- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-144-300/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19524-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- L. B.
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. B. skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytas bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo D. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš L. B. priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Visiškai tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš L. B. priteista 2 816,24 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. B. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 18 d., apie 03:00 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), suduodamas vieną kartą kumščiu D. A. į veidą bei vieną kartą spirdamas virš kairės akies, į antakį, padarė jam nosies kaulų lūžius su pasikartojančiu kraujavimu iš nosies ir taip nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. A..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nuosprendį ir sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai jam paskyrė didesnę bausmę nei straipsnio sankcijos vidurkis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis pripažino kaltę, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, dėl padarytos nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta padarytą žalą ir žada ją atlyginti. Mano, kad teismas jam skyrė pernelyg griežtą bausmę, todėl prašo ją sutrumpinti.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė ? skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. B. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus.
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (L. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę (nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, ne kartą baustas administracine tvarka, šešis kartus teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnyks teistumui), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, būdamas recidyvistas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas L. B. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas didesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Nors BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma gali būti taikoma tik tuo atveju, jei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatytos dvi L. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, daroma išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas skyrė L. B. didesnę bausmę nei straipsnio sankcijos vidurkis. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis prisipažino, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.
7. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas L. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
8. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-788/2021, 8 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog L. B. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 108 Eur sumą. Atsižlegiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kad teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo gynėjas, kad skundas atmestas, teisėjų kolegija nutaria iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo L. B. apeliacinį skundą.
Priteisti iš nuteistojo L. B. valstybės naudai 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.