Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5753-781/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orex Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro (toliau – ir Gaisrinių tyrimų centras), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba): 1) 49 835,89 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl nutrauktos sutarties, sudarytos ieškovės ir UAB „Naresta“; 2) 2 120 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl ekspertizės atlikimo išlaidų Lenkijos ekspertinėje įstaigoje; 3) 133,10 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl Lenkijos ekspertinės įstaigos išvados vertimo į lietuvių kalbą; 4) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 6) patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, Gaisrinių tyrimų centro ir Tarnybos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Inspekcija, be kita ko, prašė bylą perduoti pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes reikalavimus, pareikštus Lietuvos valstybei dėl jos institucijų padarytos žalos atlyginimo, nagrinėja administraciniai teismai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Orex Group“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su valstybinių institucijų – Inspekcijos, Gaisrinių tyrimų centro ir Tarnybos atliktais veiksmais, t. y. neplaniniu UAB „Naresta“ patikrinimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai. Šiuo atveju ieškovė kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjektų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl, teismo vertinimu, šis ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama klausimus rūšinio teismingumo bylose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė „Orex Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Ieškovės ir atsakovų nesieja jokie administraciniai teisiniai santykiai, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš privatinių teisinių santykių srities dėl ieškovės ir kito privataus juridinio asmens (UAB „Naresta“) 2017 m. kovo 23 d. medžiagų tiekimo sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo perduoti fasadines HPL plokštes UAB „Naresta“, o pastaroji įsipareigojo už plokštes sumokėti ieškovei 49 835,89 Eur be PVM. Šios plokštės turėjo būti naudojamos daugiabučių gyvenamųjų namų statyboms pagal UAB „Naresta“ ir UAB „Timidus“ sudarytą statybos rangos sutartį. Nors Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, ir vykdė statybos objekto valstybinę priežiūrą ir, atlikusi statybos vykdymo teisėtumo patikrinimą, nustatė, kad panaudotos fasadines HPL plokštės neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, vis dėlto Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 11 d. priimtas patikrinimo aktas riboja UAB „Naresta“ daiktines teises, nes juo konstatuota, kad plokštės, kurios nuosavybės teise (UAB „Naresta“ jas įgijus iš ieškovės) priklauso UAB „Naresta“ dėl neatitikimo priešgaisriniams reikalavimams nebegali būti naudojamos pagal paskirtį, t. y. šiuo aktu ribojamos privačių asmenų daiktinės teisės ir sukeliama žala, todėl dominuoja civilinio pobūdžio teisiniai santykiai ir nagrinėjama byla nepatenka į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytą ginčų ratą. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą išaiškinusi, kad panašiais atvejais, kai yra ginčijamas savavališkos statybos aktas ar reikalavimas pašalinti tokios statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, ginčai sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose. Šis išaiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju, nes ir šioje byloje žalą Lietuvos valstybė sukėlė konstatuodama, kad plokštės negali būti naudojamos statybos procese kaip neva nesaugios ir neatitinkančios priešgaisrinių reikalavimų (nors tai paneigta pridėtos ekspertizės aktu), po ko UAB „Naresta“ vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo ieškovės grąžinti už plokštes sumokėtas sumas.Net ir manant, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai, ginčas vis tiek yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nors CK 6.271 straipsnyje ir įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai ir šios bylos yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio nuostata, kurią taikė teismas, skirta reglamentuoti būtent teismingumo, o ne priskirtinumo klausimą, t. y. CPK normose nenumatyta bendrosios kompetencijos teismo teisė iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą, bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Paaiškėjus, kad iškelta byla nepriskirtina bendrosios instancijos teismui, negalima pagal analogiją taikyti CPK 34 straipsnio ir šią bylą perduoti administraciniam teismui, nes pagal minėtą normą yra pašalinami teismingumo taisyklių pažeidimai, o ne priskirtinumo. Kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės, jis turi teisę bylą užbaigti be teismo sprendimo, t. y. remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu tokia civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.Atsakovės atstovė Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Iš ieškinyje suformuluoto reikalavimo ir jo pagrindimo matyti, kad ieškovė prašo atlyginti dėl valstybės institucijų neva neteisėtų veiksmų kilusius nuostolius. Jokių kitų reikalavimų nėra suformuluota. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad reikalavimus, pareikštus Lietuvos valstybei dėl jos institucijų padarytos žalos atlyginimo, nagrinėja administraciniai teismai.Nagrinėjamos bylos atveju sutartinių civilinių santykių nebuvo. Kadangi ieškinio reikalavimas susijęs su valstybės institucijų veiksmais, todėl vyraujantis santykis yra administracinis. Civiliniai santykiai siejo du juridinius asmenis, tačiau valstybės institucijos šiame santykyje nedalyvavo. Atskirojo skundo argumentas, kad Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimas (2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartis Nr. T-51/2012 ir kt.) taikytinas ir nagrinėjamu atveju, atmestinas, nes Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalis taikytina išimtinai tik nustačius savavališkos statybos faktą, statybos padariniams šalinti. Šiuo atveju savavališkos statybos faktas nebuvo nustatytas, taigi analogija negalima.CPK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Kadangi ieškinys priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas pagrįstai bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo ją naikinti.Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Tarnyba akcentavo, kad ieškovė teismui pateikė ieškinį, pareikštą valstybei dėl jos institucijų padarytos žalos atlyginimo, o vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai. UAB „Orex Group“ savo galimai patirtus nuostolius kildina iš Inspekcijos, Gaisrinių tyrimų centro bei Tarnybos, t. y. institucijų, veikiančių valstybės vardu, galimai neteisėtų veiksmų. Taigi, ginčas dėl žalos, galimai kilusios dėl šių institucijų veiksmų, patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją.Atsakovės atstovas Gaisrinių tyrimų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Gaisrinių tyrimų centras nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su valstybės institucijų (Inspekcijos, Tarnybos ir Gaisrinių tyrimų centro) atliktais veiksmais – neplaniniu UAB „Naresta“ patikrinimu. Kadangi ieškovė kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjektų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ginčas turėtų būti priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pagal UAB „Orex Group“ ieškinį iškelta byla, kaip nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismams, perduota nagrinėti administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apeliantės teigimu, ieškovės ir atsakovų nesieja administraciniai teisiniai santykiai, byloje dominuoja civilinio pobūdžio santykiai, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teismuose, be to, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, perduodamas bylą nagrinėti administraciniam teismui, nepagrįstai taikė CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, klausimas sprendžiamas pagal CPK 36 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylos teismingumą teismas privalomai savo iniciatyva įvertina ir nustato, atsižvelgdamas tiek į ieškinio dalyką, tiek ir į jo pagrindą (kaip du būtinus ieškinio elementus, CPK 135 straipsnis). Ieškinio faktinis pagrindas atskleidžia teisinio santykio, iš kurio kilęs ieškovo reikalavimas, pobūdį, kuris lemia bylos rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 2 dalis).Pagal bendrąją taisyklę bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su valstybinių institucijų (Inspekcijos, Gaisrinių tyrimų centro ir Tarnybos) atliktais veiksmais, konkrečiai, kaip matyti iš ieškinyje dėstomų aplinkybių, su neplaniniu ieškovės kontrahentei UAB „Naresta“ atliktu patikrinimu ir, apeliantės nuomone, valstybės institucijų padarytomis nepagrįstomis ir skubotomis išvadomis dėl ieškovės parduodamų (tiekiamų) UAB „Naresta“ plokščių degumo klasės nustatymo, dėl kurių (išvadų), apeliantės teigimu, buvo sugriauta ieškovės ir UAB „Naresta“ sudaryta sutartis ir ieškovė negavo pinigų sumos, kurią tikėjosi ir planavo gauti. Taigi, iš pačios ieškovės ieškinio dalyko ir pagrindo, o taip ir atskirajame skunde dėstomų aplinkybių, akivaizdu, kad ginčas iškilęs dėl viešojo administravimo subjektų, pastariesiems vykdant jų tiesiogines valdžios funkcijas, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), o ta aplinkybė, jog, šioms institucijoms vykdant jų tiesiogines viešojo administravimo funkcijas, galbūt buvo apribotos privačių juridinių asmenų daiktinės ar kitokios teisės į jų privačių santykių pagrindu įgytus daiktus, priešingai nei interpretuoja apeliantė, savaime šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai.Sutiktina su atsakovės Inspekcijos atsiliepime į skundą išdėstytu argumentu, kad, priešingai nei teigia ieškovė savo skunde, šiuo atveju nėra aktualus Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimas dėl bylų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams, nes aptarinėjamu nagrinėjamoje byloje atveju savavališkos statybos faktas nebuvo nustatytas ir analogijos taikymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra galimas.Apeliantė nepagrįstai remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, kaip neva pagrindžiančia jos poziciją dėl šios bylos priskirtinumo būtent bendrosios kompetencijos teismams. Visų pirma, minėtoje nutartyje kasacinis teismas nenagrinėjo bylos priskirtinumo klausimo (toks klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyku) ir pažymėjęs, kad santykiai, susiję su žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, priešingai nei skunde teigia ieškovė, nenurodė, jog tokios bylos nagrinėtos bendrosios kompetencijos teisme. Antra, pirmiau nurodytoje nutartyje, dėstydamas argumentą dėl žalos atlyginimo santykių pobūdžio, kasacinis teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla, kurioje kaip tik ir buvo išnagrinėti žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo klausimai. Taigi, pripažintina, kad atskira, apeliantės iš bylos konteksto ištraukta kasacinio teismo išsakyta frazė niekaip šiuo atveju nepagrindžia apeliantės argumentų dėl bylos nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teismuose būtinumo.Galiausiai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta dėl tos aplinkybės, jog teismas bylą administraciniam teismui perdavė, nurodęs CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris, ieškovės įsitikinimu, reglamentuoja tik bylų perdavimo tarp bendrosios kompetencijos teismų klausimą. Ieškovės teigimu, remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu civilinė byla tokiu atveju turi būti nutraukta, kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad pagal CPK 36 straipsnio 1 dalį iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, remdamasis pirmiau nurodyta CPK 36 straipsnio 1 dalimi bei būtent CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kurio taikymą kritikuoja apeliantė, kasacinis teismas, nustatęs rūšinio teismingumo pažeidimą, ne kartą yra perdavęs civilines bylas nagrinėti administraciniams teismams (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-969/2017; 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2009). Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.