- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- e2-1547-1117/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01224-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Ieškovas
- Ž. P., uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės eglė“, uždarosios akcinės bendrovės „K. e.”
- Atsakovas
- M. P., R. P.
- Advokatai
- Marius Gricius, Rasa Valiukienė
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė
ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės eglė“ ir Ž. P. atstovui advokatui Mariui Griciui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „K. e.”, Ž. P. ieškinį atsakovams M. P., R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir leidimo vykdyti išieškojimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. Z., antstolis Vaidas Drungilas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria M. P. savo paveldėjimo teises perleido R. P., ir 2019 m. gruodžio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą R. P.; leisti antstoliui V. Drungilui nukreipti išieškojimą iš M. P., vykdomą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-429-669/2011 į 1/3 dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolio Vaido Drungilo kontoroje uždarosios akcinės bendrovės „K. e.“ naudai vykdomas išieškojimas iš skolininko M. P. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-429-669/2011 dėl 13032,90 Eur piniginės sumos išieškojimo. Pagal šį vykdomąjį dokumentą neišieškotos skolos likutis yra 11567,88 Eur. Antstolio V. Drungilo žinioje yra keturios vykdomosios bylos, o bendra M. P. visiems išieškotojams negrąžintų skolų suma, neįskaitant vykdymo išlaidų, sudaro 41280 Eur ir palūkanos. Vykdant priverstinį išieškojimą iš atsakovo M. P. paaiškėjo, kad jis savo vardu registruoto turto neturi, skoloms ir vykdymo išlaidoms apmokėti nuo 2019 m. sausio mėn. savarankiškai skiria po 100 Eur, kurie proporcingai paskirstomi visose bylose. Atsakovas M. P. yra skolingas ir ieškovui Ž. P.. Pagal 2007 m. spalio 10 d. sutartį M. P. pasiskolino iš Ž. P. 50000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. spalio 10 d. M. P. pasirašė paskolos grąžinimo sutartį, kuria patvirtino, kad yra skoloje 63 962 Lt (18 524 Eur) ir kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovas M. P. ieškovui Ž. P. negražino nei dalies minėtos skolos ir atsakovo veiksmai rodo, kad neketina grąžinti. 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo sudaryta Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis, kuria M. P. savo paveldėjimo teises perleido R. N. (P.). 2019 m. gruodžio 11 d. R. P. (buvusiai N.) išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Tokie atsakovų veiksmai akivaizdžiai įrodo išankstinį susitarimą, siekiant eliminuoti M. P. vardu registruotą turtą, sumažinant galimybę kreditoriams išsiieškoti skolas, o kartu siekia išvengti ir skolų grąžinimo, nes skolininkas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi. Ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K. e.“ reikalavimo teisių pagrįstumas yra patvirtintas teismo sprendimu, bendrai 11567,88 Eur sumai, o ieškovo Ž. P. reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais bendrai 18524 Eur sumai. Buvo pažeistos kreditorių teisės, nes ginčijamu 2018 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sandoriu skolininkas perleido savo turėtas paveldėjimo teises į nekilnojamąjį turtą, tapo nemokus, neatsiskaitė su kreditoriais ir sumažino išieškojimo galimybes. Ieškovai apie ginčijamą sandorį sužinojo 2019 m. rugsėjo 25 d. iš antstolio pažymos, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. M. P. siekė perleisti turimą turtą sau lojaliam ir artimam asmeniui, kad būtų galima toliau juo naudotis, kreditoriui nemokant esamų įsiskolinimų. Neegzistavo nei įstatymo, nei kito imperatyvaus reikalavimo pagrindu nustatytos teisinės prievolės sudaryti ginčijamus sandorius, kuriais skolininkas neatlygintinai perleido paveldėjimo teises giminaičiams ar artimiems sau asmenims. Nagrinėjamu atveju yra preziumuojamas skolininko nesąžiningumas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.67 straipsnyje, nes atsakovai M. P. ir R. P. turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad sudarius ginčijamą sandorį M. P. nebeturės turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Taigi šiuo sandoriu atsakovai turėjo tikslą – išvengti prievolės įvykdymo. Esant visoms actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ginčijama 2018 m. rugsėjo 27 d. sudaryta Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis bei 2019 m. gruodžio 11 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas turi būti pripažinti negaliojančiais ir taikoma restitucija natūra, skolininkui gražinant nuosavybės teises į turtą.
Ieškovas Ž. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas M. P. yra jo brolis. Pagal 2007 m. spalio 10 d. sutartį M. P. pasiskolino iš jo 50000 Lt plius palūkanas, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. gruodžio 31 d. M. P. pinigų reikėjo įmonės apyvartinėms lėšoms. Pagal šitą paskolos sutartį dalį skolos M. P. grąžino sumokėdamas pinigais ir perleisdamas priekabą, tai yra užfiksuota raštu. Atsakovo įmonės padėtis blogėjo, nustatytu laiku jis paskolos negrąžino. 2011 m. spalio 10 d. jie pasirašė paskolos grąžinimo sutartį, kad likusią sumą atsakovas jam grąžins iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jau daug metų atsakovas jam nėra grąžinęs net dalies likusios skolos ir yra pasakęs, kad neatiduos tų pinigų. Prieš tris metus jie su broliu susipyko, jis prašė grąžinti nors po 50 Eur kas mėnesį, bet atsakovas visiškai nemoka. Po tėvo mirties liko butas, kurį paveldėjo jis, atsakovas M. P. ir trečias jų brolis. Kadangi kitas brolis buvo jam skolingas, savo paveldėtą 1/3 dalį buto perleido jam, todėl šiuo metu jam priklauso 2/3 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. P. savo paveldėjimo teises į 1/3 dalį buto perleido savo sutuoktinei atsakovei R. P.. Brolis taip padarė, kad tik jam pakenktų. Atsakovas visiškai su juo nebendrauja, neatsiliepia į skambučius.
Ieškovų atstovas advokatas Marius Gricius teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos tam, kad paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas būtų pripažinti negaliojančiais ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas M. P. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. spalio 10 d. paskolos gražinimo sutarties 2 dalies 1 punkte paskolos grąžinimo terminas nurodytas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu ieškovas Ž. P. jokios reikalavimo teisės, kuri yra viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, dar neturi, todėl vien manydamas, kad skola nebus gražinta, negalėjo reikšti ieškinio ir kreiptis į teismą taikant actio Pauliana institutą. Be to vienu iš ieškinio reikalavimu prašoma leisti antstoliui V. Drungilui nukreipti išieškojimą tik pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-429-669/2011, išduotą Plungės rajono apylinkės teismo ir pagal kurį išieškojimas yra vykdomas ne abiejų ieškovų naudai, o tik uždarosios akcinės bendrovės „K. e.“. Tai patvirtina, kad ieškovas Ž. P. ieškinį pareiškė nepagrįstai. Nurodė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, Lietuvoje nebūna po keletą savaičių. 2018 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis, kuria perleido dabartinei savo sutuoktinei (tuo metu ji buvo N.) jam priklausančias paveldėjimo teises į tėvo R. P. palikimą, buvo sudaryta, ne siekiant išvengti kreditoriams įsipareigojimų vykdymo, o kad būdu paprasčiau tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Pažymėjo, kad teismui nusprendus ieškinį tenkinti ir pritaikius restituciją, tai realiai nesukeltų pasekmių, kurios ieškovų yra nurodomos ieškinyje. Pripažinus 2018 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, 1/3 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku vėl taptų R. P. (tėvas, po kurio mirties pateikė pareiškimą notarų biure priimti palikimą). Tokiu būdu jo skolų išieškojimas kreditorių naudai, realizuojant velionio tėvo turto dalį nebūtų įmanomas.
Atsakovė R. P. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisių pirkimo pardavimo sutartis, kuria M. P. perleido jai jam priklausančias paveldėjimo teises į jo tėvo R. P. palikimą, buvo sudaryta nepažeidžiant jokių teisės aktų, reglamentuojančių teisių pirkimą-pardavimą.
Atsakovų atstovė advokatė Rasa Valiukienė teismo posėdžio metu patvirtino atsakovų atsiliepimuose į ieškinį nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ginčijamu sandoriu kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nes atsakovas M. P. yra mokus, ieškovas Ž. P. net neturi neabejotinos reikalavimo teisės, ir dėl šių priežasčių nėra visų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. Z. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis Vaidas Drungilas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, jog 2007 m. spalio 10 d. Paskolos sutartimi Ž. P. paskolino M. P. 50000 Lt su palūkanomis (bendra suma 69635,16 Lt), kuriuos šis įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. gruodžio 31 d. Paskolos gražinimo aktas patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 24 d. M. P. gražino Ž. P. 5673,16 Lt. 2011 m. spalio 10 d. Paskolos grąžinimo sutartimi M. P. likusią 63962 Lt (18 524 Eur) skolą, įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Antstolis Vaidas Drungilas vykdo išieškojimą iš skolininko M. P. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „K. e.“ naudai pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-429-669/2011 dėl 13032,90 Eur piniginės sumos išieškojimo. Antstolio V. Drungilo 2019 m. rugsėjo 16 d. pažymoje nurodyta, kad neišieškotos skolos likutis yra 11567,88 Eur. Savo vardu registruoto turto M. P. neturi, dirba, tačiau pagal antstolio patvarkymus darbo užmokesčio išskaitos negaunamos, nes skiriamos pirmos eilės (išlaikymas vaikams) išieškotojų naudai. Antstolio Vaido Drungilo žinioje iš viso yra keturios skolininko M. P. vykdomosios bylos, bendra visiems išieškotojams negrąžintų skolų suma, neįskaitant vykdymo išlaidų, sudaro 41280 Eur ir palūkanos, o jiems padengti M. P. kas mėnesį skiria po 100 Eur, kurie yra paskirstomi proporcingai visose bylose.
Mažeikių rajono 2- ame notaro biure M. P. paveldėjimo bylą po tėvo R. J. P. mirties užvedė 2018 m. rugsėjo 13 d. 2018 m. rugsėjo 27 d. sudaryta Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi M. P. savo paveldėjimo teises į visą turtą, likusį po jo tėvo R. J. P. mirties perleido R. N. (P.). 2019 m. gruodžio 11 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas R. P. (buvusiai N.), kuriuo R. P. paveldėjo 1/3 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) (šie duomenys LITEKO sistemoje yra Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų bylos Nr. E2-253-225/2020 kortelėje (iki persiuntimo Telšių apylinkės teismui buvęs bylos numeris)).
Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui Ž. P. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys, o atsakovei R. P. 1/3 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini). Atsakovė R. P. 1/3 dalį minėto buto įgijo pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-4229.
Byloje ginčas kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Kasacinio teismo pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ieškovas Ž. P. nuo 2007 m. spalio 10 d., kuomet buvo sudaryta paskolos sutartis, yra tapęs atsakovo M. P. kreditoriumi. Byloje nėra jokių duomenų apie skolos grąžinimą, atsakovas M. P. jokių prieštaravimų dėl skolos dydžio, jos grąžinimo termino, paskolos sutarties negaliojimo, ieškovo Ž. P. nurodytų faktinių aplinkybių, nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, remiantis nurodyta teismų praktika, spręstina, jog, nepaisant to, kad paskolos grąžinimo terminas, nėra suėjęs (sueis 2020 m. gruodžio 31 d.), Ž. P. laikomas turinčiu neabejotiną ir galiojančią reikalavimų teisę į atsakovą M. P., nes šis nėra grąžinęs 63962 Lt (18524 Eur) skolos. Išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „K. e.“ Plungės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 8 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-429-669/2011 dėl 13032,90 Eur piniginės sumos išieškojimo iš skolininko M. P., kuris nėra įvykdytas. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog ieškovai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į atsakovą M. P..
Dėl ginčijamu sandoriu pažeistų kreditorių teisių
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas aiškindamas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje viena nurodytų atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje Nr. 3K-3-167/2012). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. P., 2018 m. rugsėjo 13 d. pareikšdamas pareiškimą Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarei, priėmė tėvo R. J. P. palikimą, tačiau ginčijama 2018 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi paveldėjimo teises į visą turtą, likusį po tėvo mirties, jis perleido atsakovei R. P. (tuo metu N.). Tokiu būdu atsakovas M. P. realiai atsisakė turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, arba realizavus šį turtą savanoriškai grąžinti dalį skolų kreditoriams. Nors paveldėjimo teisės buvo parduotos už 1000 Eur, tačiau atsakovas šios sumos neskyrė kreditorių reikalavimų tenkinimui, nei savanoriškai, nei sumokėdamas į antstolio depozitinę sąskaitą, šių lėšų kreditorinių įsipareigojimų mažinimui nepanaudojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiau jokio nekilnojamojo turto ar registruoto kilnojamojo turto M. P. neturi, taigi perleisdamas paveldėjimo teises jis nepagerino savo turtinės padėties, kas leistų bent iš dalies įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Antstolio V. Drungilo pažymoje nurodoma, kad M. P. bendra visiems išieškotojams negrąžintų skolų suma, neįskaitant vykdymo išlaidų, sudaro 41280 Eur ir palūkanos, o šiai sumai padengti M. P. kas mėnesį skiria po 100 Eur. Įvertinus skolų sumą ir nurodomą kas mėnesį atsakovo mokamą sumą, matyti, kad vien tik antstolio vykdomiems išieškojimams padengti M. P. reikėtų 35 metų, net neskaičiuojant Ž. P. pagal paskolos sutartį grąžintinos 18524 Eur sumos. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas M. P., žinodamas apie savo prievoles kreditoriams pasirašė ginčijamą paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl 1/3 dalies buto įgijimo, ir taip pablogindamas savo turtinę padėtį, pažeidė kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „K. e.“ ir Ž. P. interesus. Atsakovų atstovės nurodyti argumentai, kad kreditorių teisės ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos, nes visų pirma būtų vykdomi išieškojimai pirmos eilės kreditorių (M. P. vaikų) naudai, neturi esminės reikšmės, nes iš antstolio pažymos matyti, jog išlaikymo išieškojimas yra vykdomas iš atsakovo darbo užmokesčio, o ne iš turto. Perleisdamas paveldėjimo teises M. P. nepaliko jokios realios galimybės ieškovams apskritai atgauti bent dalį skolų.
Dėl skolininko privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį
Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas M. P. privalėjo sudaryti ginčijamą paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Būtinybe sudaryti sutartį traktuojami ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ar kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju atsakovas M. P. laisva valia sudarė sandorį, kuriuo pažeidė kreditorių interesus, nors šio sandorio sudaryti jis neprivalėjo. Atsakovo M. P. atliepime į ieškinį išdėstyti argumentai, kuriuos patvirtino ir jo atstovė teismo posėdžio metu, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas, nes dėl darbo pobūdžio (tolimųjų reisų vairuotojas) taip buvo patogiau įgyvendinti paveldėjimo teises, visiškai nepatvirtina privalėjimo sudaryti sandorį. Atsakovas M. P. buvo notarei pateikęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo, galėjo pats asmeniškai tęsti paveldėjimo procedūras, nebuvo įpareigotas jokių įstatymų, teismo sprendimų, ikisutartinių susitarimų ar t. t. ir neprivalėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. sutartimi perleisti paveldėjimo teisių atsakovei R. P..
Dėl skolininko ir trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumo
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga yra ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnis reglamentuoja nesąžiningumo prezumpcijos atvejus. Kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju atsakovų nesąžiningumas negali būti preziumuojamas, nes 2018 m. rugsėjo 27 d. sudarant Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, šie dar nebuvo sutuoktiniai (tai matyti iš atsakovo M. P. atsiliepimo į ieškinį turinio).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-703-706/2015). „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).
Nagrinėjamu atveju, atsakovas M. P. perleisdamas paveldėjimo teises į visą turtą, likusį po tėvo mirties, žinojo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų ieškovams ir perleisdamas šias teises blogina savo turtinę padėtį. Iš ieškovo Ž. P. paaiškinimų matyti, kad jau daug metų net dalies skolos atsakovas negrąžina, yra pareiškęs, jog pinigų neatiduos. Po prieš trejus metus įvykusio konflikto, Ž. P. su M. P. visiškai nebendrauja, šis neatsiliepia į skambučius, nebendravo net per tėvo laidotuves. Atsisakydamas savo vardu įforminti tėvo palikimą, ieškovo Ž. P. nuomone, atsakovas norėjo jam pakenkti. Paties atsakovo M. P. atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, jog perleidus paveldėjimo teises bus paprasčiau tvarkyti paveldėjimo dokumentus ir jie nesureikšmino to fakto, jog jis neteks turto, nėra pagrįstos, nes kaip minėta jokios objektyvios būtinybės sudaryti ginčo sandorį, nebuvo. Ginčijama sutartis buvo sudaryta tarp busimų sutuoktinių atsakovų M. P. ir R. P. ( 2018 m. rugsėjo 27 d. ši dar nebuvo M. P. sutuoktinė, tačiau 2018 m. gruodžio 11 d., kai buvo išduotas paveldėjimo teisių pagal įstatymą liudijimas, ji jau buvo atsakovo sutuoktinė). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovų santykiai ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo itin artimi, šeimyniški, tarp jų buvo aptartos visos sutarties sudarymo aplinkybės. Tai, jog M. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog „mes nesureikšminome to, fakto, kad tokiu būdu aš neteksiu turto“, reiškia, jog visgi turto netekimo aplinkybės tarp sutarties šalių buvo aptartos. Būsima sutuoktinė R. P. neabejotinai turėjo žinoti apie M. P. pašlijusius santykius su broliu, jo skolas, ji kartu su būsimu sutuoktiniu sprendė dėl paveldėjimo teisių perleidimo, sutiko, kad paveldėjimo teisės būtų perleistos būtent jai. Be to, paveldėjimo teisės į 1/3 dalį buto(duomenys neskelbtini), buvo perleistos už žymiai mažesnę, nei yra jo vertė, sumą, t. y. 1000 Eur, nors 2018 m. gruodžio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta buto vertė 7900 Eur (atitinkamai 1/3 dalies vertė 2633 Eur). Visos šios aptartos aplinkybės patvirtina atsakovų nesąžiningumą, t. y. jie žinojo (M. P.) ir turėjo žinoti (R. P.) kad ginčijamas paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sandoris pažeidžia kreditorių teises.
Dėl ieškinio senaties termino
CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Šia nuostata reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: 1) informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, 2) informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai apie ginčijamus sandorius sužinojo 2019 m. rugsėjo 25 d. iš Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro gavę informaciją apie tai, kad M. P. savo paveldėjimo teises perleido atsakovei R. P. ir kad šiai yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Apie tai, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovo teises, jie sužinojo 2019 m. rugsėjo 16 d., gavę iš antstolio V. Drungilo informaciją apie tai, kad M. P. savo vardu registruoto turto neturi, jo atžvilgiu vykdomos kitos vykdomosios bylos, kurių išieškojimų bendra suma be vykdymo išlaidų yra 41280 Eur, o šiai sumai padengti yra skiriama tik po 100 Eur kas mėnesį. Byloje nustatytų faktų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovų teisė reikšti actio Pauliana ieškinį atsirado nuo vėlesnio iš šių raštų (duomenų) gavimo (2019 m. rugsėjo 25 d.), ieškinys Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pateiktas 2019 m. spalio 24 d., taigi pagrindas konstatuoti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidimą byloje nenustatytas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, matyti, kad ieškovai turi reikalavimo teisę į atsakovą M. P., 2018 m. rugsėjo 27 d. sudaryta Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė ieškovų, kaip kreditorių teises, atsakovas M. P. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, atsakovai sudarydami šį sandorį buvo nesąžiningi ieškovų atžvilgiu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. sudaryta Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis pripažinimo negaliojančia tenkintinas. Pripažinus negaliojančia 2018 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, šios sutarties pagrindu atsakovei R. P. 2018 m. gruodžio 11 d. išduotas Paveldėjimo teisių pagal įstatymą liudijimas taip pat pripažintinas negaliojančiu (CK 6.66 straipsnis).
Dėl restitucijos taikymo ir leidimo vykdyti išieškojimą
Pripažinus sandorius negaliojančiais taikoma restitucija, tai yra viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims.
Nagrinėjamu atveju pagal 2018 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisių pirkimo pardavimo sutartį M. P. pardavė atsakovei R. P. paveldėjimo teises į visą turtą, likusį po tėvo R. J. P. mirties. 2018 m. gruodžio 11 d. R. P. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo ji paveldėjo 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini).
Ieškovai prašo taikyti restituciją natūra, atsakovui M. P. grąžinant nuosavybės teises į turtą. Nors M. P. nebuvo įregistravęs nuosavybės teisių į 1/3 dalį tėvui priklausiusio buto, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad jis buvo priėmęs tėvo palikimą, 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikdamas notarei pareiškimą (tai nurodyta Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartyje). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Pripažinus negaliojančiais tiek paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, tiek R. P. išduotą paveldėjimo teisių pagal įstatymą liudijimą, atsakovo M. P. 2018 m. rugsėjo 13 d. pateiktas pareiškimas dėl tėvo R. J. P. palikimo priėmimo nenustoja galioti, todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, 1/3 dalis buto nuosavybės teise atsakovui M. P. priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. (R. J. P. mirties). Tai, jog M. P. nėra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir jo nuosavybės teisės į 1/3 dalį buto nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, neturi esminės reikšmės šioje situacijoje, nes nuosavybės teisių įregistravimas atlieka tik teisės išviešinimo funkciją. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog restitucija natūra yra galima, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, 1/3 dalis buto grįžta atsakovo M. P. nuosavybėn.
CK 6.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Šiuo atveju ieškinį pareiškę ieškovai uždaroji akcinė bendrovė „K. e.“ ir Ž. P., prašo pašalinti kreditorių teisės pažeidimus leidžiant antstoliui V. Drungilui nukreipti išieškojimą iš M. P., vykdomą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-429-669/2011 į 1/3 dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini). Nors tenkinus šį reikalavimą nebus pašalinti ieškovo Ž. P., kaip kreditoriaus, teisių pažeidimai, nes jo, kaip išieškotojo naudai išieškojimas iš M. P. nėra atliekamas, tačiau teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir spręsti dėl tokių reikalavimų, kokių ieškovai nepareiškė. Ieškinį pareiškė kartu abu ieškovai, laikytina, jog Ž. P. toks ieškinio reikalavimų išsprendimas tenkina, nes kiekvienas asmuo, besikreipiantis į teismą, turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Dėl šios priežasties, įvertinus tai, kad uždarajai akcinei bendrovei „K. e.“ vykdomo išieškojimo suma yra 11567,88 Eur, o 1/3 dalies buto vertė yra ženkliai mažesnė, ieškinio reikalavimas dėl leidimo nukreipti išieškojimą tenkintinas ir antstoliui leistina nukreipti išieškojimą iš M. P., vykdomą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-429-669/2011 į 1/3 dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini) (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiško pobūdžio bylose laikosi ir apygardų teismai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis Nr. e2A-1038-253/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis Nr. 2A-1556-258/2020).
Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis. Tenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo kiekvienam ieškovui po 18,75 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2018 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria M. P. savo paveldėjimo teises perleido R. N. (P.), ir 2019 m. gruodžio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą R. P..
Taikyti restituciją ir grąžinti 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), M. P. nuosavybėn (nuosavybė įgyta 2018 m. rugsėjo 13 d. pareiškimu notarui priėmus tėvo R. J. P. palikimą).
Nukreipti išieškojimą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-429-669/2011 į 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (po sandorių pripažinimo negaliojančiais 1/3 dalis buto registruota R. J. P. vardu).
Priteisti iš atsakovo M. P. bylinėjimosi išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „K. e.“ 18,75 Eur (aštuoniolika Eur 75 ct) ir Ž. P. 18,75 Eur (aštuoniolika Eur 75 ct).
Priteisti iš atsakovės R. P. bylinėjimosi išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „K. e.“ 18,75 Eur (aštuoniolika Eur 75 ct) ir Ž. P. 18,75 Eur (aštuoniolika Eur 75 ct).
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.