Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-16864-952/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-20
Bylos Nr.: eI3-16864-952/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04405-2024-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė
Pareiškėjas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
Trečiasis asmuo: R. C.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-16864-952/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04405-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, ir Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė, ir Profesinė sąjunga) 2025 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 1P-26009 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui R. C..

2. Paaiškino, jog įvertinus atlikto tarnybinio patikrinimo metu surašytoje 2025 m. liepos 16 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus R. C. veikos“ (toliau – Išvada) konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius 2025 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą R. C. skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas pareigūnas yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, Muitinės departamento generalinis direktorius 2025 m. liepos 23 d. d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-4552 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2025 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 1P- 26009 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintojas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir šališkai, netinkamai aiškinant teisės normas. Pareiškėjas nesutinka su Raštu ir mano, jog jis neteisėtas, nes: 1) Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.); 2) Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio skirtina tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą; 3) Rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Paminėtina, kad profesinė sąjunga minėtame Rašte pateikia tik abstrakčius ir bendrojo pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėto pareigūno buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje; 3) tarnybinė nuobauda R. C. yra susijusi išimtinai su pareigūno padarytu tarnybiniu nusižengimu, t. y. konstatavus teisės aktų pažeidimus, o ne su jo dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą; 4) vadovas, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Atliekant tarnybinį patikrinimą tikrinamam pareigūnui R. C. buvo išsiųstas 2025 m. gegužės 21 d. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Su minėtu Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo R. C. pasirašytinai susipažino 2025 m. gegužės 23 d. Jo 2025 m. gegužės 26 d. paaiškinime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės įvertintos tarnybinio patikrinimo metu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepimu į prašymą prašė teismo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog ji nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinę nuobaudą atitinka pareigūno padarytas tarnybinis nusižengimas, tačiau veikia jai Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo suteikta teise atstovauti ir ginti savo narių interesus bei teikti pasiūlymus institucijoms. Laiko nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad atsisakydama duoti ginčo sutikimą Profesinė sąjunga nepagrįstai vertino Išvadą, nes tai ji atliko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnio, 13 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 35.5 punktu. Mano tinkamai motyvavusi ir pagrindusi savo nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nes vadovavosi savo veiklos principais, įstatymų suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio taikomus dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikymo profesinės sąjungos nariams, palyginus su šiai sąjungai nepriklausančiais pareigūnais. Mano, jog Išvadoje buvo ignoruotos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės ir dėl to pareigūnai nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, kadangi tarnybinio patikrinimo byloje nėra jokių duomenų, įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos, nesukėlė jokios žalos, nepažeidė viešojo intereso. Mano, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs vyresnysis patarėjas aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui dėl to, jog jis yra profesinės sąjungos narys ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui. Tvirtino, jog tyrimo metu nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės, neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikęs tikrintojas pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo, savaip aiškino aplinkybes ir paaiškinimus, siekiant pareigūno apkaltinimo. Mano, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Darbdavys tendencingai ketina skirti pareigūnui R. C. tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, už tai, jog šis aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo kritikuoti darbdavį, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, taigi sprendimas skirti jam tarnybinę nuobaudą yra poveikio priemonė bei jo persekiojimas už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

5. Bylos proceso dalyviams tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2025 m. rugpjūčio 6 d. Rašto Nr. 1P-26009 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsakovė atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui R. C., teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nustatyta, kad:

7.1. Muitinės departamento generalinis direktorius 2025 m. gegužės 7 d. pavedė (rezoliucija) Muitinės departamento Imuniteto tarnybai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus R. C. veiksmų.

7.2. Tarnybinį patikrinimą atlikęs Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyresnysis patarėjas Ž. B. 2025 m. liepos 16 d. surašė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus R. C. veikos“. Išvadoje konstatuota, kad: Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius R. C., 2024 m. gruodžio 10 d., atlikdamas pareigas Medininkų kelio poste darbo vietoje Nr. 15 „Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV E, G, F, H, I eismo juostose“ (toliau – DV Nr. 15), netinkamai atliko iš Lietuvos Respublikos išvykstančio vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Fliegl SDS350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinį tikrinimą ir įforminimą, nes minėtos transporto priemonės vairuotojui nepateikė užpildymui Krovininio automobilio įvažiavimo/išvažiavimo į/iš PKP kontrolinio talono, Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemoje nepakoregavo vilkiko „Volvo FH“ valstybinio registracijos numerio ((duomenys neskelbtini) Tikrinimų valdymų sistemoje (KOMANDORAS) patikrinime Nr. K24LTVK2000TR2413794 neišsaugojo tikrinimo užduotyje nurodytų patikrinti dokumentų kopijų, tikrinimo instrukcijos neįvykdymo priežastimi patikrinimo aprašymo lauke nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog transporto priemonė registruota ne Lietuvos Respublikoje („NE LT REGISTARCIJA“) ir pridėjo kitos transporto priemonės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrinimui pateiktus dokumentus. Tokia savo veika vyriausiasis inspektorius R. C. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 20 str. 6 p., Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 str. 1 d. 1 ir 6 p., Pavyzdinių standartinio darbo organizavimo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1B-714 „Dėl Pavyzdinių standartinio darbo organizavimo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“, 20 p., Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V-98 „Dėl Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo kelio postų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 1 priede „Medininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ pateikto DV Nr. 15 aprašymo 1, 4 ir 20 p., Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos naudojimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1BE-81 ,,Dėl Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 5.2 ir 5.2.2 pp., Darbo su tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1BE-665 „Dėl darbo su tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo patvirtinimo“, 110, 110.1 ir 196 p., Vilniaus TM direktoriaus pavaduotojo A. S. 2024 m. gegužės 29 d. Nurodymo Nr. 4VE-2713 „Dėl išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių transporto priemonių be krovinio sustiprintos kontrolės kelio postuose“ 1 p., Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1B-347 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 5.1, 5.5 ir 5.16 pp. nurodytas nuostatas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

7.3. Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, V. P., priėmė sprendimą R. C. skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas pareigūnas yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, V. P. 2025 m. liepos 23 d. raštu Nr. (6.15 Mr)3BE-4552 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

7.4. Profesinė sąjunga ginčijamu 2025 m. liepos 23 d. raštu Nr. 1P-26009 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Nurodė, kad nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams, esantiems Profesinės sąjungos nariais, jų persekiojimą.

7.5. Ginčo tarp bylos šalių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius R. C. yra Profesinės sąjungos narys, byloje nėra.

8. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

9. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) žr. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

11. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

12. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

13. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi nurodyti faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

14. LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

15. Nurodytas teisinis reguliavimas ir nuosekli LVAT praktika patvirtina, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatyminis reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1785-968/2024).

16. Atsakovė skundžiamame Rašte nurodė, kad susipažinusi su Muitinės departamento rašte „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ išdėstytais motyvais bei Išvada, turi pagrindo teigti, kad nuspręsdami skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir netinkamai taikomi teisės aktai bei toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Įvertinus tyrimo medžiagą, mano, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyresnysis patarėjas Ž. B., atlikęs tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei bei netinkamai aiškino teisės aktus. Nurodo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir paviršutiniškai, neištyrus visų aplinkybių, nesivadovaujant objektyvumo, nešališkumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turint išankstinę subjektyvią nuomonę, buvo apsiribota formaliu tyrimu, atliekamo tarnybinio patikrinimo metu buvo neteisingai nustatytos padarytos veikos aplinkybės, neteisingai atliktas surinktų įrodymų vertinimas, darant nepagrįstas išvadas, nebuvo nustatytos veikos pasekmės, kas pagrindžia, jog pareigūno veika buvo netinkamai įvertinta, buvo bandoma permesti atsakomybę pareigūnui, todėl išvada yra neobjektyvi ir neteisėta.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, nenustatė tarnybinės nuobaudos ryšio su R. C. naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Iš Išvados matyti, kad nustatytas trečiojo suinteresuoto asmens galimai padarytas tarnybinis nusižengimas susijęs su šio pareigūno darbo funkcijų vykdymu ir nei fakto, nei teisės prasme nėra susijęs su šio asmens naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, tvirtindama, jog Muitinės departamentas tendencingai ketina skirti pareigūnui R. C. tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, už tai, jog šis aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo kritikuoti darbdavį, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, o sprendimas skirti jam nuobaudą yra poveikio priemonė bei jo persekiojimas už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Taigi atsakovės Raštu išsakyti objektyvaus pagrindimo neturintys, deklaratyvūs ginčo situacijos vertinimai, daromos prielaidos, paaiškinimai nesuteikia pagrindo spręsti, jog Muitinės departamentas siekė imtis diskriminacinių veiksmų prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį R. C., kaip Profesinės sąjungos narį. Vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-520/2022).

18. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėju, jog Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus R. C. teisės pažeidimo sudėtis aiškiai konstatuota Išvadoje, susijusi su šio pareigūno vykdyta tarnybine veikla (funkcijomis, pareigomis) ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su šio trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti, persekioti ar kitaip diskriminuoti R. C. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.

19. Pažymėtina, jog pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz. LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-520/2015, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2547-492/2025).

20. Tuo tarpu atsakovės dėstomos aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, nėra ginčo atveju aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C. bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Pažymėtina, jog neabejotinai atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, tokių aplinkybių ginčo atveju nenustatyta.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Profesinė sąjunga Raštu atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į Išvadoje konstatuotą pareigūno R. C. tarnybinį nusižengimą, todėl Profesinės sąjungos Raštu atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyresn. inspektoriui R. C. naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2025 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 1P-26009 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Deimantė AndrulytėŽanas KubeckasJarūnė Sedalienė