Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, išteisintajam R. (R.) G., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nukentėjusiojo M. (M.) K. atstovui advokatui Dmitrijui Fomkin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Stasio Kurpio ir nukentėjusiojo M. (M.) K. atstovo advokato Dmitrijaus Fomkino apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. (R.) G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atmestas nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Iš nukentėjusiojo M. K. priteista 1200,00 Eur (vienas tūkstantis du šimtai Eur) gynėjo pagalbos išlaidų išteisintojo R. G. naudai.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 6 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta bylą perduoti prokurorui, kad jis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2017-09-15 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), Z. V. kavinės esančiame kieme, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, sudavė vieną kartą ranka į dešinę veido pusę svainiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. dešinės akies vokų, dešinio skruosto ir žando sričių poodinę kraujosruvą ir lūpos žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2.1. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs išteisinti kaltinamąjį R. G. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1.5. Apibendrindamas skundo argumentus, prokuroras mano, kad byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada nukentėjusiajam buvo padaryti specialisto išvadoje ir ekspertizės akte užfiksuoti sužalojimai, jų mąstąs, lokalizacija, padarymo būdas ir juos padaręs asmuo, todėl pirmosios instancijos teismo 2019-12-05 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą dėl R. G. veiksmų ir nepagrįstai jį išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas išteisindamas kaltinamąjį R. G. padarė bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, netinkamai lygino įrodymus tarpusavyje, klaidingai juos vertino dėl turinio. Todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 4 d.).

13. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys ir pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių protokolų turinys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. G. kaltės nepripažino, pasiūlius jam duoti parodymus pareiškė, kad pirmos apklausos metu atsisako duoti parodymus. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis jokios įvykio versijos nepateikė (T.l, b.l. 51). Teisminio nagrinėjimo metu išteisintasis R. G., susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, sutiko duoti parodymus, patvirtino, kad 2017-09-15 buvo žmonos L. G. tėvo J. B. jubiliejuje (V. kavinėje), jokių santykių su nukentėjusiuoju neturėjo, sėdėjo prie stalo, bendravo, išvažiuojant iš šventės jų niekas nelydėjo, nukentėjusysis sėdėjo prie stalo, nematė, kad M. K. būtų pargriuvęs ar praradęs sąmonę. Patvirtino, kad išeinant iš šventės buvo apsistumdęs su A. V., tačiau jo (A. V.) nespardė, apie 22 val. išvyko namo, konflikto su M. K. nebuvo.

14. Išteisintojo R. G. teisminio proceso metu duotus parodymus tvirtino liudytoja L. G. (išteisintojo sutuoktinė), iš kurios parodymų seka, kad 2017-09-15 vyko tėvo J. B. jubiliejus, apie 22 val. kartu su vyru (išteisintuoju R. G.) išėjo į kavinės kiemą, ant laiptų jiems prasilenkiant su besileidžiančiu A. V., vyras R. G. su juo apsistumdė, apsižodžiavo, po ko ji grįžo į kavinę, pasiėmė paltą ir priėjo prie savo automobilio, kur stovėjo vyras R. G.. Kavinės kieme buvęs V. K. išvarė savo automobilį ir ji kartu su išteisintuoju R. G. išvažiavo namo. Taip pat nurodė, kad jiems išeinant visi svečiai sėdėjo prie stalo, nukentėjusysis M. K. taip pat, lauke M. K. nebuvo. Kol vyko šventė, ji su A. V. (sesers J. B. sužadėtinis) nebuvo niekur išėjusi, nekalbėjo, o 22.25 val. buvo namuose. Kitą dieną paskambino sesuo (J. B.) ir pasakė, kad jos vyras (R. G.) sumušė M. K.. Įvykio dieną sesuo (J. B.) rašė jai SMS, atsiprašinėjo už A. V. elgesį, o ne dėl M. K..

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš išteisintojo R. G. ir liudytojos L. G. (išteisintojo sutuoktinės) duotų parodymų ir bylos rašytinės medžiagos akivaizdžiai matyti, kad šių proceso dalyvių tikslas buvo suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą, kad kaltinamasis R. G. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Išteisintojo R. G. ir liudytojos L. G. parodymai paneigti bylos medžiaga. Išteisintojo pozicija paremta vien tik subjektyviais pastarojo sutuoktinės L. G. paaiškinimais, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą grindžia atsižvelgdama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės buvo nustatytos remiantis ne tik nukentėjusiojo M. K. parodymais, bet ir kitais objektyviais duomenimis.

17. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo gautos specialisto išvada Nr. G3061/2017(01) bei ekspertizės aktas Nr. PEKG 53/2019(01), kuriuose nustatyta, kad galimai nurodytu laiku (2017-09-15) kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, būdingu smūgio sudavimui kumščiu, M. K. buvo padaryta dešinės akies vokų, dešinio skruosto ir žando sričių poodinė kraujosruva. Šie sužalojimai būdingi smūgio sudavimui kumščiu bei galėjo atsirasti 2017-09-15 (T. b.l. 10-11, T.2, b.l. 14-15).

19. Tokius nukentėjusiojo M. K. ir tiesioginės įvykio liudytojos K. K. parodymus patvirtino liudytojai A. J., J. B., iš kurių parodymų matyti, kad būtent šventės metu, kavinės lauke ant M. K. veido jos pamatė sužalojimus, kraują, A. J. matė kaip M. K. prie durų keliasi nuo žemės, prie pat nukentėjusiojo buvo jo motina K. K., kuri padėjo kelti jį, pribėgo ir pati, padėjo kelti. V. K. taip pat parodė, kad šventės metu matė, jog M. K. veidas buvo užklijuotas pleistru. Liudytoja J. B. tvirtino, kad kalbos buvo apie tai, kad M. K. buvo sumuštas. Dėl to, darytina išvada, kad byloje pakankamai duomenų nustatyti, kad dešinės akies vokų, dešinio skruosto ir žando sričių poodinė kraujosruva M. K. buvo padaryti būtent 2017-09-15 šventės metu ir jie būdingi smūgio sudavimui. Pirmosios instancijos teismo keliama prielaida, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti dėl kritimo nėra patvirtinta jokių tiesioginių liudytojų parodymais, o tik paminėta vienintelio liudytojo – J. B., tačiau iš jo parodymų seka, kad J. B. pats kritimo nematė, o tik nurodė, kad girdėjo kalbas apie tai, be to, tokios išvados nepatvirtina ir gautos specialistų išvados ir ekspertizės aktas.

20. Pagrįsti apeliantų skundų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų klaidingų išvadų ir keliamų abejonių dėl to, kas sudavė M. K. smūgius, kadangi teismas klaidingai vertino nukentėjusiojo teisme duotus parodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu davė ankstesniems savo parodymams prieštaraujančius parodymus, t.y. apie asmenį, sudavusį nukentėjusiajam M. K. į veidą. Apklausiamas 2018-05-10 teismo posėdžio metu nukentėjusysis nėra nurodęs, kad nematė, kas jam sudavė smūgį, o parodė, kad „visiems sakė nematęs, kas jam sudavė“. Aplinkybė, kad įvykio vietoje buvusiems giminaičiams nukentėjusysis nurodė nematęs jam smūgiavusio asmens, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis tikrai nematė smurtą prieš jį panaudojusio asmens ir šiuo pagrindu pastarojo parodymus laikyti nepatikimais. Tokią išvadą pagrindžia aplinkybė, kad nukentėjusysis pradžioje nenorėjo apie įvykį pranešti policijai, nes tikėjosi, kad išteisintasis jo bent atsiprašys, o kreipėsi tik supratęs, kad šis nesigaili savo poelgio. Be to, kaip ir minėta ankščiau, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis įvardino, kad smūgį jam sudavė R. G., tai patvirtino liudytoja K. K. ir liudytojas A. V. (išvestiniai įrodymai), kuris parodė, kad išgirdo šauksmus, išteisintasis R. G. stovėjo, o nukentėjusysis M. K. gulėjo ant žemės, jis (A. V.) padėjo liudytojai K. K. pakelti nukentėjusįjį, kuris iš karto nurodė liudytojui A. V., kad M. K. sumušė būtent išteisintasis R. G..

21. Teisėjų kolegijjos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo ir liudytojos K. K. parodymai dėl aplinkybių ar nukentėjusysis po smūgio sudavimo buvo tik suklupęs ar (ne) buvo praradęs sąmonę, negali būti laikytini iš esmės prieštaringais, nepatikimais ir neobjektyviais, nes, kaip teisingai nurodo apeliantai, pati aplinkybė, kad nuo smūgio M. K. buvo praradęs pusiausvyrą, yra nustatyta ne tik šių dviejų asmenų parodymais, tačiau tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino A. J., kuri nurodė mačiusi kaip M. K. kraujuojančia nosimi kėlėsi nuo žemės prie kavinės durų, A. V. tvirtino matęs, kad M. K. gulėjo ant žemės prie išėjimo durų, juolab, kad dėl aplinkybės, kad būtent R. G. trenkė M. K., smūgių skaičiaus, jų lokalizacijos tarp M. K. ir K. K. parodymų prieštaravimų nėra.

22. Išteisintojo ir liudytojos L. G. parodymai patikimais nelaikytini ir dėl keliamos jų versijos, tvirtinant, jog pastarieji iš šventės išvyko iki įvykio, teigiant, jog nukentėjusysis buvo salėje ir jokių muštynių nebuvo. Kaip minėta, nukentėjusiojo ir liudytojos K. K. parodymus patvirtina išvestiniai įrodymai: teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti J. B., A. V., J. B., V. K. parodymai, kurie patvirtino, kad šventės metu lauke kilo triukšmas, šurmulys, dėl kurio svečiai išbėgo į lauką, tarp svečių buvo kalbėta, kad R. G. sumušė M. K.. Liudytojai J. B., A. V. parodė, kad R. G. ir L. G. vis dar buvo įvykio vietoje po to, kai liudytoja K. K. prašė ledo nukentėjusiajam, kadangi J. B. nematė, ar M. K. buvo sumuštas ir apie tai norėjo sužinoti iš R. G., šis nieko jai nepaaiškino, iš karto kartu su jos sese L. G. išvažiavo namo. Tai yra, minėtų liudytojų parodymai patvirtina, jog ištiesintasis ir jo žmona L. G. iš kavinės namo negalėjo išvykti ankščiau, nei buvo sumuštas nukentėjusysis. Kadangi liudytojos L. G. parodymai prieštarauja aptarų liudytojų parodymams, o ir jos pačios parodymuose skirtingų procesų metu yra fiksuoti akivaizdūs prieštaravimai net ir neturinčių tiesioginės reikšmės šiai bylai (dėl palto pasiėmimo išvykstant iš šventės, dėl priėjimo prie automobilio išvykstant, dėl pokalbio su liudytoju A. V. ir kt.) vertinti, kad L. G. parodymai yra patikimi, juos pripažinti įrodymais ir jais grįsti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys, aptarti 13-22 punktuose papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią išteisintojo R. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Pirmosios instancijos teismo motyvai pripažįstant byloje atliktą eksperimentą nepatikimu, nėra pagrindas vertinti K. K. parodymų nepatikimais ir kurių nepatvirtina kiti bylos duomenis, nes K. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu dėl esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklūs, kuriuos patvirtina kiti objektyvūs duomenys, įrodantys kada nukentėjusiajam buvo padaryti specialisto išvadoje ir ekspertizės akte užfiksuoti sužalojimai, jų mąstąs, lokalizacija, padarymo būdas ir juos padaręs asmuo.

24. Pagrįstas ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo kaltinimo suformulavimo skundžiamame nuosprendyje nurodant padarymo laiką, t.y. nurodant, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta 2017-09-15 apie 23.30, o ne apie 22.00 val. tos pačios dienos. Tokių aplinkybių neginčijo proceso dalyviai, o tai, jog R. G. nusikalstama veika buvo padaryta būtent 2017-09-15 apie 22 val. patvirtina ne tik išteisintojo parodymai (kuris teigė, jog iš šventės namo išvyko apie apie 22 val.), tačiau ir šiuo nuosprendžiu aptartų nukentėjusiojo bei jo parodymus tvirtinančių liudytojų parodymai.

25. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016, 2K-7-162-303/2019). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-696/2017, 2K-7-162-303/2019, 2K-172-788/2019, 2K-27-976/2020). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis 2019-02-05 pateikė teismui prašymą dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, t.y. valandos, patikslinimo, nurodant, jog nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas kaltinamojo R. G. veiksmais buvo padarytas 2017-09-15 apie 22.00 val. Šis kaltinimo patikslinimas teisme, nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo buvo priimtas, dėl patikslinto kaltinimo proceso dalyviai prašymų, papildymų nepareiškė (t.2, b.l. 151,159). Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis ir jo atstovas taip pat prašė kaltinamąjį R. G. pripažinti kaltu pagal patikslintą kaltinimą, todėl konstatuotina, kad BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos buvo įvykdytos, išteisintajam buvo suteikta galimybė pasirengti gynybai. Be to, apeliacinės instancijos teismui yra pateikti tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo apeliaciniai skundai, nukentėjusysis kaip vieną iš apeliacinio skundų motyvų nurodė argumentus dėl kaltinimo patikslinimo teisme, apie šiuos skundo argumentus išteisintasis apeliacinės instancijos teisme pateikė paaiškinimus, teigdamas, kad byloje nėra galimybės ir duomenų nustatyti laiko, manydamas, kad kaltinamasis aktas keičiasi bandant įrodyti kažką naujo. Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant prokuroro ir nukentėjusiojo skundus apeliacine tvarka, gynyba neprašė atlikti įrodymų tyrimo, kitų prašymų ar papildymų proceso dalyviai nepareiškė, todėl apeliaciniai skundai nagrinėti pagal pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus.

26. Teisėjų kolegijai darant išvadą, jog teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis dėl R. G. išteisinimo naikintinas ir R. G. atžvilgiu šioje dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis, tikslinant kaltinimą dėl laiko.Toks kaltinimo pakeitimas teisme galimas, kadangi, priešingai nei tvirtina išteisintasis, proceso dalyviai apie tokį kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių (nusikalstamos veikos padarymo laiko) pakeitimą nustatyta tvarka buvo informuoti, be to, šios aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis (BPK 255 straipsnis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys). Iš kaltinimo šalintina ir aplinkybė, jog kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis R. G. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta lūpos žaizda, nes 2017-09-19 specialisto išvada patvirtina ir 2019-06-21 ekspertizės aktu nustatyta, kad žaizda viršutinėje pagal aprašytus pažengusio gijimo požymius turėjo būti padaryta anksčiau, prieš maždaug savaitę laiko iki eksperto apžiūros 2017-09-19 (T.2, b.l. 14,15). Tačiau šios aplinkybės pašalinimas nežymaus sveikatos sutrikdymo mąsto ir R. G. veiksmų kvalifikacijos nekeičia, taip pat šios aplinkybės pašalinimas nesunkina išteisintojo R. G. padėties. Atsižvelgiant į išdėtytas aplinkybes nustatytina, kad: R. G. 2017-09-15 apie 22.00 val. Šalčininkų r., Šalčininkų m., Vilniaus g. 2, Z. V. kavinės esančiame kieme, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, sudavė vieną kartą ranka į dešinę veido pusę svainiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. dešinės akies vokų, dešinio skruosto ir žando sričių poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

27. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, išsprendžiami bausmės skyrimo ir kiti klausimai.

Dėl bausmės

28. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybęį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

29. R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

30. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

31. R. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į R. G. asmenybę, t. y. jog jis anksčiau neteistas, praeityje administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, duomenų apie galiojančias nuobaudas nėra (b.l. 54), apie apelianto R. G. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą duomenų nėra, vedęs, dirba. Skiriant bausmę ir vertinant R. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, bet ir nusikaltimo dalyką, kad R. G. padaryta veika pasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę, sveikatą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti R. G. už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nusikaltimą paskiriant laisvės apribojimą prokurorės prašomam įstatymo nustatytam terminui – 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

32. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje (1 t., b. l. 132) yra pareikštas prašymas įpareigoti kaltinamąjį (išteisintąjį) R. G. atsiprašyti nukentėjusiojo raštu. Bausmė, kaip ir kartu su ja skiriami draudimai, įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės, kaip baudžiamosios teisės institutai, yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apribojančios nuteistojo teises ir laisves. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro prašoma ir šiuo nuosprendžiu apeliantui R. G. skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas ir skirtinas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti 50 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, pakankami nuteistojo elgesio korekcijai, juolab, jog nukentėjusiojo atstovo apeliaciniu skundu prašoma nuteisti išteisintąjį R. G. prokuroro paprašyta bausme, kuris tokio įpareigojimo skirti neprašo.

33. Išteisintajam R. G. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė neskirta, ir iki bausmės vykdymo pradžios neskirtina. BPK 140 straipsnio tvarka R. G. laikinai sulaikytas nebuvo.

Dėl civilinio ieškinio

34. Nukentėjusysis M. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš kaltinamojo (išteisintojo) R. G. 500,00 Eur neturtinės žalos, 23,30 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 132).

35. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam M. K. dėl suduoto smūgio į dešinę veido pusę atsiradusi dešinės akies vokų, dešinio skruosto ir žando sričių poodinė kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, kad dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, pažeminimą, nes buvo sumuštas giminių akivaizdoje vykusios šeimos šventės metu, išteisintasis R. G. nukentėjusiojo neatsiprašė ir dėl savo veiksmų nesigaili. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiojo prašomas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą, yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas 500 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja formuojamai teismų praktikai, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškinys tenkintinas, priteisiant nukentėjusiajam 500 eurų neturtinei žalai atlyginti iš R. G.. Teismo manymu, ši suma užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

36. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu (T 1, b.l. 132) prašo priteisti 23,30 Eur jo turėtas išlaidas už specialisto išvadą dėl kūno sužalojimo sunkumo nustatymo (kurią įvardina kaip turtinę žalą) pagal byloje esantį mokėjimo nurodymą. BPK 104 straipsnis numato proceso išlaidų atlyginimą. Pagal šį straipsnį išlaidos specialistui gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistinos ir kaltinamojo, todėl dėl ieškinyje nurodytos 23,30 Eur sumos už specialisto išvados parengimą pasisakytina sprendžiant proceso išlaidų (o ne turtinės žalos) atlyginimo klausimą. Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau šis proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, jog byloje iš tiesų buvo pateikta specialisto išvada, kuri buvo atlikta nukentėjusiojo prašymu ir už kurios atlikimą nukentėjusis apmokėjo 23,30 Eur (T. 1, b.l. 10-12), apeliacinės instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. G. atžvilgiu vertino šią specialisto išvadą ir ja vadovavosi, todėl šios išlaidos (23,30 Eur) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. G..

37. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti iš išteisintojo R. G. jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta ir BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusįjį bei civilinį ieškovą M. K. atstovavo advokatas Dmitrijus Fomkinas. Nukentėjusysis pateikė sąskaitą už teisines paslaugas be sąskaitos išrašus 300 Eur sumai (t. 2, b. l. 153-156). Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad advokatui už jo atliktą darbą sumokėta pinigų suma nėra aiškiai per didelė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusįjį M. K. atstovavęs advokatas parengė civilinį ieškinį bei patikslintą civilinį ieškinį, jį atstovavo pirmosios instancijos teisme. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti, tačiau nagrinėjamu atveju išteisintasis R. G. yra jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis, todėl nėra pagrindo spręsti, jog išteisintojo R. G. turtinė padėtis yra itin bloga. Kolegijos vertinimu, prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcinga atliktiems advokato veiksmams, atitinka protingumo kriterijus, todėl iš R. G. priteistinos visos nukentėjusiojo M. K. turėtos proceso išlaidos pirmosios instancijos teisme (BPK 106 straipsnis). Duomenų apie proceso išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punku,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiojo M. (M.) K. atstovo advokato Dmitrijaus Fomkino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. (R.) G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. (M.) K. civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. (R.) G. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

M. (M.) K. naudai iš R. (R.) G. priteisti 323,30 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus ir trisdešimt eurocentų) Eur proceso išlaidų, t.y. už 23,30 Eur už specialisto išvadą ir 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.