- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-244-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01960-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- Z. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei Z. S. dėl gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 19 512 Lt už gyvenamojo namo, esančio Šilutės m., Nidos g. 5, išlaikymą laikotarpyje nuo 2008-10-01 iki 2013-10-01. Nurodo, kad tarp jo ir atsakovės 2009-05-26 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka bei padalintas santuokoje įgytas turtas. Atsakovei buvo priteista 55/100 dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato ir ½ žemės sklypo. Nurodė, kad atsakovė nuo 2008 m. spalio 1 d. lėšų namo išlaikymui neskyrė. Name yra įrengtas centralizuota vietinio šildymo sistema. Ieškovo paskaičiavimu, vieno sezono vidutinės šildymo sąnaudos yra 2 640 Lt. Dėl to viso per šešerius metus atsakovė turėjo sumokėti 10 800 Lt vien tik už malkas, tačiau dar papildomai šias malkas reikėjo paruošti, sutvarkyti, jomis reikėjo kūrenti patalpas, todėl, ieškovo nuomone, iš atsakovės reikia priteisti 19 512 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-10-03 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo nustatyta, jog ieškovas neįleido atsakovės į jai priklausančias patalpas ir tik 2012 m. vasario l d. Šilutės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu (civilinė byla Nr. 2-76-385/2012) ieškovas buvo iškeldintas iš atsakovės patalpų. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-08-03 Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo skundas. Toje pat byloje antstolis K. Košys 2011-07-26 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatavo, kad atsakovei priklausančioje namo dalyje yra nuimti radiatoriai, tuo pačiu buvo patvirtinta, kad ieškovas nešildė atsakovei priklausančių patalpų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovės radiatoriai buvo demontuoti ir po to tik prijungti nesilaikant būtinos technologinės radiatorių pajungimo tvarkos, patvirtino liudytojas V. M.. Taip pat liudytojas patvirtino, kad buvo susprogęs vienas iš radiatorių, o tam įtakos turėjo būtent patalpų nešildymas. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų apie tai, kad jis turi reikalavimo pagrindą būtent tokia apimtimi, kokią nurodo ieškinyje.
Šalies argumentai
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį pakeisti ir priteisti jam iš atsakovės 1 330,13 Lt namo šildymo išlaidų už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Nurodė, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, jog už 5 sezonus nepagrįstai prašė priteisti iš atsakovės išlaidas turėtas už jai priklausančių patalpų šildymą, tačiau, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės išlaidų už namo šildymą laikotarpyje nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Pasak apelianto, vadovaujantis CK 4.83 straipsniu ji, kaip bendrasavininkė, privalėjo prisidėti prie namo išlaikymo išlaidų.
Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas malkas pirko dar tuo metu, kai tarp jų santuoka nebuvo nutraukta. Aplinkybė, jog šios malkos nebuvo įtrauktos į bendrą dalintiną turtą, nepaneigia fakto, kad malkos buvo bendras šeimos turtas. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas nešildė jai nuosavybės teise priklausančių patalpų. Pasak atsakovės, šias aplinkybes patvirtino liudytojas V. M.. Taip pat atsakovė nurodo, kad dėl patalpų nešildymo 2013 m. – 2014 m. žiemą nešildomi radiatoriai sutrūko ir išsiliejo vanduo. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovė nurodo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį atsakovei. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ieškovas nurodė, kad jis turėjo išlaidų už atsakovei priklausančios namo dalies šildymą, tačiau šią aplinkybę, jis privalo įrodyti. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Aplinkybę, jog ieškovas šildė atsakovei priklausančią namo dalį, paneigė liudytojo V. M. parodymai, kurie pagal CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas laikytini įrodymais. Dėl to jais nesiremti priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Taip pat ieškovas leistinais rašytiniais įrodymais nepaneigė byloje nustatytos aplinkybės kad dėl patalpų nešildymo atsakovei priklausančiose patalpose įvyko avarija. Šių aplinkybių visetas leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad šildė atsakovei priklausančias patalpas ir dėl to turėjo išlaidų. Be to, kaip nurodo ieškovas, tarp šalių santuoka buvo nutraukta 2009-05-26, tuo tarpu didžioji malkų dalis buvo pirkta 2008 m., t. y. šalims gyvenant santuokoje. Įvertinus aplinkybę, jog ieškovas penkis sezonus šiomis malkomis, kurios buvo pirktos santuokos metu, šildė tik savo namo dalį bei buvo užėmęs atsakovės turto dalį, konstatuotina, kad ieškovui išlaidos turėtos už šildymą 2012 – 2013 m. sezoną nepriklauso. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat konstatuoja, jog pagal CPK 185 straipsnį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus CPK nurodytas išimtis), teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Ž. v. R. P. , bylos Nr. 3K-3-156/2009). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog į bylą atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie paneigia ieškovo reikalavimus.
Nurodytų aplinkybių visetas suteikia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos vertinant įrodymus, dėl to pagrįstai priėmė sprendimą ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė turėjo 700 Lt (202,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. S. 202,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Z. S. naudai.