- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2-1519-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č., R. Č.
- Atsakovas
- G. T., R. T., A. V., R. Š.
- Trečiasis asmuo
- Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras Antanas Grumuldis, Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras Antanas Grumuldis ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė Vita Jurkauskienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „ČELTA“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „ČELTA“ ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko Snoras ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko Snoras ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „ČELTA“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Ieškovė prašė atnaujinti procesą dėl to, kad byla išnagrinėta nenustačius nei ginčo dalyko, nei pagrindo, priimtame sprendime nepasisakyta dėl ginčo esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
5. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė UAB „ČELTA“ ir kitų ieškovų ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
6. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė jau buvo pateikusi analogiškus prašymus atnaujinti procesą, grindžiamus aplinkybėmis bei argumentais, susijusiais su žemės sklypo vertinimu, ieškovų suklaidinimu bei panaudota apgaule, kad šie ieškovės prašymai atnaujinti procesą teismų ne kartą buvo pripažinti pakartotiniais.
Šalies argumentai
7. Susipažinęs su pateiktu ieškovės prašymu, teismas konstatavo, jog prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tapačiais, teismo jau išnagrinėtais pagrindais, todėl atsisakė priimti šį prašymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „ČELTA“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas pateikto prašymo iš esmės nenagrinėjo, kadangi iš „Liteko“ duomenų sprendė, jog ieškovė daug kartų yra teikusi prašymą atnaujinti procesą ir šie prašymai nebuvo tenkinti.
8.2. Joks teismas nėra pasisakęs dėl kredito sutarties sąlygų įvykdymo, kai jos apsakytos pagrindiniu sutarties parametru, kuris nustatytas konkrečiu įstatymu.
8.3. Kai neatskleista bylos esmė, yra besąlyginis pagrindas naikinti teismo sprendimą.
8.4. Tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo.
8.5. Neatnaujinus proceso lieka įteisinta, kad tas pats žemės sklypas vienu ir tuo pačiu metu gali būti ir plynas, ir įrengtas.
8.6. Prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti nesupratus prašymo esmės.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
3. Apeliacinio proceso tvarka sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
4. Proceso atnaujinimo teisinis institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Ieškovė prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo baigtinumą, teisme nagrinėjami tik tie šalies argumentai, kurie patenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir apskritai galėtų sudaryti pagrindą svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neaptarinėjo visų ieškovės prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų teiginių ir aiškinimų.
5. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo instancinės sistemos kontrolės būdais. Procesas privalo būti atnaujinamas tik tais atvejais, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką).
6. Proceso atnaujinimo instituto taikymui yra reikšmingos Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – tai teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiomis 2017 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 18 d., 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimis netenkino ieškovės UAB „ČELTA“ prašymų dėl proceso atnaujinimo, grindžiamų naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygomis ir turto vertės nustatymu, aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu (CPK 179 str. 3 d.). Analizuojamu atveju UAB „ČELTA“ savo prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių naujų, teismų dar nevertintų aplinkybių, galinčių būti proceso atnaujinimo pagrindu, o tik išdėstė tapačius argumentus, susijusius su turto vertinimu, apgaulės panaudojimu ir pan.
8. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas remiantis tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įvertinus ieškovės prašymo atnaujinti procesą turinį, darytina išvada, kad ieškovė nenurodė jokių naujų, teismų dar netirtų ir neaptartų faktinių aplinkybių, galinčių būti proceso atnaujinimo pagrindu.
9. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs prašymo tapatumą teisme jau išnagrinėtiems ieškovės UAB „ČELTA“ ankstesniems prašymams dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai atsisakė priimti kartotinį prašymą, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.