- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-617-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08071-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- V. I.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2015 m. kovo 6 d. nutartimi teismas patvirtino šalių ieškovo V. I. ir atsakovės A. G. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra A. I. nustatymo.
2. 2023-08-01 teisme buvo gautas pareiškėjo (ieškovo) V. I. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl minėtos taikos sutarties nevykdymo. Prašyme nurodyta, jog dukros mama nesilaiko taikos sutarties sąlygų ir neleidžia pareiškėjui su ja bendrauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. I. prašymo išduoti vykdomąjį raštą.
4. Teismas nurodė, jog nors pareiškėjas, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl minėtos taikos sutarties sąlygų nevykdymo, nurodė, kad A. G. nesilaiko taikos sutarties sąlygų ir neleidžia pareiškėjui bendrauti su dukra, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš pareiškėjo pateikto prašymo nėra aišku, dėl kurių konkrečiai taikos sutarties punktų nesilaikymo jis pateikė prašymą. Tuo tarpu susipažinus su pareiškėjo pateikto susirašinėjimo su suinteresuotu asmeniu žinučių turiniu, nėra pagrindo išvadai, kad jomis buvo siekiama spręsti klausimus, susijusius su bendravimo su dukra tvarkos įgyvendinimu.
5. Teismas vertino, jog svarbu ir tai, kad šalių dukrai A. I. šiuo metu jau (duomenys neskelbtini) metų ir išsakydama savo nuomonę Skyriaus atstovui, kuri užfiksuota 2023-09-04 vaiko išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ji nurodė, kad su pareiškėju bendrauti nenori, savo tėvu laiko A., su kuriuo gyvena, ir norėtų pasikeisti savo pavardę į G..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. I. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovui V. I. išduoti vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos V. I. ir nepilnametės dukros A. I. bendravimo tvarkos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas neva nepateikė įrodymų, jog atsakovė nesilaiko taikos sutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos.
Atsiliepimas
6.2. Nors savo 2023-08-15 atsiliepime atsakovė teigė, kad neva ieškovas neįrodė, jog atsakovė neleidžia jam bendrauti su nepilnamete dukra, ir dėstė neva tai pagrindžiančias aplinkybes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė leidžia ir net skatina ieškovą ir/arba nepilnametę dukrą bendrauti tarpusavyje.
6.3. Vien iš byloje esančio šalių susirašinėjimo bei iš atsakovės 2023-08-15 atsiliepime išdėstytos pozicijos akivaizdu, jog taikos sutartyje patvirtintos ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos nėra laikomasi.
6.4. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas negali su nepilnamete dukra bendrauti nei pirmą ir trečią mėnesio savaitgaliais, nei švenčių dienomis, nei leisti gimtadienius ar atostogas su savo dukra, nei įgyvendinti kitų bendravimo tvarkos punktų. Nėra pagrindo manyti, kad, ieškovui sukonkretinus savo prašymus ir nurodžius, kada jis pasiimtų savo dukrą, atsakovė su tuo sutiktų ir leistų ieškovui su ja bendrauti.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomojo rašto negalima išduoti ir dėl to, kad nepilnametė dukra pati nenori bendrauti su ieškovu. Tačiau ieškovas pagrįstai mano, kad nepilnametės dukros noras negali būti lemiamas, atmetant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesant kitų įrodymų apie tai, kad bendravimas su tėvu pakenks nepilnamečio vaiko interesams.
6.6. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, dėl kokių priežasčių yra susiformavusi nepilnametės dukros nuomonė nebendrauti su nepilnamečio vaiko tėvu – ar ji sąlygota objektyvių priežasčių, ar atsakovės daromos įtakos. Pažymėtina, kad ieškovas (jo atstovas) 2023-08-21 pateikė teismui prašymą nepilnametės dukros apklausą vykdyti per psichologą, kad būtų nustatytos nenoro bendrauti su tėvu priežastys ir ar tam įtakos nedaro atsakovė, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė ir nepilnametė dukra buvo apklausta tik per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, kurie neturi specialių psichologinių žinių.
Šalies argumentai
6.7. Ieškovas taip pat kartu su 2023-08-21 prašymu teismo prašė klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė ir tokį ieškovo prašymą. Tačiau vertinant tai, kad ginčas susijęs su mažamečio vaiko interesais, teismas turėjo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl pagrįstai mano, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, o ieškovo prašymą atmetė remdamasis prielaidomis.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašo pareiškėjo V. I. atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-09-06 nutarties panaikinimo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-09-06 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikiamą įrodymą priimti ir atsižvelgti nagrinėjant bylą; priteisti A. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į pateiktą atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo aukščiau nurodytų žinučių teksto interpretavimu ir subjektyviu vertinimu, kurį nurodo pareiškėjas, vadovaudamasis nurodytomis žinutėmis, jog „Ieškovas ne kartą prašė Atsakovės leisti bendrauti su Nepilnamete dukra, tačiau Atsakovė visuomet kategoriškai atsisakydavo.“ Nė vienoje žinutėje nėra suinteresuoto asmens išreikšto atsisakymo/draudimo/trukdymo bendrauti su nepilnamete dukra.
7.2. Pareiškėjo bendravimas su nepilnamete dukra nėra apribotas nepilnametės dukros mamos A. G. leidimu ar neleidimu skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su dukra, todėl nesuprantamas pareiškėjo teiginys, jog jam neleidžiama bendrauti su dukra.
7.3. Pareiškėjas daugiau nei 8 metus nebuvo išreiškęs noro bendrauti su dukra, nė karto nebuvo atvykęs su ja susitikti, pasiimti iš mamos gyvenamosios vietos savaitgaliais ar darbo dienomis, nustatytomis švenčių dienomis ar atostogoms. Pats pareiškėjas nurodė, jog ilgą laiką gyveno užsienyje (siųstose žinutėse pareiškėjas rašo apie grįžimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra), todėl laikytis nustatytos bendravimo su dukra tvarkos pareiškėjas negalėjo ir neturėjo galimybės.
7.4. Pareiškėjas nenurodė, kokie taikos sutarties punktai nėra vykdomi, papildome, jog laikytis nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pareiškėjas ne tik ankščiau neturėjo galimybės, tačiau neturi galimybės ir dabar, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju, Lietuvoje planuoja būti trumpam laikui tik nuo šių metų gruodžio 11 d.
Šalies argumentai
7.5. Nei teismui pateiktuose paaiškinimuose dėl tariamo taikos sutarties nevykdymo, nei atskirajame skunde pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos, kokiomis dienomis jis kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl bendravimo su dukra pagal taikos sutartyje numatytą tvarką, kiek kartų šalys tarėsi šiuo klausimu ir dėl kokių priežasčių tokie susitarimai realiai nebuvo įgyvendinti, kadangi tokių aplinkybių dėl taikos sutarties nevykdymo ar neleidimo bendrauti su dukra nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių savo teiginių ir prašymo pagrįstumo pareiškėjas negali įrodyti ir neįrodė, todėl pagrįstai buvo atmestas prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą.
7.6. Dukros noras nebuvo lemiamas, atmetant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo A. G. nesilaiko 2015-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir neleidžia pareiškėjui bendrauti su dukra.
7.7. Teismas pagrįstai per atstovą išklausė vaiko nuomonės bei į ją taip pat atsižvelgė, spręsdamas prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Natūralu, jog po daugiau nei 8 metų pareiškėjo nebendravimo su dukra, jokių ryšių nepalaikymo, nepilnametė dukra išreiškia nenorą bendrauti su pareiškėju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Dėl naujų įrodymų
10. Suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
11. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
12. Iš šalių sudarytos taikos sutarties turinio nustatyta, kad šalys taikos sutartimi, patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi, susitarė: „I. Šalys susitaria, kad tėvas V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus su nepilnamete dukra A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: 1. Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį tėvas V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. tokiu būdu: a) šalys susitaria nustatyti pereinamąjį laikotarpį - keturis mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo - šeštadienį 10 val. ir sekmadienį 10 val. V. I. pasiima dukrą A. I. iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną šeštadienį 19 val. ir sekmadienį 19 val. grąžina dukrą įjos nuolatinę gyvenamąją vietą pas mamą A. G.. b)Praėjus keturiems mėnesiams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, tėvas V. I. pasiima dukrą pirmą ir trečią mėnesio penktadienį 19 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 19 val. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. c) Tuo atveju, jei savaitgalis bus šventinės dienos, atskirai aptartos šioje Sutartyje, tėvas V. I. bendraus su dukra A. taip, kaip bus susitarta bendrauti švenčių dienomis. 2.Vieną darbo dieną per savaitę, konkrečiai antradienį, tėvas V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) paima dukrą A. I. iš darželio 16 val. ir grąžina 19 valandą į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą. 3. Švenčių dienomis tėvas V. I. bendrauja su dukra tokia tvarka: - Poriniais metais gruodžio 31 d. 16 valandą tėvas V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) paima dukrą A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iš dukros nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina pirmą Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) 19 valandą į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą; - Poriniais metais pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), o neporiniais metais - antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), tėvas V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) paima dukrą A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iš dukros nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina 19 valandą į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą; 4. Tėvas V. I. bendrauja su dukra A. poriniais metais per jos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), tokia tvarka: - jei dukros gimtadienis bus darbo diena, tėvas V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) paima dukrą A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iš darželio 16 val. ir grąžina 19 valandą į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą; -Jei dukros gimtadienis bus nedarbo dieną, tėvas paima dukrą 10 val. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į dukros nuolatinę gyvenamąją vietą 19 val. 5. V. I., pasibaigus keturių mėnesių pereinamajam laikotarpiui nuo nutarties, kuria patvirtinama ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos, turi teisę 1 kartą per metus, praleisti atostogas su dukra A., kurios truktų ištisai iki 14 dienų. Apie numatomas atostogas tėvas V. I. prieš 10 dienų privalo informuoti motiną A. G. telefono skambučiu ir SMS žinute. 6. Keliaujant su dukra už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, keliaujantis tėvas/motina privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki numatomos kelionės pradžios informuoti dukters tėvą/mamą apie numatomos kelionės datas ir trukmę, numatomas aplankyti šalis. Jei į užsienį išvyksta tik mama A. G., dukra, tėvui pageidaujant, pasilieka su tėvu V. I.. 7. V. I. įsipareigoja pranešti A. G. apie negalėjimą bendrauti su dukra ne trumpiau kaip prieš 15 valandų, paskambinęs ir parašęs SMS žinutę į A. G. mobilųjį telefoną Nr.: (duomenys neskelbtini) iš savo mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 8. A. G. įsipareigoja ne trumpiau kaip prieš 15 valandų pranešti V. I., paskambinusi ir parašiusi SMS žinutę iš savo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovo mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių dukra negalėtų bendrauti su tėvu.9. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių negalėtų pranešti viena kitai prieš 15 valandų apie negalėjimą bendrauti ir praneštų vėliau, šalis privalo pateikti kitai šaliai objektyvias priežastis patvirtinančius įrodymus. 10. Šalys įsipareigoja, pasikeitus mobiliojo ryšio telefono numeriui ar/ir gyvenamajai vietai, nedelsiant pranešti viena kitai savo naujojo mobiliojo ryšio telefono numerį ir/ar gyvenamosios vietos adresą.“
13. Apeliantas teigia, kad A. G. nesilaiko taikos sutarties sąlygų ir neleidžia pareiškėjui bendrauti su dukra. Nurodo, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas neva nepateikė įrodymų, jog suinteresuotas asmuo nesilaiko taikos sutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos. Teigia, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, jog apeliantas negali su nepilnamete dukra bendrauti nei pirmą ir trečią mėnesio savaitgaliais, nei švenčių dienomis, nei leisti gimtadienius ar atostogas su savo dukra, nei įgyvendinti kitų bendravimo tvarkos punktų.
14. Įvertinus byloje esančius įrodymus, pateiktą šalių susirašinėjimą matyti, kad bendravimas galimai nevyksta pagal nustatyta bendravimo tvarką, tačiau pažymėtina, jog bendravimo tvarka apelianto su nepilnamete dukra nustatyta 2015 m. ir iki šiol pretenzijų ar pastabų apeliantas dėl bendravimo su dukra nereiškė. Pritartina suinteresuotam asmeniui, jog nė vienoje žinutėje nėra suinteresuoto asmens išreikšto atsisakymo/draudimo/trukdymo bendrauti su nepilnamete dukra, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo apeliantui trukdo su ja bendrauti.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent suinteresuotas asmuo A. G. nesilaiko 2015 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir neleidžia apeliantui bendrauti su dukra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suinteresuotas asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo skundą, ir tuo tikslu naudotis kitomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir pan.).
16. Pažymėtina, kad patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kokia yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
17. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų pastebi, kad apelianto ir dukros emocinis ryšys yra galimai netvirtas, kadangi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui apelianto dukra nurodė, jog nenori bendrauti su tėvu (apeliantu). Todėl galimai 2015 m. nustatyta bendravimo tvarka nebeatitinka šalių ir jų nepilnametės dukros interesų.
18. CK 3.175 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms vaiko tėvas arba motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo (žr. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-170-368/2023). Todėl iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę šalių nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, tiek apeliantė, tiek pareiškėjas turi teisę, abu bendradarbiaudami ir kooperuodamiesi, susitarti dėl naujos tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, o jiems paties to negalint padaryti – kreiptis į teismą dėl tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu yra nutrūkęs ryšys tarp apelianto ir jo nepilnametės dukros, apeliantas turi stengtis jį atstatyti, gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kad ji būtų geriau pritaikyta ne tik susitikimams apelianto su nepilnamete dukra, bet ir jų ryšio atstatymui (galimas iš pradžių daugiau nuotolinis bendravimas (telefonu, per socialinius tinklus ir pan.), taip pat bendravimas, dalyvaujant vaikų teisių atstovams ar psichologui.
20. Apeliantas nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomojo rašto negalima išduoti ir dėl to, kad nepilnametė dukra pati nenori bendrauti su pareiškėju. Pažymėtina, jog dukros noras nebuvo lemiamas, atmetant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrindas atmesti apelianto prašymą išduoti vykdomąjį raštą buvo tai, kad apeliantas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo A. G. nesilaiko nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir neleidžia apeliantui bendrauti su dukra.
21. Taip pat apeliantas teigia, kad pateikė teismui prašymą nepilnametės dukros apklausą vykdyti dalyvaujant psichologui, jog būtų nustatytos nenoro bendrauti su tėvu priežastys ir ar tam įtakos nedaro suinteresuotas asmuo, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė ir nepilnametė dukra buvo apklausta dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams, kurie neturi specialių psichologinių žinių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.164 str. 1 d. numatyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Pažymėtina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai turi įgaliojimus ir kompetenciją išklausyti vaiko nuomonę ir paprastai jie užtikrina vaiko teisę būti išklausytam. Todėl nagrinėjamu atveju spręsti, kad apelianto dukros nuomonė buvo išklausyta netinkamai, nėra jokio pagrindo. Būtent vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pastebėję, jog yra poreikis vaiko nuomonę išklausyti psichologui, tai pažymėtų teikiamoje išvadoje.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.
25. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, jog patyrė 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos suinteresuotam asmeniui priteistinos iš pareiškėjo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo V. I. suinteresuotam asmeniui A. G. priteisti 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.