Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)teistas 4 kartus: 1) 2018-12-04 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 281 str. 7 d. galutine bausme - 40 parų arešto; 2) 2019-11-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d. galutine bausme - 40 parų arešto; 3) 2020-02-06 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d. ir LR BK 284 str. galutine bausme - 90 parų arešto; 4) 2020-07-18 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 str. galutine bausme - 90 parų arešto; 5) 2020-09-0 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 str., skirta galutinė subendrinta bausmė 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. skiriant įpareigojimus; 6) 2020-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d. ir 243 str., skirta bausmė subendrinta su 2020-09-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė 11 mėn. laisvės atėmimas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2020-04-18, apie 03:00 val., (duomenys neskelbtini) suduodamas vieną kartą kumščiu D. A. į veidą bei vieną kartą spirdamas virš kairės akies, į antakį, padarė jam nosies kaulų lūžius su pasikartojančiu kraujavimu iš nosies ir taip nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. A..

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad pas S. D. dvi paras vartojo alkoholinius gėrimus. Svečiai nuolat keitėsi. Įvykio dieną matė, kaip pas S. D. atėjo nukentėjusysis. Išgertuvių metu nukentėjusysis pasigedo savo telefono. Apkaltino telefono vagystėje jį. Jis dėl to supyko, todėl smogė vieną kartą ranką ir spyrė vieną kartą į galvą nukentėjusiajam į veidą. Po suduotų smūgių nukentėjusysis atsisėdo ant lovos. Pastarajam iš nosies bėgo kraujas. Kažkas iš buvusių bute nukentėjusįjį nuvežė į namus. Jis dar liko pas S. D.. Dėl savo elgesio gailisi. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies. Mano, kad padaryta neturtinė žala vertintina 1 000 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais:

- nukentėjusiojo D. A. parodymai, kad 2020-04-17 po pietų į mobilaus ryšio telefoną per „(duomenys neskelbtini)programėlę parašė žinutę pažįstama M. A.. Pastaroji pasiūlė ateiti apie 18:00 val. pas S. išgerti. Jis sutiko ateiti. M.parašė pažįstamos S. adresą. Apie 18:00 val. jis nuėjo nurodytu adresu. Jis buvo nusipirkęs viskio butelį 0,7 litro talpos ir kolos. Atėjęs pas pažįstamą S. D., ten sutiko S. D. ir M. A.. Apie 18:30 val. atėjo R. P.. Apie 19:00 val. į butą atėjo M. J.. Pastarasis su savimi atsinešė dvi pakuotes alaus ir prisijungė prie jų. Apie 20:00 val. į butą atėjo L. B., kuris atsinešė alaus pakuotę. Apie 22:00 val. į butą atėjo A. K., alkoholio neatsinešė, taip pat su jais visais gėrė. Vartodamas alkoholį, jis rankoje laikė savo mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Vienu tarpu prie jo priėjo R., paėmė iš jo rankų telefoną ir nuėjo į balkoną. Po maždaug 5-10 min. R., A. ir M. sugrįžo iš balkono į kambarį. Jis paklausė R. P. dėl paimto jo telefono. Pastaroji nesakė kur yra jo telefonas. Jis tikėjosi, kad telefonas jam bus grąžintas vėliau. Jis telefono neieškojo ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. S. ieškojo namuose jo telefono, tačiau nerado. Išėjusi laukan, pastaroji lauke rado tik telefono dėkliuką. Kažkuriuo metu L. buvo išėjęs iš buto kažką palydėti. Apie 03:00 val. į butą sugrįžo L. B.. Pastarojo pareikalavo grąžinti jam telefoną. L. B., nieko jam neatsakęs, smogė kumščiu vieną kartą į nosį. Po to L. nuėjo parūkyti į balkoną. Grįžęs, nieko nesakęs, spyrė vieną kartą jam į veido sritį, virš kairės akies, į antakį, kas sukėlė jam fizinį skausmą. Jis nutarė eiti namo. Į namus grįžo 04:00 val. Jis namuose pamatė, kad yra nuskeltas viršutinio žandikaulio priekinio danties gabaliukas. 2020-04-20, apie 02:00 val., adresu: (duomenys neskelbtini)namuose jam pasidarė bloga, todėl mama E. A. iškvietė medikus. Medikai jį išsivežė į ligoninę, atliko tyrimus ir nustatė, kad yra lūžusi nosis ir išleido namo. Po to dar kelis kartus jis buvo ligoninėje, nes nesiliovė iš nosies bėgęs kraujas. Kai nuvyko į ligoninę, ten neturėjo reikiamos įrangos, todėl jį išvežė į klinikas, kur darė nosies operaciją. gydėsi apie savaitę laiko. Mobiliojo ryšio telefoną atgavo kitą dieną po to, kai buvo sumuštas. Jam šį telefoną atidavė brolis. Vėliau jis sužinojo, kad nuo to smūgio jam buvo prakirsta kairės pusės nosies arterija. Nuo spyrio jam atsirado mėlynė prie akies. Baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes po įvykio jis ilgai gulėjo ligoninėje, jam buvo perpilamas kraujas. Ilgą laiką patyrė nepatogumus, nes dėl sužalojimų jam buvo paskirtas gulimas režimas, negalėjo net atsigerti, kadangi pradėdavo bėgti kraujas. Kai gulėjo ligoninėje, jam skambino kaltinamasis, atsiprašinėjo dėl savo veiksmų. (1 t., b. l. 65-68, 84-85 );

- liudytojos S. D. parodymai, kad 2020 m. gegužės mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 19:00 val. pas ją į svečius adresu: (duomenys neskelbtini)atėjo D. A. su M. A.. D. atsinešė vieną butelį brendžio. Jie visi trys vartojo alkoholį pas ją bute, kambaryje. Apie 20:00 val. pas ją į butą dar atėjo L. B., R. P., M. J., ir A. K., kurie atsinešė 8 bambalius alaus ir prisijungė prie jų. Jie visi vartojo alkoholį. Apie 21-22 val. D. pasigedo savo mobilaus ryšio telefono. D. pasakė, kad jo telefoną išmetė per langą R. P.. L. B. tada bute nebuvo, nes šis buvo kažkur išėjęs. Nežino kodėl D. pasakė, kad R. išmetė per balkono langą jo telefoną, ar jis matė tai, ar - ne, nežino. Jis visiems pasakė, kad eitų paimti jo telefono, bet niekas į tai nereagavo ir nėjo ieškoti to telefono. Jie toliau gėrė. Po maždaug 20 minučių ji išėjo į lauką ieškoti D. dingusio telefono. Ji telefono nerado, tačiau rado įdėkliuką po balkonu, krūmuose. Grįžusi į butą, ji parnešė telefono įdėkliuką ir pasakė, kad telefono niekur nerado. Toliau niekas nebeieškojo telefono ir toliau visi gėrė. Apie 23:00 val. iš kažkur grįžo L. B. su M. A., kurie prisijungė prie jų vartoti alkoholinius gėrimus. M. buvo per daug pervartojusi alkoholio, todėl pradėjo visus kolioti, įžeidinėti, dėl to ji šią iš buto išprašė. Ji nežiūrėjo, kiek buvo valandų, bet buvo jau tamsu. D. buvo stipriai neblaivus, kuris pradėjo aiškintis dėl dingusio jo telefono, kas jį paėmė ir kur padėjo, kaltino visus, kad jį pavogė. D. pasakė L. B., kad šis pavogė jo telefoną, o L. B. susinervinęs, kad jį kaltina, trenkė ranka ar koja D. į veidą. R. nuramino L., kad šis nebemuštų D.. L. nurimo. Jis padavė D. rankšluostį, kad šis nusivalytų kraują, nes bėgo iš nosies kraujas, ir paprašė, kad šis eitų į namus, kad daugiau nebebūtų konfliktų. M., A., L. ir R. dar pasiliko bute ir toliau vartojo alkoholį. Jie išgertuves baigė apie 01:00 val. D. telefonas taip ir neatsirado, kur jis, ji nežino. L. mušė D. tame pačiame kambaryje, kur visi vartojo alkoholinius gėrimus. (1 t., b. l. 91-94);

- liudytojo M. J. parodymai, kad 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis kartu su draugais baliavojo pas S.. Kartu buvo A. K., R. K., R. P., Altaravičiumi. ir degtinės, bet, kokį kiekį išgėrė, neprisimena. Buvo jau gerokai apgirtęs, kai jis nuėjo miegoti į kitą kambarį. Jis prisimena, kad atsibudo nuo triukšmo ir atėjo į kambarį, kur pamatė kruviną L. A.. Jis nuėjo į virtuvę, paėmė kažkokį škurliuką ir padavė L. A., kad nusivalytų kraują bei kad išvalytų, kur prilaistė kraujo. Jis pasakė, kad šis eitų lauk, nes gali dar gauti. Kiek girdėjo iš kalbų kitą dieną, konfliktas kilo dėl telefono, išmesto per balkoną. Kas tą telefoną išmetė, nežino, to nematė. Jis L. A. telefono nematė, todėl nežino, kur tas telefonas gali būti ir net, kaip jis atrodė, negali pasakyti. Jis tik iš kalbų girdėjo, kad tą telefoną rado kažkoks žmogus, tačiau, kur šis tą telefoną padėjo, nežino. Minėjo, kad rado prie laiptinės sudaužytą telefoną. Net nepamena, kas jam tai pasakojo. To telefono nematė ir jo neėmė bei L. A. ar kam nors iš jo pažįstamų telefono neatidavė. Vėliau per „(duomenys neskelbtini)jie visi gavo iš L. A. draugų, gyvenančių užsienyje, žinutę, kad jie turi susimesti 3000 eurų ir atpirkti telefoną, kad šis nerašytų pareiškimo. Jis muštynių nematė, kaip buvo sumuštas L. A., o tik matė šį jau sumuštą, tai yra kruviną. Jis iš L. sužinojo, kad šis L. A. sudavė smūgį ranka ir smūgį koja į veidą. (1 t., b. l. 100-101);

- liudytojo A. K. parodymai, kad 2020 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, vakare, tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti apie 22:30-23:00 val., jis atėjo pas pažįstamą S. buvusią S., kurios dabartinės pavardės nežino, kuri gyvena gretimame name. Pas ją jau buvo R. P., M. J., L. B. ir D., kurio pavardės jis nežino, kurį matė pirmą kartą. Kai jis atėjo, jie jau gėrė alų. Jis išgėrė kokias dvi stiklines alaus, nes jam kitą rytą reikėjo eiti į darbą. Pas S. prabuvo kokias 20-30 minučių ir išėjo. Apie tai, kad įvyko muštynės, sužinojo iš L.. Šis tik pasakė, kad susipyko dėl kažko su D., ir šiam sudavė. Sakė, kad D. sulaužė nosį. Dar kažką minėjo apie telefono dingimą, bet, ką konkrečiai, nepamena. D. buvo sulaužyta nosis. Jis pats nematė, kaip D. buvo sulaužyta nosis. (1 t., b. l. 103-104);

- 2020-05-21 protokolas – pareiškimas, kuriame D. A. nurodė, kad 2020-04-17 apie 18:00 val. buvo pas pažįstamą S. D. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)kur buvo R. P., A. K. ir M. J.. Išgertuvių metu 2020-04-18 apie 01:00 val. paklausė R. P., kur dingo jo telefonas, kurio tikslaus modelio nepamena, tačiau R. P. nepasakė, kur yra jo telefonas. Jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 03:00 val. į butą atėjo L. B., kuris atrodė neblaivus, kuris atsisėdo šalia jo ir paklausė jo: „ką tu?“. L. B. jis pasakė: „atiduokit telefoną“, o L. B., nieko jam neatsakęs, trenkė kumščiu vieną kartą į nosį. Tai pamačiusi, R. P. atsistojo prieš jį ir neleido jo mušti. Po to L. nuėjo parūkyti į balkoną ir, grįžęs iš jo, nieko nesakęs, spyrė vieną kartą jam į veido sritį, virš kairės akies, į antakį, ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Jis tada nusprendė eiti į namus. Kada jis grįžo į namus, nepamena, bet galėjo būti 04:00 val. Jis namuose pamatė, kad yra nuskeltas viršutinio žandikaulio priekinio danties gabaliukas. 2020-04-20 apie 02:00 val. adresu: (duomenys neskelbtini)jam pasidarė bloga, todėl mama E. A. iškvietė medikus. Medikai jį išsivežė į ligoninę, atliko tyrimus ir nustatė, kad yra lūžusi nosis, ir išleido namo. (1 t., b. l. 7-13);

- 2020-05-21 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini)apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtos visos buto patalpos, kuriose jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima. Apžiūros metu fotografuota. (1 t., b. l. 18-33);

- 2020-04-20 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, jog D. A. nustatyta diagnozė: nosies kaulų lūžis. Taip pat užfiksuota poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas apie kairę akį. (1 t., b. l. 69);

- 2020-05-07 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, jog D. A. buvo gydytas Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje nuo 2020-04-29. D. A. 2020-04-17 patyrė nosies traumą, tai yra gavo kumščiu į nosį, po kurio prasidėjo kraujavimas. 2020-04-22 kreipėsi dėl besikartojančio kraujavimo. (1 t., b. l. 70-72);

- 2020-07-16 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad D. A. padarytas sužalojimas: nosies kaulų lūžiai su pasikartojančiu kraujavimu iš nosies. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu, kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. D. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, paveikus nosies sritį. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, bet nurodyti, kuo konkrečiai, nėra galimybės. (1 t., b. l. 42-43).

Dėl nusikalstamos veikos

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 straipsnyje nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ši veika padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Netiesiogine tyčia veika padaroma tada, kai ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, Nr. 2K-450/11, Nr. 2K-4/2012, Nr. 2K-587-697/2015, Nr. 2K-9-697/2017 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad ši veika neretais atvejais padaroma neapibrėžta tyčia, t. y. kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.

Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje, kaltinamasis L. B. savo kaltę pripažino pilnai. Pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad konflikto metu, tyčia nukentėjusiajam du kartus trenkė į veidą. Jo kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – protokole-pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, medicininiuose dokumentuose, specialisto išvadoje nurodyti duomenys ir aplinkybės, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad L. B. 2020 m. balandžio 18 d. apie 03:00 val. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), suduodamas vieną kartą kumščiu D. A. į veidą bei vieną kartą spirdamas virš kairės akies, į antakį, padarė jam nosies kaulų lūžius su pasikartojančiu kraujavimu iš nosies ir taip nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. A..

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Kaltinamasis L. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme laikomas recidyvistu (1 t., b. l. 129-134, 135-167), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 168-172), nedirbantis (1 t., b. l. 173-175), iki teismo paskirtos bausmės atlikimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 176). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad teisiamas jau septintą kartą, padarytos nusikalstamos veikos susijusios su nusikalstamomis veikomis žmogaus sveikatai, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė per labai trumpą laiko tarpą po paskutinio nuteisimo už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tokiu būdu nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis už šios nusikalstamos veikos padarymą (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, asmuo pripažino savo kaltę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bendrintina su 2020-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2020-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

Iki bausmės vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (1 t., b. l. 116-118).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 2816,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47-54). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis D. A. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Nukentėjusiajam įvykio metu buvo prakirsta nosies arterija, ligoninėje buvo atlikta nosies operacija. Ligoninėje gulimam režime gydėsi savaitę laiko. Smūgio metu jam buvo prakirsta kairės pusės nosies arterija, po akim atsirado mėlynė, ilgą laiką patyrė nepatogumus - dėl sužalojimų jam buvo paskirtas gulimas režimas, negalėjo net atsigerti, kadangi pradėdavo bėgti kraujas. Nukentėjusysis D. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1 500 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Siekiant užtikrinti pateiktus Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 2816,34 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė 2020-07-15 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. B. nuosavybes teise priklausančius 5820 Eur, esančius jo asmeninėse banko sąskaitose AS „(duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti po 350 Eur iš sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 179-180). Šis apribojimas 2020-10-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pratęstas. Kadangi pateikti civiliniai ieškiniai iki šiol nėra atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra mažintinas ir paliktinas iki visiško pateiktų civilinių ieškinių atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir L. B. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę L. B. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, L. B. į bausmės laiką įskaityti pagal 2020-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021-01-26.

Iki bausmės vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.

Nukentėjusiojo D. A. pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo iš L. B..

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 2816,24 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiolikos eurų 24 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš L. B..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. B. nuosavybes teise priklausančius 5820 Eur, esančius jo asmeninėse banko sąskaitose AS „(duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 4316.24 Eur, leidžiant disponuoti po 350 Eur iš sąskaitos AB(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį ir palikti iki visiško nukentėjusiojo ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.