Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

asmenis, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. G. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. G. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

T. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitos valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekant juos per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kad mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

T. G. išaiškinta, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai G. G. išaiškinta, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta grąžinti savininkui, kai nuosprendis įsiteisės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinis skundas tenkinamas.

5.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo T. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, yra konfiskuojami.

5.3. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo vertintina padarytos veikos pobūdis, kaltininko asmenybė, kad būtina vadovautis proporcingumo bei teisingumo principais, yra nepagrįsti. Sutiktina, kad T. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos taikant jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui šios aplinkybės nėra reikšmingos. Be to, ir Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Šiuo gi atveju, kaip minėta, teismui įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltininkas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaip jau minėta, turto konfiskavimą reglamentuoja BK 72 straipsnio nuostatos, pagal kurias turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.Šiuo atveju T. G. vairavo transporto priemonę „Nissan Almera Tino“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,93 promilės alkoholio (specialisto išvada kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 % (promilės) etilo alkoholio), kuri nuosavybės teise priklauso R. Ž.. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio savininkas jam priklausantį automobilį davė naudoti savo sūnui, kuris be turto savininko žinios perdavė jį naudoti T. G., todėl R. Ž. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad T. G. apskirtai vairuos jam priklausantį automobilį, juolab, vairuos jį būdamas neblaivus bei tokiu būdu padarys nusikalstamą veiką. Analizuojamu atveju atsižvelgus į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, kuomet nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuojama ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų asmenų, teisėjų kolegijos nuomone, šis atvejis neatitinka nei vieno iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų. Esant šioms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, vadovaujantis teisingumo principu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, kaltininkui užtikrinant tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, iš T. G. turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kiekvienu konkrečiu atveju skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, kurių pagrindinis tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šių priemonių taikymo tikslingumas turi būti įvertintas ir proporcingumo principo aspektu. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-49-788/2016). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. G. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, bus išlaikyta teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, t. y. nepažeistas proporcingumo principas, kadangi šiuo atveju aktualus ir itin svarbus visuomenės interesas – saugumo kelių eismo srityje užtikrinimas, o nagrinėjamu atveju be byloje teigiamai apeliantą charakterizuojančių aplinkybių apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių kitų argumentų, galinčių pagrįsti išvadą, jog konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimas būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus gyvenime sukelianti poveikio priemonė. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma, kuria nustatyta, kad lengvojo automobilio „Nissan Almera Tino“, kurio darbinis tūris - 1769 cm³, variklio galia - 81 kW, pagaminimo metai - 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 000 (du tūkstančiai) eurų. Šie duomenys laikytini objektyviais ir teisingais, todėl iš T. G. išieškotina būtent tokia konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš T. G. išieškoti automobilio „Nissan Almera Tino“ (darbinis tūris - 1769 cm³, variklio galia - 81 kW, pagaminimo metai - 2004 m) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 (du tūkstančius) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.