Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Reklamos arka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Reklamos arka“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo konkurso nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Reklamos arka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1. pripažinti neteisėtomis 2024 m. sausio 18 d. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtą mažo formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešo konkurso sąlygas;

1.2. įpareigoti atsakovę nutraukti 2024 m. sausio 18 d. jos paskelbtą mažo formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešą konkursą;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė 2024 m. sausio 18 d. paskelbė reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešą konkursą. Šio konkurso esmė – teisę gauti leidimus įrengti išorinės reklamos įrenginių grupę laimi ūkio subjektas, kuris pasiūlo mokėti didžiausią vietinės rinkliavos dydį už 1 kv. m reklamos ploto vieniems metams. Ieškovės vertinimu, paskelbto konkurso sąlygos dirbtinai riboja konkurenciją ir yra aiškiai pritaikytos konkretiems ūkio subjektams. Pagal konkurso sąlygas laimėtojas negali rinktis, kokie reklaminiai stendai bus įrengiami, o turi juos įrengti pagal atsakovės reikalavimus. Konkurso sąlygose nurodyti trikampio ir kolonos tipo reklamos įrenginių reikalavimai yra parengti pagal kitų tiekėjų pramoninio dizaino apsaugotus ir jų faktiškai Vilniaus mieste įrengtus reklamos įrenginius. Todėl šiame konkurse galės sudalyvauti tik du konkretūs ūkio subjektai, o kitiems tiekėjams dirbtinai apribota galimybė jame varžytis.

3. Pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2024 m. sausio 18 d. atsakovės paskelbtą mažo formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešą konkursą.

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. įsiteisėjusia nutartimi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-248-464/2024) ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė atsakovės 2024 m. sausio 18 d. paskelbtą mažo formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešą konkursą.

5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė prašymą įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą pateikti 171 911,35 Eur dydžio atsakovės nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pateikiant banko garantiją ar kitą lygiavertį užtikrinimo dokumentą.

6. Atsakovės teigimu, sustabdžius viešą konkursą yra neišduodami atitinkami leidimai ir nėra surenkamos planuotos pajamos į savivaldybės biudžetą. Jeigu konkursas liks sustabdytas ir nebus tęsiamas bent metus, savivaldybės biudžetas per 2024 metus neteks planuotų gauti 171 911,35 Eur pajamų, t. y. per vieną dieną praras 470,99 Eur vietinės rinkliavos. Ieškovės finansinė padėtis yra tokia, kad atsakovei sukeltų nuostolių atlyginimas būtų itin apsunkintas. Iš viešai prieinamos informacijos apie ieškovę matyti, kad jos pardavimo pajamos per 2022 metus sudarė 683 278 Eur, tačiau grynasis pelnas siekė vos 12 684 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – net 1 736 110 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkino – įpareigojo ieškovę UAB „Reklamos arka“ per 10 dienų nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 171 911,35 Eur užstatą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, bei pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

8. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad, sustabdžius konkursą, nėra gaunamos pajamos, patvirtina galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo tikimybę. Atsakovės pateikti duomenys apie ieškovės turtinę padėtį, t. y. jos gaunamų pajamų ir įsipareigojimų balansas, sudarė pagrindą teismui padaryti ir tokią išvadą, kad ieškovė gali būti nepajėgi atlyginti galimus atsakovės nuostolius, juolab kad nebuvo gautas ieškovės atsiliepimas į šį prašymą ir nepateikti atsakovės argumentus paneigiantys įrodymai.

9. Įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus ir argumentus dėl galimų nuostolių dydžio apskaičiavimo, teismas pagrindo jais abejoti ar laikyti juos nepakankamai pagrįstais nenustatė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB ,,Reklamos arka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmes – atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas atsakovės prašymą išsprendė nesuėjus nustatytam terminui atsiliepimui į prašymą pateikti. Teismo 2023 m. kovo 15 d. pranešimas, kuriuo ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas atsiliepimui pateikti, jai buvo įteiktas 2023 m. kovo 18 d., todėl 7 dienų terminas baigėsi 2023 m. kovo 25 d. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neišklausęs ieškovės pozicijos, todėl klausimas buvo išspręstas tinkamai neatskleidus jo esmės.

10.2. Teismas iš esmės vertino tik ieškovės finansinės veiklos rezultatus ir jų pagrindu padarė išvadą, kad jie patvirtina tikėtiną nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimą arba galimybės juos kompensuoti nebuvimą. Tačiau teismas visiškai nevertino tikėtino atsakovės nuostolių atsiradimo, nei tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmo priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nustačius tik vieną iš sąlygų nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti, prašymas negalėjo būti patenkintas.

10.3. Teismas vadovavosi neaktualiais ieškovės finansiniais duomenimis, taigi, nesuteikus galimybės ieškovei pateikti ir savo poziciją, nebuvo atskleistos kitos aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę vertinant ieškovės galimybes ateityje atlyginti tariamus atsakovės nuostolius. Ieškovė Kauno mieste įgyvendina ilgalaikį viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą, kurio pagrindu gauna pastovias ir nuolat augančias ekonominės veiklos pajamas. Ieškovės grynasis pelnas 2023 metais viršijo atsakovės nurodomų tariamų nuostolių dydį, ieškovė turi ilgalaikio turto, kurio vertė daugiau nei 9 kartus viršija atsakovės nurodomų tariamų nuostolių dydį.

10.4. Teismas nepasisakė dėl tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmo priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovė paskelbė viešą konkursą su tapačia technine specifikacija, kuri jau anksčiau buvo ginčijama teisminiuose procesuose kaip neteisėta. Atsakovė negalėjo turėti jokio teisėto ar pagrįsto lūkesčio, kad naujai paskelbto konkurso sąlygos teismine tvarka nebebus ginčijamos ir atsakovė be jokio atidėjimo įgyvendins konkurso procedūras. Todėl atsakovės nurodomos vietinės rinkliavos pajamos negali būti vertinamos kaip realiai prognozuotinos, kadangi dar iki konkurso paskelbimo ji turėjo aiškiai suvokti, kad anksčiau ginčytos kaip neteisėtos konkurso sąlygos suinteresuotų asmenų bus ginčijamos ir vėl.

10.5. Ieškovė neturi nei jokio intereso vilkinti konkursą, nei sukelti atsakovei kokių nors neigiamų padarinių. Ieškovė yra suinteresuota dalyvauti konkurse ir išplėsti savo veiklos teritoriją.

11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo ieškovės UAB ,,Reklamos arka“ atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

11.1. Ieškovės teiginys, kad terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2024 m. kovo 25 d., nėra teisingas. Nei bylą nagrinėjančios teisėjos 2024 m. kovo 15 d. rezoliucijoje, nei tą pačią dieną ieškovei išsiųstame pranešime nėra nurodyta, kad 7 dienų terminas skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos. Šis terminas pasibaigė 2024 m. kovo 22 d., o skundžiama nutartis priimta pasibaigus teismo nustatytam terminui atsiliepimui pateikti.

11.2. Nuostolių susidarymo mechanizmas yra aiškus ir pagrįstas – neįvykus (sustabdžius) viešus konkursus dėl mažo formato reklaminių įrenginių, jų įrengimui ir naudojimui neišduodami leidimai išorinei reklamai, atitinkamai, neišdavus leidimų, nėra surenkamos planuotos pajamos į savivaldybės biudžetą iš rinkliavų už leidimus (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 16 straipsnio 2 dalis).

11.3. Faktas, kad ieškovė iki 2035 metų yra užsitikrinusi teisę vykdyti ekonominę veiklą ir skleisti išorinę reklamą įrengtose viešojo transporto stotelių stoginėse Kauno mieste, savaime neįrodo nei to, kad ieškovės veikla bus visą laiką pelninga, nei to, kad ji ateityje nesusidurs su sunkumais, atlygindama atsakovės nuostolius. Tai, kad per 20 metų laikotarpį ieškovė planuoja turėti 13 600 000 Eur pajamų, nereiškia, kad visos šios pajamos turi būti suprantamos kaip lėšos, kurias ji galėtų nukreipti atsakovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo patenkinimui. Iš pačios ieškovės pateiktų sutarties duomenų matyti, kad ieškovės investicijų į šį projektą vertė yra 2 800 000 Eur, priežiūros kaina – 2 600 000 Eur, eksploatavimo kaina – 5 700 000 Eur. Tai reiškia, kad ieškovė, įgyvendindama šį didelį projektą, kartu valdo ir labai dideles sąnaudų rizikas.

11.4. Ieškovės pateiktoje preliminarioje pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2023 metus nurodyti duomenys, kad jos planuojamas gauti grynasis pelnas yra 183 540 Eur, taip pat neįrodo ir nepatvirtina, jog ji bus pajėgi atlyginti nuostolius. Balanso už 2023 metus ieškovė nepateikė, vieno iš pagrindinių 2022 metų rodiklių – mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – nepaaiškino ir nepagrindė. Be to, ieškovė turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, kurių mokėjimai jai yra atidėti.

11.5. Tai, kad ieškovė 2022 metais turėjo ilgalaikio turto už 1 654 164 Eur, taip pat nieko neįrodo. Ieškovė nepaaiškino, koks tai yra turtas, ar jis yra likvidus ir pan. Iš ieškovės pateiktų sutarties su Kauno miesto savivaldybės administracija duomenų matyti, kad ieškovės turimą ilgalaikį turtą sudaro būtent jos pagal šią sutartį įrengtos stoginės viešojo transporto stotelėse. Tai reiškia, kad šis turtas yra skirtas tik šios konkrečios koncesijos sutarties vykdymui ir būtų nelikvidus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliantė UAB ,,Reklamos arka“ su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros informaciją apie jos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 12 d. sudarytą Kauno miesto viešojo transporto stoginių įrengimo ir priežiūros sutartį koncesijos būdu; projekto rizikos vertinimą pagal Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo parengtą Viešojo ir privataus sektoriaus partnerytės projektų fiskalinių rizikų vertinimo modelį; preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą už 2023 metus; atsakovės 2020 m. birželio 22 d. viešo konkurso skelbimą dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus nėra suformulavusi, taip pat nenurodė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik pateikiant atskirąjį skundą. Kitaip tariant, apeliantė nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo procesinio klausimo išsprendimui.

Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygų

15. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

16. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.

17. Visgi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas suteikia tik prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet pats savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-302/2023, 19 punktas). Todėl CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai, nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, jog pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl asmeniui, prašančiam taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kyla pareiga įrodyti ir tokių nuostolių atsiradimą, ir nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir preliminarų jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą patenkino. Apeliantė teismo nutarties nepagrįstumą grindžia argumentais, kad neegzistavo nė viena iš pirmiau aptartų sąlygų tokiam prašymui patenkinti, taip pat kelia proceso teisės normų, nesuteikiant jai galimybės būti išklausyta (pateikti atsiliepimą į šį atsakovės prašymą), pažeidimo klausimą. Dėl tokių atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakys.

Dėl nuostolių atsiradimo realaus tikėtinumo, priežastinio ryšio tarp nuostolių ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių

20. Asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai reiškia, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį negali būti užtikrinami hipotetiniai nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017). Teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius, ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).

21. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovės 2024 m. sausio 18 d. paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir naudojimo viešo konkurso sustabdymas iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo bei įsiteisėjimo gali turėti įtakos atsakovės turtiniams interesams, susijusiems su pajamų iš rinkliavų už leidimus gavimu. Pritaikius konservacines laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius viešo konkurso procedūras, savivaldybės biudžeto pajamų, susijusių su lauko reklamų stendų naudojimu, surinkimas laikinai nebus galimas. Kita vertus, tokio pobūdžio pajamų negavimas šioje konkrečioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste negali būti laikomas apeliantės nuostoliais dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

22. Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos procesinės eigos, šalių ginčas pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėtas iš esmės ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu apeliantės ieškinys iš dalies patenkintas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šiame sprendime Vilniaus apygardos teismas pripažino neteisėtomis apeliantės ginčytas viešo konkurso sąlygas, kuriomis nustatyti reikalavimai trikampio (T) tipo reklamos įrengimui, ir 2024 m. sausio 18 d. paskelbtą viešą konkursą nutraukė. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo esmės, dar nėra įsiteisėjęs (yra priimti atsakovės 2024 m. birželio 3 d. ir apeliantės 2024 m. birželio 4 d. pateikti apeliaciniai skundai), tačiau toks faktas, kad ieškinį pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ir dalį viešo konkurso sąlygų pripažino neteisėtomis, nutraukdamas šį konkursą, leidžia padaryti išvadą, jog nėra įrodyta viena iš būtinųjų sąlygų nuostolių, kurie galėtų atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, kitaip tariant, tokių nuostolių atsiradimas nėra realiai tikėtinas (žr. šios nutarties 17–18, 20 punktus). Ieškovui palankaus, nors dar ir neįsiteisėjusio, teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimas yra vertinamas kaip papildomai pagrindžiantis ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-464/2017, 19 punktas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju tokių konservacinių priemonių, kaip paskelbto viešo konkurso sustabdymas, taikymo poreikis objektyviai egzistavo ir nuostolių apeliantei tai neturėtų sukelti.

23. Pirmiau buvo nurodyta ir tai, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą yra būtina identifikuoti ir preliminarų galimų nuostolių dydį. Pirmosios instancijos teismo nustatytas užstato dydis stokoja faktinio pagrįstumo. Iš atsakovės prašymo matyti, kad savo nuostolių dydį ji siejo su pajamomis (rinkliavomis), kurias planavo gauti per visus kalendorinius 2024 metus. Tačiau konkursas buvo paskelbtas 2024 m. sausio 18 d., apeliantės ieškinys teisme gautas 2024 m. vasario 12 d., o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2024 m. gegužės 3 d. Akivaizdu, apeliantės prašymu taikytos konservacinės laikinosios apsaugos priemonės niekaip nėra susijusios su atsakovės iki 2024 m. vasario mėn. negautomis pajamomis. Be to, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, dar nėra įsiteisėjęs, atsižvelgiant į CPK 315, 317–319 straipsniuose, CPK 325 straipsnio 2 dalį įtvirtintas apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos pateikimo terminus, taip pat į aplinkybę, kad šiuo metu bylos pagal apeliacinius skundus Lietuvos apeliaciniame teisme skiriamos nagrinėti praėjus mėnesiui nuo jų gavimo šiame teisme dienos, labai tikėtina, kad šalių apeliaciniai skundai bus išnagrinėtas iki 2024 m. spalio mėn. Atitinkamai, nėra ir pagrindo padaryti išvadą, kad apeliantė patirs nuostolių, jos siejamų su per visus 2024 metus planuotomis, bet negautomis pajamomis.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su atskirojo skundo argumentais dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės įvardytų nuostolių susidarymo mechanizmo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvimo. Nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti apeliantės reikalavimo pripažinti neteisėtomis 2024 m. sausio 18 d. paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešo konkurso sąlygas bei įpareigojimo nutraukti šį konkursą, įvykdymą, jeigu sprendimas būtų priimtas jos naudai. Šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu civilinėje byloje susiklosčiusi procesinė situacija sudaro prielaidą vertinti, kad atsakovės nurodytos rinkliavos gali būti nesurinktos ne dėl apeliantės pateikto ir teismo patenkinto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet dėl to, kad viešas konkursas buvo organizuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Patenkindamas apeliantės ieškinio reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirkimo dokumentuose įtvirtintas reklaminio įrenginio projektas (trikampio formos) ir UAB „Clear channel Lietuva“ įregistruotas trikampio reklamos stovo dizainas yra identiški, todėl iš esmės yra sukuriamos sąlygos konkurse dalyvauti tik vienam ūkio subjektui, turinčiam teises į registruotą dizainą. Tokias konkurso sąlygas pirmosios instancijos teismas pripažino kaip sukuriančias teisinį neapibrėžtumą, jos nėra lygios ir nediskriminuojančios, nes ūkio subjektas, turintis registruoto dizaino teises, yra privilegijuotoje padėtyje, t. y. jam nekyla grėsmė dėl galimų teisminių ginčų ir (ar) investicijų praradimo, konstatavus dizaino savininko teisių pažeidimus.

25. Taigi, nustačius kelių kumuliacinių t. y. (taikomų kartu) sąlygų nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti nebuvimą, apeliantės turtinės padėties vertinimas, susijęs su tikėtinu nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimu arba galimybės juos kompensuoti nebuvimu, jau neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas tokiu aspektu nepasisako. Skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

26. Pirmiau pripažinus, kad atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo buvo patenkintas nepagrįstai, atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantės teisės būti išklausytai pažeidimu, taip pat jau neturi teisinės reikšmės. Visgi pažymėtina, kad apeliantė teisingai skaičiuoja terminą, per kurį jai buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į apeliantės prašymą.

27. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą, kuriame ir buvo suformuluotas aptariamas prašymas, pirmosios instancijos teismo teisėja išsprendė 2024 m. kovo 15 d. rezoliucija (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 116 straipsnis, 290 straipsnio 5 dalis), o kartu ja buvo nustatytas ir 7 dienų terminas apeliantės atsiliepimui į atsakovės prašymą pateikti. Terminai atsiliepimams pateikti yra skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 142 straipsnio 1 dalis). Kadangi teisėjos rezoliucija buvo priimta rašytinio proceso tvarka, teismas tą pačią dieną apeliantės atstovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą išsiuntė pranešimą apie priimtos rezoliucijos turinį, kuris laikytinas apeliantei įteiktu sekančią darbo dieną, t. y. 2024 m. kovo 18 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais apibrėžiama termino pradžia, jeigu įstatymai nenumato ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, apeliantė atsiliepimą į atsakovės prašymą galėjo pateikti nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 25 d. įskaitytinai.

28. Tačiau nors terminas atsiliepimui į atsakovės prašymą pateikti apeliantei skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2024 m. kovo 25 d.) dar nebuvo pasibaigęs, apeliantė teisę būti išklausyta realizavo pateikdama atskirąjį skundą dėl šios nutarties, jame išdėsčiusi savo nesutikimo su atsakovės prašymu argumentus bei juos pagrindžiančius motyvus, kurių pagrįstumo vertinimą atliko apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas procesinį pažeidimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.