Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-87-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A18.-5243-1078/2019Nutarimas · 2019-12-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
AN2-87-885/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04426-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-87-885/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04426-2019-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Š. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo Š. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį 105 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Š. M. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. spalio 4 d., apie 22.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,68 promilės girtumas) nevykdė atvykusių pagal iškvietimą dėl šūvių bute, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų teisėto reikalavimo atidaryti buto duris (reikalavimas buvo išreikštas tiek skambinant į duris, prisistatant, jog atvyko policijos pareigūnai, tiek beldžiant į duris ir prisistatant, reikalavimas buvo kartojamas kelis kartus), duris atidarė tik po to, kai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai užvedė benzininį pjūklą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde Š. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Apeliantas nesutinta su netikslumais protokole (perrašyta pažeidimo esmė), dėl kurių yra pagrindas naikinti protokolą. Anot apelianto, nutarime aiškūs neatitikimai laike, nes pirmasis policijos ekipažas atvyko 9 minutėmis anksčiau, nei buvo gautas pranešimas bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC). Teismas neanalizavo pareigūnų parodymų prieštaringumo, bei nepasisakė, kokiais įrodymais paneigia Š. M. versiją, kad šis miegojo ir skambučių bei beldimų negirdėjo. Pažymėjo, kad apeliantas įvardintas kaltinamuoju, nors byla yra administracinio nusižengimo. Pasak apelianto, laikytina, kad Š. M. teiginiai, jog jis negirdėjo skambučių ir beldimo, nes miegojo apsvaigęs, nėra paneigti jokiais objektyviais įrodymais.

2.2. Apelianto teigimu, teismas niekaip neįvertino apeliantą išteisinančių įrodymų, akivaizdžiai esančių byloje, o liudytojų ir traukiamo asmens parodymus vertino selektyviai – ne traukiamojo asmens naudai ar eliminuodamas išteisinančius įrodymus iš konteksto.

2.3. Apeliantas, dėl delsimo vykdyti pareigūnų reikalavimus, nurodė, jog byloje yra dvi versijos. Viena, pareigūnų – apeliantas delsė (turima omeny tyčia) atidaryti duris ir vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Kita, jo – jis miegojo ir būdamas apsvaigęs negirdėjo pareigūnų reikalavimų.

2.4. Anot apelianto, pareigūnų versiją teismas laiko patvirtinta tik tuo faktu, kad nuo pirmojo pareikalavimo atidaryti duris praėjo 30 minučių. Pareigūno Ž. A. teiginius, kad girdėjo žmogų prieinantį prie durų ir žiūrintį pro akutę turėjęs patvirtinti jo kolega R. M., teisme įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, patvirtinti Ž. A. teiginių negalėjo, paneigdamas tokius teiginius, kuriuos išsakė tarnybiniame pranešime. Tokie parodymų skirtumai laikytini prieštaravimais ir turėjo būti pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas nesigilino į prieštaravimų buvimą, o parodymus vertino traukiamojo atsakomybėn asmens nenaudai, priešingai nei reikalauja nekaltumo prezumpcija. O jo versiją patvirtina S. T. parodymai, kad ji žadino Š. M. ir šis neapsirengęs, vien apatinėmis trumpikėmis nuėjo atidaryti durų. Faktą, kad Š. M. duris atidarė vienomis trumpikėmis, patvirtino abu pareigūnai liudiję teisme. Ginčo dėl šio fakto nėra, tačiau teismas šio fakto nevertino, kaip išteisinančio įrodymo. Pažymėjo, kad liudytojas R. M. teisme paliudijo, jog atidaręs duris Š. M. pareigūnams kartojo, kad negirdėjo jų reikalavimų.

2.5. Apelianto teigimu, jokių įrodymų, kad policijos reikalavimai buvo teisėti teismui nepateikta. Tokius įrodymus privalo pateikti protokolą surašančioji institucija. Tai reiškia, kad ne traukiamas atsakomybėn asmuo turi įrodinėti, kad pareigūnų veiksmai nėra teisėti, o institucija, traukianti atsakomybėn privalo surinkti visus įrodymus, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti.

2.6. Apeliantas, pacitavęs Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, kad pareigūnų reikalavimų teisėtumą patvirtina besąlygiškas Policijos veiklos įstatymo vykdymas. Nepranešimas prokurorui per 24 valandas yra įstatymo nesilaikymas, kuris paverčia policijos pareigūnų reikalavimus neteisėtais. Įgaliotasis atstovas baigiamojoje kalboje akcentavo būtinumą pranešti prokurorui per 24 valandas, taip pat pabrėžė, kad prokurorui apie patekimą į būstą pranešta nebuvo. Argumentuojama, kad įrodymus apie pranešimą prokurorui turi teikti atsakomybėn traukianti institucija.

2.7. Anot apelianto, teismas nelaikė patekimo į būstą prievartiniu, tačiau niekaip neįvardijo grasinimų nupjauti duris, fizinės prievartos panaudojimą prieš asmenį jo namuose, net neįspėjus apie ketinimus panaudoti prievartinius veiksmus, kaip to reikalauja Policijos Generalinio komisaro rekomendacijos. Pažymėjo, kad teismas neleido įgaliotajam atstovui užduoti klausimus pareigūnams apie prievartinius veiksmus Š. M. bute, motyvuodamas tuo, kad nėra tiriamas pareigūnų veiksmų teisėtumo faktas. Teismas neįsiklausė į įgaliotojo atstovo pagarsintą teismų praktiką analogiškoje Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-332-579/2018. Pranešimas prokurorui yra imperatyvaus pobūdžio, nes tokiu pranešimu pareigūnai įteisina savo prievartinius veiksmus, kuriuos jiems taikyti leidžia įstatymas. Mano, kad pranešimas apie prievartos panaudojimą patenkant į asmens būstą yra sudėtinė ir privaloma įstatymo dalis, o įstatymo numatytos tvarkos reikalavimų pranešti prokurorui nesilaikymas sukelia pasekmes, pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti ir jų galimas nevykdymas negali užtraukti administracinės atsakomybės. Konstitucijos 24 straipsnio tekstas turi būti suprantamas tiesiogiai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Š. M. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas, priešingai nei vertina apeliantas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Įvertinus administracinio nusižengimo medžiagą bei skundžiamą nutarimą, konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir visų jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl Š. M. kaltės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu Š. M. pripažintas kaltu dėl to, kad nevykdė atvykusių pagal iškvietimą dėl šūvių bute, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų teisėto reikalavimo atidaryti buto duris. Apeliaciniame skunde keliamas policijos pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumo klausimas, teigiant, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą pranešimas apie prievartos panaudojimą patenkant į asmens būstą yra sudėtinė ir privaloma įstatymo dalis, o įstatymo numatytos tvarkos reikalavimų pranešti prokurorui nesilaikymas sukelia pasekmes, kad pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti ir jų galimas nevykdymas negali užtraukti administracinės atsakomybės.

7. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas Š. M. kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą Š. M., jo sugyventinę S. T., pagal iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus, ištyrė teismo išreikalautus iš BPC įrašus, susijusius su nagrinėjamu įvykiu.

8. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atsako į skundo argumentus dėl nutarimo aprašomoje dalyje nurodyto neatitikimo laike, kad pirmasis policijos ekipažas atvyko 9 minutėmis anksčiau, nei buvo gautas pranešimas BPC ir, kad nutarime apeliantas įvardijamas kaltinamuoju. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime aprašydamas byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, nurodė, jog pirmas pranešimas BPC apie šūvius S. N. g. buvo gautas 2019 m. spalio 4 d., 21.53 val., ir pirmas policijos ekipažas V1942 į įvykio vietą atvyko 21.44 val. (nutarimo 3 psl.), tačiau motyvuojamojoje dalyje jo atvykimo laiką 21.55 val. nurodė teisingai (b. l. 8-9, nutarimo 4 psl.), todėl, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, akivaizdu, kad dėl tokių rašymo apsirikimų (laiko neatitikimo, vieną kartą įvardinto kaltinamuoju (nutarimo 5 psl.) skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas neteisingu.

9. Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad protokole yra netikslumų, tačiau, kokius netikslumus apeliantas turi omenyje nėra aišku: ar nusižengimo padarymo laiką (22.20 val.) ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką (23.55 val.), ar pačią pažeidimo esmę. Įvertinus įvykio eigą, nuo pranešimo gavimo apie šūvius (21.53 val.), pareigūnų atvykimo į įvykio vietą (Ž. A. ir R. M. (ekipažas V1714) į įvykio vietą atvyko 21.58 val.), pareigūnų prašymo priešgaisrinės tarnybos pagalbos (22.36 val. iš byloje esančių garso įrašų) iki savanoriško buto durų atidarymo (22.49 val. iš byloje esančių garso įrašų), bei paties apelianto skambinimo į BPC (23.07 val. ir 00.24 val. iš byloje esančių garso įrašų), akivaizdu, kad protokole nurodytas apytikslis įvykio (nusižengimo padarymo) laikas. O teismo nutarime pakoreguota protokole nurodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryta veika (pažeidimo esmė) nekeičia nusižengimo (kaltinimo) iš esmės ir neturi įtakos Š. M. veiksmų kvalifikavimui.

10. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie šiuos veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui.

11. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tiek iš BIRT ataskaitų žiūryklės, tiek iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, tiek iš jų parodymų, tiek ir iš BPC teismui pateiktų garso įrašų matyti, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal gautą pranešimą, jog minėtu adresu pranešėjas girdėjo aštuonis šūvius. Teisme apklausti policijos pareigūnai Ž. A. ir R. M. nurodė, kad, tikslinant gautą informaciją buvo šviečiama į buto langus, susisiekta su OVS, iš kurios gauta informacija, kad bute, iš kurio pranešėjas nurodė girdėjęs šūvius, gyvenantis asmuo turi teisę laikyti ginklą, todėl siekiant pabendrauti su bute esančiais asmenimis buvo skambinama į buto duris ir beldžiama į jas pakankamai ilgą laiką. Policijos pareigūnai nurodymą atidaryti buto duris išreiškė kelis kartus, prisistatė, jog atvyko būtent policijos pareigūnai. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant (Policijos įstatymo 21 straipsnis), šiuo atveju, kaip ir nurodyta nutarime, policijos pareigūnų reikalavimai, bei įvertinus pirmiau aprašytą įvykio seką nuo gauto pranešimo iki pareigūnų patekimo į butą, buvo nevykdomi ilgiau nei 30 minučių. Taigi, policijos pareigūnai įvykio metu vykdė savo tarnybines funkcijas, turėjo neabejotiną teisę patekti į apelianto butą, todėl jų veiksmai, siekiant patekti į butą, esantį AN2-87-885/2020, buvo teisėti. O tai, kad teismas nelaikė patekimo į būstą prievartiniu pagrįstai, nes, kaip ir nurodyta nutarime, buto duris apeliantas atidarė policijos pareigūnams savanoriškai (po to, kai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai užvedė benzininį pjūklą). Ta aplinkybė, kad, pareigūnai bute nerado ginklo, nepaneigia policijos pareigūnų veiksmų, siekiant patikrinti gautą pranešimą apie name girdėtus šūvius, teisėtumo ir būtinumo.

12. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad tikrindami gyventojo pranešimą policijai apie girdėtus name šūvius, į įvykio vietą atvykę pareigūnai Ž. A. ir R. M. tinkamai prisistatė bei išsamiai paaiškino atvykimo priežastį. Pareigūnai buvo uniformuoti, su savimi turėjo policijos technines ir specialiąsias priemones, atvyko tarnybiniu automobiliu, nuolat palaikė ryšį su policijos budėtoju. Liudytoja, apelianto sugyventinė S. T., apklausta teisme, nurodė, kad ji prabuvo nuo triukšmo – skambinimo ir beldimo į buto duris, girdėjo kelis kartus sakant „policija atidarykite“, pati durų nenorėjo atidaryti, pažadino Š. M. ir jam pasakė, kad į duris skambina policija. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino ir pats Š. M., kad jo draugė jį pažadinusi pasakė, jog policija skambina į duris. Bei nurodė, kad policijos pareigūnai prisistatė, bet jis nėjo pažiūrėti pro durų akutę, ar tai tikrai pareigūnai, o duris atidarė tik tada, kai paskambinęs į BPC įsitikino, kad tikrai atvyko policija. Tačiau tokius šių liudytojų parodymus paneigia jau minėti teismui pateikti BPC garso įrašai, iš kurių matyti, kad apeliantas skambino į BPC (22.36 val. ir 00.24 val.) tik po to, kai policijos pareigūnams jau buvo savanoriškai atidaręs buto duris ir pastarieji buvo patekę į butą. Todėl teismas pagrįstai atmetė apelianto versiją, kad jis negirdėjo pareigūnų reikalavimų, nepatikėjo, kad tai pareigūnai, todėl delsė atidaryti buto duris.

13. Apeliantas skunde remiasi Kauno apygardos teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-332-579/2018 ir teigia, kad remiantis šiuo nutarimu, kuris priimtas analogiškomis aplinkybėmis, administracinio nusižengimo byla apeliantui turėtų būti nutraukta. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-10-895/2019, 2K-P-58-697/2019). Išanalizavus apelianto nurodytą nutarimą matyti, kad šios bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių – apelianto nurodytoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad, teismui, vertinant visą susidariusią situaciją, t. y., kad I. B. butas buvo parduotas iš varžytinių, kad naujasis savininkas (D. M.) reikalavo išsikraustyti, ir kad grįžusi namo ji laiptinėje sutiko pastarąjį, kad nesutikus pasikalbėti šis iškvietė policijos pareigūnus, galima suprasti I. B., o tuo pačiu ir jos sūnaus L. G. veiksmus, t. y., durų neatidarymą už jų stovėjusiems asmenims, keiksmus, kuriuos lėmė būtent baimė būti iškraustytiems, yra pakankamas pagrindas abejoti policijos pareigūnų patekimo į patalpas (išlaužtos durys) teisėtumu ir pagrįstumu. Šiuo atveju yra nustatytos kitokios aplinkybės – pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal gautą pranešimą apie šūvius, atlikdami jiems pavestas funkcijas bei gavę informaciją, kad buto savininkas turi leidimą ginklui, turėjo neabejotiną teisę patekti į Š. M. butą, kuris pareigūnams durų neatidarė ilgiau nei 30 minučių, juo labiau, kad buto duris jis atidarė savanoriškai, t. y. buto durys buvo atidarytos nenaudojant prievartos, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis apelianto nurodytu Kauno apygardos teismo nutarimu, neva priimtu panašaus pobūdžio byloje.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino Š. M. padariusį ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskyrė teisingą administracinę nuobaudą. Nutarime išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl Š. M. kaltės argumentuotos ir pagrįstos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimas Š. M. administracinio nusižengimo byloje atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Š. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Bartkus