą bei nuotraukas. Iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės spręsti, jog tai yra nurodomose patalpose (duomenys neskelbtini), esančių langų ar durų nuotraukos. Atsakovei nepateikus defektų akto, nėra galimybės nustatyti, kada ir kokie defektai galimai buvo bei dėl kurios šalies kaltės šie defektai galimai atsirado. Darytina išvada, jog atsakovės pateikti minėti dokumentai neįrodo, kad būtent dėl ieškovo veiksmų buvo padaryta langams ir durims žala. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas nustatyta, kad užsakovas su darbus atliekančiu asmeniu už atliktus darbus atsiskaito per 28 dienas nuo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, o aktą įsipareigojo pagal 2.1. punktą pasirašyti baigtus statybos darbus, baigimo dieną arba pateikti motyvuotą atsisakymą. Pažymėtina, kad atsakovė minėtų veiksmų neatliko. Atsakovė nusprendė nemokėti ieškovui už atliktus darbus, nurodo, kad visas pastabas ir pretenzijas dėl padarytų defektų objekte išsakė ieškovui žodžiu, tačiau duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nėra. Be to, pažymėtina, kad mokėjimų sulaikymas yra laikino pobūdžio priemonė, garantuojanti sutarties šalies teisėtų priešpriešinių reikalavimų užtikrinimą, tuo tarpu atsakovė, nemokėdama ieškovui už atliktus darbus nuo 2017 m. gegužės mėn. pabaigos, kai buvo informuota apie darbų užbaigimą, dėl jokių nuostolių atlyginimo nesikreipė.

Atsakovė, neneigdama atliktų darbų priėmimo akte nurodytų darbų atlikimo, jokių realių priemonių vykdyti pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautuose aktuose nurodytų darbų kokybę, nesiėmė, nei darbų perdavimo – priėmimo akte nenurodė, kad juose nurodyti darbai atlikti netinkamai, su trūkumais, motyvuoto atsisakymo pasirašyti aktą ar atskirų pretenzijų dėl defektų ištaisymo ar nuostolių atlyginimo nepateikė. Pripažintina, kad atsakovė byloje neįrodė atsiliepime nurodytų darbų trūkumų, todėl atsakovei išlieka pareiga sumokėti ieškovui už faktiškai atliktus darbus. Pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.665 str. 1 d.). Duomenų, kad atsakovė būtų su ieškovu visiškai atsiskaičiusi, nėra. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo reikalavimas priteisti 2 236 Eur už atliktus darbus, kaip pagrįstas, tenkinamas visiškai.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė išlaidas - 300 Eur advokato pagalbos išlaidos (b. l. 7), 67 Eur žyminis mokestis (b.l. 6), iš viso 367 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovės.

Kadangi ieškovas už ieškinio padavimą sumokėjo 76 Eur dydžio žyminį mokestį, jam grąžinama permokėta 9 Eur dydžio žyminio mokesčio suma (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedlina“ į.k. 304030702, 2 236 Eur (du tūkstančiai du šimtai trisdešimt šeši eurai) skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2 236 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 21 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 367 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidas ieškovo L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti ieškovo L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devyni eurai) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-04-19 AB „Swedbank“, mokėjimo užduoties kodas (ID) ZG3559, dalį. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.