- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2-1053-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00918-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- D. N.
- Advokatai
- Erikas Rugienius, Renas Bradūnas
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei, Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Renui Bradūnui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1053-436/2013 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos priteisimo ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. N. 207.168,00 Lt skolą, 5 % dydžio palūkanas nuo 2008-10-21 iki ieškinio priėmimo teisme dienos, bei 5 % dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, prašo iš atsakovo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-7).
Nurodė, kad atsakovui paskolino 35.000,00 eurų, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2008-05-21, be to, įsipareigojo ieškovui mokėti 1.200,00 eurų per mėnesį palūkanas. Nustatytu terminu atsakovas skolos ieškovui negrąžino ir papildomai iš ieškovo pasiskolino 5.000,00 eurų, įsipareigojęs ieškovui mokėti 1.500,00 eurų per mėnesį palūkanas. Negrąžinęs nurodytos skolos, atsakovas iš ieškovo pasiskolino dar 5.000,00 eurų ir įsipareigojo ieškovui mokėti 1.800,00 eurų per mėnesį palūkanas. Per susitartą terminą atsakovas skolos ieškovui negrąžino ir skolą padidino iki 60.000,00 eurų (įskaičiavus nesumokėtas palūkanas) bei įsipareigojo ieškovui mokėti 2.500,00 eurų per mėnesį palūkanas. Kadangi atsakovas ieškovui skolos negrąžina, ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą. Ieškinį grindžia paskolos rašteliu.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį pilnai tenkinti. Atstovas papildomai paaiškino, kad sutartis nebuvo sudaryta notarine forma dėl to, kad šalis siejo draugiški santykiai. Nurodė, kad sutartinės 2.500,00 eurų palūkanos į 60.000,00 eurų sumą neįskaičiuotos, prašoma priteisti įstatymo numatytas palūkanas.
Šalies argumentai
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
Nurodo, kad yra skolinęsis iš ieškovo pinigų, bet juos visus yra grąžinęs, o dėl palūkanų tartasi nebuvo. Įrašai dėl palūkanų sumų skolos raštelyje įrašyti be atsakovo žinios. Teigia, kad tai, jog atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs, įrodo faktas, kad skolos raštelis buvo sudarytas 2008 metais, tačiau ieškovas nei į atsakovą, nei į teismą per 4 metų laikotarpį nesikreipė, be to, ieškovas nebūtų tiek kartų skolinęs pinigų, jei atsakovas jų nebūtų grąžinęs.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus motyvus, prašė ieškinį atmesti. Atstovas patikslino, kad dėl palūkanų buvo susitarta ir jos buvo sumokamos grąžinant skolą, tačiau palūkanos nebuvo įformintos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra sprendžiamas ginčas dėl paskolos sutarties įvykdymo fakto ir prievolės nevykdymo teisinių padarinių.
Dėl paskolos sutarties įvykdymo fakto
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).
Tarp šalių nėra ginčo, jog juos siejo paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas pripažįsta faktą, jog pasiskolino iš ieškovo 60 000 EUR ir teigia, kad pinigus grąžino iki sutarto termino – 2008 m. spalio 21 d. Ieškovas teigia, jog atsakovas šios pinigų sumos negrąžino ir nurodo, kad per kelis kartus paskolino atsakovui 50 000 EUR, kuriuos pastarasis turėjo grąžinti iki 2008 m. spalio 21 d. Iki nurodytos datos priskaičiavus 10 000 EUR mokėjimo palūkanų, susidaro 60 000 EUR suma. Tokiu būdu šalys skirtingai aiškina 60 000 EUR sumos struktūrą, tačiau tarp jų nėra ginčo dėl galutinės sumos dydžio.
CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, o paskolos sutarties atveju – dviejų tūkstančių litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl sandorio įvykdymo tuo atveju, kai šalys nesilaiko rašytinės sandorio formos reikalavimų, nustatytų įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išaiškino, kad sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. (dabartinė pavardė – P.) v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Taigi ir pagal įstatyme (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.65 straipsnis) nustatytą reglamentavimą, ir formuojamą teismų praktiką atsakovui tenka rizika įrodyti sandorio įvykdymą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai“, bylos Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. P. N., Radviliškio rajono notarų biuro notarė D. V., Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Taigi pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką nagrinėjamojoje byloje atsakovui tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad pinigai ieškovui buvo grąžinti.
Nagrinėjamu atveju paskolos raštelis yra pas ieškovą, o atsakovas nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymą, taip pat neprašė teismo taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytą įrodymų leistinumo išimtį sutarties įvykdymo faktui patvirtinti. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 60 000 EUR dydžio skolą, apskaičiuotą litais (207 168 Lt) pagal oficialų lito ir euro santykį (1 euras = 3,4528 Lt) tenkintinas visiškai (CK 6.872, 6.873 straipsniai).
Dėl prievolės nevykdymo teisinių padarinių
Ieškovas ieškiniu be to prašė priteisti iš atsakovo įstatymo (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai) nustatytas penkių procentų dydžio metines kompensuojamąsias ir procesines palūkanas.
Šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkintinas.
Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Pavyzdžiui, kasacine tvarka nagrinėtoje byloje, kurioje skolininkas nevykdė teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės buvusiam sutuoktiniui sumokėti piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį, atitekusią kitam sutuoktiniui, kasacinis teismas konstatavo, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006, 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003, 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).
Nagrinėjamos bylos atveju šalys piniginės prievolės nevykdymo padarinių nenumatė, todėl ieškovo reikalavimas taikyti įstatymo (CK 6.261 straipsnis) numatytus prievolės nevykdymo padarinius – priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas
tenkintinas. Tačiau šios palūkanos gali būti priteisiamos tik dėl laiku negrąžintos skolos, tačiau negali būti priteisiamos dėl laiku nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų, nes tai reikštų įstatymo (CK 6.37 straipsnio 4 dalis) draudžiamą dvigubų palūkanų priteisimą. Ieškovui teigiant, kad iš negrąžintos 60 000 EUR sumos 50 000 EUR sudaro negrąžinta paskola, o 10 000 EUR nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos, kompensuojamosios palūkanos apskaičiuotinos nuo negrąžintos 50 000 EUR sumos, kuri pagal kursą atitinka 172 640 Lt, ir sudaro 35 607 Lt už 4 metų 1 mėnesio ir 15 dienų praleistą terminą, skaičiuotiną nuo 2008 m. spalio 21 d. iki ieškinio priėmimo dienos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos. Jos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.birželio29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005, 2005 m.rugsėjo28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Dėl išdėstytų motyvų, teismas taip pat tenkina ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas, kurios skaičiuotinos nuo tiek nuo ieškiniu reikalaujamos 207 168 Lt sumos, tiek nuo 35 607 Lt kompensuojamųjų palūkanų, t.y. nuo bendros 242 775 Lt sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina jo sumokėta 4582 Lt dydžio žyminio mokesčio dalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovas už suteiktas advokato paslaugas sumokėjo 1000 Lt, pateikė teismui tai pagrindžiančius dokumentus. Tokiu būdu ieškovas iš viso turėjo 5582 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos jam iš atsakovo.
Iš atsakovo valstybės naudai priteistina likusi 1274 Lt žyminio mokesčio dalis ir 26,67 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 207 168 Lt (du šimtus septynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus) skolos ir 35 607 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus septynis litus) palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. gruodžio 6 d.) nuo priteistos sumos (242 775 Lt) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 5582 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt du litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1274 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 26,67 Lt (dvidešimt šešis litus 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.