Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovei J. Š., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų G. S. dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir sudarytu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė S. Š. ir atsakovė J. Š. 2016- 10-06 sudarė taikos sutartį (toliau tekste- ir taikos sutartis), kurią patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2958-965/2016. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu perleisti ieškovei nekilnojamąjį turtą: pastatą - sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 26,85 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,0600 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste- ir nekilnojamasis turtas). Minėtos sutarties 4 punkte šalys numatė, kad už perleidžiamą nekilnojamąjį turtą, nurodytą šios Sutarties 2 punkte, ieškovė sumoka atsakovei 5000 Eur dydžio pinigų sumą. 6 punktu susitarė, kad jei teismas civilinėje byloje Nr. e2-28-385/2016 tenkins trečiojo asmens G. S. reikalavimą pagal 2014-07-17 datuotą ieškinį ar civilinėje byloje Nr. e2-28-385/2016 bus sudaryta taikos sutartis, kuria G. S. bus pripažinta nuosavybės teisė į ½ pastato - sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė už perleidžiamą nekilnojamąjį turtą (½ pastato - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), atsakovei sumokės 3000 Eur dydžio pinigų sumą.

Po taikos sutarties sudarymo ieškovė į Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro depozitinę sąskaitą sumokėjo 5000 Eur už nekilnojamąjį turtą (sodo pastatą, žemės sklypą), esantį (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kuri bus sudaroma tarp atsakovės ir ieškovės. Pinigų įmokėjimo data: 2019-11-05 (2019-11-08 notaro liudijimas, notarinio registro Nr.7132).

Iš Valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant šalių ginčą taip pat svarbi civilinė byla Nr. e2-28-385/2016 (šiuo metu bylos Nr. e2-433-204/2018), kurioje buvo sprendžiami klausimai susiję su ginčo nekilnojamuoju turtu (sodo pastatu, žemės sklypu) esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Tauragės apylinkės teisme Šilutės rūmuose ieškinį buvo pareiškusi trečiasis asmuo G. S., kuriuo buvo prašoma pripažinti jai nuosavybės teises į ½ minėto nekilnojamojo turto. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimu pripažinta trečiajam asmeniui nuosavybės teisė ½ sodo pastato, atidalinta G. S. ½ sodo pastato iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai 7000 Eur kompensaciją, kita ieškinio dalis atmesta. Šią civilinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-09 nutartimi panaikino minėto sprendimo dalį dėl pripažinimo G. S. nuosavybės teisės ½ dalį sodo pastato ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant 7000 Eur kompensaciją ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi sprendimo dalis, kuria atmestas prašymas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį žemės sklypo palikta nepakeista. Iš naujo nagrinėjant civilinę bylą pagal G. S. ieškinį Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose buvo priimtas 2018-03-16 sprendimas pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ sodo pastato pagerinimų, kurių vertė yra 11 083,87 Eur, dalį. Atidalinta G. S. nuosavybės teise priklausanti ½ dalis sodo pastato pagerinimų, kurių vertė yra 11083,87 Eur iš bendrosios nuosavybės, priteisiant jai iš atsakovės J. Š. 5541,93 Eur kompensaciją ir 686,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to minėtas teismas 2018-04-10 papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės J. Š. 346,50 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. S.. Klaipėdos apygardos teismas 2018-11-07 sprendimu apeliacine tvarka panaikino minėtą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimą ir priėmė naują sprendimą –atmesti G. S. ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo iš dalinės nuosavybės bei panaikino papildomą sprendimą. Kasacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-04 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-07 sprendimą ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo 2018-03-16 sprendimą, kuriuo buvo pripažinta G. S. nuosavybės teisė į ½ sodo pastato pagerinimų dalį ir atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės bei priteista jai iš atsakovės J. Š. 5541,93 Eur kompensacija bei 686,94 Eur bylinėjimosi išlaidų bei paliko galioti papildomą 2018-04-10 sprendimą, kuriuo iš atsakovės trečiajam asmeniui buvo priteista 346,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-07 nutartimi, ir nesudaro nekilnojamojo turto (sodo pastato ir žemės sklypo), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovės S. Š. ir atsakovės J. Š.. Atsakovė ieškinį pripažįsta iš dalies, ji sutinka, kad minėta taikos sutartis būtų sudaryta, tačiau prašo didesnės nei taikos sutarties 4 punkte nurodytos (5000 Eur) pinigų sumos už minėtą nekilnojamąjį turtą.

Dėl preliminariosios sutarties

Tretysis asmuo G. S. bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad taikos sutartimi šalys sudarė preliminariąją nekilnojamųjų daiktų (sodo pastato ir žemės sklypo) pirkimo – pardavimo sutartį ir kyla abejonės ar egzistavo šalių valia sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Tai preliminarus susitarimas, kuris buvo susietas su įvykiais įvyksiančiais ateityje.

Ne kiekvienas įsipareigojimas ateityje sudaryti sutartį gali būti kvalifikuojamas kaip preliminarioji sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip organizacinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju vien tas trečiojo asmens argumentas, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis yra preliminarus susitarimas, dėl to, jog yra susietas su įvykiais įvyksiančiais ateityje, atmestinas kaip nepagrįstas. Kai šalys sudaro pagrindinę sutartį, tarp jų susiklosto sutartiniai santykiai. Ar sudarytoji sutartis yra pagrindinė ar preliminarioji, sprendžiama pagal tai, ar konkrečiu klausimu asmenys vykdo derybas, ar jas iš viso gali vykdyti. Jeigu dėl sutarties sudarymo šalys nevykdo derybų arba jų vykdyti negali (pvz., kai dėl sutarties sudarymo šalis savanoriškai jau įsipareigojo; dėl sutarties sudarymo tam tikromis sąlygomis jau yra sudaryta sutartis; sudaryti sutartį įpareigoja įstatymas), tai gali būti pagrindas išvadai, kad šalys sudaro pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011). Šalių sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutartimi (civilinė byla Nr. e2-2958-965/2016) yra įsiteisėjusi.

Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tačiau teismo sprendimo privalomumo principas nereiškia, kad teismo sprendimu gali būti nuspręsta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimo privalomumas ir res judicata galia nėra tapatūs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo 2016-10-07 nutartimi, kuri įsiteisėjo ir tai reiškia, kad šalys dėl sutarties sąlygų galimybių derėtis nebeturi. Ta aplinkybė, kad šalys nebegali vykdyti derybų, yra pagrindas išvadai, kad šalys sudaro pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011). Be to, teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenumato galimybės tvirtinti preliminariųjų sutarčių. CK 6.165 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Tas faktas, kad šalių sudaryta taikos sutartis yra patvirtinta teismo, suponuoja išvadą, kad sudaryta pagrindinė sutartis.

Dėl sandorio pripažinimo galiojančiu

CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Nagrinėjamu atveju dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio šalys susitarė 2016-10-06 sudarytoje taikos sutartyje, kurią patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-07 nutartimi ( civilinė byla Nr. e2-2958-965/2016). Taikos sutartis yra įsiteisėjusi, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta. CPK 18 straipsnyje yra numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalies norma turi būti aiškinama ir taikoma nepažeidžiant civilinėje teisėje galiojančio sutarties laisvės principo, pagal kurį civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriško įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Todėl teismas, pripažindamas pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-581/2007; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

Tam, kad būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

CK 1.63 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi patvirtintas abiejų šalių susitarimas yra dvišalis sandoris ir dėl to abejonių niekam nekyla.

Kaip jau minėta, 2016-10-06 taikos sutartimi, kuri yra teismo patvirtinta ir galiojanti, šalys akivaizdžiai susitarė, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu perleis ieškovei nekilnojamąjį turtą (sodo pastatą ir žemės sklypą) esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o ieškovė už šį nekilnojamąjį turtą sumokės sulygtą už šį turtą kainą, t.y. 5 000 Eur pinigų sumą. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo padarytas susitarimas dėl minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismo posėdžiu metu tiek ieškovė, tiek atsakovė patvirtino, kad jų sudarytos taikos sutarties sąlygos atitiko jų valią, šią sutartį sudarė niekieno neverčiamos, laisva valia, konsultuojantis su savo pasirinktais advokatais. Duomenų, įrodančių, kad taikos sutartis sudaryta dėl apgaulės ar apsirikimo nepateikė. Tiek ieškovė, tiek atsakovė patvirtino, kad teismo nutartis, kuria patvirtina taikos sutartis yra įsiteisėjusi. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad po taikos sutarties sudarymo ieškovei buvo perduotas nekilnojamasis turtas dėl kurio šalys pirkimo-pardavimo buvo susitariusios, ši valdo minėtą turtą. Atsakovė sutiko, kad šiuo turtu faktiškai naudojasi ieškovė. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklausta liudytoja L. V. bei su ieškiniu pateiktos nuotraukos iš kurių matyti, kad ieškovė savo nuožiūra tvarko, prižiūri sodo pastatą, žemės sklypą. Šių aplinkybių neginčijo ir pripažino atsakovė. Ieškovė vykdydama šalių susitarimą patvirtintą teismo įmokėjo 5000 Eur sumą į notaro depozitinę sumą už minėtą nekilnojamąjį turtą, tokias veiksmais akivaizdžiai patvirtindama, kad ji vykdo savo įsipareigojimus pagal šalių susitarimą patvirtintą teismo. Be to ji kreipėsi į notarę A. R. su kuria suderino laiką ir vietą sandoriui įforminti bei apie tai informavo atsakovę 2018-04-19 pranešimu atvykti pas minėtą notarę nustatytu laiku-2018-05-14 11 val. 30 min. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino gavusi minėtą pranešimą atvykti pas notarą įforminti sandorį, tačiau nurodė, kad negalėjo nuvykti dėl objektyvių priežasčių, nes nežinojo notarės buveinės vietos. Šią aplinkybę akivaizdžiai paneigia minėtame pranešime nurodytas minėtos notarės kontoros tikslus adresas. Be to atsakovė nurodė, kad nenuvyko pas notarę, todėl, kad buvo nagrinėjama civilinė byla su trečiuoju asmeniu G. S.. Atsakovės nurodytos priežastys dėl ko ji nevykdavo pas notarę neginčytinai rodo, kad ji vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Jos vengimą dėl sandorio įforminimo patvirtina ir tai, kad atsakovė 2019-06-05 ieškiniu dėl ieškovės tėvystės nuginčijimo kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2016-10-07 nutarties (civilinėje byloje Nr.e2-2958-965/2016), kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės taikos sutartis vykdymą. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-06-10 nutartimi atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą minėtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė be svarbių priežasčių akivaizdžiai vengė atlikti veiksmus numatytus taikos sutartyje. Net ir nagrinėjant šią bylą nors atsakovė nurodė, jog sandoriui neprieštarauja, tačiau nuolat keldama naujas sąlygas teismo posėdžių metu nurodydama skirtingas kainas už nekilnojamąjį turtą nei šalių susitarta taikos sutartyje patvirtino, jog vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

Atsakovė savo atsisakymą dėl pirkimo-pardavimo sandorio grindžia ir tuo, kad iš jos trečiajam asmeniui G. S. už ginčo nekilnojamojo turto (sodo pastato) pagerinimą buvo priteista trečiajam asmeniui G. S. kompensacija (5541,93 Eur) bei bylinėjimosi išlaidos. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė turi jai sumokėti didesnę kainą nei sutartą (5000 Eur) šalių taikos sutartyje sumą. Minėtos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad patenkinus trečiojo asmens G. S. ieškinį pripažinus jai nuosavybės teisę į ½ ginčo nekilnojamąjį turtą (sodo pastatą, žemės sklypą) ieškovė sumokės atsakovei 3000 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad teismų sprendimais nebuvo trečiajam asmeniui nustatyta nuosavybės teisė ½ minėto turto, tačiau buvo priteista iš atsakovės kompensacija trečiajam asmeniui už sodo pastato pagerinimą. Tai, nekeičia taikos sutartyje šalių aptartos nekilnojamojo turto kainos dydžio, jų valios dėl šio turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir ieškovės pozicija, kad esant tokiai situacijai turi būti sumokėta didesnė nei šalių sutarta taikos sutartyje laikytina nepagrįsta. Šalys sudarydamos taikos sutartį konkrečiai sutarė nekilnojamojo turto kainos dydį ir šiuo atveju, tai, kad iš atsakovės buvo priteista kompensacija už sodo pastato pagerinimą negali pakeisti šalių susitarimo dėl kainos. Atsakovė manydama, kad galimai jos teisės pažeistos dėl minėtos šalių sutarties 6 punkto vykdymo turi teisę ateityje pareikšti ieškinį kitoje civilinėje byloje.

Taikos sutarties 8 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris turėjo būti sudarytas per mėnesį laiko po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-385/2016 įsiteisėjimo. Nustatyta, kad galutinai ginčas minėtoje civilinėje byloje buvo išspręstas kasacine tvarka priimta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-04-04 nutartimi. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus šalių sutartą terminą (mėnesio) per kurį turėjo būti sudarytas minėtas sandoris darytina išvada, kad šio termino pabaiga yra 2019-05-05. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo metu ieškovė buvo įvykdžiusi pirkėjo pareigą, t.y. sumokėjusi sutartą su atsakove nekilnojamojo turto kainą į notaro depozitinę sąskaitą bei buvo pasirengusi įforminti sandorį notarine tvarka, šių aplinkybių nepaneigė atsakovė.

Nustatyta, kad nurodyta diena (2019-05-05) yra nedarbo diena (sekmadienis). CPK 74 straipsnio 5 dalyje nurodyta tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Įvertinus tai, kad 2019-05-05 yra nedarbo diena, todėl laikytina šalių sudarytas sandoris, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, yra sudarytas 2019-05-06 ir galiojantis.

Taigi, nustačius visas sąlygas, kurios būtinos pripažinti sandorį galiojančiu, ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad nekilnojamojo turto - sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) - pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės yra galiojanti ir sudaryta 2019-05-06.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, t.y. iki kol bus įregistruota ieškovės S. Š. vardu nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Dėl baudos skyrimo

Tretysis asmuo G. S. atsiliepime pašo spręsti klausimą dėl šalių nubaudimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ji nuo 2014-07-17 pirminio ieškinio pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-28-385/2016 (šiuo metu bylos Nr. e2-433-204/2018) visose teismų instancijose gynė savo pažeistas teises, kad jai būtų pripažinta dalinė nuosavybė į ½ dalį sodo pastato ir atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteista kompensacija. Tačiau, po galutinio teismo sprendimo priėmimo, G. S. šiuose procesuose oponavusios skolininkė J. Š. ir jos sesuo S. Š. galimai piktnaudžiaudamos savo procesinėmis teisėmis, daro įvairias kliūtis veiksmingam ir operatyviam teismo sprendimų įvykdymui, siekia sumažinti atsakovės turtą, į kurį antstolis galėtų nukreipti 8350,37 Eur skolos išieškojimą. Tiek atsakovė su savo sutuoktiniu, tiek ieškovė eilę metų vienas po kito inicijuotuose teisminiuose procesuose įvairiais būdais bando sumažinti atsakovės turtą, į kurį antstolis galėtų nukreipti jos skolos G. S. išieškojimą, nuolat teikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstolio areštuotam atsakovės turtui, dėl ko iki šiol nebuvo įmanomas jo realizavimas. Tai, kad po šalių ieškinių viena kitai pateikimo jos ginčus užbaigė taikiai arba atsiimant ieškinį, rodo, jog seserys galimai elgėsi nesąžiningai, teikdamos nepagrįstus ieškinius, turėdamos vienintelį tikslą – sutrukdyti skolos G. S. išieškojimą. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovė teismams neatskleisdavo duomenų, jog atsakovės atžvilgiu yra išduotas vykdomasis dokumentas dėl 8350,37 Eur dydžio skolos, kurios išieškojimą antstolis bando nukreipti būtent į ginčo nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys galimai nesąžiningai reiškė nepagrįstus ieškinius, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylų išnagrinėjimą, naudojosi procesinėmis teisėmis ne pagal jos paskirtį, G. S. prašo spręsti klausimą dėl šalių nubaudimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiami reikalavimai, atsakovės procesinis elgesys negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti skiriama bauda, todėl trečiojo asmens prašymas skirti šalims baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 151 Eur žyminis mokestis, 1200 Eur (2019-10-15 ir 2020-05-26 mokėjimo pavedimai) už advokato teisinę pagalbą, 6,38 Eur išlaidos už išrašus iš VĮ Registro centro, iš viso 1357,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, trečiajam asmeniui palaikiusiam priešingą ieškovei poziciją, teismas sprendžia, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos šiame procese neatlygintinos.

Valstybė patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (aktuali redakcija nuo 2020-01-23) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, valstybės patirtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 13,44 Eur, priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad tarp ieškovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019-05-06 sudaryta ir yra galiojanti nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo sutartis, kuria atsakovė J. Š. pardavė sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovei S. Š., o minėta ieškovė nupirko šiuos sodo pastatą bei žemės sklypą ir įgijo į juos nuosavybės teises.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, t.y. iki kol bus įregistruota ieškovės S. Š. vardu nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, t.y. sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei S. Š. 1357,38 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės J. Š..

Priteisti iš atsakovės J. Š. 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Spendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.