- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- A18.-5243-1078/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04426-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- Š. M.
- Advokatai
- Artūras Melisiakas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. M., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Š. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. M. 2019 m. spalio 4 d., apie 22.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,68 promilės girtumas) nevykdė atvykusių pagal iškvietimą dėl šūvių bute, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų teisėto reikalavimo atidaryti buto duris (reikalavimas buvo išreikštas tiek skambinant į duris, prisistatant, jog atvyko policijos pareigūnai, tiek beldžiant į duris ir prisistatant, reikalavimas buvo kartojamas kelis kartus), duris atidarė tik po to, kai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai užvedė benzininį pjūklą.
Šiais savo veiksmais Š. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu Š. M. nurodė, jog kaltės dėl inkriminuoto nusižengimo nepripažįsta, paaiškino, jog jis 2019 m. spalio 4 d. apie 19 val. grįžo į namus, vartojo alkoholį (vienas išgėrė apie 300-400 ml degtinės), apie 21-22 val. nuėjo miegoti. Po kurio laiko jį pakėlė jo sugyventinė S. T., kuri pasakė, kad galimai prie jų buto durų yra atvykusi policija ir spardo duris. Jis nesuprato, kodėl pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, todėl skambino bendruoju pagalbos numeriu, siekdamas išsiaiškinti, ar tikrai už durų yra policija. Po kurio laiko jam pasakė, kad ten tikrai policija, tada jis atrakino buto duris. Kai atrakino duris, pamatė, kad vienas pareigūnas stovi su benzininiu pjūklu, kitas - galimai su kamera. Pareigūnai pareikalavo jo gultis ant žemės. Atsakydamas į klausimus, Š. M. nurodė, kad per buto duryse įrengtą akutę nepažiūrėjo, kas beldžia į buto duris, nes tokia mintis nekilo. Asmenys, kurie beldė į duris, prisistatė policijos pareigūnais, bet jis vis tiek nepažiūrėjo per akutę, ar tikrai pareigūnai skambina į duris. Kai įsitikino, skambindamas į BPC telefono nr. 112, kad tai tikrai pareigūnai, tada ir atidarė duris.
Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas Ž. A. nurodė, kad tiksliai datos nepamena, buvo gautas iškvietimas, jog (duomenys neskelbtini)gatvėje girdėti šūviai. Į įvykio vietą atvyko keli policijos ekipažai. Jie nuėjo pas pareiškėjus, kurie pasakė, kad galimai girdėjosi šūviai iš Š. M. buto. Jis (liudytojas) pašvietė į jo buto langus, matėsi, kad pro žaliuzes kažkas pasižiūri, o kai pašvietė vėl, žmogus dingo. Keletą kartų beldėsi ir skambino į buto duris, girdėjosi, jog kažkas prieina prie durų, jis būdamas prie durų aiškino, kad atvyko policijos pareigūnai. Patikrino, ar šiuo adresu yra registruoti ginklai, buvo išsiaiškinta, kad tame bute gyvenantis asmuo turi leidimą ginklo laikymui, bet ginklo vieta buvo deklaruota kitur, t. y. (duomenys neskelbtini) miestelyje. Dar kartą buvo paaiškinta garsiai, kad atvyko policija. Pasakyta, kad jei neatidarys durų, bus iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Prieš jiems atvykstant jis (liudytojas) dar kelis kartus pakartojo, jog atidarytų duris. Kai atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir užvedė aparatą, kuris išpjauna šarvines duris, tik tada pasigirdo atrakinamos durys. Pilietis buvo sulaikytas, buvo apžiūrėtas butas, bute buvo moteris, kuri šiuo metu yra teismo koridoriuje (liudytoja S. T.), bute nesijautė parako kvapo, nesimatė šūvių žymių. Buvo patikrintas sulaikyto asmens girtumas ir surašytas protokolas dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad pirmiausia buvo skambinama į Š. M. buto duris, kai paskambino – girdėjo, kad durų skambutis tikrai veikia. Skambino į duris kelis kartus, tuomet pradėjo belsti į duris. Kai skambino ir beldė į duris, prisistatė, jog yra policijos pareigūnas, Ž. A. nurodė, kad atvyko policija. Matė, jog per durų akutę kažkas pažiūrėjo, tiksliau girdėjo tai, nes girdėjosi, kaip kažkas patraukia durų akutės dangtelį, pritvirtintą vidinėje durų pusėje. Tuo metu, kai jie skambindami ir belsdami reikalavo atidaryti buto duris, laiptinė buvo apšviesta. Tuo metu, kai bandė prisišaukti bute esančius asmenis, OVS bandė skambinti į telefoną šio asmens. Duris, po to, kai buvo įjungtas aparatas, skirtas pjauti šarvuotas duris, savanoriškai atidarė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. M.. Jam buvo uždėti antrankiai. Liudytojas nurodė, kad jie į butą privalėjo patekti, nes buvo gautas pranešimas apie galimai vykdomą nusikaltimą bute, t. y. kad buvo girdėti šūviai. Liudytojas nurodė, kad policijos pareigūnams durys turi būti atidaromos per protingą laiką, būna, jog asmeniui reikia apsirengti ar pan., šiuo gi atveju asmuo tikrai turėjo laiko suvokti, kad už durų yra policija, bet nepaisant to, durų vis tiek neatidarė. Taip pat liudytojas nurodė, kad per jo 24 metų darbo stažą, pasitaiko atvejų, kad kartais žmonės per užrakintas duris bendrauja, atsako pareigūnams, tačiau šiuo atveju absoliučiai jokia komunikacija su pareigūnais nevyko.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. M. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini)gatvėje girdisi šūviai, pasitiko pareiškėjas, nurodė, kad girdėjo šūvius lyg iš 6 aukšto. Jiems nuėjus prie nurodyto buto, skambino į duris, beldė, tačiau niekas neatidarė durų, atidarė duris tik tada, kai priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba užvedė benzininį pjūklą. Prieš tai, dar buvo įsitikinta, kad asmuo, gyvenantis tame bute, turi teisę laikyti ginklą. Asmuo savanoriškai atidarė duris. Kai jie (policijos pareigūnai) atvyko prie durų, prisistatė ir informavo, kad atvyko policijos pareigūnai. Skambino į duris gal 10 min., beldė į duris ir tą darė tikrai ilgai. Visą laiką buvo nurodoma, kad atvyko policijos pareigūnai. Kai jie stovėjo prie buto durų – laiptinė buvo apšviesta. Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad už durų stovėjo gal 15 ar 20 minučių, po to atvyko priešgaisrinė tarnyba. Be to, buvo girdėti, kad buto viduje skambino telefonas (skambino iš OVS). Liudytojas nurodė, kad per jo penkerių metų praktiką, paprastai žmonės duris atidaro per 5 min.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. T. (Š. M. sugyventinė; liudytojai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį), nurodė, jog įvykio dieną Š. M. vartojo namuose alkoholį, vienas išgėrė apie pusę 0,5 l. talpos butelio degtinės, apie 21.30 jis nuėjo miegoti, apie 22 val. ji taip pat nuėjo miegoti. Ji pabudo nuo triukšmo, daužymo ir spardymo į duris, labai išsigando ir bandė prižadinti Š. M.. Š. M. žadino gal 15 min. Kai pažadino, pasakė, jam, kad kažkas beldžia į duris. Š. M. atsikėlė, nuėjo į kitą kambarį, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, siekdamas išsiaiškinti, ar už durų tikrai yra policija, kai jam tą informaciją patvirtino, Š. M. atidarė duris, o į butą įsiveržę pareigūnai Š. M. paguldė ant žemės ir jam uždėjo antrankius. Atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė, kad į buto duris buvo ne tik daužoma, bet ir skambinama, kelis kartus buvo pasakyta, kad atvyko policija, bet ji prie durų nepriėjo ir pro durų akutę nežiūrėjo, ar tai tikrai policija. Ji Š. M. pasakė, kad skambinantys ir į duris beldžiantys asmenys prisistatė esantys policijos pareigūnais. Durys policijos pareigūnams buvo atidarytos maždaug už 15-20 min., tiek jai užtruko pažadinti Š. M.. Liudytoja nurodė, kad ji pati policijos pareigūnams durų neatidarė, nes buvo nakties metas ir norėjo, kad duris atidarytų buto savininkas, t. y. Š. M..
Iš byloje esančio 2019 m. spalio 4 d., 23.55 val. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, nurodant, jog 2019 m. spalio 24 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), girdėjo aštuonis šūvius (pranešė praeivis). Pašvietus į nurodyto buto langus, viduje matėsi žmogus. Priėjus prie buto durų ir paskambinus į duris, kažkas priėjo prie durų, pažiūrėjo pro akutę ir nuėjo. Buvo garsiai kelis kartus pareikalauta (policija atidarykite duris), bet niekas nereagavo. Dar kelis kartus paskambinus ir pasibeldus į buto duris, niekas į tai nereagavo. Buto duris atidarė tik tada, kada priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai užvedė benzininį pjūklą. Iki tol į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nereagavo ir jų nevykdė, bute vizualiai apžiūrėjus ginklo nebuvo (b. l. 2-3).
Byloje esančiame Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vado Ž. A. (V1714) 2019 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2019 m. spalio 4 d., apie 21.53 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. K. ir vyriausiuoju patruliu R. M. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjas girdėjo aštuonis šūvius su pertraukomis, kas šaudo nematė. Atvykus minėtu adresu ir susisiekus su pareiškėju telefonu, jis paaiškino, kad šūvius girdėjo galimai ketvirtame namo aukšte, laiptinėje, kurioje butai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir nurodė galimo buto langus. Pašvietus prožektoriumi į minėto buto langus, pamatė, kaip prasiskleidžia užuolaidos ir per kampą lango pažiūri moteris. Užėjus į laiptinę, buvo nustatyta, kad dominantis butas yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas butas. Per radijo ryšį Vilniaus aps. VPK OVS pasiteiravo, ar minėtame bute yra registruoti ginklai, gavome atsakymą, kad asmuo gyvenantis šiame bute turi leidimą nešiotis ginklą, pistoletą „Makarov“, tačiau ginklo laikymo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste. Priėjus prie minėto buto, paskambinus, skambučiu esančiu prie durų, girdėjosi, kaip kažkas prieina prie buto durų, pasižiūri per jose įtaisytą „akutę“, koridorius buvo apšviestas ir aiškiai buvo galima matyti ir suprasti, kad koridoriuje stovi policijos pareigūnai, tuo momentu buvo prisistatyta policijos pareigūnais ir pareikalauta atidaryti duris, tačiau reikalavimai nebuvo vykdomi. Jis (Ž. A.) keletą kartų pakartojo reikalavimą atidaryti duris, paaiškino, kad yra gautas iškvietimas dėl galimai panaudoto ginklo jų bute ir reikia apžiūrėti jų butą, taip pat pabendrauti su asmenimis, esančiais bute, tačiau į šiuos reikalavimus nebuvo reaguojama, nors aiškiai girdėjosi, kad bute už durų stovi galimai žmogus. Taip pat buvo nustatyta, kad minėtu adresu buvo keletas iškvietimų ir buvo nustatytas asmens gyvenančio bute telefono numeris, Vilniaus aps. VPK OVS paskambinus minėtu numeriu girdėjosi bute skambantis telefonas, tačiau juo niekas neatsiliepė. Įtarus, kad minėtame bute galimai buvo įvykdytas ar vykdomas nusikaltimas, buvo nuspręsta į butą patekti pasitelkus Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Prieš atvykstant PGT jis dar kartą pareikalavo atidaryti duris ir paaiškino, kad atvykus tarnyboms durys bus išpjautos ir į butą bus užeita prievarta, tačiau ir toliau jų reikalavimai nebuvo vykdomi. Atvykus PGT ir užvedus benzininį pjūklą, jis (Ž. A.) išgirdo, kad buto durys yra atrakinamos, suėmė jas už rankenos ir atidarė, prie durų stovėjo Š. M.. Asmuo buvo paguldytas ant žemės, jam buvo užvestos rankos už nugaros ir uždėti antrankiai. Taip pat bute buvo S. T.. Paklausus minėtų asmenų, kodėl jie nevykdė reikalavimų, jie paaiškinti negalėjo, S. T. paaiškino, kad butas priklauso Š. M. ir ji nieko padaryti negalėjo. Užėjus į butą, jame nesijautė parako kvapo, taip pat apžiūrėjus butą nesimatė jokių šaudymo žymių, paklausus ar bute šiuo metu yra ginklas, abu asmenys atsakė neigiamai, taip pat paaiškino, kad jie pastoviai konfliktuoja su kaimynais gyvenančiais virš jų (b. l. 4). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. M. (V1714) 2019 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios alkotesterio Draeger pažymos matyti, jog 2019 m. spalio 4 d., apie 23.21.52 val., Š. M. nustatytas 2.68 prom. girtumas (b. l. 6).
Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog pirmas pranešimas bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) apie šūvius (duomenys neskelbtini) g. buvo gautas 2019 m. spalio 4 d., 21.53 val., taip pat BIRT ataskaitos žiūryklėje užfiksuota, jog pirmas policijos ekipažas V1942 į įvykio vietą atvyko 21.44 val., ekipažai V1714 ir V1716 atvyko 21.58 val. (b.l. 8, 9).
Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. gruodžio 26 d. raštu pareikalavus BPC pateikti visus jų turimus įrašus, susijusius su teismo nagrinėjamu 2019 m. spalio 4 d. įvykiu (ROIK 0119000534959), įskaitant ir garso įrašus, kuomet į BPC skambino Š. M., BPC 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė garso įrašus, rašte nurodoma, jog garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įrašų datą, įrašų pradžios laiką ir telefono numerį. Garso įrašai perklausyti 2019 m. gruodžio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu (b.l. 38).
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad kiltų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Policijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinti policijos uždaviniai, kuriuos įgyvendindami policijos pareigūnai turi teisę duoti minėtus nurodymus, t. y. 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie šiuos veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog 2019 m. spalio 4 d., apie 21.53 val., privatus fizinis asmuo kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešdamas apie tai, jog girdėjo 8 šūvius (šios aplinkybės užfiksuotos tiek BIRT ataskaitų žiūryklėje, tiek ir Bendrojo pagalbos centro pateiktuose garso įrašuose). Reaguojant į minėtą pranešimą į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)) buvo išsiųsti trys policijos ekipažai, kurie atvyko 21.55 val. ir 21.58 val. Kaip nurodė teisme apklausti policijos pareigūnai Ž. A. ir R. M., tikslinant gautą informaciją buvo šviečiama į buto langus, susisiekta su OVS, gauta informacija apie tai, kad bute, iš kurio pranešėjas nurodė girdėjęs šūvius, gyvenantis asmuo turi teisę laikyti ginklą, siekiant pabendrauti su bute esančiais asmenimis buvo skambinama į buto duris ir beldžiama į jas pakankamai ilgą laiką. Aplinkybės, jog buvo gauta informacija apie tai, kad pranešėjas girdėjo šūvį, leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestus uždavinius, turėjo teisę sau nepavaldžiam asmeniui, t. y. buto, iš kurio pareiškėjas teigė girdėjęs šūvius, savininkui - administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. M. duoti privalomą nurodymą, atidaryti buto duris. Be to, pažymėtina, jog pareigūnai ne tik skambino į Š. M. buto duris, tačiau, siekdami surinkti papildomą informaciją, išsiaiškino, jog Š. M. turi leidimą ginklui. Kaip nurodė teisme apklausti Ž. A. ir R. M., į Š. M. buto duris buvo skambinama pakankamai ilgai, taip pat į buto duris buvo beldžiamasi ir nuolat prisistatinėjama, jog atvyko būtent policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai Ž. A. ir R. M. įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su kaltinamuoju nėra susieti jokiais ryšiais, tiek Ž. A., tiek R. M. apklausti teismo posėdžio metu davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, Š. M. ar jo įgaliotas atstovas nepateikė, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nėra. Juo labiau, kad liudytojų parodymus apie tai, kad Š. M. pakankamai ilgą laiką nevykdė jų teisėtų reikalavimų atidaryti buto duris, patvirtina ir kita bylos medžiaga, o būtent tai, kad iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog Ž. A. ir R. M. į įvykio vietą atvyko 21.58 val., iš byloje esančių garso įrašų matyti, jog 22.36 val., t. y. praėjus beveik 40 min. nuo ekipažo V1714 atvykimo, į BPC kreipiasi OVS pareigūnas, pranešdamas, jog buto durų niekas neatidaro ir yra reikalinga pagalba iš Priešgaisrinės saugos departamento. Ir tik iš 22.49 val. garso įrašo nustatyta, jog buto durys visgi buvo atidarytos savanoriškai, t. y. buto durys buvo atidarytos praėjus dar 13 min. po to, kai buvo kreiptasi pagalbos dėl ilgą laiką neatidaromų buto durų. Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, teisėti policijos pareigūnų nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant, šiuo gi atveju policijos pareigūnų reikalavimai buvo nevykdomi ilgiau nei 30 min. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog jis policijos pareigūnų į namus neįleido dėl to, jog nepatikėjo, kad tai policijos pareigūnai, nors jo sugyventinė ir buvo informavusi jį, jog į buto duris skambinantys ir besibeldžiantys asmenys prisistatė policijos pareigūnais. Net ir sužinojęs, jog buto duris prašo atidaryti būtent policijos pareigūnai, Š. M. nesiėmė veiksmų įvykdyti policijos nurodymų – atidaryti duris, bet ir, kaip pats teigė, net per buto duryse įrengtą akutę nepažiūrėjo, kas yra už durų. Tiek Š. M., tiek jo sugyventinė S. T. pateisindami Š. M. veiksmus, kodėl jis iškart neatidarė policijos pareigūnams durų, teigė, jog Š. M. dar skambino į BPC telefonu 112, siekdamas įsitikinti, jog prie jų buto durų yra būtent policijos pareigūnai ir, gavęs tokios informacijos patvirtinimą, iškart duris atidarė. Pažymėtina, kad tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo Š. M. ir liudytojos S. T. parodymus paneigia į bylą pateikti garso įrašai, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog nors Š. M. iš tiesų skambino Bendrajam pagalbos centrui, tačiau jis tai darė tik po to, kai policijos pareigūnams jau buvo savanoriškai atidaręs buto duris ir pastarieji buvo patekę į jo butą (pirmas Š. M. skambutis į BPC 23.07 val., antrasis – 00.24 val.) Kaip minėta, pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Šiuo gi atveju, teismo vertinimu, policijos pareigūnai atlikdami jiems pavestas funkcijas, įvertinus tai, kad buvo gautas pranešimas apie šūvius, o buto savininkas turi leidimą ginklui, bei tai, kad policijos pareigūnams buto durys nebuvo atidarytos ilgiau nei 30 min., turėjo neabejotiną teisę patekti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens butą, juo labiau, kad, kaip minėta, buto duris Š. M. atidarė policijos pareigūnams savanoriškai, t. y. buto durys buvo atidarytos nenaudojant prievartos. Įvertinus aukščiau teismo išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Š. M. veiksmai, kuomet jis ilgiau nei 30 min. neatidarė durų atvykusiems policijos pareigūnams, kurie nurodymą atidaryti buto duris išreiškė kelis kartus, skambino į buto duris, beldė į jas, prisistatė, jog atvyko būtent policijos pareigūnai, yra teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 506 straipsnio 4 dalyje, kadangi buvo nevykdomi teisėti policijos pareigūnų nurodymai.
Š. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad administracinis nusižengimas padarytas Š. M. esant neblaiviam, kai ši aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas nusižengimas, susijęs su viešąja ir valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta Š. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, administracinio nusižengimo padarymo dienai galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, praeityje paskirtas administracines nuobaudas – baudas mokėdavo laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, duomenų apie turimą teistumą nepateikta, yra dirbantis (tarnauja Lietuvos kariuomenėje), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracinę nuobaudą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje – baudą, nustatant jos dydį sankcijos ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 506 straipsnio 4 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
Š. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinis kodas (ROIK) 19106479264.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.