- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-1583-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22469-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- V. P., G. P.
- Ieškovas
- S. P. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. J. ieškinį atsakovams V. P. ir G. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiomis 2017-04-07 ir 2017-04-12 dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovas V. P. perleido po 250 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Target market” vardinių paprastųjų akcijų atsakovei G. P. ir taikyti restituciją pripažįstant atsakovui V. P. nuosavybės teises į 500 vnt. UAB „Target market” vardines paprastąsias akcijas bei nukreipiant ieškovui priklausančių reikalavimo teisių išieškojimą į šias akcijas; pripažinti 2017-08-21 dovanojimo sutartį, kuria atsakovas V. P. perleido 500 vnt. UAB „Partas” vardinių paprastųjų akcijų atsakovei G. P., negaliojančia ir taikyti restituciją, pripažįstant atsakovui V. P. nuosavybės teises į 500 vnt. UAB „Partas” vardines paprastąsias akcijas bei nukreipiant ieškovui priklausančių reikalavimo teisių išieškojimą į šias akcijas; pripažinti 2017-01-26 120 vnt. UAB „Carbonis” vardinių paprastųjų akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisiant iš atsakovės G. P. 3 000,00 Eur ieškovo S. P. J. naudai; priteisti iš atsakovės G. P. 5 % metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-01 nutartimi patvirtino atsakovo V. P. ir ieškovo S. P. J. 2017-01-17 sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas V. P. įsipareigojo ieškovui S. P. J. sumokėti 400 000 eurų. Atsakovas V. P. iki šiol skolos nėra padengęs, jo atžvilgiu vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kurių bendra suma sudaro 728 683,98 Eur. Atsakovas V. P., žinodamas apie turimus įsipareigojimus ir negalėjimą jų įvykdyti, savo dukrai atsakovei G. P. perleido jam priklausiusį turtą. Atsakovų sudarytos akcijų perleidimo sutartys pažeidė ieškovo S. P. J., kaip atsakovo V. P. kreditoriaus, teises. Atsakovas V. P., perleisdamas jam priklausančias įmonių akcijas, sumažino galimybes atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas V. P. neprivalėjo perleisti jam priklausančių akcijų. Atsakovai, sudarydami akcijų perleidimo sandorius, žinojo, kad sandoriai pažeidžia kreditorių teises ir to siekė, norėdami išvengti priverstinio skolų išieškojimo. Kadangi atsakovė G. P. jai perleistas UAB „Carbonis“ akcijas 2018 m. sausio 5 d. perleido T. S., o ieškovas neturi duomenų apie pastarojo nesąžiningumą, restitucija natūra negalima. Vadovaudamasis CK 6.146 straipsniu, ieškovas prašė iš G. P. priteisti perleistų 120 vnt. UAB „Carbonis“ akcijų vertę, kuri buvo 3 000,00 Eur. Dėl kitų atsakovų sudarytų akcijų perleidimo sandorių prašė taikyti restituciją natūra.
3. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nes ieškovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų. Ieškovas ieškiniu ginčijamų akcijų perleidimo sandorių sudarymo metu neturėjo neginčijamos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą V. P.. Atsakovas V. P. suprato, kad 2017-01-17 taikos sutartimi jis tik laidavo už kito asmens prievoles. Atsakovas V. P. ginčijo teismo jau patvirtintą taikos sutartį, tačiau ji nebuvo nuginčyta. Akcijų perleidimo sandorių sudarymo metu ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės ir atsakovas negalėjo suvokti, jog sudaromais sandoriais pažeidžia ieškovo interesus. Atsakovų sudaryti sandoriai nepažeidė ieškovo, kaip atsakovo V. P. kreditoriaus, interesų, nes taikos sutarties 3 punkte buvo numatytos ieškovo reikalavimų užtikrinimo priemonės. Visi antstolio areštai atsakovo turtui atsirado jau po ginčijamų sandorių sudarymo, todėl negalima teigti, kad atsakovas V. P. sandorių sudarymo metu buvo nesąžiningas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino 2017-04-07 ir 2017-04-12 dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovas V. P. perleido po 250 vnt. UAB „Target market” vardinių paprastųjų akcijų atsakovei G. P., negaliojančiomis ir taikė restituciją, pripažįstant atsakovui V. P. nuosavybės teises į 500 vnt. UAB „Target market” vardines paprastąsias akcijas bei nukreipiant ieškovui S. P. J. priklausančių reikalavimo teisių išieškojimą į šias akcijas; pripažino 2017-08-21 dovanojimo sutartį, kuria V. P. perleido 500 vnt. UAB „Partas” vardinių paprastųjų akcijų atsakovei G. P., negaliojančia ir taikė restituciją, pripažįstant V. P. nuosavybės teises į 500 vnt. UAB „Partas” vardines paprastąsias akcijas bei nukreipiant ieškovui S. P. J. priklausančių reikalavimo teisių išieškojimą į šias akcijas; pripažino 2017-01-26 UAB „Carbonis” 120 vnt. vardinių paprastųjų akcijų dovanojimo sandorį negaliojančiu ir taikė restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisiant iš atsakovės G. P. 3000,00 Eur ieškovo S. P. J. naudai; priteisė iš atsakovės G. P. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų V. P. ir G. P. po 118,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo S P. J. naudai; priteisė iš atsakovų V. P. ir G. P. po 9,60 Eur valstybės naudai.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas V. P. 2017-01-17 pasirašyta taikos sutartimi laidavo už kito asmens prievoles. Priešingai, taikos sutarties 1.2 punktu atsakovas V. P. prisiėmė asmeninę prievolę ieškovui sumokėti 400 000 Eur, šią sumą įsipareigojant sumokėti taikos sutarties 2 punkte nurodytais terminais ir tvarka. Taikos sutarties 2 punktu atsakovas V. P. įsipareigojo pirmą bent 40 000 eurų dydžio mokėjimą ieškovui atlikti iki 2018-01-17.
6. Ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. P., prievolės įvykdymo terminas nėra suėjęs, todėl teismas sprendė, jog yra pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga. Atsakovas V. P. neprivalėjo (neturėjo pareigos) perleisti savo dukrai G. P. jo nuosavybės teise turimų įmonių akcijų ir atsakovai to byloje neginčijo (yra trečia sąlyga). Atsakovo V. P. atžvilgiu vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kurių bendra suma sudaro 728 683,98 Eur. LITEKO duomenimis, atsakovas V. P. 2018-10-01 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo (civilinė byla Nr. e2FB-36701-933/2018), 2018-12-12 teismo nutartimi atsakovui atsisakyta iškelti bankroto bylą, nes atsakovas V. P. paskutinių 3 metų laikotarpiu nesielgė sąžiningai kreditorių atžvilgiu. Atsakovas V. P. turimas įmonių akcijas dukrai perleido neatlygintinai vietoj galimo jų pardavimo tam, kad už akcijas gautomis lėšomis būtų bent iš dalies padengti atsakovo turimi įsipareigojimai ieškovui, todėl teismas darė išvadą, kad neatlygintinis įmonių akcijų perleidimas atsakovo V. P. dukrai akivaizdžiai pažeidė ieškovo interesus.
7. Atsakovai byloje jokių įrodymų savo nesąžiningumo prezumpcijai paneigti nepateikė. Taikos sutarties 3 punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip ribojančios ieškovo teisę ginčyti atsakovo V. P. sudarytus sandorius. Teismas darė išvadą, kad yra įrodytos visos būtinos sąlygos pripažinti atsakovų 2017-01-26, 2017-04-07, 2017-04-12, 2017-08-21 sudarytus akcijų perleidimo sandorius negaliojančiais. Atsakovai grąžintini į iki ginčijamų sandorių sudarymo buvusią padėtį, nukreipiant ieškovo reikalavimo patenkinimą į atsakovui sugrąžintas akcijas. Atsakovė G. P. neatlygintinai iš atsakovo V. P. įgytas UAB „Carbonis“ akcijas 2018-01-05 perleido trečiajam asmeniui T. S., kurio sąžiningumo byloje ieškovas neginčija, ieškovas turi teisę reikalauti iš skolininko ir nesąžiningos kitos sandorio šalies atlyginti perleisto turto vertę pinigais. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie perleistų UAB „Carbonis“ akcijų nominalią vertę, teismas iš atsakovės G. P. priteisė 3000 Eur ieškovui S. P. J..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
8. Atsakovas V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas V. P. buvo įsitikinęs, jog 2017-01-17 taikos sutartimi jis tik laidavo už S. B. prievolę ieškovui, o ne prisiėmė 400 000 Eur piniginę prievolę.
8.2. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas turėjo suprasti, jog taikos sutarties 1.2 punktu prisiima asmeninę prievolę ieškovui, nes, nebūdamas teisininku ir neturėdamas atitinkamų teisinių žinių, V. P. negalėjo suvokti, jog taikos sutartimi yra modifikuojama S. B. prievolė pagal vekselius ieškovui.
8.3. Ieškovo reikalavimas ginčijamų sandorių sudarymo momentu buvo užtikrintas konkrečiais atsakovo įsipareigojimais, tarp kurių nebuvo numatytas įpareigojimas neperleisti kilnojamąjį turtą arba vertybinius popierius, todėl ginčijamų sandorių sudarymas negalėjo pažeisti ieškovo interesų.
8.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas V. P., sudarydamas ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningas, nes siekė nuslėpti nuo ieškovo vienintelį suvaržymais neapsunkintą turtą, yra nepagrįsta, nes, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, laikotarpiu nuo 2017-01-26 iki 2017-08-21 atsakovo V. P. turtas nebuvo areštuotas.
8.5. Ieškovui buvo žinoma atsakovo turtinė padėtis, nes taikos sutartyje yra aiškiai įvardytas V. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, nurodytos kitos sąlygos, leidžiančios daryti išvadą, jog ieškovas žinojo apie kitus atsakovo finansinius įsipareigojimus. Ieškovas, sudarydamas taikos sutartį, turėjo numatyti, jog atsakovas nebus pajėgus pilna apimtimi įvykdyti sutarties sąlygų.
8.6. 2017-01-26, 2017-04-07, 2017-04-12, 2017-08-21 dovanojimo sutartimis yra perleistas menkavertis turtas, todėl tai neturi neigiamos įtakos ieškovo interesams.
Atsiliepimas
9. Ieškovas S. P. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Taikos sutartyje nėra nurodyta, kad apeliantas laiduotų už kitą asmenį ar tai būtų laidavimo sutartis, joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovas V. P. įsipareigoja sumokėti ieškovui 400 000 Eur, mokėjimus išdėstant 10 metų laikotarpiu. Pirmą įmoką atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. sausio 17 d. Apeliacinio skundo argumentas, kad neva apeliantas nesuprato jos esmės, vertintinas, kaip mėginimas išvengti atsakomybės arba bent jau vilkinti taikos sutarties priverstinį vykdymą.
9.2. Sutarties sąlygos buvo ilgai derinamos ir rengiamos atsižvelgiant į visų šalių reikalavimus ir tik paties apelianto reikalavimu skola buvo išdėstyta. Apeliantas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Taigi taikos sutarties sąlygos ir prisiimami įsipareigojimai apeliantui turėjo būti suprantami ir aiškūs.
9.3. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad apelianto valia buvo sudaryti laidavimo sutartį, tai nepaneigia fakto, kad jis turėjo itin didelę prievolę ieškovui ir, siekdamas jos išvengti, perleido jam priklausantį turtą savo dukrai dovanojimo sutartimis.
9.4. Taikos sutartimi nebuvo numatyta, kad reikalavimo teisės įgyvendinimas galimas tik iš sutarties 3 punkte nurodyto turto.
9.5. Ieškovas nėra finansinė įstaiga, todėl jam nekeliami jokie specifiniai reikalavimai patikrinti skolininko mokumą, įsitikinti jo galimybėmis vykdyti finansines prievoles. Ieškovo nepakankamas apdairumas negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo prievolių kreditoriams vykdymo.
Šalies argumentai
9.6. Apeliantas nurodo, kad ginčijamais sandoriais buvo perleistas menkavertis turtas, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Juridinių asmenų registre nurodyta akcijų nominali vertė nepatvirtina realios akcijų vertės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-01 nutartimi patvirtino apelianto V. P. ir ieškovo S P. J. 2017-01-17 sudarytą taikos sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo ieškovui sumokėti 400 000 eurų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-12 išdavė vykdomąjį raštą dėl 400 000 Eur skolos išieškojimo iš apelianto V. P. ieškovo S. P. J. naudai.
13. Apeliantas V. P. po taikos sutarties su ieškovu pasirašymo savo dukrai atsakovei G. P. neatlygintinai perleido šį turtą: 2017-04-07 ir 2017-04-12 dovanojimo sutartimis atsakovas V. P. perleido po 250 vnt. UAB „Target market” akcijų, bendra perleistų akcijų vertė – 14 480 Eur; 2017-08-21 dovanojimo sutartimi V. P. perleido 500 vnt. UAB „Partas” vardinių paprastųjų akcijų, bendra perleistų akcijų vertė – 145,00 Eur; 2017-01-26 perleido 120 vnt. UAB „Carbonis” vardinių paprastųjų akcijų, kurių bendra vertė – 3000 Eur.
14. 2017-01-26, 2017-04-07, 2017-04-12, 2017-08-21 akcijų perleidimo sutartys ginčijamos actio Pauliana pagrindu. Ieškovas teigė, jog apeliantas nurodytas dovanojimo sutartis sudarė, siekdamas išvengti piniginės prievolės, atsiradusios iš 2017-01-17 taikos sutarties, ieškovui įvykdymo. Todėl sudarytais sandoriais buvo pažeistos ieškovo, kaip atsakovo V. P., kreditoriaus teisės. Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, jog nėra nustatytos dvi iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, tai yra nėra nustatyto ieškovo (kreditoriaus) teisių pažeidimo ir skolininko (atsakovo V. P.) žinojimo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus (ieškovo) interesus (actio Pauliana ieškinio antra ir penkta sąlygos), todėl ieškinys negalėjo būti patenkintas.
15. Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą yra neabejotina ir galiojanti, todėl pirmoji sąlygą actio Pauliana instituto taikymui nagrinėjamoje byloje yra. Apeliantas visos bylos nagrinėjimo metu ieškovo turimos reikalavimo teisės neginčijo. Apeliantas tik nurodė, jog sudarydamas 2017-01-17 taikos sutartį su atsakovu nesuprato, kad jo prievolė ieškovui bus asmeninė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo taikos sutarties sąlygas, iš kurių nėra galimybės daryti išvados, jog apeliantas taikos sutartimi bus tik laiduotojas. Sudaryta taikos sutartis yra patvirtinta teismo, ir teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi. Duomenų, kad taikos sutartis būtų įvykdyta, byloje nėra. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatos imperatyviai nurodo, jog įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai, ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad nagrinėjamoje byloje yra pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, nes ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į apeliantą.
18. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, jog ginčijami sandoriai nepažeidžia ieškovo teisių. Tokius argumentus apeliantas įrodinėja tarp ieškovo apelianto sudaryta taikos sutartimi, kurios 3 punkte nurodyta, jog sutarties įvykdymas yra užtikrinamas konkrečia priemone – V. P. įsipareigojimu neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti, nesuteikti panaudai, kitaip neapsunkinti ir nesuvaržyti nuosavybės teisių į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nelaiduoti ir negarantuoti už kitus asmenis, neprisiimti įsipareigojimų be išankstinio rašytinio ieškovo S. P. J. sutikimo, kol nebus įvykdyti visi įsipareigojimai pagal taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Nors taikos sutartimi šalys susitarė, jog iki apeliantas atsiskaitys su ieškovu jis įsipareigoja neperleisti jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas negali naudotis kitomis jam įstatymo suteikiamomis gynybos priemonėmis. Tuo pačiu pažymėtina, jog sutartimi šalys nesusitarė, jog apeliantas įsipareigojimus ieškovui vykdys tik taikos sutarties 3 punkte įvardinto turto apimtyje.
19. Apeliantas tai pat nurodo, jog ginčijami sandoriai ieškovo interesų nepažeidė, nes sudarant ginčo dovanojimo sutartis, apelianto turtui nebuvo taikytas areštas. Iš bylos medžiagos matyti, jog turto areštai apelianto turtui buvo pritaikyti kelis kartus laikotarpiu nuo 2017-10-04 iki 2018-07-03. Ginčo sandoriai buvo sudaryti laikotarpiu nuo 2017-01-26 iki 2017-08-21. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su apelianto teiginiais, jog sudarant ginčo sandorius, apelianto turtas nebuvo areštuotas, tačiau tai nereiškia, jog ginčo sutartys nepažeidžia ieškovo interesų. Taikos sutartis, kuria apeliantas prisiėmė įsipareigojimus ieškovui, buvo sudaryta 2017-01-17, o pirmasis dovanojimo sandoris sudarytas 2017-01-26, tai yra po 9 dienų nuo taikos sutarties pasirašymo, todėl daryta išvada, jog apeliantas iškart po taikos sutarties pasirašymo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį, neatlygintinai perleisdamas turimą turtą. Apelianto veiksmai, kuriais jis neatlygintinai perleido turėtą turtą savo dukrai, niekaip negali būti vertinami kaip sąžiningi apelianto kreditoriaus ieškovo atžvilgiu.
20. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).
21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto finansinę padėtį, nustatė, jog apelianto atžvilgiu vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kurių bendra suma sudaro 728 683,98 Eur. Apelianto turtą sudaro: 9070 Eur vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas hipoteka, įregistruoti areštai; 111504 Eur vertės namas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas hipoteka; 16705 Eur vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas hipoteka, t. y. bendra nekilnojamojo turto vertė yra 137 279 Eur. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčijo. Apeliantas ginčijamų akcijų perleidimo sandorių sudarymo metu neturėjo nekilnojamojo turto, kuris nebūtų apsunkintas suvaržymais, ir iš kurio realizavimo būtų buvusi reali galimybė įvykdyti turtinę prievolę ieškovui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, jog dėl ginčo sandorių sudarymo apeliantas iš esmės tapo nemokus. Tokias teismo išvadas pagrindžia ir tai, jog apeliantas 2018-10-01, tai yra po ginčo sandorių sudarymo, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo.
22. Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, jog ginčo sandoriais atsakovei G. P. buvo perleistas menkavertis turtas, todėl šių sandorių sudarymas negalėjo pažeisti ieškovo interesų. Tačiau šių nurodytų aplinkybių apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje yra įtvirtinta įrodinėjimo pareiga tarp šalių, kuri numato pareigą įrodyti šaliai aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įvertindamas įstatymo nuostatas, teismas sprendžia, jog apeliantas nepagrindė nurodytų argumentų dėl nedidelės ginčo sandoriais perleistos akcijų vertės. Kadangi perleistų akcijų maža vertė neįrodyta, tai darytina išvada, jog jų perleidimas pažeidė apelianto kreditoriaus (ieškovo) interesus.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes sudaryti ginčo sandoriai pažeidė ieškovo interesus. Apelianto argumentai, jog tokia sąlyga byloje neegzistuoja, atmestini kaip nepagrįsti.
24. Trečioji actio Pauliana taikymo sąlygų yra ta, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20 punktas).
25. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios būtų lėmusios prievolę apeliantui sudaryti dovanojimo sutartis. Apeliantas tokių aplinkybių taip pat nenurodo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.
26. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; kt.).
27. Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos jei skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Byloje nustatyta, jog apeliantas neatlygintinai perleido turtą savo dukrai, todėl spręstina, jog nagrinėjamoje byloje tiek apeliantas, tiek atsakovė G. P. elgėsi nesąžiningai. Skolininko nesąžiningumas yra preziumuojamas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepaneigė įstatyme įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos. Todėl apelianto argumentai, jog jis, sudarydamas ginčijamus sandorius, nesuvokė, jog jie pažeis ieškovo interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kadangi nagrinėjamoje byloje apelianto nesąžiningumas buvo preziumuojamas, tai nėra reikalinga atskirai vertinti, ar apeliantas žinojo, kad sudarydamas ginčo sandorius pažeis jo kreditorių interesus. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra ir ketvirtoji actio Pauliana taikymo sąlyga.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.