- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-350-777/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- J. M., M. R.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. M. ir M. R. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo M. R. jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaikų atskyrimo nuo motinos J. M., išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo A. G., ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui A. G., atsakovui M. R. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) ieškiniu prašė: 1) atskirti vaikus L. M. ir M. R. nuo motinos J. M.; 2) neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui M. R. jo nepilnamečio vaiko M. R. atžvilgiu; 3) iš J. M. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. M. ir M. R. po 64 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją; 4) iš M. R. priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. R. po 143 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją; 5) vaikams L. M. ir M. R. priteistas lėšas uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos įsiteisėjimo pavesti valdyti A. G.; 6) vaikų L. M. ir M. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos įsiteisėjimo nustatyti A. G. gyvenamojoje vietoje; 7) iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė tokias aplinkybes:
2.1. Nepilnamečiai L. M. ir M. R. yra likę be tėvų globos vaikai. Atsakovai J. M. ir M. R. yra nepilnamečio M. R. tėvai. Atsakovė J. M. yra nepilnametės L. M. motina, vaiko tėvystė nenustatyta. 2023 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi tenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti minėtus vaikus M. R. ir L. M. iš jų atstovų pagal įstatymą – motinos J. M. ir vaiką M. R. iš tėvo M. R. Nuo 2023 m. birželio 6 d. vaikams nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta, paskirta vaikų laikinoji globėja – V. M., o 2023 m. lapkričio 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės meto potvarkiais vaikams paskirta kita laikinoji globėja – A. G. ir nustatyta jų laikina gyvenamoji vieta.
2.2. Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Respublikinė Šiaulių ligoninė informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tai, kad J. M. (duomenys neskelbtini) pagimdė mergaitę. Moteris turi (duomenys neskelbtini)negalią, todėl Skyriaus buvo prašoma įvertinti susidariusią situaciją, ar gimdyvė pati galės auginti naujagimį. Atlikus tyrimą, nuo 2020 m. birželio 15 d. J. M. šeimai buvo pradėta taikyti atvejo vadyba. Nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2023 m. vasario 3 d. šeimai buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga, nuo 2023 m. vasario 3 d. teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga; priežastis – dėl turimos negalios vaiko motina stokoja žinių apie tinkamą vaiko priežiūrą.
2.3. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė informavo Skyrių apie tai, kad J. M. (duomenys neskelbtini) pagimdė vyriškos lyties naujagimį (M. R.); su gimdyve kontaktas sunkus, neorientuota, visiškai neturi socialinių įgūdžių rūpintis ne tik savimi, bet ir naujagimiu; būdama ligoninėje, nesidomi kūdikio sveikatos būkle, taip pat sunkiai sekasi rūpintis savo asmens higiena; gimdyvei nustatytas darbingumo lygis dėl (duomenys neskelbtini)negalios; šeimoje esantis rizikos lygis – aukštas; socialinės darbuotojos nuomone, pačiai gimdyvei reikalinga nuolatinė kitų asmenų priežiūra ir pagalba, negalima patikėti naujagimio priežiūros ir auginimo. 2023 m. vasario 28 d. Skyrius, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. Al‑449 redakcija), išnagrinėjęs gautą pranešimą, nustatė vaikų apsaugos poreikį. Siekiant apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, 2023 m. vasario 28 d. atliktas vaikų situacijos vertinimas, jo metu buvo nustatyti rizikos veiksniai – vaiko atstovai pagal įstatymą negali rūpintis vaiku dėl abiejų ar vieno iš jų ligos. Nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Iškilus realiam pavojui vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei bei nustačius vaikų apsaugos poreikį buvo priimtas sprendimas taikyti vaikų laikinosios priežiūros priemonę vaikus laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje. Vaikams nuo 2023 m. kovo 1 d. buvo organizuojama laikinoji priežiūra asmens (vaikų senolės) V. M. gyvenamojoje vietoje. Nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. balandžio 29 d. buvo pratęsta vaikų laikinoji priežiūra asmens, galinčio prižiūrėti vaikus, gyvenamojoje vietoje. J. M. šeimai ir toliau kyla sunkumų, siekiant savarankiškai funkcionuoti, dėl turimos negalios vaikų motina stokoja žinių apie tinkamą vaikų priežiūrą. Atsakovė dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai tinkamai rūpintis vaikais. Vaiko M. R. tėvas M. R. atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo, nesutiko, kad jam kaip asmeniui būtų teikiamos socialinės paslaugos. M. R. su J. M. negyvena kartu ir gyventi neplanuoja, M. R. nelankydavo, išlaikymo neteikė.
2.4. Laikinosios priežiūros metu buvo išnaudotos visos įmanomos priemonės, tačiau jos buvo neveiksmingos, nepilnamečių vaikų tėvai nedėjo pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, nekeitė savo elgesio, todėl ir toliau išliko realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsmę jų gyvybei. 2023 m. gegužės 5 d. Skyrius priėmė sprendimą nutraukti vaikų laikinąją priežiūrą. Šiaulių apylinkės teismui išdavus leidimus paimti iš atstovų pagal įstatymą vaikus ir jiems nustačius laikinąją globą, atsakovės J. M. šeimai ir toliau buvo tęsiama atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos siekiant vaikus gražinti į biologinę šeimą. 2023 m. spalio 2 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios ribojimo M. R. ir vaikų L. M. ir M. R. atskyrimo nuo motinos J. M. V. M. ir jos sutuoktiniui baigus pagrindinius GIMK (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos) mokymus GIMK specialistai parengė neigiamą išvadą dėl galimybės tapti minėtų vaikų globėja (rūpintoja), nes V. M. galbūt negebės užtikrinti šių gebėjimų – saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, vaikų poreikių tenkinimas bei raidos sunkumų kompensavimas. 2023 m. lapkričio 10 d. vaikai M. R. ir L. M. buvo perduoti naujai laikinajai globėjai A. G.
2.5. Išlaikymui reikalaujama priteisti suma sietina su Lietuvoje 2024 m. mokamomis globos (rūpybos) išmokomis, t. y. vaikams nuo gimimo iki 6 metų mokama 286 Eur suma, todėl iš atsakovo prašė priteisti pusę minėtos sumos, o iš atsakovės (nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas) prašė pusės minimos sumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį jai atmesti, o kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas atskirti vaikus nuo (duomenys neskelbtini) asmens – vaikų motinos dėl jos neįgalumo prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatoms. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo. Atsakovės manymu, VšĮ Šiaulių ligoninės pateikti duomenys neteisėti, atskleisti įstatymais saugomi asmens sveikatos duomenys apie (duomenys neskelbtini) sveikatą. Be to, laikinoji priežiūros priemonė buvo taikoma ne dėl netinkamo tėvų elgesio, o dėl jos (duomenys neskelbtini) negalios, kadangi joks netinkamas jos elgesys ieškinyje nenurodomas. Taip pat Šiaulių apylinkės teismas nekonstatavo nei laikinos ligos, dėl kurios ji negalėtų rūpintis vaikais, nei paties negalėjimo rūpintis vaikais fakto. Atsakovės manymu, vaikai paimti neteisėtai ir neteisėtai norima užtikrinti laikinajai globėjai nuolatines dideles kasmėnesines pajamas už globojamus vaikus.
Šalies argumentai
4. Atsakovė J. M. pateikė priešieškinį, juo prašė apginti pažeistas jos teises, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį – įpareigoti ieškovą Skyrių nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus L. M. ir M. R. vaikų atstovei pagal įstatymą jų motinai J. M. Priešieškinyje atsakovė nurodė analogiškus motyvus kaip ir atsiliepime į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti; neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui M. R. jo nepilnamečio vaiko M. R. atžvilgiu; atskirti nepilnamečius vaikus L. M. ir M. R. nuo motinos J. M.; priteisti iš atsakovės J. M. nepilnamečiams vaikams L. M. ir M. R. išlaikymą po 64 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. sausio 29 d.) iki vaikų pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo M. R. nepilnamečiam vaikui M. R. išlaikymą po 143 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. sausio 29 d.) iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams L. M. ir M. R. nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos A. G. gyvenamojoje vietoje, taip pat A. G. paskirti L. M. ir M. R. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nepriteisti iš atsakovų žyminio mokesčio ir teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; priimti nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos nepilnamečiams L. M. ir M. R. nustatymo procesą.
6. Teismo sprendimo motyvai:
6.1. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo nepilnamečio vaiko M. R. atžvilgiu.
6.2. Teismas nustatė, kad L. M. ir M. R. motina J. M. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl savo sveikatos būklės) negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė šiuo metu turi sveikatos problemų – turi (duomenys neskelbtini) negalią, jai nustatytas (duomenys neskelbtini), stokoja įgūdžių ir šiuo metu objektyviai negali tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, užtikrinti jų poreikių, suteikti jiems saugios gyvenamosios aplinkos ir sudaryti palankių sąlygų vaikų vystymuisi bei raidai. Teismas nurodė, kad vaiko atskyrimas nuo motinos yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Atsakovės vaikai nuo 2023 m. lapkričio 10 d. gyvena su laikinąja globėja – A. G., ji suteikia vaikams tinkamas ir reikiamas gyvenimo, sveikatos priežiūros sąlygas, sudaro vaikams saugią ir ramią aplinką, o atsakovė pasimato su vaikais, tačiau jai sunkiai sekasi atkurti su jais ryšį, sunkiai inicijuoja bendras veiklas pagal jų amžių, neturi instinkto gaudyti griūvantį vaiką, nors M. virš (duomenys neskelbtini), nori jį guldyti kaip kūdikį, motina stokoja žinių apie tinkamą vaikų priežiūrą, sunkiai supranta pateikiamą informaciją, specialisčių manymu, negebėtų viena rūpintis vaikais.
6.3. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės yra pagrindas atskirti nepilnamečius L. M. ir M. R. nuo motinos J. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalių reglamentavimą, teismas vertino, kad vaikų atskyrimas nuo motinos iš esmės nepažeidžia jų interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu numatytos tėvų ir vaikų tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus tai, kad motina netenka teisės gyventi su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais.
6.4. Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės, nustatė, kad atsakovė yra netekusi 55 procentų darbingumo, nedirba, gauna neįgalumo ir vienišo asmens išmoką. Duomenų apie atsakovės profesinę kvalifikaciją, darbo paieškas byloje nėra. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nėra didelis, tokio dydžio išlaikymas reikalingas mažamečių vaikų minimaliems poreikiams tenkinti. Nuspręsta, kad ši ieškinio dalis tenkinama visiškai ir iš atsakovės priteisiamas išlaikymas abiem vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 64 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
6.5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam M. R. išlaikymo dydis yra būtinas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui, atitinkantis teismų praktiką ir negali būti mažinamas, todėl šią ieškinio dalį tenkino visiškai.
6.6. Teismas nustatė, kad abiejų nepilnamečių vaikų laikinąja globėja paskirta A. G.. Laikinosios globėjos šeimoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos gyventi globotiniams, taip pat sudarytos tinkamos sąlygos vaikų raidai ir ugdymui. Teismas konstatavo, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta iki teismo nutarties dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina A. G. gyvenamojoje vietoje. Taip pat A. G. iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams įsiteisėjimo skirtina vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
6.7. Teismas nustatė, kad atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini) negalia, (duomenys neskelbtini), atsakovės šeimai buvo reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra auginant mažamečius vaikus, kadangi dėl savo sveikatos būklės ji negeba tinkamai tvarkytis buityje ir socialinėje aplinkoje (tai matyti iš byloje esančių pažymų, sveikatos priežiūros įstaigų duomenų), užtikrinti mažamečių vaikų priežiūros ir saugumo (tai patvirtina liudytojų parodymai, byloje esantys įrodymai, susiję su kilusiu pavojumi mažamečių vaikų sveikatai). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė dėl objektyvių aplinkybių ((duomenys neskelbtini) ligos) negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, negali tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų, nepilnamečiai vaikai su savo motina kartu negyvena, jiems paskirta laikinoji globa, todėl, atsižvelgiant į vaikų interesus, siekiant apginti vaikų teises, užtikrinti, kad vaikai gyventų tinkamose sąlygose ir jais būtų rūpinamasi, grąžinti nepilnamečių vaikų jų atstovei pagal įstatymą – motinai šiuo metu nėra galimybės. Nenustatęs atsakovės atžvilgiu priešieškinyje nurodytų teisės pažeidimų, teismas atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų L. M. ir M. R. atskyrimo nuo motinos J. M.; išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteisimo; iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos A. G. gyvenamojoje vietoje, taip pat A. G. paskirta vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priimta nutartis, kuria pradėtas nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo procesas, ir dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti; priešieškinį tenkinti: apginti pažeistas atsakovės J. M. teises, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, – įpareigoti ieškovą Skyrių nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus L. M. ir M. R. vaikų atstovei pagal įstatymą jų motinai J. M.; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. CK 3.179 straipsnio dalies nuostatomis reglamentuotos tos teisinės situacijos, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, tuomet teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). J. M. gali gyventi ir objektyviai gyveno su nepilnamete dukra nuo (duomenys neskelbtini), o su sūnumi nuo (duomenys neskelbtini), t. y. iki prievartinio ir neteisėto vaikų paėmimo. Nagrinėjamu atveju jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių J. M. negyvena su vaikais, nesusiklostė, jos buvo dirbtinai sukurtos ieškovo – Skyriaus darbuotojų, iš pradžių jų kreipimusi į Šiaulių apylinkės teismą su 2023 m. gegužės 9 d. prašymu dėl leidimo paimti mažamečius vaikus iš tėvų, prievarta paėmimo vaikų iš laikinosios globėjos V. M., neturint leidimo iš jos vaikus paimti, po to kreipimusi su ieškiniu į teismą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų, nesant jokių CK 3.254 straipsnyje ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnyje numatytų sąlygų.
Atsiliepimas
7.2. Priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį buvo minėta, kad tiek prašyme, tiek ieškinyje ieškovas nurodė melagingus teiginius, jog iškilus realiam pavojui vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei buvo priimtas sprendimas taikyti vaikų laikinosios priežiūros priemonę vaikus laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; taip pat kad nepilnamečių vaikų tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsmę jų gyvybei. Teismas skundžiamu sprendimu nepatvirtino jokių CK 3.254 straipsnyje ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnyje numatytų sąlygų ir aplinkybių egzistavimo, kurios buvo nustatytos Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš motinos.
7.3. Teismo sprendimas atskirti nepilnamečius vaikus nuo motinos J. M. buvo priimtas išimtinai dėl jos turimos (duomenys neskelbtini)negalios, įvardijant ją kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios, teismo manymu, J. M. negali rūpintis nepilnamečiais vaikais, nors iš faktinių aplinkybių matyti, kad pasirūpinti dukra ji beveik trejus metus galėjo.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d nutartimi leido paimti nepilnamečius vaikus iš motinos, remdamasis neteisėtai surinkta, neteisėtai disponuojama ir išplatinta informacija apie atsakovės (duomenys neskelbtini)negalią. Priešieškiniu buvo siekiama įrodyti, kad ieškovo ketinimas atskirti vaikus nuo motinos, dar sykį remiantis neteisėtai surinkta, neteisėtai disponuojama ir išplatinta informacija apie apeliantės (duomenys neskelbtini)negalią ir teikiant tuos pačius melagingus, išgalvotus, deklaratyvaus pobūdžio teiginius apie tariamą pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei, būtų neteisėtas. Skundžiamu teismo sprendimu, niekaip neužsimenant apie priešieškinyje nurodytą informacijos surinkimo ir panaudojimo neteisėtumą, ši informacija dar sykį buvo panaudota, taip pažeidžiant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR).
7.5. Byloje nebuvo duomenų ir teismas sprendime nekonstatavo jokių aplinkybių, kad nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo momento, kai atsakovė pagimdė dukrą, iki (duomenys neskelbtini) vyriškos lyties kūdikio gimimo dramatiškai pasikeitė jos sveikatos būklė ir ji susirgo kita liga, sunkesne jos forma ar jos turėta liga paūmėjo ir dėl šių pokyčių ji nebegali rūpintis vaikais. Tiek mergaitės, tiek berniuko gimimo metu atsakovė sirgo ta pačia (duomenys neskelbtini) liga, jai nebuvo nustatytas neveiksnumas kokioje nors srityje. Iki ieškinio pareiškimo ir teismo sprendimo priėmimo jokių naujų objektyvių, nepalankių aplinkybių neatsirado. Atsakovė ieškinio pareiškimo ir teismo sprendimo priėmimo metu negyveno su savo vaikais ne dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o išimtinai dėl neteisėtų ieškovo ir kitų institucijų veiksmų, jais siekiama užtikrinti laikinajai globėjai nuolatines kasmėnesines išmokas už globojamus vaikus, o ieškiniu dar ir nuolatinę globą bei lėšas vaikų išlaikymui, priteistinas iš tėvų.
7.6. Teismas sprendime neatsižvelgė į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatas, kurių laikymosi svarbai buvo paskirta didžioji dalis priešieškinio. Teismas šias nuostatas pažeidė, netinkamai jų netaikydamas, nepaisydamas neįgaliųjų (motinos) teisių, įtvirtintų Konvencijoje. Vaikų paėmimas ir atskyrimas nuo (duomenys neskelbtini) asmens – vaikų motinos dėl jos neįgalumo, tai savo sprendimu įtvirtino pirmosios instancijos teismas, prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatoms, vien tokio reikalavimo pareiškimu yra pažeidžiamas minėtos konvencijos 2 straipsnis, numatantis diskriminaciją dėl neįgalumo, taip pat 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio l ir 2 dalys, 23 straipsnio l dalis, 23 straipsnio 4 ir 5 dalys. Konvencijos 23 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis yra kategoriškai draudžiama atskirti vaikus nuo tėvų dėl vieno iš jų neįgalumo. Ieškinyje nurodomas vienintelis faktinis vaikų atskyrimo nuo motinos būtinumą nulemiantis argumentas yra atsakovės sveikatos būklė – (duomenys neskelbtini) negalia, t. y. neįgalumas.
7.7. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnyje išdėstyti principai iš esmės koreliuoja su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintais principais. Apeliantė pažymi, kad šios kategorijos bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pripažinęs, kad vien (duomenys neskelbtini) ligos diagnozės buvimas nėra pakankamas pagrindas riboti tėvų teises; svarbu tai, kokią įtaką liga daro tėvų galimybėms įgyvendinti tėvų valdžią. Apeliantė pažymi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, numatančią, kad valstybės prioritetas siekiant vaiko interesų užtikrinimo – visų pirma teikti pagalbą ir paramą šeimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-314-378/2021, 38 punktas). Pažymi tai, kad teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: l) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 24 punktas).
7.8. Bylos nagrinėjimas turėtų vykti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Skyrius prašo apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą 2024 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantė skunde išdėstytais motyvais skundė tiek Skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą, tiek grindė savo priešieškinį, tiek tuos pačius deklaratyvius argumentus išdėstė apeliaciniame skunde. Visi prieš tai pateikti tiek apeliantės, tiek jos motinos V. M. skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
8.2. Skyrius kategoriškai nesutinka su skunde išdėstytais manipuliatyviais argumentais, kadangi nagrinėdamas bylą teismas išklausė proceso dalyvių duotus paaiškinimus, apklausė liudytojus, be to, teismas buvo pakankamai aktyvus ir netgi aiškinosi aplinkybes, susijusias su V. M. galimybėmis globoti nepilnamečius vaikus. Toks reikalavimas buvo nurodytas ir priešieškinyje, apeliantės atstovui pripažįstant, jog J. M. savarankiškai negeba pasirūpinti savo vaikais. Skyriaus nuomone, teismas įsigilino į bylos medžiagą, tinkamai įvertino byloje duotus parodymus ir pateiktus įrodymus, o priimtas sprendimas yra argumentuotas ir teisiškai pagrįstas.
8.3. Skyrius skeptiškai vertina apeliantės poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nepateikus dėl tokios bylos nagrinėjimo tvarkos nė vieno argumento. Skyriaus nuomone, toks prašymas neatitiktų bylos nagrinėjimo ekonomiškumo principo, kadangi nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje nauji įrodymai ar paaiškinimai nėra priimami; apeliantės prašymu siekiama toliau vilkinti bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos objektą pagal atsakovės apeliacinį skundą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos, priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš motinos, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje ir ji paskirta vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nurodyta priimti nutartį pradėti nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo procesą, taip pat teismo sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis, teistumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacine tvarka apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.
Dėl prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
11. CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad kai apeliantas to pageidauja, apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde atsakovė pareiškė prašymą, kad bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepalaikė, motyvuodamas tuo, kad, Skyriaus vertinimu, toks prašymas neatitiktų bylos nagrinėjimo ekonomiškumo principo ir juo siekiama toliau vilkinti bylą.
12. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
13. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė argumentų prašymui bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka pagrįsti, nenurodė tokio prašymo motyvų. Apeliantė nenurodė, kokios aplinkybės gali būti nustatytos ar tinkamai ištirtos tik žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad atsakovė (apeliantė) ir jos atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pateikė paaiškinimus teismo posėdyje. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu neteikė naujų įrodymų CPK 306 straipsnio 4 dalyje ir CPK 314 straipsnyje numatyta tvarka ir apeliacinį skundą grindžia esama bylos medžiaga.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o apeliaciniam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos. Rašytinis bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai). Išdėstytų motyvų pagrindu apeliantės prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Bylos faktinės aplinkybės
15. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. M. yra nepilnamečių L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnametės L. M. tėvas nežinomas (tėvystė nenustatyta). Nepilnamečio M. R. tėvui M. R. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalimi, kuri apeliacine tvarka neapskųsta, neterminuotai apribota tėvų valdžia šio nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
16. Iš Skyriaus 2023 m. vasario 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenų nustatyta, kad, Skyriui išnagrinėjus 2023 m. vasario 21 d. gautą pranešimą iš ligoninės, kuriuo informuota, jog J. M. pagimdė vyriškos lyties kūdikį, su gimdyve kontaktas sunkus, negeba rūpintis ne tik savimi, bet ir kūdikiu, nesidomi kūdikio sveikatos būkle, buvo nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų ar vieno iš jų ligos, nustatytas vaikų apsaugos poreikis, nustatyti vaiko teisių į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas pažeidimai. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad vaikams L. M. ir M. R. nuo 2023 m. kovo 1 d. buvo organizuojama laikinoji priežiūra asmens V. M. (J. M. motinos) gyvenamojoje vietoje; nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. balandžio 29 d. vaikų laikinoji priežiūra buvo pratęsta V. M. gyvenamojoje vietoje. Skyrius 2023 m. gegužės 5 d. nusprendė nutraukti abiejų vaikų laikinąją priežiūrą ir inicijuoti laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą.
17. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2‑7311‑767/2023 leido paimti mažametę L. M. iš jos atstovės pagal įstatymą – motinos J. M. ir mažametį M. R. iš jo atstovų pagal įstatymą – motinos J. M. ir tėvo M. R.. Minėtoje Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje teismas konstatavo, kad J. M. nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais L. M. ir M. R. dėl sveikatos būklės, o M. R. sūnumi M. R. nesirūpina, sutinka, kad jam būtų nustatyta laikinoji globa, atsisako socialinių paslaugų.
18. Radviliškio rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 12 d. potvarkiais nuo 2023 m. birželio 6 d. vaikams L. M. ir M. R. nustatyta laikinoji globa, vaikų laikinąja globėja paskirta V. M. (t. y. atsakovės J. M. motina, vaikų močiutė) ir nustatyta vaikų globos vieta globėjos gyvenamojoje vietoje.
19. Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2023 m. spalio 4 d. rašto dėl socialinių paslaugų keitimo duomenimis, 2023 m. spalio 2 d. atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl vaikų atskyrimo nuo motinos J. M. ir vaiko tėvo M. R. valdžios ribojimo sūnaus M. R. atžvilgiu ir nuolatinės globos nustatymo.
20. Radviliškio rajono savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 7 d. potvarkiais buvo pakeisti 2023 m. birželio 12 d. potvarkiai ir vaikams L. M. ir M. R. paskirta kita laikinoji globėja – A. G., nustatyta vaikų laikinosios globos vieta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje. Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2024 m. sausio 8 d. rašto dėl informacijos pateikimo duomenimis, 2023 m. lapkričio 10 d. M. R. ir L. M. buvo perduoti laikinajai globėjai A. G.
Dėl vaikų atskyrimo nuo motinos
21. Ieškovas Skyrius ieškiniu reiškė reikalavimą atskirti vaikus L. M. ir M. R. nuo motinos J. M.. Atsakovė J. M. priešieškiniu reiškė reikalavimą apginti pažeistas jos teises, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, – įpareigoti ieškovą Skyrių nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus L. M. ir M. R. vaikų atstovei pagal įstatymą jų motinai J. M.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be kita ko, patenkino ieškovo ieškinio reikalavimą atskirti abu vaikus nuo motinos J. M. ir atmetė atsakovės J. M. priešieškinį.
22. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bei taip pažeidė CK 3.179 straipsnio l dalies, CK 3.254 straipsnio, Vaiko teisių apsaugos pagrindu įstatymo 36⁴ straipsnio nuostatas ir BDAR. Atsakovė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatų.
23. CK 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.
24. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 3.179 straipsnio 1 dalies reglamentavimo, pažymima, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikomas nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas).
25. Pažymėtina tai, kad tėvų ir vaiko atskyrimą reglamentuojančiame CK 3.179 straipsnyje nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas).
26. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismo sprendimas atskirti nepilnamečius vaikus nuo motinos J. M. buvo priimtas išimtinai dėl jos turimos (duomenys neskelbtini)negalios, šią aplinkybę įvardijant kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios apeliantė negali rūpintis nepilnamečiais vaikais. Apeliantė nurodo, kad vaikų paėmimas ir atskyrimas nuo (duomenys neskelbtini) neįgalaus asmens – vaikų motinos dėl jos neįgalumo prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio l ir 2 dalies, 23 straipsnio l dalies, 23 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatoms, nes minėtos konvencijos 23 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatomis yra kategoriškai draudžiama atskirti vaikus nuo tėvų dėl vieno iš jų neįgalumo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir ištyrusi bylos medžiagą, šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
27. Pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnyje numatytą apibrėžtį, diskriminacija dėl neįgalumo – bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės, šios konvencijos šalys, draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės, šios konvencijos šalys, imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad pašalintų neįgaliųjų diskriminavimą visais klausimais, susijusiais su santuoka, šeima, tėvyste (motinyste) ir asmeniniais santykiais, lygiai su kitais asmenimis, siekdamos užtikrinti, kad būtų pripažintos šios dalies a–c punktuose numatytos neįgaliųjų teisės.
28. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybės, šios konvencijos šalys, užtikrina, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos, kurių sprendimus gali peržiūrėti teismas, pagal galiojančius įstatymus ir procedūras nusprendžia, kad toks atskyrimas yra būtinas dėl vaiko interesų. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo.
29. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnyje išdėstyti principai iš esmės koreliuoja su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintais principais. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, o pagal šio straipsnio 2 dalį, valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.
30. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 9 straipsnio 1 dalį, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
31. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės, šios konvencijos šalys, užtikrina neįgaliųjų teises ir įsipareigojimus, susijusius su globa, rūpyba, įvaikinimu ar panašiais institutais; visais atvejais pirmenybė teikiama vaiko interesams. Valstybės, šios konvencijos šalys, teikia atitinkamą pagalbą neįgaliesiems, kai jie vykdo su vaikų auklėjimu susijusius įsipareigojimus.
32. Taigi, nors tarptautinės konvencijos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, tačiau iš esmės įtvirtina vienodus principus – geriausių vaiko interesų, nediskriminavimo, šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą. Kiekvienoje konkrečioje byloje teismas turi užtikrinti, kad šie principai nebūtų pažeisti, o bylos išnagrinėjimo rezultatas užtikrintų šių vertybių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-378/2022, 25 punktas).
33. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, jog vien (duomenys neskelbtini) ligos diagnozės buvimas nėra pakankamas pagrindas riboti tėvų teises; svarbu tai, kokią įtaką liga daro tėvų galimybėms įgyvendinti tėvų valdžią (žr., pvz., 2016 m. kovo 29 d. sprendimą byloje K. ir S. prieš R., peticijos Nr. 16899/13; 2018 m. spalio 30 d. sprendimą byloje S. S. prieš S., peticijos Nr. 40938/16; 2004 m. liepos 1 d. sprendimą C. M. prieš P., peticijos Nr. 64796/01, ir kt.).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybei visų pirma kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, siekiant, kad ji vėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, o esant reikalui, valstybė vaiką nuo netinkamos priežiūros turi apsaugoti. Valstybės prioritetas siekiant vaiko interesų užtikrinimo – visų pirma teikti pagalbą ir paramą šeimai. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 38 punktas; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-378/2022, 32 punktas; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑246-421/2023, 38 punktas).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaneigiant vaikų prigimtinės teisės augti savo biologinėje šeimoje (biologinės šeimos prioriteto principo), svarbu įvertinti kitus svarbius aspektus – vaikų saugumą ir pagrindinių jų poreikių užtikrinimą, t. y. įvertinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, geriausių vaiko interesų prioriteto principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktai). Pažymėtina, kad, užtikrinant negalią turinčių tėvų teises auginti savo vaikus, taip pat galioja pareiga užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, t. y., užtikrinant negalią turinčių tėvų teises, negali būti pažeistos vaikų teisės ir jų teisėti interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
36. Tėvų valdžios turinį reglamentuojančio CK 3.155 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
37. Apeliantė akcentuoja faktines aplinkybes, kad ji objektyviai gyveno su nepilnamete dukra L. ir sūnumi M. nuo jų gimimo iki 2023 m. lapkričio 4 d. Apeliantė remiasi argumentais, kad laikotarpiu nuo dukters gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki sūnaus gimimo ((duomenys neskelbtini)) apeliantė beveik (duomenys neskelbtini) dukra pasirūpinti galėjo ir byloje nebuvo jokių duomenų, jog per nurodytą laikotarpį būtų pasikeitusi apeliantės sveikatos būklė ir dėl to ji nebegalėtų rūpintis vaikais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant apeliantės nurodytas aplinkybes reikšminga kartu įvertini bylos duomenis, jog apeliantės nurodytu laikotarpiu jai buvo teikiama atitinkamų institucijų pagalba ir teikiamos socialinės paslaugos.
38. Iš Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2023 m. vasario 23 d. rašto dėl informacijos pateikimo, 2023 m. balandžio 21 d. socialinės darbuotojos (atvejo vadybininkės) atvejo motyvuotų siūlymų, Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2‑7311‑767/2023 ir bylai pateiktų kitų rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, jog nustačius, kad galbūt dėl turimų sveikatos sutrikimų J. M. stokoja socialinių įgūdžių ir žinių apie vaiko priežiūrą, nuo 2020 m. birželio 15 d. J. M. šeimai taikoma atvejo vadyba, nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2023 m. vasario 3 d. šeimai buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga; nuo 2023 m. vasario 3 d. teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga, kadangi dėl turimos negalios motina stokoja žinių apie tinkamą vaiko priežiūrą; nuo 2023 m. kovo 1 d. nepilnamečiams vaikams L. M. ir M. R. buvo organizuojama laikinoji priežiūra močiutės V. M. gyvenamojoje vietoje; 2023 m. kovo 27 d. sprendimu laikinoji priežiūra pratęsta; 2023 m. balandžio 21 d. atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta kreiptis dėl leidimo paimti vaikus iš šeimos išdavimo ir laikinosios globos proceso inicijavimo, kadangi J. M. dėl savo sveikatos būklės nesugeba savarankiškai tinkamai rūpintis vaikais, o tėvas M. R. sūnumi M. R. nesidomi, nesirūpina, posėdyje nedalyvavo.
39. Apeliantė teigia, kad ji ieškinio pareiškimo metu ir teismo sprendimo priėmimo metu negyveno su savo vaikais ne dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o išimtinai dėl neteisėtų ieškovo ir kitų institucijų veiksmų – 2023 m. gegužės 9 d. prašymo teismui dėl leidimo paimti mažamečius vaikus iš tėvų, vaikų paėmimo iš laikinosios globėjos V. M., po to teismui pateikto ieškinio dėl vaikų atskyrimo nuo atsakovės. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo patvirtintos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl iškilusio realaus pavojaus vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei, dėl to nebuvo patvirtintas ir sąlygų, numatytų CK 3.254 straipsnyje ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnyje, egzistavimas, kurioms neva esant vaikai iš motinos buvo dirbtinai paimti su teismo leidimu. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
40. Byloje esančiame Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2023 m. vasario 23 d. rašte nurodyta, kad J. M. gyvena kartu su savo tėvais, J. M. šeimai kyla sunkumų, siekiant savarankiškai funkcionuoti, moteris turi (duomenys neskelbtini) negalią (nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis), pripažintas (duomenys neskelbtini), ji iš dalies geba rūpintis savo sveikatos priežiūra, jai trūksta žinių, įgūdžių, dėl turimos negalios sunkiai supranta pateikiamą informaciją, jai reikalinga socialinio darbuotojo (darbui su šeimomis) pagalba bendrauti su gydytojais, ji konsultuojama apie pozityvią tėvystę (dukters raidą, auklėjimą, maitinimą, vystymąsi, poreikius, režimą), sunkiai įgyvendina susitarimus, nes dėl turimos negalios turi sunkumų įsisavinti informaciją ir ją taikyti auginant dukrą L. M..
41. Bylai pateiktas atsakovės motinos V. M. Skyriui 2023 m. vasario 22 d. teiktas paaiškinimas, jame V. M. nurodė, kad jos dukra J. M. dėl turimos negalios patiria sunkumų auginti ir rūpintis savo dukra L. M., jos gyvena kartu su V. M. ir ji dukrai padeda prižiūrėti ir rūpintis anūke. Minėtame paaiškinime V. M. nurodė, kad ji nori rūpintis (duomenys neskelbtini) dukros pagimdytu vyriškos lyties naujagimiu, pareiškė norą rūpintis savo anūkais, sutiko būti jų globėja.
42. Byloje esančių 2023 m. balandžio 21 d. socialinės darbuotojos (atvejo vadybininkės) motyvuotų siūlymų dėl vaikų L. M. ir M. R. duomenimis apie teiktas paslaugas ir pagalbą nustatyta, kad 2020–2023 m. vertinant šeimos poreikius pagalbai buvo nustatoma, jog apeliantei, kaip motinai, kilo sunkumų siekiant savarankiškai funkcionuoti, tinkamai vykdyti savo pareigas, stokojama žinių apie vaiko sveikatos priežiūros užtikrinimą, vaiko raidą, trūksta žinių pozityvaus auklėjimo srityse, sudėtinga tinkamai rūpintis vaikais, reikalinga socialinio darbuotojo pagalba ir tarpininkavimas. 2023 m. balandžio 21 d. motyvuotų siūlymų duomenimis, buvo pateikta 2023 m. balandžio 5 d. šeimos gydytojos informacija apie tai, kad apeliantė savo vaikais savarankiškai negali rūpintis, kadangi negali kritiškai įvertinti situacijos, įvardyti vaiko negalavimų susirgus, įvertinti būklės sunkumo, vaiko esminių poreikių (negali papasakoti, ką davė vaikui valgyti ir pan.), negali savarankiškai priimti būtinų sprendimų. Iš minėtų 2023 m. balandžio 21 d. motyvuotų siūlymų duomenų matyti, kad buvo nustatyta, jog buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės ir jos buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveiktai.
43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2‑7311‑767/2023, teismas leido paimti mažametę L. M. iš jos atstovės pagal įstatymą – motinos J. M. ir mažametį M. R. iš jo atstovų pagal įstatymą – motinos J. M. ir tėvo M. R.. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad J. M. nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais L. M. ir M. R. dėl sveikatos būklės. Pastebėtina ir tai, kad, remiantis bylos duomenimis, po Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties priėmimo vaikams L. M. ir M. R. nuo 2023 m. birželio 6 d. buvo nustatyta laikinoji globa ir vaikų laikinąja globėja buvo paskirta V. M. (apeliantės motina), o vaikų globos vieta buvo nustatyta jos gyvenamojoje vietoje, kurioje gyveno ir apeliantė.
44. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi leido paimti nepilnamečius vaikus iš motinos, remdamasis neteisėtai surinkta, neteisėtai disponuojama ir išplatinta informacija apie J. M. (duomenys neskelbtini) negalią, o skundžiamame teismo sprendime neužsiminta apie priešieškinyje nurodytą informacijos surinkimo ir panaudojimo neteisėtumą, ši informacija dar sykį buvo panaudota, tuo pažeidžiant BDAR. Pažymėtina, kad atsakovė remiasi abstraktaus pobūdžio teiginiais dėl galimo BDAR pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nebuvo pareiškusi savarankiškų materialinių reikalavimų dėl informacijos apie jos sveikatos būklę rinkimo ir panaudojimo galimo neteisėtumo, tokios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos ir nesudarė savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko. Remiantis bylos duomenimis, apeliantei nustatyta tvarka buvo teikiama institucijų pagalba, socialinės paslaugos. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis buvo priimta pagal pareiškėjo Skyriaus teisės aktų nustatyta tvarka pateiktą prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo.
45. Pažymėtina, kad atsakovė J. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog ji gyvena kartu su tėvais, ir pati paaiškino, kad ji vaikus galėtų auginti su mamos pagalba. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaip liudytoja apklausta V. M. nurodė, kad apeliantė geba pati pasirūpinti savo vaikais, tačiau taip pat nurodė, jog atsakovei vienai sunku su dviem vaikais. Iš apeliantės motinos V. M. Skyriui duoto 2023 m. vasario 22 d. paaiškinimo matyti, jog V. M., kartu su ja gyvenančiai dukrai (apeliantei) dėl turimos negalios patiriant sunkumų auginti ir rūpintis savo dukra L. M., padėjo prižiūrėti ir rūpintis anūke, V. M. išreiškė norą rūpintis ir anūku M. R.. Iš Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2023 m. spalio 2 d. pagalbos plano duomenų matyti, kad socialinė darbuotoja (darbui su šeimomis) apeliantę nuolat konsultavo apie pozityvią tėvystę individualių konsultacijų metu, tačiau pastebėta, kad dėl turimos negalios ji negali priimti ir įsisavinti pateikiamos informacijos. Byloje pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta su šeima dirbanti D. K., dirbanti globos koordinatore, ir E. V. A. Z., dirbanti socialine darbuotoja darbui su šeimomis, išreiškė motyvuotą nuomonę, kad apeliantė pati viena nesugebėtų pasirūpinti vaikais.
46. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės nurodytus argumentus, kad ji beveik (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su vaikais, atsižvelgia į tai, jog byloje nustatyta, kad apeliantės nurodomu laikotarpiu jai buvo teikiamos kompleksinės atitinkamų institucijų paramos ir pagalbos priemonės, teikiamos socialinės paslaugos, siekiant, kad atsakovė, net esant ligos nulemtiems sunkumams atliekant motinos pareigas, galėtų tinkamai pasirūpinti savo mažamečiais vaikais. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad buvo imtasi priemonių ir buvo dedamos institucijų pastangos, jog apeliantės šeimai būtų suteikta būtina pagalba ir parama, tačiau apeliantės galimybės savarankiškai pasirūpinti vaikais nepasikeitė.
47. Nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti ir aplinkybes, jog Radviliškio rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 12 d. potvarkiais nuo 2023 m. birželio 6 d. vaikams L. M. ir M. R. nustatyta laikinoji globa, vaikų laikinąja globėja paskiriant V. M.. Iš Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2024 m. sausio 8 d. rašto dėl informacijos pateikimo duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 22 d. globos koordinatorei gydytoja pateikė informaciją, jog V. M. netinkamai atlieka savo, kaip globėjos, pareigas – neatveda vaikų į gydymo įstaigą laiku, neregistruoja L. tolimesnei apžiūrai į gydymo įstaigą ir nenuperka mergaitei akinukų, kurie yra būtini ir jau kurį laiką buvo išrašyti; 2023 m. liepos 13 d. buvo nustatytas pagalbos šeimai poreikis, globėjai pateikti įpareigojimai gauti šeimos gydytojos siuntimą, užregistruoti ir nuvežti globotinę į gydymo įstaigą ir vykdyti gydytojų rekomendacijas, globėja įpareigota lankyti GIMK mokymus; 2023 m. liepos 20 d. globos koordinatorei socialinė darbuotoja darbui su šeimomis pateikė iš šeimos gydytojos gautą informaciją apie tai, kad M. R. nėra atvežamas pas šeimos gydytoją pagal numatytą grafiką, vaiką vėluojama paskiepyti; 2023 m. rugsėjo 4 d. V. M. susisiekė su globos koordinatore ir informavo, kad nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. yra išvykusi pas savo kitą dukrą, planuoja grįžti už kelių dienų, globojamus vaikus paliko prižiūrėti biologinei mamai, iš kurios vaikai dėl moters sveikatos būklės ir įgūdžių nebuvimo buvo paimti, nuvykus į V. M. namus globojami vaikai buvo vieni su biologine motina; 2023 m. rugsėjo 6 d. bandyta susisiekti su globėja V. M. telefonu, tačiau ji neatsiliepė, po kelių skambučių ragelį pakėlusi V. M. dukra J. prašė atvykti; 2023 m. rugsėjo 7 d. suorganizuota ir nuvežta parama globėjos šeimai, globos koordinatorė užregistravo nepilnametę mergaitę į gydymo įstaigą (to pačiai globėjai padaryti nepavyko), globėjai teikta pagalba suorganizuojant nuvykimą į gydymo įstaigą kitame mieste, globėjai negalint nupirkti vaikui paskirtų akinių 2023 m. spalio 26 d. globėjai teikta pagalba.
48. Paminėtas aplinkybes nurodė ir byloje kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro Globos centro globos koordinatorė D. K.. Iš liudytojos D. K. parodymų matyti, kad nuo 2023 m. birželio 14 d. teiktos pakankamai intensyvios paslaugos, nuolat kildavo sunkumų, buvo skundų iš gydytojų dėl netinkamo berniuko sveikatos priežiūros organizavimo, V. M. nelabai gebėjo savarankiškai viską organizuoti ir koordinatorė turėjo viską paaiškinti, berniukas buvo auginamas kaip kūdikis, nebuvo imtasi veiksmų vaiką sodinti, statyti, nebuvo pasikeitimų, V. M. buvo išvykusi ir grįžo po kelių dienų.
49. Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2023 m. spalio 4 d. rašto dėl socialinių paslaugų keitimo duomenimis, 2023 m. spalio 2 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl vaikų atskyrimo nuo motinos ir vaiko tėvo M. R. valdžios ribojimo sūnaus M. R. atžvilgiu ir nuolatinės globos nustatymo. Radviliškio rajono savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 7 d. potvarkiais apeliantės mažamečiams dukrai ir sūnui paskirta kita laikinoji globėja – A. G., nustatyta vaikų laikinosios globos vieta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.
50. Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2023 m. spalio 2 d. pagalbos plane, viena vertus, pateikti duomenys, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. VšĮ (duomenys neskelbtini)pirminės priežiūros centras pateikė informaciją apie M. R. ir L. M., kad vaikų globėja V. M. laiku užtikrina vaikų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, rūpinasi vaikų sveikata, jie profilaktiškai patikrinti, paskiepyti, nepriežiūros ar smurto požymių nepastebėta. Kita vertus, iš Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2024 m. sausio 8 d. rašto dėl informacijos pateikimo duomenų matyti, kad kai 2023 m. lapkričio 10 d. M. R. ir L. M. buvo perduoti laikinajai globėjai A. G., vakare ši informavo, kad M. buvo iššutęs, kūnas taip pat sukandžiotas galbūt blusų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo A. G. nurodė aplinkybes, kad vaikai buvo aprengti pagal sezoną, tačiau mergaitė buvo nešvari, o berniuko higienos būklė buvo ypač prasta, kilus abejonių dėl mergaitės elgesio kreipėsi į gydytojus ir jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), to tėvai nepastebėjo, mergaitę vežė į Vilniaus klinikas, ten buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), jie turi būti stebimi kas metus, šiuo metu mergaitė turi (duomenys neskelbtini); atvežtas (duomenys neskelbtini) berniukas buvo nutukintas ir nemokėjo sėdėti, pas juos per savaitę pradėjo sėdėti, dar per savaitę pradėjo šliaužioti ir (duomenys neskelbtini) pradėjo vaikščioti.
51. Remiantis Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2024 m. sausio 8 d. rašto dėl informacijos pateikimo duomenimis, V. M. pabaigė pagrindinius GIMK mokymus, tačiau po jų baigimo V. M. 2023 m. gruodžio 15 d. buvo parengta neigiama išvada dėl galimybės tapti vaikų globėja (rūpintoja), nes galbūt V. M. negebės užtikrinti šių gebėjimų – saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, vaikų poreikių tenkinimas bei raidos sunkumų kompensavimas.
52. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad iš bylos duomenų visumos matyti, jog situacija tęsiasi nuo 2020 m., tačiau per tą laiką pačios apeliantės galimybės savarankiškai pasirūpinti vaikais ir atlikti motinos pareigas iš esmės nepagerėjo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne vien tik byloje esančius duomenis apie apeliantės (duomenys neskelbtini)negalios diagnozę, tačiau taip pat visapusiškai įvertino visumą kitų byloje esančių įrodymų apie tai, kokią įtaką atsakovės negalia daro jos, kaip vaikų motinos, galimybėms įgyvendinti tėvų valdžią ir motinos pareigas, užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Iš bylos duomenų visumos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju vaikų atskyrimo nuo motinos būtinumą lemia ne vien pats faktas dėl apeliantės sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini) negalios, tačiau ir objektyvios aplinkybės – apeliantės negalios įtaka jos galimybėms tinkamai įgyvendinti savo tėvų valdžią vaikams, jos įgūdžių stoka ir dėl to kilęs objektyvus negalėjimas tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, užtikrinti jų poreikius, suteikti jiems saugią gyvenamąją aplinką ir sudaryti palankias sąlygas vaikų sveikatai, vystymuisi ir raidai.
53. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad apeliantei jos akcentuojamu laikotarpiu buvo teikiama giminaičių (motinos) pagalba. Bylos duomenys taip pat patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju buvo imtasi kompleksinių priemonių ir buvo dedamos pastangos tam, jog apeliantės vaikams būtų suteikta giminaičių globa, vaikų laikinąja globėja paskiriant jų močiutę V. M.. Apeliantės motina buvo įpareigota lankyti pagrindinius GIMK mokymus. Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė tokios aplinkybės, kad apeliantės motinai V. M., kuri iki tol padėjo apeliantei rūpintis mažamečiais vaikais, pabaigus GIMK mokymus buvo parengta neigiama išvada dėl jos tolesnės galimybės tapti minėtų vaikų globėja (rūpintoja).
54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantė dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais ir negali tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų. Byloje taip pat nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai su apeliante kartu negyvena, jiems paskirta laikinoji globa ir pakeista laikinoji globėja, taigi būtina nuspręsti, kur vaikai turi gyventi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant nurodytoms aplinkybėms ir nustačius CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra teisinis pagrindas pripažinti pagrįstu ir tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą atskirti nepilnamečius L. M. ir M. R. nuo motinos J. M..
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kuriais iš esmės teigiama, kad bylos duomenys nepagrindžia iškilusio realaus pavojaus mažamečių vaikų sveikatai ir saugumui. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip vertinti šios bylos aplinkybes ir padaryti kitokias išvadas, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovės atžvilgiu jos priešieškinyje nurodytų teisės pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovė dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, ir nustačius CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas dėl vaikų ir motinos atskyrimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu nėra galimybės grąžinti nepilnamečius vaikus jų atstovei pagal įstatymą – motinai, dėl to pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą.
56. Pažymėtina, kad CK 3.179 straipsnio 2 dalis nustato, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Vadovaujantis CK 3.179 straipsnio 3 dalimi, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų; kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.
Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų
57. Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat pareiškė reikalavimus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis tenkinti ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteisimo, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos A. G. gyvenamojoje vietoje, paskiriant ją vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, ir kuria priimta nutartis pradėti nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo procesą. Atsakovė apeliaciniame skunde savarankiškų motyvų dėl nurodytų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių neteisėtumo ir nepagrįstumo nenurodė. Atsižvelgiant į tai, nurodyti apeliantės reikalavimai vertinami kaip išvestiniai ir tiesiogiai siejami su pagrindinių apeliacinio skundo reikalavimų, dėl kurių šioje nutartyje pasisakyta, patenkinimu.
58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos ir atmestas atsakovės priešieškinis, priimta teisėtai ir pagrįstai, ir atmetus dėl šios dalies reiškiamus apeliacinio skundo reikalavimus, apeliantei nenurodžius savarankiškų motyvų dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų teismo sprendimo dalių neteisėtumo ir nepagrįstumo, likusi apeliacinio skundo dalis dėl išvestinių reikalavimų atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčui išspręsti reikšmingas bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė pagrįstas išvadas dėl apeliantės nurodomų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.