Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštasis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos grupių vadovas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. M. 2023 m. birželio 3 d., apie 4 val. 27 min., vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0363, nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, iki kol Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. ties pastatu Nr. 34A, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. birželio 2 d. naktį buvo Laisvės alėjoje, Kaune, buvo keliuose baruose, kuriuose išgėrė alaus 3-4 bokalus ir šampano. Apie pusę penkių ryte birželio 3 d. įsėdo į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir juo vienas važiavo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini)., Kaune, kai prie degalinės Circle K, esančios Karaliaus Mindaugo pr., Kaune, jį sustabdė policijos pareigūnai, jam alkotesteriu nustatė 2,01 prom. girtumą. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, anksčiau niekada nevairuodavo neblaivus. Vairuoja nuo 2000 metų, turi B, C kategorijas, darbdavys nežinojo, kad vairuos neblaivus. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, skiriant laiduotoja mamą, kuri jam autoritetas, jai ant rytojaus pasakė apie šį įvykį, dėl kurio jam labai gėda, mama kritiškai į tai žvelgė, klausė kodėl jis taip padarė, su mama santykiai labai geri, ji juos viena be tėvo augino. Jo sunki turtinė padėtis, nes nors ir dirba, tačiau jokio turto neturi, išlaiko nepilnametį vaiką, jam nustatytas ribotas darbingumas, butą jis nuomojasi.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras ir gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - Karaliaus Mindaugo pr. prie pastato Nr. 34A, Kaunas bei automobilis „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilis su užvedimo rakteliu po apžiūros nutransportuotas į UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaunas. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 8-23).

3.2. Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 4-o skyriaus vyriausiojo patrulio T. C. tarnybiniame pranešime „Dėl neblaivaus vairuotojo“ nurodyta, kad 2023 m. birželio 3 d., apie 04 val.22 min. dirbant kartu su vyr. patrule G. M. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Karaliaus Mindaugo pr. 34A, iš degalinės išvažiavo su automobiliu VW, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas link Akropolio. Maždaug apie 04 val. 27 min. važiuodami Karaliaus Mindaugo pr. ties 34A namu pastebėjo dideliu greičiu pravažiuojantį minėtą automobilį. Staiga minėtas automobilis įvažiavo į degalinės stovėjimo aikštelę. Sustabdžius minėtą automobilį, jį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, J. M.. Paklausus, ar vartojo alkoholinių gėrimų, vyras pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš 30 min. Patikrinus J. M., Alkotesteriu Drager alcotest 6810 Nr. ARFM-0363, patikros Nr. 1753670, 04 val. 27 min. pirmuoju pūtimu vairuotojui nustatytas 2.01 prom. neblaivumas. 04 val. 40 min. antru pūtimu nustatytas 2.03 prom. neblaivumas. Vairuotojas su pažeidimu sutinka, gailisi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 41, 42).

3.3. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), savininkas AB SEB bankas, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 32).

3.4. VŠĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog automobilio „VW Passat“, gamybos periodas 2014-2018, pasirinkti metai 2018, kaina su PVM 17920 eurų (b. l. 33). Auto plius skelbimuose 16450 Eur (b. l. 34).

3.5. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. M. 2023 m. birželio 3 d. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0363, Patikros sertifikatas Nr. 175670, patikra galioja iki 2023 m. birželio 13 d., pirmu tikrinimu 4 val. 27 min. nustatyta 2,01 prom., antru tikrinimu 4 val. 40 min. 2,03 prom. girtumas (b. l. 43-46).

3.6. Liudytojas E. R. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šioje bendrovėje dirba J. M., kuris yra apsaugos grupių vadovas. J. M. yra pareigingas, geras darbuotojas, jį charakterizuoja teigiamai. J. M. darbui yra skirtas bendrovės automobilis VW Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurį jis gali naudoti ir savo asmeninėms reikmėms, yra pasirašyta tarp bendrovės ir J. M. sutartis, kad jis gali automobiliu naudotis ir savo asmeninėmis. Kaip įmonės vadovas to nekontroliavo. Automobilis yra pirktas lizingu, maždaug prieš dvi savaitės bendrovėje buvo atliktas minėto automobilio vertinimas, kiek tiksliai minėtas automobilis buvo įvertintas, šiuo metu negali nurodyti, bet tai buvo apie 18000 Eur, minėtą vertinimą pateiks tyrėjai elektroniniu paštu. Automobilį iš saugomos aikštelės atsiėmė, už stovėjimą sumokėjo 56 Eur, dėl šios sumos niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nes su J. M. susitarė, kad minėta suma bus išskaičiuota iš jo atlyginimo. Apie įvykį, kurio metu J. M. vairavo neblaivus minėtą automobilį, nieko nežino, dėl to nieko negali papasakoti (b. l. 49-50).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje paties kaltinamojo J. M. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. kaltinamasis 2023 m. birželio 3 d. apie 4 val. 27 min. ties Karaliaus Mindaugo pr. pastatu Nr. 34A, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas J. M. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. J. M. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato V. M. atsakomybei, nurodydamas, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, nes jie dažnai bendrauja, V. M. yra jo mama, dažnai susitinka, susiskambina, aptaria problemas, iškilusius klausimus. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Supranta savo blogą, netoleruotiną ir visuomenėje pavojingą elgesį, kurį vertina itin neigiamai, jam dėl savo poelgio gėda ir bus pamoka visam likusiam gyvenimui.

7. Laiduotoja V. M. prašė perduoti J. M. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes ji neturi galimybės sumokėti užstato, tai labai apsunkintų jos ir taip nelengvą materialią padėtį, nes ji pensininkė, gauna tik 540 Eur pensijos, kitų pajamų neturi, santaupų neturi, turi tik vieną nekilnojamąjį būstą, kuriame gyvena. Nurodė, jog ji gali įtakoti sūnaus elgesį, sprendimus, ji jam yra autoritetas, nuolat palaiko ryšius, dažnai lankosi pas ją namuose arba ji pas jį. Apie šį įvykį sūnus paskambinęs pasakė, kad pakliuvo į bėda, nes girtas vairavo, jis gailėjosi ir verkė. Su sūnumi yra susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Laiduotoja V. M. patikino, kad ji gali teigiamai įtakoti J. M., pažadėjo, jog jis daugiau nenusikals.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį J. M. esančių duomenų, jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nord jis praeityje baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, baudos sumokėtos tačiau kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro, psichiatrijos ligų centro įskaitose neregistruotas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nors jam nustatytas ribotas darbingumas jis yra dirbantis, išlaikantis nepilnametį vaiką, nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviu. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

10. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos V. M. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja V. M. yra kaltinamojo mama, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotojas, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, dažnai bendraujantys, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Ji neteista, nebausta administracine tvarka. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad V. M. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad J. M. gali būti perduota pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

11. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su J. M. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos ir kaltinamojo šeiminę padėtį, laiduotojos finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamasis J. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. M. atsakomybėn, baudžiamoji byla J. M. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12. Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl J. M. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

13. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. J. M. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,01 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet baudos sumokėtos. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

16. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

17. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo lizinginį automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), priklausantį AB Seb bankas, valdytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris akivaizdu, nežinojo apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, nedavė neblaiviam kaltinamajam leidimo vairuoti šio automobilio, priešingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės dalį vertės atitinkančios pinigų sumą.

18. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 17920 Eur su PVM, internetiniame puslapyje „Auto plius“ skelbimuose yra nurodoma kaina 16450 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, nes nors jis dirba, tačiau jokio turto neturi, nekilnojamojo turto neturi, butą nuomojasi, moka nuompinigius, moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turi sveikatos problemų, jam nustatytas ribotas darbingumas. Įvertintina ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, tai, kad jis neteistas, nėra sistemingas piktybiškas kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Šios kaltinamojo padėtį apibūdinančios aplinkybės bei nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti išvadą, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė ir psichologinė našta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 5000 Eur.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

19. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panikintinos.

20. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Volkswagen Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu 2023 m. birželio 5 d. pakvitavimu grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. R., paliktini jo dispozicijoje.

21. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos V. M. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą J. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 5 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

J. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu 2023 m. birželio 5 d. pakvitavimu grąžintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. R., palikti jam disponuoti;

- J. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui J. M. ir laiduotojai V. M. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.