- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- 2-138-299/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01960-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vilkienė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- Z. S.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant ieškovui P. S., jo atstovui, advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovei Z. S., jos atstovui, advokatui Vytautui Kelpšui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei Z. S. dėl gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas prašo priteisti iš atsakovės 19512,00 Lt sumą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymui už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-10-01. Nurodo, kad tarp jo iš atsakovės 2009-05-26 Šilutės r. apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas – gyvenamais namas, atsakovei buvo priteista 55/100 dalis gyvenamojo namo 148 500,00 Lt vertės, ½ dalis ūkinio pastato 10 000 Lt vertės ir ½ žemės sklypo 17 500 Lt vertės. Visi šie statiniai randasi (duomenys neskelbtini). Nuo ieškinio padavimo datos atsakovė neprisidėjo prie jai priteistos turto dalies išlaikymo. Atsakovei buvo paskirtos šios namo patalpos plane pažymėtomis 1-1 (6,68 m²), 1-2 (11,52m²), 1-3 (9,50 m²), 1-4 (6,61 m²), 1-7 (12,51 m²), 1-8 (20,04 m²), Pl- (4,13m²), P-3 (7,88 m²) ir P-4 (8,97 m²). Atsakovei viso buvo priskirta 65,94 m² gyvenamojo ploto namo pirmame aukšte ir 20,98 m ² pagalbinių patalpų. Ieškovui P. S. teismo sprendimu buvo priskirta 43,49 m gyvenamojo ploto ir 27,69 m² pagalbinių patalpų. Visas šildomas plotas sudaro 109,33 m². Kaip numato CPK 3.28 str. prie bendro turto išlaikymo turi prisidėti abu sutuoktiniai. Atsakovė nuo 2008 m. spalio 1 d. lėšų namo išlaikymui neskyrė. Name yra įrengtas centralizuota vietinio šildymo sistema. Ieškovo paskaičiavimu vieno sezono vidutinės šildymo sąnaudos yra 2640 Lt. Kadangi atsakovė neskyrė iš viso lėšų šildymui, todėl ieškovo nuomone viso per šešerius metus atsakovė turėjo sumokėti 10 800 Lt tik už malkas, tačiau dar papildomai šias malkas reikėjo paruošti, sutvarkyti, jomis reikėjo kūrenti patalpas, todėl ieškovo nuomone iš atsakovės reikia priteisti 19512,00 Lt.
Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo P. S. ieškinys yra nepagrįstas. Nurodo, kad ji iš teisu yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prie šio namo esančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo priklausinių bendrasavininkė. 2009-05-26 Šilutės rajono apylinkės teismas sprendimu padalino jų santuokoje įgytą turtą, tame tarp ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jai buvo priteista 55/100 dalis šio gyvenamojo namo ir paskirtos naudotis šios patalpos, plane pažymėtos l-l (6.68m ), 1-2(1 l,52m ), 1-3 (9.50m ), 1-4(6.61m ), 1-7 (12,51m ), 1-8 (20,04m ), P-l (4,13m ), P-3 (7,88m ), P-4 (8.97m ). Tačiau ji nuo pat Šilutės rajono apylinkės teismo priėmimo dienos, tai yra nuo 2009 metų gegužės 26 d. iki pat dabar negaliu naudotis jai nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo dalimi, kadangi ją neteisėtai laiko užėmęs pats ieškovas P. S.. Kadangi ieškovas man neleido naudotis jai nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalimi, ji kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių pažeidimo. 2012 m. vasario l d. Šilutės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu (civilinė byla Nr. 2-76-385/2012) ieškovas P. S. iškeldintas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų, plane pažymėtų 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-7, 1-8, P-l, P-3, P-4, tai yra Šilutės rajono apylinkės teismas pripažino, kad P. S. buvo neteisėtai užėmęs jai nuosavybės teise priklausančias patalpas. Tokiu būdu P. S. nepagrįstai reikalauja priteisti už gyvenamojo namo patalpų, kuriomis pats naudojosi, išlaikymą, kadangi ji šiomis patalpomis negalėjo naudotis prieš savo valią ir dėl neteisėtų ieškovo P. S. veiksmų. Be to, ieškovo P. S. iškeldinimo procedūra iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų nėra baigta, kadangi ji kreipėsi į antstolį Kęstutį Košį dėl sprendimo priverstinio įvykdymo. Ieškovas P. S. ieškinyje nurodo, gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas sudaro namo šildymo išlaidos. Tačiau civilinėje byloje 2-76-385/2012 yra pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra antstolio Kęstučio Košio 2011-07-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matosi, kad jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalyje ieškovas P. S. buvo nuėmęs šildymo sistemos radiatorius. Vadinasi, ieškovas nešildė jos patalpų. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kiek kainavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymas ir kad jis iš viso šildė jai nuosavybės teise priklausančias patalpas. P. S. ieškinyje nurodo tik kažkokius savo nieko nepagrįstus skaičiavimus ir prie ieškinio pridėjo vandens šildymo katilo. „Vienybė 20M'' priėmimo liudijimą. Tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas namo šildymo išlaidas, tai yra nepateikė jokių įrodymų, kokio kuro ir kiek buvo sunaudota gyvenamojo namo šildymui ir kad ieškovas šildė jai nuosavybės teise priklausančias patalpas. Tuo labiau, kad rašytiniai įrodymai, esantys civilinėje byloje Nr. 2-76-385/2012 patvirtina, kad ieškovas jai nuosavybės teise priklausančių patalpų nešildė.
Liudytojas S. Ž. parodė, kad jis su ieškovu yra draugai. Paaiškino, kad jis 2009-2010 metais, tikslaus laiko negali pasakyti, buvo užėjęs į atsakovės patalpas, ten buvo labai šilta, tačiau negali patvirtinti, ar tose patalpose buvo šildymo sistema, ar ji buvo išmontuota. Taip pat negalėjo patvirtinti, kad buvo išluptos grindys pas atsakovę, liudytojas to nepamena.
Liudytojas V. M. parodė, kad jis yra su atsakove kaimynai. Paaiškino, kad šių metų pavasarį atsakovė pakvietė jį padėti sutvarkyti santechniką. Nuėjęs jis į kaimynės namą, pamatė, kad pas ją buvo išlaužyta santechnika, durys, grindys, elektros jungtukai, šildymo radiatoriai buvę atjungti ir matyti, kad šie radiatoriai buvo šviežiai suvirinti. Atsakovės gyvenamojoje patalpoje buvo pilna vandens ir faktiškai atsakovės patalpų šildyti nebuvo įmanoma, šios patalpos buvo nešildomos, o radiatoriai buvo privirinti tik darant įvaizdį, kad jie buvo prijungti. Be to, buvo atjungti visi vamzdžiai, tiek šilto tiek šalto vandens.
Liudytojas J. R. nurodė, kad pažįsta abi šalis. Jis prieš 20 metų buvo padaręs namo duris, jis jas darė abiejų šalių užsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių 2009-05-26 buvo nutraukta santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas. Be visų kitų, padalintas buvo ir šalių gyvenamasis namas, kiekvienai iš šalių paskiriant atitinkamas gyvenamojo namo dalis. Kaip nurodo ieškovas, jis gyvendamas vienas tame name, šildė ir atsakovei priklausančio namo dalį. Atsakovė teigia, kad į jai priklausančio namo dalį ji patekti negalėjo, kadangi jos namo dalimi neteisėtai naudojosi ieškovas. Ieškovas savo reikalavimą pagrindžia teismui pateiktomis sąskaitomis – faktūromis iš kurių matyti, kad ieškovas galimai mokėjo už malkas. Teismui pateiktos 2008-10-15 sąskaita faktūra ir pinigų paėmimo kvitas 3920 Lt sumai už malkas, (b.l. 74-75), 2008-11-28 sąskaita - faktūra ir pinigų paėmimo kvitas už medieną 3693,16 Lt sumai (b.l. 76-77), 2010-08-04 pinigų paėmimo kvitas ir sąskaitą faktūra už malkas 4480,00 Lt sumai (b.l. 78-79). Iš to matyti, kad pateiktos dvi sąskaitos – faktūros yra išrašytos dar tuo metu, kai šalys buvo santuokoje, tačiau dėl nežinomų priežasčių jos ieškovo nebuvo įtrauktos į santuokos nutraukimo bylą kaip turto balansas, todėl neaišku, kodėl šios sąskaitos – faktūros nebuvo pateiktos santuokos nutraukimo byloje. Be to, atsakovas savo įrodymus pagrindžia tik 12092,16 Lt sumai, t.y. galimai iš šios sumos atsakovės prievolė turėtų būti 6046,08 Lt, žinant, kad turtas buvo padalintas per pusę, tačiau ieškovo reikalaujama suma yra 19512,00 Lt. Kodėl būtent tokios sumos ieškovas reikalauja, teismui jokių įrodymų nepateikta.
Pažymėtina ir tai, kad neginčijamai, įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo nustatyta, kad ieškovas neįsileido atsakovės į jai priklausančias patalpas ir tik 2012 m. vasario l d. Šilutės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu (civilinė byla Nr. 2-76-385/2012) ieškovas buvo iškeldintas iš atsakovės patalpų. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-08-03 Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo skundas. Toje pat byloje antstolis K. Košys 2011-07-26 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatavo, kad atsakovei priklausančioje namo dalyje yra nuimti radiatoriai, tuo pačiu buvo patvirtinta, kad ieškovas nešildė atsakovei priklausančių patalpų. Ieškovo aiškinimai, kad jis neva radiatorius nuėmė tikslu juos nudažyti, vertinami kritiškai, nes ieškovas neturėjo jokios teisės naudoti jam nepriklausančio turto. Be to jo parodymus paneigia liudytojas V. M. kuris patvirtino, kad atsakovės radiatoriai buvo demontuoti ir po to tik privirinti nesilaikant būtinos technologinės radiatorių pajungimo tvarkos, iš to matyti, kad ieškovas prijungė radiatorius tik esant būtinumui ir būtent dėl pajungimo technologijos nesilaikymo, pas atsakovę patalpose įvyko avarija, buvo užlietos jos patalpos. Be to, liudytojas patvirtino, kad buvo susprogęs vienas iš radiatorių, o tą sąlygojo būtent patalpų nešildymas.
Ieškovas reikalauja iš atsakovės sumokėti skolą už 6 metus, tačiau niekuo nepagrindžia tokio savo reikalavimo, nes nustatyta, kad atsakovė ne dėl savo, o būtent dėl ieškovo kaltės negalėjo naudotis jai priklausančiomis patalpomis, tokią galimybę ji galimai įgijo tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl iškraustymo iš patalpų 2012-08-03, tokių būdu teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo reikalavimas įsiskolinimui už 6 metus yra pagrįstas.
Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Kiekvienoje byloje būtina nustatyti, ką šalys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigą. Teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga.). Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais ir atvirkščiai. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).
Šioje byloje teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų apie tai, kad jis turi reikalavimo pagrindą būtent tokia apimtimi, kokią ieškovas nurodo savo ieškinyje, todėl teismas, remdamasis visų išdėstytų aplinkybių visuma laiko, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Iš ieškovo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos atsakovei bei valstybei (CPK 88 str. 1d.1 p., 3p. 6 p., 91 str., 93 str.1d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 2000 Lt advokato išlaidų.
Priteisti iš ieškovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50,02 Lt pašto išlaidų.
Sprendimas per 30d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.