Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. 2017-04-11 apie 01.58 val., adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,93 promilės alkoholio (specialisto išvada kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 % (promilės) etilo alkoholio).

K. T. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nurodytu laiku ir vietoje vairavo neblaivus ne savo automobilį. Automobilis draugo V. tėvo. Tuo metu nesuvokė ką daro, su draugu V. važiavo iki kito draugo. Jis buvo išgėręs 5-6 butelius alaus. Vairavimo teisės neturi. Vairuoti moka, išlaikęs mokyklinius teorijos ir praktikos egzaminus, neišsilaikęs valstybinio egzamino. Supranta, kad negalima vairuoti neturint teisės vairuoti bei būnant neblaiviam. Šiuo metu nedirba, planuoja važiuoti į užsienį dirbti ir atlyginti žalą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. G. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

L. V. Ž. parodymais, kad šiuo metu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). T. G. yra jo draugas, yra kilę iš to paties miestelio. 2017-04-10 prieš 22 val. kartu su Tautvydu nuvyko iki parduotuvės ir joje nusipirko alkoholinių gėrimų – alaus, nusipirko po 6 butelius 0,5 l talpos kiekvienam. Apsipirkę nuvyko iki jo namų minėtu adresu, vartojo minėtą alkoholį – alų. Kiek butelių jis išgėrė tiksliai neprisimena, neužfiksavo, taip pat kiek alaus butelių išgėrė T., bet galimai iki 6 butelių. Kol buvo pas jį namuose, nakties metu, po 01.00 val. vienas jo draugas pasiūlė jiems susitikti. Jis paprašė, kad jie atvyktų jį pasiimti iš (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežinojo. Tuo metu jie abu buvo stipriai neblaivūs. Jis iš pradžių pasiūlė vykti su taksi, tačiau T. pasakė, kad galėtų vykti automobiliu. Nežino, kas tuo metu jam nutiko, nes jis yra prieš vairavimą išgėrus, tačiau sutiko, kad jis vairuotų jo tėčiui priklausantį automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tėtis jam buvo davęs naudotis. Jam buvo žinoma, kad T. neturi teisės vairuoti, tačiau tuo metu jis apie tai nepagalvojo. Jie sėdo į minėtą automobilį, kol pradėjo važiuoti, jis užmigo, kokiomis gatvėmis T. važiavo, jis nežinojo. Kol buvo užmigęs automobilyje, T. vairavo ir netrukus sušuko, kad juos stabdo policijos pareigūnai, jis prabudo ir liepė jam sustoti. Buvo sustabdyti (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams tikrinant dokumentus, ką šnekėjo T. neprisiminė, ar jis nurodė, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti, nežino. T. buvo pristatytas į medicinos įstaigą kraujo mėginio paėmimui, o jis grįžo į namus. Kodėl leido Tautvydui vairuoti automobilį esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, nežino, to paaiškinti negali. Tuo metu, jis buvo apsirgęs, turėjo temperatūros, blogai jautėsi, galbūt tai įtakojo jo pasyvų poelgį, kuriuo jis nesustabdė T., dėl to šiuo metu labai gailisi. Ar T. vairuojant automobilį jis pažeidė kelių eismo taisykles nežino, nematė, nes tuo metu kaip minėjo buvau užmigęs (b. l. 10-11).

L. R. Ž. parodymais, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), turi sūnų V. Ž., kuris šiuo metu gyvena Kaune tikslaus adreso nežino, jis mokosi (duomenys neskelbtini) universitete. Apie sūnaus draugą T., jis nelabai ką žino, jo nepažįsta, tik žino, kad sūnus tokį draugą turi. Savaitgaliui sūnus buvo sugrįžęs į namus Kėdainių r. ir 2017-04-09 jis jam davė jam priklausantį automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykti į Kauną. Minėtą dieną, kai sūnus išvažiavo automobilio keleivio priekinės durelės buvo apgadintos nuo anksčiau, jos buvo perbrauktos ir buvo įlenkimas. Automobilis taip pat turėjo ir kitų nedidelių pabraižymų ant priekinio buferio. Kai sūnus išvažiavo, jis nepaminėjo kada grįš ir 2017-04-11 ryte jam sūnus paskambino ir pasakė, kad jo automobiliu jis su draugu naktį važiavo neblaivūs ir juos sustabdė policijos pareigūnai. Jis savo sūnumi pasitikėjo, jis visada buvo prieš išgėrusius vairuotojus, todėl jam ir davė automobilį. Kaip tai nutiko ir kodėl jis leido savo neblaiviam draugui vairuoti automobilį, jam nėra žinoma. Kitų aplinkybių apie šį įvykį jis nežino, sūnus jam nieko nepasakojo. Dėl šio įvykio, jis negali naudotis jam priklausančiu automobiliu, kuris jam šiuo metu yra reikalingas (b. l. 14). Teisiamojo posėdžio metu R. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, prašė automobilio nekonfiskuoti. Nežino kokia gali būti automobilio vertė, bet mano 2000 Eur.

Alkoholio kiekio kraujyje matavimo aparatu „Drager“ 2017-04-11 T. G. 01.58 val. nustatytas 1,93 prom. girtumas (b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3492/2017(01) nurodyta, kad T. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 prom. etilo alkoholio (b. l. 22).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. G. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, T. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2017-04-11 apie 01.58 val., automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,93 promilės alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas atlikus kraujo tyrimą, vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. Ž., R. Ž. parodymai. T. G. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie T. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo T. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas G. G. žodinis prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad T. jos jaunesnysis brolis. Ji jam visada buvo autoritetas, visada su ja tardavosi, o ne su tėvais, ir tiki, kad ir toliau ji jam bus autoritetas. Ji visada turėjo tikslą ir jo siekdavo, buvo mokslų pirmūnė. Nesuprantama situacija dėl tokio jo poelgio, tai buvo neapgalvotas poelgis, kuriam paaiškinimų neturi iki šiol, dėl nusikaltimo jis labai išgyvena ir gailisi. Brolis mokosi, mokslai sekasi gerai, negirtauja, narkotikų nevartoja, sveikatos problemų neturi. Jų tėvas miestelio seniūnas, mama – socialinė pedagogė vaikų namuose. Ji šiuo metu gyvena Vilniuje. Ji darys savo broliui įtaką.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjos prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės T. G. pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl T. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 45), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje nebaustas (b. l. 46), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b. l. 48). T. G. yra jauno ir darbingo amžiaus, šiuo metu mokosi Kauno kolegijoje, 2 kurse. Šeiminė padėtis – nevedęs, gyvena pas tėvus.

Įvertinus kaltinamojo T. G. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, nebaustas, mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje T. G. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 str. 3 d. 3 p.).

Bylos duomenys patvirtina, jog G. G. – T. G. sesuo, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 69, 70), dažnai su kaltinamuoju grįžta pas tėvus, su juo bendrauja visais gyvenimo klausimais, ji savo brolį apibūdina teigiamai ir nurodo, jog nuolatiniais pokalbiais gali daryti broliui teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad G. G. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo broliui Tautvydui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant G. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams G. G. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį (gaunanti vidutines pajamas) laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis transporto priemone neturėdamas teisės jos vairuoti. Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir išieškoti konfiskuotino automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Konstitucinėje doktrinoje laikoma, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui, toks asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė – automobilis „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. Ž. (b. l. 12). Automobilio savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobiliu daromą nusikaltimą ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu išreiškė prašymą grąžinti jam priklausančią transporto priemonę. Teisme apklaustas liudytoju R. Ž. nurodė, kad automobilį davė savo sūnui V. Ž. nuvykti į paskaitas Kaune, kodėl sūnus leido savo neblaiviam draugui vairuoti automobilį, jam nėra žinoma. V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam buvo žinoma, jog T. neturi teisės vairuoti, tačiau tuo metu jis apie tai nepagalvojo. Kodėl leido T. vairuoti automobilį esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, nežino, to paaiškinti negali, buvo neblaivus, galbūt tai įtakojo jo pasyvų poelgį, kuriuo jis nesustabdė T., dėl to šiuo metu labai gailisi (b. l. 10-11). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso R. Ž., kuris nežinojo apie jo automobiliu daromą nusikalstamą veiką, todėl transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas. Automobilis „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK saugojimo aikštelę (b. l. 25, 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad T. G. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, neteistas, nebaustas, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, byloje nustatyta, kad automobilį vairavo be savininko leidimo, kas suteikia pagrindą manyti, jog minėto automobilio jis negalės vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Įvertinus minėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę bei vadovaujantis proporcingumo principu, netaikytinas konfiskuotino turto – transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimas.

Taip pat, esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, T. G. skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą netikslinga, nes būdamas studentas, nedirbantis realiai negalėtų sumokėti, todėl ir neskirtina (BK 67 str.). Teismo vertinimu, bausmės tikslai bei kaltinamojo elgesiui teigiama įtaka gali būti pasiekti ir be šių poveikio priemonių, o paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, taip siekiant skatinti jo užimtumą, taip darant teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39-40), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina. Laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK saugojimo aikštelę (b. l. 25, 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Bylinėjimosi išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį perduoti G. G. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirti T. G. baudžiamojo poveikio priemonę:

– 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitos valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekant juos per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kad mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

T. G. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK saugojimo aikštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.