Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį areštu keturiasdešimčiai parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu penkiasdešimčiai parų; BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta penkeri metai laisvės atėmimo.

Šis nuosprendis priimtas ir dėl E. P., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Iš T. S. priteista nukentėjusiajam R. D. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. D. 4000 Lt turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 52 027 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, valstybei 714,52 Lt bei 27,11 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d., apie 10 val., G. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas ranka nemažiau kaip du smūgius R. D. į veidą, sukėlė nukentėjusiajam R. D. fizinį skausmą.

Be to. T. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d., apie 11 val. viešoje vietoje – prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, sudavė rankomis ir kojomis R. D. į galvą ir kitas kūno vietas nemažiau kaip penkis kartus, įkėlė jį į šulinio duobę, užšoko ant nukentėjusio viršutinės kūno dalies, šokinėjo ir kojomis trypė galvą ir pečius, tuo padarė poodines kraujosruvas krūtinės ląstos ir juosmens srityse, trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu, taip dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis T. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

T. S. apeliaciniu skundu savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas ir galimus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, nuosprendį peržiūri neperžengiant apeliacinio skundo ribų ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau T. S. veiksmus neteisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje T. S. buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnį. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d., apie 11 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam R. D. į galvą ir kitas kūno vietas nemažiau kaip penkis kartus, įkėlė į šulinio duobę, šokinėjo ir kojomis trypė galvą ir pečius, padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstos ir juosmens srityse, trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką.

Pateikdamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, pirmosios instancijos teismas nuteistojo T. S. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą motyvavo nukentėjusiojo sužalojimu nesant tam jokios dingsties. Jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį argumentavo tuo, kad jis dienos metu suduodamas rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas bei įkėlęs į šulinio duobę šokinėjo ir trypė nukentėjusiojo galvą ir pečius, įžūliu elgesiu šokiravo aplinkinius, demonstravo jiems nepagarbą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-08-24, apie 10 val. E. P., T. S., E. Š., R. D. nuėjo pas R. B. gerti alaus. Begeriant tarp T. S. ir R. D. kilo konfliktas, T. S. sėdinčiam ant fotelio R. D. delnu sudavė du - tris smūgius į veidą. R. B. išprašius visus iš namų, E. P., E. Š., T. S. ir R. D. nuėjo prie buvusio baro pastato, esančio netoli parduotuvės. Begeriant alų, E. P. susiginčijo su R. D. ir spyrė vieną kartą į krūtinę, o T. S. R. D. spyrė ne mažiau 5 kartus į galvą ir kitas kūno vietas, įkėlęs jį į šulinio duobę, šokinėjo ir trypė nukentėjusiojo galvą ir pečius.

Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad T. S. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį R. D.. Nors T. S. paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo R. D. sumušimo, jis nepadarė. Apygardos teismas, pripažindamas, kad T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio nustatomojoje dalyje neįvardijo jokių T. S. veiksmų, atitinkančių minėto baudžiamojo įstatymo sudėtį. Be to, Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-261/2009). Todėl nagrinėjamu atveju, T. S. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima ir T. S. veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Perkvalifikavus nuteistojo T. S. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto, BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Nurodyto baudžiamojo įstatymo sankcija numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos, skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra nei įstatyme numatytų sąlygų, nei jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skiriant T. S. bausmę baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Taip pat vadovaujasi didžiąja dalimi skundžiamame nuosprendyje jau išdėstytų bausmės skyrimo motyvų. Teismas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu jau pripažino T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, pagrįstai buvo nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamas veikas T. S. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš bylos duomenų matyti, kad T. S. nusikalto būdamas jauno amžiaus, anksčiau neteistas, tačiau iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos matyti, jog T. S. linkęs piktnaudžiauti alkoholiui (t. 2, b. l. 16-17), iki suėmimo dirbo, Rokiškio seniūnijoje skundų dėl T. S. netinkamo elgesio gauta nebuvo (t. 2, b. l. 135). Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad turi du nepilnamečius vaikus, tačiau kaip nurodė nuteistasis teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme, juos prižiūri močiutė. Byloje nėra ir duomenų, kad apeliantas savo nepilnamečius vaikus išlaikė (BK 62 str. 2 d. 2 p.). Tačiau skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją ir kt. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą T. S. teismas paskyrė žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusysis R. D. po konflikto R. B. namuose, toliau ėjo su nuteistaisiais girtauti prie baro, be to, pastabėjęs nukentėjusiojo blogą sveikatos būklę, ėmėsi priemonių pristatyti jį į namus ir pranešti medicinos pagalbai. T. S. nusikalstamą veiką perkvalifikavus į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nėra pagrindo dar labiau švelninti bausmę. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad T. S. padarė tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), o jo pavojingumo laipsnis, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes ir R. D. sužalojimo būdą, taip pat yra didelis. Be to, nusikaltimas yra pabaigtas, juo nukentėjusiajam yra padaryta neturtinė žala, o kūno sužalojimo pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat priteisė iš nuteistojo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. D., 4000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. D., 52 027 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai ir valstybei 714,52 Lt ir 27,11 Lt proceso išlaidų. Padarytos turtinės žalos ir gydymo išlaidų dydis pagrįstas bylos dokumentais, todėl ši nuosprendžio dalis jokių abejonių nekelia. Nors perkvalifikavus T. S. nusikalstamą veiką veikos apimtis sumažėjo, teisėjų kolegijos nuomone, keisti nuosprendžio dalį dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrindo taip pat nėra. Iš dalies patenkinęs T. S. civilinį ieškinį ir priteisdamas jam 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad T. S. nusikalstamais veiksmais buvo pažemintas žmogaus orumas, iš jo buvo tyčiojamasi, R. D. tapo neįgaliu, jam būtina nuolatinė kito asmens pagalba, negali dirbti darbų, kuriuos dirbo iki įvykio, darbingumo lygis yra tik 40 procentų (t. 2, b. l. 138). Teisėjų kolegijos nuomone, šie teismo jau išdėstyti motyvai yra pagrįsti, o nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal jau įtvirtintą ir galiojančią teismų praktiką vertinant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiančiu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pvz., žalą padaręs jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Nuteistasis T. S. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje iš jo priteistą neturtinę žalą atlyginti turės galimybę. Įvertinusi visas šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka visus CK 6.250 str. 2 d. numatytus, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl mažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindo nėra. Šios nuosprendžio dalies apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BK 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti.

T. S. veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 140 straipsnį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.