Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su D. K., T. V., G. L. susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). D. K. kažkas nupirko tris skardines alaus ir visi nuėjo už poliklinikos. Išgėrė po vieną 0,5 litro 5 laipsnių stiprumo skardinę alaus ir ruošėsi eiti į šokius. Kol prasidės šokiai nusprendė pasivaikščioti. Nuėjo iki bendrabučio. Matė, kad A. K. veda neblaivų I. P.. Buvo apie 21 val., prieblanda, gatvėje švietė žibintai. Į juos nekreipė dėmesio, praėjo pro šalį. Po to T. V. ar D. K. pasiūlė grįžti atgal ir padėtį A. K. parvesti I. P. į namus. Grįžę pasisiūlė A. K. padėti I. P. parvesti į namus, nes ir A. K. buvo neblaivus. I. P. buvo labai girtas, pats negalėjo paeiti, vos stovėjo ant kojų. A. K. vedė I. P. persimetęs jo ranką sau per petį, bet jam sunkiai sekėsi jį vesti, nes I. P. nesilaikė ant kojų. D. K. I. P. paklausė, kur jis gyvena. Nukentėjusysis visiškai nekreipė dėmesio į jo žodžius, nesiorientavo aplinkoje. Tada jis ir D. K. bandė jį dviese nešti, bet nukentėjusysis buvo per sunkus ir per daug atsipalaidavęs. Tada jį paleido ir jis suklupo. D. K. vėl jo (nukentėjusiojo) klausė, kur jis gyvena. Ar I. P. kažką atsakė ar ne, negirdėjo, atrodo bandė kažką sakyti. Atsimena, kad nukentėjusysis žiūrėjo piktu žvilgsniu, buvo pakėlęs galvą. Tada D. K. kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į kaktą. Tuo metu A. K. buvo šalia, bet po smūgio sudavimo nukentėjusiajam nuėjo. Nežino, kodėl D. K. sudavė I. P., nes neatsimena. Po smūgio nukentėjusysis liko savo vietoje. Kas buvo toliau, nelabai atsimena. Atsimena, kad jis, T. V. ir D. K. nunešė I. P. į šalimais esančio bendrabučio laiptinę. Nuo tos vietos – stadiono iki bendrabučio yra apie 10 metrų. I. P. paliko laiptinėje pasodintą, atremtą į sieną. Tada jie išėjo į šokius. Po pusvalandžio jis, G. L., T. V. ir D. K. grįžo pažiūrėti, kaip jaučiasi I. P., ar nebus kur nors susitrenkęs. Jis sėdėjo toje pačioje vietoje, atsirėmęs į sieną, atrodė, kad miega. Jis (V. G.) patikrino jo pulsą, suprato, kad nukentėjusysis miega. Tada grįžo atgal į šokius. Čia susitiko R. P.. Jam pasakė, kad nunešė į laiptinę girtą žmogų. Maždaug po 20 minučių vėl visi, t. y. jis, D. K., T. V., R. P. ir G. L. nuėjo pažiūrėti, ar tikrai su I. P. viskas gerai. Tiksliai negali atsiminti, ką veikė grįžę antrą kartą. Atsimena tik tai, kad kažkuris, atrodo D. K., sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kiti nukentėjusiajam taip pat sudavė po du-tris kartus. Jis irgi delnu, užsimovęs D. K. pirštinę, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į pakaušį. Pirštinę užsimovė, nes buvo sušalusios jo rankos. T. V. sudavė I. P. smūgį delnu į dešinę galvos pusę. R. P. kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Paskutinis smūgiavo R. P.. Po jo smūgio nukentėjusysis griuvo galvą trenkdamas į medines duris. I. P. mušė sėdintį. Kiek pamena, G. L. prieš tą įvykį buvo išėjęs iš laiptinės į lauką, jis nukentėjusiojo nemušė. Po to visi grįžo į šokius. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad jis daugiau nebuvo nuėjęs į įvykio vietą, o kiti lyg buvo. Daugiau to vyro nebematė. Gal po dviejų dienų T. K. jam pasakė, kad I. P. guli ligoninėje. Suprato, kad tai dėl jo ir jo draugų veiksmų – sumušimo. Tą vakarą jis buvo išgėręs tik vieną skardinę alaus, bet jokio alkoholio poveikio nejautė. Negali paaiškinti, kodėl mušė I. P.. Su civiliniais ieškiniais sutinka, tik nesutinka su jų dydžiais. Sutinka atlyginti trečdalį prašomų sumų. Mano, kad 2000 Eur turtinė žala ir 8000 Eur neturtinė žala yra per didelės sumos. 4000-5000 Eur būtų ne per daug. Kai mušė I. P., laiptinėje kitų pašalinių asmenų nebuvo, niekas tuo metu nevaikščiojo ir to nematė. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, daugiau ateityje to tikrai nedarys.

Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes neapgynė nukentėjusiojo ir nesulaikė kitų asmenų nuo jų veiksmų ir pats sudavė smūgį I. P. į galvą. Nesutinka, kad tokiais veiksmais jis ir jo draugai tyčia nužudė I. P..

Iš jų tą dieną vienintelis R. P. nebuvo išgėręs.

Kaltinamasis T. V. parodė, kad 2014-02-08 vakare (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje prie parduotuvės sutiko draugus G. L., D. K. ir V. G.. Jie turėjo alaus. Nuėjo už ambulatorijos, kur D. K., V. G. ir G. L. išgėrė po vieną skardinę 0,5 l talpos alaus. Jis negėrė, nes praktiškai alkoholio nevartoja. Tada nutarė pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini). Ėjo link bendrabučių, sutiko A. K. ir I. P.. Nutarė paklausti, kodėl I. P. yra toks girtas ir kur jis gėrė. A. K. paaiškino, kad nukentėjusysis gėrė bendrabutyje pas kažkokias moteriškes ir jos jo (A. K.) paprašė, jog jis jį (I. P.) parvestų į namus. A. K. nelabai sekėsi I. P. vesti, nes jis buvo visiškai girtas ir nepastovėjo ant kojų. Tada D. K. atsiklaupė prie I. ir paklausė jo, kur jis gyvena, kur gėrė ir kodėl gėrė. I. „pasiuntė“ D., o tada D. jam vieną kartą trenkė ranka į krūtinę ar į šoną, tiksliai nepamena. Tuo metu, kai D. trenkė, I. P. sėdėjo, nes A. K. jį buvo pasodinęs ant žemės. I. P. nelabai galėjo kalbėti, nes buvo visiškai girtas. Jis nesuprato, ką I. P. kalbėjo, suprato tik kokius 2-3 žodžius, o ką toliau sakė, nesuprato. Tuo metu jis (T. V.) taip pat buvo atsiklupęs prie I. P. ir jam pasigirdo, jog I. P. ir jį „pasiuntė“. Tada ir jis trenkė I. P. dešine ranka į šoną. Iš viso I. P. jis sudavė vieną kartą į šoną ir du kartus į krūtinės sritį. Nei po jo, nei po D. K. suduotų smūgių I. P. nenugriuvo.

Po to, sudavę smūgius, jie nuėjome į mokyklos šokius. Ten sutiko R. P.. Papasakojo jam apie tą įvykį. Tada visi grįžo atgal. Grįžę pamatė, kad A. K. veda I. P., bet jam neišeina jį vesti, nes I. buvo visiškai girtas. Tada nusprendė nuvesti I. P. į laiptinę, kad jis nesušaltų. Į laiptinę nukentėjusįjį nuvedė jis, D. ir V.. Kai vedė I. P. į laiptinę, jis visiškai nieko nekalbėjo, nieko nesakė. Nunešę I. P. į laiptinę, ten jį paguldė. Tada jis (T. V.) vėl trenkė nukentėjusiajam vieną kartą ranka į kairį šoną, o po to du kartus į krūtinės sritį. Negali paaiškinti, kodėl taip darė. Toliau I. P. smūgį ranka ar koja, tiksliai nepamena, sudavė V. G.. Po to jie išsiskirstė. Daugiau nukentėjusiojo nebematė.

Kai I. P. paliko laiptinėje, antrą kartą jo pažiūrėti jis nebeėjo. Nežino, ar kiti buvo nuėję.

Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingesnius parodymus, nes geriau atsiminė.

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. (parodymai paskelbti), be kitų aplinkybių, parodė, kad priėjus prie A. K. ir I. P., A. K. pasodino I. P. ant žemės. I. P. buvo labai girtas, nekalbėjo. A. K. pasakė, kad moterys iš bendrabučio paprašė neblaivų I. P. parvesti į namus. Jis (T. V.) teiravosi I. P., kur ir su kuo jis gėrė. D. K. taip pat klausė, kur I. P. gyvena. Jis kažką nerišliai šnekėjo, ėmė vartoti necenzūrinius žodžius. Tuomet D. K. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, ties kairiu žandu. Po šio smūgio nukentėjusysis nieko nesakė, liko sėdėti. Palikę A. K. ir I. P. išėjo link bibliotekos pastato. Nuėjus apie 100 metrų G. L. pasiūlė grįžti ir padėti tiems vyrams. Vėl visi grįžo atgal. I. P. rado sėdintį toje pačioje vietoje, o šalia jo stovėjo A. K.. A. K. taip pat buvo neblaivus, tačiau ne tiek, kiek I. P.. D. K. vėl atsitūpė ties nukentėjusiuoju ir ėmė jo klausinėti, kur jis gyvena, su kuo gėrė ir t. t. Nepažįstamas vyras buvo toks neblaivus, kad negalėjo ištarti nė žodžio. Tuomet jis (T. V.), priėjęs prie šio vyro, kaire koja spyrė vieną kartą jam į kaklą. I. P. nuo jo smūgio susvyravo, bet nenukrito. D. K. vėl paklausė, kur jis gyvena. Tačiau I. P. neatsakė, todėl D. K. vieną kartą jam spyrė į galvą. Nuo jo suduoto smūgio I. P. atsigulė ant žemės. Po to I. P. nunešė į namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinę, kad jis nesušaltų. Kur tuo metu buvo ir ką veikė A. K., neprisimena.

Maždaug po gero pusvalandžio, apie 22 val., jau penkiese, t. y. jis, D. K., V. G., R. P. ir G. L., grįžo atgal į laiptinę pažiūrėti nukentėjusiojo. Vyrą rado sėdintį toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo palikę. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl jis kumščiu sudavė I. P. tris kartus į krūtinės sritį. Po jo suduotų smūgių D. K. apie tris kartus taip pat sudavė nukentėjusiajam kumščiu į pakaušį. Nuo suduotų smūgių vyras liko sėdėti. Jis nedejavo ir neaimanavo, buvo labai girtas. Po to, kiek prisimena, V. G. nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į kairį smilkinį. R. P. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į kaktos sritį. Nuo R. P. smūgio vyras galva, tiksliau pakaušiu, atsitrenkė į medines rūsio duris. Tada palikę I. P. išėjo atgal į mokykloje vykusį renginį. G. L. šio vyro nemušė, tik jų paprašė baigti jį mušti (T. 2, b. l. 52-53,58).

Pripažįsta savo kaltę, kad mušė nukentėjusįjį ir kad blogai elgėsi. Dėl sužalojimo prisipažįsta. Nepripažįsta žmogžudystės, kad nukentėjusysis mirė dėl jų kaltės. Prieš įvykį buvo blaivus, alaus negėrė, ikiteisminio tyrimo metu klaidingai užrašyta. Taip pat nepripažįsta, jog nukentėjusiajam spyrė, nes jam nespyrė. Nežino, kodėl G. L. ir A. K. nurodė, jog jis spyrė nukentėjusiajam.

8000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Mano, kad užtektų 3000-4000 Eur. Šiuo metu jis mokosi, lanko Didžiasalio gimnaziją, mokytis liko dar du metai – 11-12 klasės. Mokslai sekasi gerai, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Ir jis ir kiti jo draugai – V. G., D. K. nebuvo apsvaigę nuo alkoholio, buvo blaivūs.

Kaltinamasis D. K. parodė, kad 2014 m. vasario 7 d. apie 20 val. 00 min. Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje susitiko su draugais G. L., T. V. ir V. G.. Išgėrė po vieną skardinę pusę litro talpos 5 laipsnių stiprumo alaus. Tada nuėjo link bendrabučių. Eidami sutiko A. K. ir nukentėjusįjį I. P., jie buvo girti. A. K., persimetęs per savo petį I. P. ranką, vedė jį į namus. Iš pradžių jie praėjo pro šalį, bet paskui G. L. pasiūlius grįžti ir padėti parvesti I. P., sugrįžo prie jų. Kai grįžo I. P. sėdėjo ant žemės, šalia buvo A. K.. Jis klausė I. P. namų adreso. I. P. kažką sakė, bet ką, tiksliai nepamena. Jam pasirodė, kad I. P. jį „pasiuntė“. Tada jam sudavė vieną smūgį kumščiu į žandą. Po to jie nuėjo link mokyklos. Nuėjus apie 100 m, G. L. pasiūlė dar kartą grįžti atgal, kad padėti tam žmogui. Jie vėl grįžo. I. P. tebesėdėjo ant žemės, o A. K. stovėjo šalia. Jis vėl pradėjo klausinėti I. P., kur jis gyvena. Nukentėjusysis kažką murmėjo, bet jis nesuprato, ką jis kalbėjo. Tada T. V. sudavė vieną smūgį I. P.. Po to jis (D. K.) įspyrė sėdinčiam I. P. į galvą. Nukentėjusysis atsilošė atgal ir nugriuvo. Tada jis pasiūlė nunešti I. P. į laiptinę, kad jis nesušaltų, nes lauke buvo labai šalta. Tuo metu A. K. jau buvo išėjęs ir vieno I. P. palikti nesinorėjo. Jis, T. V. ir V. G. nunešė I. P. į šalia esančio namo laiptinę, kur jį pasodino ir paliko atrėmę į sieną, o patys nuėjo į šokius, vykusius mokykloje. Ten susitiko R. P.. Po kažkiek laiko jis, V. G., T. V., G. L. ir R. P. nuėjo pažiūrėti, kaip jaučiasi I. P., ar jis sveikas, gyvas. Rado I. P. sėdintį toje pačioje vietoje. Kas vyko toliau, tiksliai nepamena. Atrodo, kad I. P. smūgius sudavė T. V.. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu tai prisiminė geriau ir nurodė, į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai.

Po to jis (D. K.) sudavė I. P. tris kartus kumščiu į pakaušį. Smūgių metu jis buvo su pirštine. Po jo smūgių nukentėjusysis I. P. nedejavo, nenugriuvo, nereagavo. Vėliau V. G., pasiėmęs iš jo pirštinę ir ją užsimovęs, kumščiu sudavė I. P., o R. P. spyrė jam (nukentėjusiajam) į galvos sritį. Po spyrio nukentėjusysis atsilošė į lauko durų pusę, nenugriuvo, liko atsirėmęs į duris. Nukentėjusiajam vėl norėjo trenkti T. V., bet jis (D. K.) su V. G. jį sulaikė ir atitraukė. Po to visi grįžo į šokius, o vėliau išsiskyrė. Apie tai, kad I. P. buvo išvežtas į ligoninę, kad yra komos būsenos, maždaug po savaitės jam pasakė T. V.. Suprato, kad jis išvežtas į ligoninę dėl to, jog jis su draugais jį sumušė.

Įvykio metu jam buvo 15 metų. I. P. mušė dėl to, kad supyko. Norėjo jam padėti, o jis jį „pasiuntė“. Po išgertos skardinės alaus jis nesijautė apsvaigęs ar neadekvatus. Pirmas jo smūgis I. P. į žandą buvo jo reakcija į jo atžvilgiu išsakytus necenzūrinius žodžius. Laiptinėje I. P. sudavė kumščiu smūgius į galvą dėl to, kad jis atsigautų. Jeigu I. P. jį būtų „pasiuntęs“ ir neišgėrusį, jis vis tiek jam būtų trenkęs. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, jog I. P. buvo toks neblaivus, kad negalėjo ištarti nė žodžio. Jis negalėjo pasakyti viso žodžio, bet kažką murmėjo, kalbėjo kažką labai neaiškiai. Jis buvo arčiausiai jo, todėl girdėjo, ką jis norėjo pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė priežasties, dėl ko mušė I. P., nes to jo niekas neklausė.

Ieškinius pripažįsta iš dalies, savo dalį pasiruošęs atlyginti.

2014-02-18 ir 2015-03-23 apklausų metu davė teisingus parodymus (parodymai paskelbti). Šių apklausų metu D. K. parodė, kad I. P. buvo labai girtas, nešnekėjo. Teiravosi jo, kur ir su kuo jis gėrė. Taip pat jo klausė, kur jis gyvena. I. P. kažką nerišliai šnekėjo, ėmė vartoti necenzūrinius žodžius. Supykęs vieną kartą kumščiu sudavė jam į veido sritį, ties kairiu žandu. Po šio smūgio jis nieko nesakė, liko sėdėti, nenukrito. Palikę A. K. ir I. P. išėjo link bibliotekos pastato. Paėjus apie 100 metrų, G. L. pasiūlė grįžti ir padėti I. P., kad jis nesušaltų. Jie visi grįžo atgal. I. P. rado sėdintį toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo palikę, o šalia jo stovėjo A. K.. I. P. buvo toks neblaivus, kad negalėjo ištarti nė žodžio. Tuomet priėjęs prie jo T. V. kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į dešinį šoną. Vyras neatsakė nė žodžio. Vėl ėmė jo klausinėti, kur jis gyvena. Tačiau vyras neatsakė nė žodžio, todėl jis (D. K.) vieną kartą spyrė jam į galvą. Jam spyrė į galvą, nes supyko, kad jis nereaguoja į jo žodžius. Nuo jo smūgio vyras atsigulė ant žemės. Tuomet jis savo draugams pasiūlė nukentėjusįjį nunešti į namo laiptinę, kad jis nesušaltų. Nepažįstamą vyrą jie nunešė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio dviejų aukštų namo laiptinę. Paguldę vyrą laiptinės aikštelėje, pirmame aukšte, jį paliko. Su draugais ėjo link (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Susitiko R. P.. R. P. papasakojo, kas nutiko, po ko jis užsinorėjo pažiūrėti, kas iš tiesų įvyko. Maždaug po gero pusvalandžio, apie 22 val., jie jau penkiese grįžo į laiptinę. Atėję į laiptinę jis, T. V., V. G., G. L. ir R. P. vyrą rado jau sėdintį toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo palikę. Sėdintis vyras nelabai orientavosi aplinkoje, nieko nekalbėjo, tačiau, kiek pamena, jo akys buvo atmerktos. Vyras į jų garsus nereagavo, buvo per daug girtas. T. V. be jokios priežasties dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus tam vyrui į krūtinės sritį. Po T. V. suduotų smūgių kumščiu jis (D. K.), dėvėdamas pirštines, kad smūgis būtų švelnesnis, ne mažiau kaip tris kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam į pakaušį. V. G., paėmęs iš jo pirštines ir jas užsimovęs, taip pat sudavė vieną smūgį I. P. į kairį smilkinį. R. P. vieną kartą spyrė tam vyrui į galvos sritį. Nuo R. P. smūgio vyras galva atsitrenkė į medines duris, tačiau liko sėdėti. Dar T. V. norėjo suduoti tam vyrui kelis smūgius, tačiau jie su V. G. jį sulaikė ir neleido jo daugiau mušti. T. V. buvo agresyviai nusiteikęs. Tada palikę nukentėjusįjį išėjo atgal į mokykloje vykusį renginį. Po geros valandos, maždaug apie 23 val., jis su savo drauge D. P. ėjo pro šią laiptinę, kur matė jų sumuštą vyrą stovintį lauke prie laiptinės. Nuo jų smūgių nepažįstamam vyrui ant veido jokių sumušimų nesimatė. Maždaug apie 24 val. matė, kaip į namą, kuriame jie paliko sumuštą vyrą, buvo atvykusi greitoji (T. 2, b. l. 34, 42-43).

Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, nes visiškai nieko neatsimena ir nenori klaidinti teismą. Supranta, kad jam suteikta galimybė gintis, duodant parodymus. Dėl kaltinimo neprisipažįsta visiškai. Yra išsigandęs, negali prisiminti įvykio. Jokia liga neserga. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, nes įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Nežino, ar jį draugai apkalba. Neatsimena, ar jis spyrė. Su kitais draugais nėra susipykęs.

Kaltinamasis R. P. 2015-03-18 ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti) parodė, kad jis nukentėjusiajam nespyrė nė vieno smūgio. Tuo metu jis šiek tiek buvo išgėręs alkoholio (degtinės), buvo (duomenys neskelbtini) renginyje. Lauke susitiko su draugais T. V., D. K., V. G., G. L.. T. V., D. K. bei V. jam pasirodė išgėrę. D. K. jį pavadino eiti kartu, sakė, kad jam parodys „prikolą“. Daugiau jis nieko nepaaiškino. Einant draugai jam kažką kalbėjo, kad mušė vyrą. Eidami jie nieko nesitarė bei nesiruošė mušti.

Jie penkiese nuėjo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Užėjo į šio namo laiptinę, kurio pirmo aukšto laiptinės aikštelėje pamatė sėdintį nepažįstamą vyrą. Nepažįstamas vyras sėdėjo veidu į rūsio duris, jis niekur nebuvo atsirėmęs. Tas vyras jam pasirodė neblaivus. Vyras buvo sąmoningas, kažkaip keistai pasižiūrėjo į juos. Ant vyro veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Jis (R. P.) stovėjo laiptinės tarpduryje (t. y. prie pat laiptinės durų), o G. L. už atidarytų laiptinės durų, lauke. V. G., priėjęs prie jam nepažįstamo vyro, nieko nesakęs, kumščiu trenkė tam vyrui į galvą. Kiek V. G. sudavė smūgių, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Po to, D. K. sudavė vyrui 2-3 kartus kumščiu į galvą. Po suduotų smūgių nepažįstamas vyras dejavo. Jam atrodo, kad po D. K. suduotų smūgių nepažystamas vyras atsigulė (nugara) ant žemės. Prisimena, kad D. K. jo (R. P.) klausė „kodėl tu nieko nedarai“. Jis jam nieko neatsakė ir pasitraukė iš laiptinės, nes pasidarė bloga. Netrukus iš laiptinės išėjo D. K. bei V.. T. V. dar pasiliko laiptinėje ir kiek matė, sudavė tam vyrui 2-3 kartus kumščiu į kairį šoną. G. L. nepažįstamo vyro nemušė, tiesiog stovėjo. T. V., atėjęs pas juos į lauką, dar siūlė tam vyrui sulaužyti nosį, tačiau D. K. jį laikė prispaudęs ir neleido, sakė, kad užteks. Jiems išeinant iš laiptinės nepažįstamas vyras liko sėdėti atsirėmęs į sieną (T. 2, b. l.77).

Apklausiamas 2014-02-18 R. P. buvo parodęs, kad jis vieną kartą nukentėjusiajam spyrė į kairį petį, po ko nuo jo smūgio vyras galva, tiksliau pakaušiu, atsitrenkė į rūsio duris (T. 2, b. l.68-69).

Kaltinamųjų kaltė įrodyta

Nukentėjusioji O. M. parodė, kad 2014 m. birželio 20 d. iš VšĮ Ignalinos rajono ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus parsivežė savo tėvą I. P. į namus. Tėvo būsena buvo prasta. Jis kartais ją pažindavo, o kartais ne. Iš tiesų tėvas nesiorientuodavo laike ir aplinkoje. Tėvas namuose valgydavo pats, kartais prisilaikydamas už sienų pereidavo per kambarį. Ji tėvą slaugė savo namuose, jam nuolatos keisdavo sauskelnes. Tokia I. P. sveikata buvo iki 2014 m. spalio 12 d. 2014 m. spalio 12 d., po pietų, kiek tiksliai buvo valandų pasakyti negali, nuėjusi pas tėvą pastebėjo, kad jo sveikatos būklė pablogėjusi. Jis kalbėjo tyliau, buvo pabalęs, nusilpęs, mieguistas. 2014-10-12 vakare, maždaug apie 19.30 val., paruošusi tėvui vakarienę nuėjo į jo kambarį. Pastebėjo, kad tėvas pats pavalgyti nesugebės, todėl nusprendė maistą pasmulkinti ir pati tėvą pamaitinti. Anksčiau ji smulkino tik kietesnį maistą. Kadangi matė, jog tėvo sveikata prastėja, norėjo jam kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tačiau nusprendė palaukti iki pirmadienio ir pasikviesti gydytoją į namus. Susmulkinusi kiaušinienę su dešrele nuėjo maitinti tėvą. Tėvą maitino maždaug valandą, nes jis labai lėtai kramtė maistą. Pamaitinusi davė jam atsigerti ir maždaug apie 20.30 val. išėjo iš kambario. Jai išeinant iš kambario tėvas maisto burnoje neturėjo. Po to, maždaug apie 21 val., buvo užėjusi į tėvo kambarį pasižiūrėti. 2014-10-13 atsikėlusi iš karto išėjo pas gydytoją, pažiūrėti tėvo į jo kambarį užėjusi nebuvo. Kiekvieną rytą užeidavo pas jį į kambarį, bet tą dieną atsikėlusi iš karto ėjo į polikliniką. Ji nuėjo į UAB Ignalinos sveikatos centro Didžiasalio skyrių. Tėvo šeimos gydytojos nerado. Grįžusi į namus, maždaug apie 11.30 val., nuėjo į tėvo kambarį, nes ruošėsi jį pamaitinti, pakeisti sauskelnes. Tėvą rado jau mirusį. Teismo medicinos eksperto išvadoje buvo nurodyta jo mirties priežastis – užspringimas maistu. Mano, kad tėvui naktį galėjo įvykti epilepsijos priepuolis ir jo metu jis galėjo užspringti maistu. Tėvas jau maždaug 20 metų sirgo epilepsija. Jai slaugant tėvą, epilepsijos priepuoliai dažnai būdavo naktį, vakare. Kaip ir minėjo, kuomet pamaitino tėvą ir išėjo iš kambario, jis maisto burnoje jau neturėjo. Maistą buvo nurijęs. Jam buvo davusi atsigerti.

Kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo, apie juos sužinojo tik po įvykio. Nukentėjusysis I. P. buvo jos biologinis tėvas, tik nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl tėvystės.

Iki įvykio – 2014 m. vasario 7 d. jos tėvas gyveno Visagine, po įvykio iš Visagino jį perkėlė į Ignalinos slaugos skyrių. Slaugos ligoninėje jis gulėjo apie pusę metų, nuo vasario 20 d. Jį pervedė į slaugos ligoninę, kadangi jis negalėjo nei vaikščioti, nei valgyti. Iš slaugos ligoninės tėvą ji pasiėmė pas save į namus birželio 20 d. Ji su keturiais vaikais ir vyru gyvena dviejų kambarių bute. Atsivežusi tėvą ji su šeima apsigyveno viename kambaryje, tėvą apgyvendino kitame. Ji prižiūrėjo tėvą, keitė jam sauskelnes, paduodavo valgyti. Jis kartais bandydavo stotis iš lovos, eiti, bet tai jis praktiškai negalėjo padaryti be pašalinių pagalbos. Savo veiksmų jis nesuvokė nuo tada, kai po to sumušimo iš Visagino atvažiavo į Ignalinos slaugos skyrių. Jis nesuvokdavo, kokia yra savaitės diena, nežinojo, kelintais metais gimė. Iki sumušimo tėvo sveikata buvo normali, tik daugiau nei dvidešimt metų jis sirgo epilepsija, gydėsi pas neurologus, gėrė vaistus atminčiai gerinti, kalbėjo, vaikščiojo, buvo veiksnus. Iš karto po sumušimo savo tėvo nematė, tik vėliau sužinojo, jog jis guli Visagino ligoninėje. Ligoninėje apie tą įvykį su juo pasikalbėti jau nebuvo įmanoma, nes jis jau nieko nesuprato.

Iki to įvykio tėvas gyveno vienas, su juo bendraudavo dažnai. Jis nuolatos ateidavo pas ją į svečius išgerti kavos, pabendrauti. Iki įvykio dėl epilepsijos ir galvos auglio jam buvo nustatytas 55 procentų darbingumas. Seniau jis yra turėjęs galvos traumų.

Kai slaugė tėvą, epilepsijos priepuoliai jį ištikdavo kartą į mėnesį. Tėvas imdavo purtytis, jam pradėdavo iš burnos bėgti putos. Kartais priepuoliai būdavo ir be putų. Išgėrusiam priepuolių nebūdavo. Ištikus priepuoliui, reikėdavo jį paversti ant šono. Anksčiau, kol jis būdavo sveikas, priepuoliai užeidavo naktį. Būnant pas ją tie priepuoliai jam pasikartodavo dažniau dieną nei naktį. Jam buvo išrašyti vaistai nuo epilepsijos, kuriuos jis gėrė 3-4 metus, bet priepuoliai vis tiek kartodavosi. Paskutines dvi dienas iki mirties tų vaistų jam nedavė, nes pamiršo. Jis ir pats ne kiekvieną dieną tuos vaistus gerdavo.

Jo kambaryje prie lovos maisto jam nepalikdavo, jam pavalgius, paimdavo ir įrankius. Ji įsitikinusi, kad tą vakarą (2012-10-12) maistą jis buvo sukramtęs. Pavalgęs jis atsigėrė arbatos. Jis atsigėrė iš jos rankų ir atsigulė. Jis gulėjo ant nugaros. Jis kramtydavo silpnai, lėtai. Tai pasidarė, kai pasiėmė jį iš slaugos ligoninės.

Prašo priteisti 2000 Eur turtinei žalai atlyginti, nes namuose slaugydama tėvą pirko vaistus, sauskelnes. Tėvo laidotuvėms išleido apie 2000 Eur. Prašo jai priteisti 8000 Eur neturtinės žalos, nes jai sunku praradus tėvą. Buvo vienintelė jo dukra. Iki jo mirties rūpinosi savo tėvu, su juo palaikė artimus ryšius. Kai ji gimė, jos motina buvo santuokoje su kitu vyru, todėl nenutraukus santuokos, tėvas negalėjo jai duoti savo pavardės. Iki 18 m. ji augo vaikų globos namuose dėl tėvų girtavimo, bet ryšį su tėvais palaikė. Nuo pilnametystės kūrė savarankišką gyvenimą, gyveno Vilniuje, o ten negavusi darbo, atsikraustė į Didžiasalį pas tėvą. Santykius su tėvu palaikė visą laiką.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2014 m. vasario 7 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje už ambulatorijos pastato susitiko su draugais D. K., V. G., T. V.. Čia susitikę visi išgėrė po vieną skardinę 5 laipsnių stiprumo alaus. Jautėsi truputi apsvaigęs, bet tikrai nebuvo girtas. Apie 21 val. nutarė pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Ėjo link (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančių bendrabučių. Šalia bendrabučių pastebėjo du vyrus, vienas iš jų, tai – A. K., vedė, kaip dabar žino, I. P., kuris buvo labai girtas, nepastovėjo net ant kojų, negalėjo savarankiškai judėti, nesiorientavo aplinkoje. A. K. tą vyrą tempė persimetęs sau per petį jo ranką. Praėjus pro juos D. K. pasiūlė grįžti ir nieko nesakęs sudavė sėdinčiam ant žemės I. P. ranka į veidą. Kai grįžo antrą kartą A. K. nebebuvo. D. K. vėl sudavė I. P.. Po to nukentėjusįjį nunešė į namo laiptinę. Taip pat smūgį sudavė T. V., o D. K. nukentėjusiajam įspyrė. Vėliau dar buvo grįžę į laiptinę, kurioje buvo palikę I. P.. Matė, kaip smūgius nukentėjusiajam sudavė V., G., K. ir P.. Šiuo metu negali paaiškinti, kas ir kiek tiksliai nukentėjusiajam sudavė smūgių ir kokiomis aplinkybėmis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau atsiminė. Tyrėjai, dalyvaujant mokyklos direktoriui, pats viską papasakojo, niekas jam nesakė, ką ir kaip reikia sakyti.

2014-02-18 ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti) G. L. parodė, kad priėjus pirmą kartą, nukentėjusysis buvo atsisėdęs, kai D. K. jam sudavė smūgį kumščiu į veido sritį. Tuomet jie visi nuėjo link bibliotekos pastato. Jiems paėjus apie 100 metrų, D. pasakė, kad reikia dar grįžti prie tų vyrų, bet nesakė, kodėl reikia tai daryti. Jis, T. V., D. K. ir V. G. vėl grįžo prie tų vyrų. Jiems priėjus, A. K. D. K. davė turimą skardinę alaus. Jis ją paėmęs paliko ant žemės savo neblaivų draugą I. P. ir išėjo. D. K. atsitūpė ties I. P. ir ėmė jo klausinėti, kur jis gyvena, su kuo gėrė ir t. t. I. P. buvo toks girtas, kad negalėjo ištarti nė žodžio. Tuomet T. V., priėjęs prie I. P., kaire koja spyrė vieną kartą jam į kaktą. D. K. I. P. vėl paklausė, kur jis gyvena. Tačiau jis neatsakė nė žodžio, todėl D. K. vieną kartą spyrė jam į galvą. Nuo jo suduoto smūgio vyras atsigulė ant žemės. Po to nunešė nukentėjusįjį į bendrabučio laiptinę. Ten jį palikę išėjo į link gimnazijos. Šalia gimnazijos jie susitiko R. P.. R. P. papasakojo apie neblaivų vyrą, kurį nutempė į laiptinę. T. V. vėl pasiūlė nueiti iki I. P., parodyti jį R. P. ir dar jį sumušti. Užėjus į laiptinę jis pamatė, kaip T. V. sudavė kumščiu gulinčiam I. P. į krūtinę, tačiau kiek jam sudavė smūgių, pasakyti negali. Po to D. K. nukentėjusiajam kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį. Po šių smūgių vyras veidu pasisuko į sieną, todėl V. G. tam vyrui apie du kartus įspyrė į nugarą. Kažkaip vyrui pasilenkus, dar vieną spyrį į galvą ties kakta sudavė R. P.. Nuo R. P. spyrio vyras pakaušiu atsitrenkė į rūsio duris. Jo draugams mušant tą vyrą, jis jokių garsų neskleidė, nedejavo ir neaimanavo, o tik žiūrėjo atmerktomis akimis ir tiek. Jis nepamena, ar T. V. bei D. K. spardė dar tą vyrą, todėl tiksliai to teigti negali. Paskutinį smūgį sudavė R. P. ir jie visi išėjo į lauką. Vyras liko gulėti laiptinės aikštelėje ant grindų. Nepastebėjo, kad jam iš kur nors bėgtų kraujas. Išėjus į lauką T. V. buvo dar nuėjęs pažiūrėti to vyro, ar jis grįžęs jį dar mušė, pasakyti negali, nes nematė (T. 1, b. l. 134-135).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas G. L. ant manekeno parodė, kaip D. K. stadione sudavė ranka nukentėjusiajam į galvos sritį bei kaip D. K. ir T. V. įspyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip pat parodė, kaip nukentėjusysis buvo mušamas laiptinėje (T. 1, b. l. 136-142).

Liudytojas A. K. parodė, kad 2014-02-07 apie 20 val. sutiko dvi moteris, su kuriomis buvo labai girtas (duomenys neskelbtini) gyventojas I. P.. Jis buvo toks girtas, kad negalėjo savarankiškai judėti. Moterys paprašė neblaivų vyrą nuvesti bent iki bendrabučio laiptinės. Jis iš pradžių nuvedė jį į laiptinę, kad sušiltų, o vėliau vedė I. P. link jo namų. Jo namų adresą apytiksliai žinojo. Dėl girtumo I. pats negalėjo judėti, nekalbėjo, tik kažką burbėjo. I. vedė persimetęs per petį jo ranką. Maždaug apie 200 metrų nuo bendrabučio susitiko keturis (duomenys neskelbtini) gyvenvietės jaunuolius. Jis pažino vaikiną vardu D. bei T. V., nes pažinojo jo tėvą. Kitų dviejų jaunuolių nepažinojo. Kai sutiko tuos jaunuolius I. P. nugriuvo, jis bandė jį kelti. D. pyko ant alkoholikų, bet jokių aplinkybių su I. P. jis nesiaiškino, nes I. negalėjo kalbėti. D. priekaištavo, kad jie alkoholikai, kad geria ir t. t., ir dėl to smūgiavo I. P.. Jaunuoliai buvo blaivūs. Agresyviausiai nusiteikęs buvo D.. Jis pyko, kad visi geria ir t. t. Faktiškai jis pyko ant geriančiųjų. Kaip suprato, tas įvykis įvyko dėl to, kad D. yra nusiteikęs prieš alkoholį ir jį vartojančius asmenis. Kiek atsimena, T. ir D. spyrė gulinčiam I. P. į galvą. Jaunuoliai buvo nusiteikę agresyviai, todėl jų paprašė, kad to žmogaus nepaliktų, o nuvestų jį į bendrabučio laiptinę, kadangi jis galėjo sušalti. D. jam davė skardinę alaus, kad niekam nepasakotų, ką matė. Tada jis (A. K.) I. P. paliko, nes ir pats buvo neblaivus, bijojo, kad ir jam galėjo kliūti. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė tiksliau.

Ikiteisminio tyrimo metu, be kitų aplinkybių, A. K. parodė (parodymai paskelbti), kad D. I. ėmė kalbėti dėl jo girtumo ir be jokios priežasties spyrė gulinčiam ant žemės I.. Po to ėmė I. spardyti ir T.. Jis pats buvo neblaivus, todėl negali tiksliai nurodyti visų įvykio aplinkybių. Be to, buvo išsigandęs agresyviai nusiteikusių jaunuolių. Kiek tiksliai kartu įspyrė nukentėjusiajam D. ir T., negali nurodyti, tačiau jam atrodo, kad ne mažiau kaip po du kartus. Prie jo kiti jaunuoliai Igorio nemušė ir jo nespardė. Kiek pamena, pirmą kartą spyrė I. į galvą D., o po to T. (T. 1, b. l. 143).

Liudytojas K. L. parodė, kad 2014 m., galimai vasario mėnesį, tikslios datos nežino, apie 23 val., išėjo parūkyti į lauką. Lauke ties laiptinės durimis pastebėjo ant plytelių gulintį vyriškį. Vyras buvo su sąmone. Pasiteiravus vyriškio, kur jis gyvena, jis paaiškinti nieko negalėjo, tik, kaip jam pasirodė, dėl girtumo kažką murmėjo. Pastebėjo ties vyro pakaušiu kraujuotą žaizdą, taip pat ties šia žaizda, kur gulėjo vyriškis, ant plytelių buvo kraujo dėmė. Jis iškvietė medikus. Daugiau ant vyro jokių sužalojimų nematė. Kad vyras nesušaltų jį įtraukė į laiptinę. Vyras negalėjo pastovėti ant kojų. Jokių įtartinų garsų prieš jam išeinant į laiptinę negirdėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad I. P. lavonas rastas lovoje be išorinių smurto žymių (T. 1, b. l.159-161).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad O. M. pateikė I. P. neįgaliojo pažymėjimus bei nedarbingumo lygio pažymą. Dar prieš įvykį I. P. buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, po įvykio jis pripažintas nedarbingu (T. 1, b. l. 123-125).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1217/14(01) nurodyta, kad I. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, žaizda veido dešinėje, ūmi kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairėje smilkininėje skiltyje, kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais iš dešinės, kraujas šoninių skilvelių užpakaliniuose raguose, kraujosruvos po galvos smegenų kietuoju dangalu iš dešinės, sukėlę galvos smegenų komą, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki patekimo į gydymo įstaigą, t. y. iki 2014-02-08 01.07 val. Sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. I. P. kūne nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui (T. 1, b. l.153-154).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1353/14(01) konstatuota, kad I. P. mirė nuo uždusimo maistui uždarius kvėpavimo takus. Įvertinus medicininius duomenis neatmetama galimybė, kad po 2014-02-08 patirto galvos sumušimo išsivystę liekamieji reiškiniai – centrinės kilmės motorikos sutrikimas: kalbos sutrikimas, ataksija, raumenų hipertonusas, rijimo sutrikimas, galėjo sukelti I. P. mirtį nuo uždusimo maistui uždarius kvėpavimo takus (T. 1, b. l.165-169).

Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad sužalojimai I. P. padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. I. P. liekamuosius reiškinius sukėlė galvos trauma, kai galva buvo traumuota mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad liekamieji reiškiniai išsivystė dėl I. P. 2014-02-07 patirtos traumos. Negali patvirtinti ar paneigti, kad užspringimas įvyko epilepsijos priepuolio metu (T. 1, b. l. 156-157, 158).

Ekspertas S. L. teisme paaiškino, kad I. P. mirties priežastis – uždusimas, paspringstant nukentėjusiajam maistu, kuris uždarė kvėpavimo takus, taip sutrikdydamas kvėpavimą, kuris baigėsi mirtimi. Pati dažniausia paspringimo priežastimi, kuri baigiasi mirtimi, būna alkoholis. Pavartojus didelę dozę alkoholio, jis suveikia kaip galvos smegenų veiklą slopinanti cheminė medžiaga, tarp jų slopina ir rijimo centrą. Jeigu žmogus tuo metu, kai alkoholis veikia jo galvos smegenis, turi burnoje kąsnį, jis gali paspringti. Šiaip paspringimo priežasčių gali būti daugybę. Jam asmeniškai nėra tekę susidurti su diagnoze, kad pagrindinis susirgimas epilepsija komplikuotųsi užspringimu, bet tokia teorinė galimybė yra. Epileptikas, epilepsijos priepuolio metu gali užspringti, kai liežuvis pasistumia atgal ir uždaro antkaklį, todėl įvyksta paspringimas. Todėl viena iš pirmųjų pagalbų epilepsijos priepuolio metu – ligonį būtina paversti ant šono, suteikiant jam stabilią padėtį, kad išvengti liežuvio šaknies užkritimo. Kita epilepsija sergančių žmonių mirties priežastimi gali būti užspringimas krauju, jeigu epilepsijos priepuolio metu ligonis susikandžioja liežuvį ir pradeda iš jo ūmiai kraujuoti. Išlieka teorinė galimybė, kad epilepsijos priepuolio metu žmogus gali užspringti maistu.

Šiuo atveju, kaip girdėjo parodymus, nukentėjusysis prieš mirtį valgė smulkintą maistą, kadangi jo kramtymo funkcija buvo apsunkinta, po ko buvo duodama jam užsigerti. Todėl po tyrimo davė išvadą, kad tai maisto gniutulas. Epilepsijos priepuolio metu užspringti nesuvirškinto maisto skrandžio turiniu teoriškai įmanoma, tačiau dažnesnės yra pirmiau jo paminėtos priežastys.

Utopsijos metu nustatyti objektyvūs galvos smegenų potrauminiai pakitimai galvos smegenyse, kurie yra likę – smilkininėse, kaktinėse skiltyse, randėjantys galvos smegenų pakitimai, tose vietose yra išsidėstę ir rijimo centrai, todėl yra labai didelė tikimybė, kad tas rijimo sutrikimas, dėl kurio nukentėjusysis užspringo maistu, galėjo būti dėl patirtų galvos sužalojimų. Dėl galvos traumos nukentėjusiajam atsirado liekamieji reiškiniai – rijimo, motorikos, kalbos sutrikimai, ataksijos ir kt. Įvertinus medicininių dokumentų duomenis iš gydymo įstaigos, nukentėjusiojo būklę iš karto po traumos ir susipažinus su nukentėjusiojo ambulatorinėje kortelėje esančiais duomenimis apie jo sveikatos būklę iki traumos yra labai didelė tikimybė, kad po patirtų sužalojimų, kurie minimi 2014 m. vasario mėnesį, dėl galvos traumos atsirado visi tie motoriniai sutrikimai, tarp jų ir rijimo sutrikimas. Esant tokiam rijimo sutrikimui ir utopsijos metu nustačius, kad nukentėjusysis mirė dėl paspringimo maistu, galima teigti, kad tarp patirtų galvos sužalojimų, liekamųjų reiškinių ir nustatytos mirties priežasties yra tiesioginis ryšys.

Epilepsijos priepuolio metu asmenį gali ištikti mirtis. Iš nukentėjusiojo ambulatorinės kortelės matyti, kad nuo 2003 m. joje atsiranda įrašai apie epilepsiją ir encefalopatiją, kuri yra sąlygota tiek mišrios kilmės, tiek dėl traumų, tiek piktnaudžiavimo alkoholiu.

Ambulatorinėje kortelėje mato tik vieną įrašą, kuris padarytas po 2009 m. vasario mėnesį atliktos kompiuterinės galvos smegenų tomografijos, kurį, kaip mano, reikėtų vertinti kritiškai. Prie išvados pažymėta, kad galvos smegenyse, kairėje pusėje, galimai yra meningioma. Toliau įrašų apie auglį nėra, todėl mano, kad vėliau ši diagnozė nepasitvirtino.

Prieš šį įvykį kortelėje nėra fiksuotų įrašų apie nukentėjusiajam kokius nors padarytus trauminius poveikius, dėl ko šis asmuo būtų buvęs hospitalizuotas. Galima galvoti tik apie galvos mikro traumatizmus, bet apie trauminės kilmės ūmią patologiją įrašų nėra.

Pirminėje išvadoje yra nurodyti sužalojimai 1.1 ir 1.2 punktuose. Negalima vienareikšmiškai atriboti, kad sužalojimai, nurodyti 1.2 punkte, neturėjo įtakos liekamiesiems reiškiniams, tačiau iš visko sprendžia, kad jie mažiau turėjo įtakos nei minimas įvykis, buvęs vasario mėnesį. Šie sužalojimai buvo išskirti dėl to, kad jie nesimaišytų vienas su kitu, t. y. 1.1 punkte minimi sužalojimai, patirti per konkretų įvykį, su 1.2 punkte išvardytais sužalojimais, kurie buvo padaryti daug seniau. Iš parodymų matyti, kad žmogus dar sugebėjo ir išgerti, ir vaikščioti ir t. t.

1.1 punkte nurodyti sužalojimai, kurie lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Tyrimas buvo atliekamas pagal medicininius dokumentus – ligos istoriją, gautą iš Visagino ligoninės. Pažymi, kad joje yra labai daug netikslumų, o būtent, dėl žaizdos veido dešinėje pusėje. Tokia žaizda nurodyta tai skruoste, tai – smilkinyje, tai – antakyje. Šiuo atveju yra konstatuoti ne mažiau kaip du trauminiai poveikiai, kurių visuma lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dokumentuose minima žaizda ir kraujosruva yra galvoje, todėl dėl bet kurios iš jų padarymo galėjo įvykti pakitimai galvos smegenyse.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo apsirengęs, požymiai į kitas kūno vietas galėjo likti, tik būti neaprašyti medicininiuose dokumentuose. Nagrinėjamas įvykis buvo vasario mėnesį, tokiu metu žmonės būna apsirengę šiltai. Todėl suduodant smūgius į kitas kūno vietas išorinių sužalojimų galėjo ir nelikti.

Įvertinus sužalojimų makro morfologinį vaizdą ir jų išsidėstymą galvos kaukolės viduje, jie pagal morfologija nėra būdingi griuvimui. Nagrinėjamu atveju dominuoja kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu, kas dažniausiai teismo medicinoje yra laikoma, jog jis susiformuoja po trauminio poveikio į galvos sritį, kai trauminis poveikis sukelia galvos staigų pasisukimą ir jo pasėkoje galvos smegenys kaukolės viduje persisuka ir plyšta kraujagyslė, jungianti kietąjį dangalą su galvos smegenimis, todėl įvyksta kraujavimas. Tą galvos persisukimą dar galėjo lemti ir tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo paveiktas alkoholio, kuris mažina apsauginį galvos mechanizmą – nesustabdo galvos trauminio poveikio ir galva sukasi lengviau.

Rijimo sutrikimas yra viršutinėje ryklės dalyje veikiantis mechanizmas, o vėmimo metu turinys turi pakilti iš skrandžio. Gali būti įvairios priežastys, dėl ko tas turinys pakyla ir užkemša kvėpavimo takus.

Išvados 1.2 punkte I. P. nustatytas gyjantis skliauto kaulų linijinis lūžis, abipusės lėtinės kraujosruvos ar higromos po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kaktinių skilčių, šonkaulių lūžiai, padaryti mažiausiai septynių dienų laikotarpiu iki patekimo 2014-02-08 į gydymo įstaigą. Tokių duomenų, kad tie reiškiniai vystėsi toliau, nėra. Objektyvūs duomenys rodo, jog visi liekamieji reiškiniai pradėjo vystytis Visagino ligoninėje ir po to, kai jis buvo išrašytas. Tie liekamieji reiškiniai vystėsi nuo traumos gavimo iki jo mirties.

1.2 punkte nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti mažiausiai prieš septynias dienas ir anksčiau – prieš dvi-tris savaites.

Kaip parodė nukentėjusioji, tam, kad profilaktuoti epilepsijos priepuolius, ryte, vakare nukentėjusiajam buvo duodami vaistai „Topomax“, bet paskutines dvi paras jam šie vaistai nebuvo duoti. Negali paaiškinti, kaip jo organizmas reagavo į tai, jog kelias dienas jis negavo paskirtų vaistų nuo epilepsijos. Utopsijos metu jis negalėjo patvirtinti, ar epilepsijos priepuolis buvo ar ne, nes tokių objektyvių duomenų nėra.

Kitokių sužalojimų, įskyrus galvos srityje, nėra nustatyta, tai nebuvo užfiksuota ir ligos istorijoje. Yra galimas sužalojimų sluoksniavimasis, daugkartinis traumavimas į tą pačią sritį, jeigu yra suduodami smūgiai į tą pačią kūno vietą.

Mirties priežastis yra užspringimas. Tokia tikimybė, kad jis sąlygotas galvos sužalojimų, patirtų 2014-02-07, yra didelė. Paties maisto, kuriuo nukentėjusysis užspringo, tyrimas nebuvo atliktas.

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

T. V. ir D. K. parodymus, kad jie sudavė smūgius I. P. todėl, kad jis juos įžeidė ir necenzūriniais žodžiais juos „pasiuntė“, teismas vertina kritiškai ir atmeta. Ikiteisminio tyrimo metu nė vienas iš kaltinamųjų, taip pat ir liudytojai G. L. ir A. K., tokių aplinkybių nenurodė, priešingai jie nurodė, jog I. P. buvo toks girtas, kad negalėjo ištarti nė žodžio. Nė vienas iš kaltinamųjų, davę parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir jų metu pripažinę visi mušę nukentėjusįjį, negalėjo nurodyti net menkiausios priežasties ir motyvo, kodėl mušė I. P.. Tik teisiamojo posėdžio metu T. V. ir D. K. parodė, kad nukentėjusysis juos įžeidė, tačiau kodėl to nesakė ikiteisminio tyrimo metu, jie negalėjo logiškai paaiškinti. Be to, negalėjo paaiškinti ir tų aplinkybių, dėl ko vėliau laiptinėje jie vėl mušė I. P.. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia jokių kitų paskatų, išskyrus chuliganiškas. Nukentėjusysis buvo mušamas be jokios dingsties. Kaip rodo bylos duomenys ir įvykio aplinkybės, kaltinamieji patys prikibo prie neblaivaus, dėl girtumo negalinčio savarankiškai judėti, normaliai kalbėti, o tuo labiau priešintis asmens ir be jokios dingsties jo atžvilgiu vartojo smurtą.

Kolegijos vertinimu, neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog I. P. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2014-02-07 jam padarytais kūno sužalojimais ir po to išsivysčiusiais liekamaisiais reiškiniais, byloje negauta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1353/14(01) konstatuota, kad I. P. mirė nuo uždusimo maistui uždarius kvėpavimo takus. Įvertinus medicininius duomenis neatmetama galimybė, kad po 2014-02-07 patirto galvos sumušimo išsivystę liekamieji reiškiniai – centrinės kilmės motorikos sutrikimas: kalbos sutrikimas, ataksija, raumenų hipertonusas, rijimo sutrikimas, galėjo sukelti I. P. mirtį nuo uždusimo maistui uždarius kvėpavimo takus (T. 1, b. l. 165-169). Ikiteisminio tyrimo metu specialistas parodė, kad labiausia tikėtina, jog liekamieji reiškiniai išsivystė dėl I. P. 2014-02-07 patirtos galvos traumos. Patvirtinti ar paneigti, kad užspringimas įvyko epilepsijos priepuolio metu, negalima (T. 1, b. l. 156-157, 158).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas paaiškino, kad utopsijos metu nukentėjusiajam nustatyti objektyvūs galvos smegenų potrauminiai pakitimai galvos smegenyse, kurie yra likę – smilkininėse, kaktinėse skiltyse, randėjantys galvos smegenų pakitimai, tose vietose yra išsidėstę ir rijimo centrai, todėl labai didelė tikimybė, kad po patirtų galvos sužalojimų, kurie minimi 2014 m. vasario mėnesį, dėl galvos traumos atsirado visi tie motoriniai sutrikimai, tarp jų ir rijimo sutrikimas. Tačiau negalima vienareikšmiškai atriboti, jog sužalojimai, nurodyti išvados 1.2 punkte, kurie buvo padaryti daug anksčiau iki aptariamo įvykio, irgi neturėjo įtakos minėtiems liekamiesiems reiškiniams. Be to, yra tikimybė, jog žmogus gali paspringti maistu ir epilepsijos priepuolio metu. Taip pat vėmimo metu, kuris gali kilti dėl įvairių priežaščių, gali pakilti maisto turinys iš skrandžio ir užkimšti kvėpavimo takus. Iš pateiktos nukentėjusiojo ambulatorinės kortelės matyti, kad nuo 2003 m. joje atsiranda įrašai apie epilepsiją ir encefalopatiją, kuri yra sąlygota tiek mišrios kilmės, tiek dėl traumų, tiek piktnaudžiavimo alkoholiu.

Kolegijos nuomone, tokios specialisto išvados yra prielaidinio pobūdžio ir kategoriškai nepatvirtina, jog I. P. rijimo sutrikimas galėjo išsivystyti tik nuo 2014 m. vasario 7 d. jam padarytų sužalojimų. Be to, jokių duomenų apie tai, kad iki nukentėjusiojo mirties buvo kokių nors springimo požymių, byloje nėra, to nepatvirtino ir mirusiojo dukra O. M., kuri, kaip teigė, su tėvu visą laiką palaikė artimus ryšius, o paskutiniu metu tėvas pas ją net gyveno.

Kaip minėta, iš pateiktos nukentėjusiojo ambulatorinės kortelės matyti, kad nuo 2003 m. joje atsiranda įrašai apie epilepsiją ir encefalopatiją, kuri yra sąlygota tiek mišrios kilmės, tiek dėl traumų, tiek piktnaudžiavimo alkoholiu. Kaip parodė nukentėjusioji O. M., tam, kad profilaktuoti epilepsijos priepuolius, ryte, vakare I. P. buvo duodami vaistai „Topomax“, bet paskutines dvi paras jam šie vaistai nebuvo duoti. Specialistas negalėjo paaiškinti, kaip nukentėjusiojo organizmas reagavo į tai, jog kelias dienas jis negavo paskirtų vaistų nuo epilepsijos. Utopsijos metu specialistas negalėjo patvirtinti, ar nukentėjusiajam epilepsijos priepuolis buvo ar ne, nes tokių objektyvių duomenų nėra. Pagal O. M. parodymus, I. P. paskutiniu metu nevaikščiojo, ji jam atnešdavo maistą į jo kambarį ir pati jį pamaitindavo, nes pats jis to padaryti nesugebėjo. Jo sveikata ypač pablogėjo 2014 m. spalio 12 d., dėl ko ji norėjo jam kviesti greitąją medicininę pagalbą, tačiau nusprendė sulaukti ryto ir išsikviesti šeimos gydytoją. Apie 19.30 val. ji tėvą pamaitino, po to davė jam atsigerti. Apie 21 val. ji dar pažiūrėjo, kaip laikosi tėvas. Ryte išėjo į polikliniką, o grįžusi iš jos rado tėvą jau mirusį.

Dėl paminėtų aplinkybių negalima daryti kategoriškos išvados, jog tik dėl 2014-02-07 padarytų sužalojimų nukentėjusiajam atsirado liekamieji reiškiniai, kurie vėliau turėjo įtakos jo mirčiai.

Dėl to kaltinamųjų T. V., D. K. ir R. P. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nužudymas, todėl perkvalifikuotini iš BK 129 str. 2 d. 2, 8 p. į BK 135 str. 2 d. 2, 8 p.

V. G. taip pat kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. P., T. V. ir D. K. 2014-02-07 apie 21 val. 30 min. viešoje vietoje – Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, be jokios dingsties sumušė I. P., buvusį bejėgiškos būklės dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, taip padarydami jam sunkų sveikatos sutrikdymą, bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad V. G. ir kitų kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį I. P.. Nors V. G. paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais būtų demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, be nukentėjusiojo I. P. sumušimo, jis nepadarė. Kaltinime konstatuojant, kad V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., neįvardyta jokių V. G. veiksmų, atitinkančių minėto baudžiamojo įstatymo sudėtį. Be to, jis smūgius nukentėjusiajam sudavė tiktai laiptinėje, nematant jokiems pašaliniams asmenims ir nesutrikdžius jų rimtį. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – ši veika kvalifikuojama tik pagal atitinkamą BK 129 str. 2 d. 8 p., BK 135 str. 2 d. 8 p. arba BK 138 str. 2 d. 8 p. (kasacinės nutartys 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-261/2009, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-447/2013). Todėl, nagrinėjamu atveju, V. G. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 135 str. 2 d. 2, 8 p., kuris apima ir V. G. veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Atsižvelgus į tai, V. G. nusikalstami veiksmai iš BK 129 str. 2 d. 2, 8 p. ir 284 str. 1 d. perkvalifikuotini į BK 135 str. 2 d. 2, 8 p.

Kolegija pažymi, kad kaltinamųjų veiksmai be chuliganiškų paskatų teisingai kvalifikuoti ir kaip padaryti prieš bejėgiškos būklės asmenį, kadangi patys kaltinamieji vienareikšmiškai parodė, jog nukentėjęs buvo toks girtas, kad pats negalėjo nei pastovėti, nei paeiti. Iš to akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl savo girtumo buvo bejėgiškos būklės ir visi kaltinamieji tai suvokė, tačiau jo atžvilgiu vartojo smurtą.

Iš kaltinimo šalintinas teiginys, kad kaltinamieji padarė nusikaltimą būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų nusikalstamiems veiksmams. Kaip nustatyta, išgertas alkoholio kiekis, atsižvelgiant į kaltinamųjų fizinį išsivystymą, laiko tarpą iki jų pirminių ir vėlesnių nusikalstamų veiksmų, jų pačių požiūrį į alkoholio vartojimą, įtakos jų veiksmams neturėjo. Be to, ir liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamieji buvo blaivūs, jokio jų apsvaigimo nesimatė ir būtent I. P. jie sumušė dėl to, kad jis geria, yra alkoholikas. Patys kaltinamieji irgi parodė, kad jie ir be nedidelio kiekio alaus pavartojimo būtų pasielgę taip pat, jie jautėsi normaliai, nebuvo girti. Tai, kad kaltinamieji V. G., T. V., D. K. prieš įvykį išgėrė po 1 skardinę 0,5 litro talpos 5 procentų stiprumo alaus patvirtiną tik faktą, jog jie buvo vartoję alkoholį, o ne jų girtumą turėjusį įtakos šiam įvykiui. Be to T. V. paneigė, kad gėrė alų, o apie R. P. girtumą byloje jokių duomenų nėra.

Kaltinime, atsižvelgiant į kaltinamųjų, liudytojų parodymus teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu ir medicinos specialisto išvadas, tikslintinas kaltinamųjų suduotų smūgių skaičius. V. G. veiksmų apimtis siaurintina, šalinant kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jis įspyrė nukentėjusiajam į galvą, taip pat siaurintina D. K. ir T. V. veiksmų apimtis, konstatuojant, jog D. K. įspyrė nukentėjusiajam vieną kartą į galvos sritį, o T. V. įspyrė nukentėjusiajam vieną kartą į galvą ir vieną kartą į šoną. Taip pat kaltinime tikslintina nusikaltimo padarymo data, nurodant, kad įvykis įvyko 7 d., o ne 8 d.

Kaltinamųjų V. G., T. V., D. K. ir R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Neabejotina, kad suduodami smūgius nukentėjusiajam, kaltinamieji matė vienas kito veiksmus, vienas kito veiksmams pritarė, ką patvirtina ir jų pirmiau aptarti parodymai, iš kurių matyti, jog jie apie vienas kito veiksmus davė parodymus, todėl visi turi atsakyti už kilusias pasekmes.

Nors ekspertas nurodė, kad objektyviai yra užsifiksavę ne mažiau kaip du trauminiai poveikiai nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau pagal pačių kaltinamųjų parodymus aiškiai matyti, jog smūgių nukentėjusiajam buvo suduota daugiau. Ekspertas paaiškino, kad galėjo ne visi sužalojimai būti tiksliai aprašyti nukentėjusįjį pristačius į ligoninę, kadangi tuo metu medikams ne sužalojimus rūpėjo aprašyti, o bandyti gelbėti žmogaus gyvybę, todėl buvo nurodyti netikslumai dėl žaizdos veido dešinėje pusėje. Taip pat ekspertas nurodė aplinkybę, kad suduodant smūgius ir pataikant į tą pačią vietą, smūgiai sluoksniuojasi, todėl atskirų sužalojimų gali išoriškai ir nesimatyti.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Kaltinamieji V. G., T. V., D. K. ir R. P. padarė labai sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamieji T. V., D. K. ir R. P. nusikalto būdami nepilnamečiai, t. y. veikos padarymo metu R. P. ir D. K. buvo po 15 metų, o T. V. buvo 14 metų, taigi jie nusikalto būdami labai jauno amžiaus. T. V., D. K. ir R. P. anksčiau neteisti. Nors V. G. anksčiau du kartus teistas, tačiau už visai kitokio pobūdžio nusikaltimus – vagystes. Ankstesniais nuosprendžiais jam reali laisvės atėmimo bausmė paskirta nebuvo, o paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę jis yra atlikęs. V. G., skirtingai nei kiti kaltinamieji, taip pat baustas ir administracine tvarka. Taip pat jis buvusios mokymo įstaigos – (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai. Tačiau šiuo metu jis dirba. Po nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik dveji metai. Duomenų apie naujus V. G. kokius nors padarytus teisės pažeidimus ar nusikaltimus byloje nėra. Kaltinamieji D. K. ir T. V. tuoj po nusikaltimo padarymo mokymosi įstaigų pateiktose charakteristikose taip pat buvo charakterizuojami neigiamai. Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini)gimnazijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad T. V. mokosi patenkinamai, pamokų metu neatlieka duotų užduočių, dėl netinkamo elgesio gauna daug pastabų, tačiau į jas dažnai nereaguoja. Mažai dėmesio skiria namų darbams, nes daug laiko praleidžia lauke su draugais. Lengvai pasiduoda vyresnių draugų įtakai. T. V. nenori dalyvauti klasės ir mokyklos veikloje. Jam buvo siūloma lankyti jaunųjų pasieniečių ir krepšinio būrelius, tačiau jis atsisakė, nes jam „viskas neįdomu“. 5 klasėje dėl elgesio sutrikimų T. V. buvo pasiūlytos psichologo bei vaikų psichiatro konsultacijos. Kaltinamojo motina noriai sutiko su tuo ir pati pasirūpino, jog sūnus jas lankytų, tačiau ryškių pokyčių T. V. elgesyje nestebėta. Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) gimnazija D. K. elgesį ir mokymąsi vertina gerai, tik mokytojai akcentuoja tai, jog jis kartais mažai dėmesio skiria pamokų ruošai, taip pat paskutinius dvejus metus kaltinamąjį sieja stipri draugystė su (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro vaikinais, su kuriais jis praleidžia daug laiko ir ne visada tinkamai. Iš vėlesnių 2015 metais pateiktų charakteristikų matyti, jog kaltinamųjų T. V. ir D. K. elgesys po nusikaltimo padarymo pasikeitė teigiama linkme. Iš Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos T. V. pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis stengiasi nepraleidinėti pamokų be pateisinamų priežasčių, jo lankomumas yra geras. Elgesio problemų mokykloje neturi, su klasės draugais T. V. draugiškas – jo elgesys keičiasi į gerąją pusę. Jis taip pat aktyviai dalyvauja klasės ir gimnazijos renginiuose. T. V. gražiai piešia, jam patinka sportuoti, lanko krepšinio būrelį. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos D. K. pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamojo mokyklos lankomumas ir pažangumas yra labai geras, drausmės nuobaudų neturi. D. K. yra mandagus, ramaus būdo, vykdo visus auklėtojo nurodymus. Iš mokyklos bendrabučio darbuotojų nusiskundimų irgi nėra. Iš 2015-06-12 darbo sutarties taip pat matyti, kad D. K. nuo 2015-06-15 iki 2015-08-08 dirbo UAB „R.“ šaltkalviu. Kaltinamasis R. P. tiek ankstesnėse, tiek vėlesnėje mokymosi įstaigos pateiktuose charakteristikose charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Kaip matyti iš Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktų charakteristikų, R. P. yra komunikabilus, draugiškas, linksmas, paslaugus. Noriai dalyvauja klasės ir mokyklos renginiuose, daug sportuoja, gerai sutaria su klasės draugais. Nuo 2015 m. rugsėjo R. P. pradėjo lankyti saviraiškos būrelį. Būrelio vadovė, lietuvių kalbos mokytoja, apie R. P. kalba tik gerai. Tačiau šiuo metu R. P. pažymiai suprastėjo, nerimą kelia jo emocinė būsena – jis labai įsitempęs, nerimauja dėl teismo, kad bus nuteistas. Visi kaltinamieji nėra registruoti psichoneurologinio kabineto įskaitoje. Skiriant kaltinamiesiems bausmes taip pat atsižvelgiama į jų indėlį nusikalstamos veikos padaryme – D. K. ir T. V. buvo šios nusikalstamos veikos iniciatoriai, jie nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo žymiai daugiau, nei V. G. ir R. P..