- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-359-135/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00020-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Ernesta Montvidienė, Alfredas Vilbikas
- Nuteistasis
- R. B.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už apskaitos organizavimą, nuo 2013-01-09 iki2013-12-30 aplaidžiai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą, nes, esant bendrovės kasoje neigiamam grynųjų pinigų likučiui, kasos išlaidų orderiais buvo įformintos grynųjų pinigų iš kasos išmokėjimo operacijos, kasos knygoje padaryti įrašai apie išlaidas:
(duomenys neskelbtini) darbuotojams pagal mokėjimų žiniaraštį 400,00 Lt (115,85 Eur), 2013-01-09 (duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2227,46 Lt (645,11 Eur), 2013-01-11 (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ 1130,60 Lt (327,45 Eur), 2013-01-11 (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 520,00 Lt (150,60 Eur), 2013-01-11 (duomenys neskelbtini) darbuotojams pagal mokėjimų žiniaraštį 220,00 Lt (63,72 Eur), 2013-01-15 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1535,88Lt (444,82 Eur), 2013-02-21 (duomenys neskelbtini) darbuotojui darbo užmokestis 20,00 Lt (5,79Eur), 2013-02-21 (duomenys neskelbtini) darbuotojui darbo užmokestis 426,08 Lt (123,40 Eur), 2013-02-21 (duomenys neskelbtini) darbuotojui darbo užmokestis 200,00 Lt (57,93 Eur), 2013-02-22 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 62,83 Lt (18,20 Eur), 2013-03-07 (duomenys neskelbtini) avansas ūkio reikmėms R. B. 460,00 Lt (133,22 Eur), 2013-03-07 (duomenys neskelbtini) darbuotojams pagal mokėjimų žiniaraštį 300,00 Lt (86,89 Eur), 2013-03-07 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400,00 Lt (115,85 Eur), 2013-03-21 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 77,09 Lt (22,33 Eur), 2013-03-21 (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ 62,44 Lt (18,08 Eur), 2013-03-25 (duomenys neskelbtini) darbuotojams pagal mokėjimų žiniaraštį 500,00 Lt (144,81 Eur), 2013-08-13 (duomenys neskelbtini)darbuotojų darbo užmokestis 678,41 Lt (196,48Eur), 2013-08-20 (duomenys neskelbtini)darbuotojų darbo užmokestis 360,36 Lt (104,36 Eur), 2013-08-20 (duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)a“ 400,00 Lt (115,85 Eur), 2013-08-20 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 38,25 Lt (11,08 Eur), 2013-08-21 (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ 99,85 Lt (28,92 Eur), 2013-08-21 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 115,88 Lt (33,56 Eur), 2013-08-30 (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo užmokestis 132,35 Lt(38,33 Eur), 2013-08-30 (duomenys neskelbtini) avansas ūkio reikmėms R. B. 251,60 Lt (72,87 Eur), 2013-10-31 (duomenys neskelbtini) avansas ūkio reikmėms R. B. 216,40 Lt (62,68 Eur), 2013-10-31 (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo užmokestis 253,67 Lt (73,47 Eur), 2013-11-22 (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ 127,16 Lt (36,82 Eur), 2013-11-27 (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ 103,97 Lt (30,12 Eur), 2013-11-29 (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo užmokestis 220,59 Lt (63,88 Eur), 2013-11-29 (duomenys neskelbtini) avansas ūkio reikmėms R. B. 48,79 Lt (14,13 Eur), 2013-12-03 KIO Nr.94 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 132,15 Lt (38,27 Eur), 2013-12-09 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 110,94 Lt (32,13 Eur), 2013-12-12 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100,00 Lt (38,96 Eur), 2013-12-19 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 38,25 Lt (11,08 Eur), 2013-12-20 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 799,90 Lt (231,67 Eur), 2013-12-23 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100,00 Lt (28,96 Eur), 2013-12-30 (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ 65,83 Lt (19,06 Eur), 2013-12-30 (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ 95,87 lt (27,77 Eur), 2013-12-30 (duomenys neskelbtini) avansas ūkio reikmėms R. B. 326,33 Lt (94,51 Eur) viso už 13358,93 Lt (3869,01 Eur), taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 12 str. 1 reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė formalų nuosprendį, t.y. neįsigilino į bylos aplinkybes, rėmėsi tik specialisto išvada ir visiškai neanalizavo jo argumentų. Pažymi, kad LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, todėl baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsižvelgdamas į tai teigia, kad kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga ir šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio nustatinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, o ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nurodo, kad nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, o būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo LR BK 223 str. 1 d. numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Tvirtina, kad didelę reikšmę byloje turi sutartis tarp jo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kadangi pagal minėtos sutarties nuostatas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vesti buhalterinę apskaitą.
Šalies argumentai
Taip pat nurodo, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 173¹ straipsnis). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Tvirtina, kad ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).
Apelianto nuomone, jo padaryti veiksmai nėra tokie pavojingi, kad būtų galima taikyti pačią griežčiausią atsakomybės rūšį, t.y. baudžiamąją atsakomybę.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Esminių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Nors nuteistasis R. B. neigia aplaidžiai tvarkęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tačiau jo kaltė neginčijamai įrodyta byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent: specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės paaiškinimu pirmosios instancijos teisme, liudytojos J. D., iš dalies R. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kitais rašytiniais bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktos išvados, kodėl, teismo nuomone, R. B. kaltinime nurodytu laikotarpiu aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus, tai yra kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai ne visos ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, ūkinių operacijų duomenys nefiksuojami apskaitos registruose, dokumentai ar registrai surašomi nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir pan.). Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, įstatymų nustatyta tvarka, atsako ūkio subjekto vadovas.
Nuteistasis iš esmės neginčija, jog jis tiriamu laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 atliko direktoriaus pareigas, taip pat byloje nustatyta ir tai, kad jis šiuo laikotarpiu atliko ir kasininko funkcijas.
Tačiau vertinant nuteisimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo pagrįstumo, pagrindinis argumentas, kuriuo nuteistasis R. B. remiasi savo apeliaciniame skunde yra tai, jog jo vadovaujama įmonė tiriamu laikotarpiu buvo sudariusi 2012-07-02 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir jis nebuvo atsakingas už įmonės tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą. Tačiau tokius nuteistojo teiginius iš esmės paneigia byloje esantys faktiniai duomenys.
Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) analizės, tiriamuoju laikotarpiu kasininko pareigas bendrovėje atliko pats direktorius R. B. (1 t., 166 b. l.), bylos tyrimo metu jis yra nurodęs, kad pirkimus ir apmokėjimus darydavo pats, trūkstamus pinigus į kasą taip pat įnešdavo pats, juos skolindavo įmonei (2 t., 176 b. l.). Apklausima teismo posėdyje liudytoja J. D., kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2012 m. liepos mėn. iki bankroto iškėlimo 2014 m. vasario mėn., taip pat nurodė, kad bendrovės kasininku buvo pats direktorius R. B., ji tik suvesdavo į apskaitą jo atvežtus dokumentus, jokių bedrovės grynųjų pinigų nematė ir bankinių pavedimų nedarė, tai darydavo pats direktorius, pinigų bendrovės banko sąskaitoje nebuvo, tai direktorius pagrinde visus mokėjimus darė grynais, grynais mokėjo ir už elektrą, už telefoną, o atneštus apmokėjimo čekius ji įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, iš kur direktorius gaudavo grynųjų pinigų sąskaitoms apmokėti ji nesidomėjo, direktorius R. B. pats valdė grynuosius bedrovės pinigus (2 t., 160-161 b. l.).
Specialistė teismui paaiškino, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog negalima nustatyti grynųjų pinigų, kuriais buvo sumokėta pagal pateiktus dokumentus, gavimo šaltinio, nurodė, kad buvo kasos išlaidų orderiais įformintos neįvykusios grynųjų pinigų iš kasos operacijos ir bendrovės kasos knygoje buvo padaryti įrašai apie išlaidas esant neigiamam arba minusiniam grynųjų pinigų likučiui, o to būti negali. Specialistės tvirtinimu, kasoje negali būti minusinio likučio. Taip pat specialistė pažymėjo, jog įneštais direktoriaus pinigais nebuvo dengiamas neigiamas likutis, o jie buvo naudojami ateities mokėjimams atlikti (2 t., 162 b. l.).
Pastebėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo nurodęs, kad pripažįsta savo kaltę dėl to, kad aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kad jis turėjo įmonės pinigus, už juos pirkdavo reikalingas prekes, mokėjo sąskaitas, jam buvo sunku suvaldyti, kur buvo įmonės pinigai, o kur jo asmeniniai, tvirtino, kad tai darė netyčia ir tai buvo padaryta per aplaidumą, per netinkamą pinigų kontrolę, dėl per didelį rūpesčių kiekį (1 t., 85-86 b. l.). Nors vėliau R. B. pakeitė savo poziciją ir teisme neigė aplinkybes, kurias buvo pripažinęs ir nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, tačiau sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai visiškai patvirtina R. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekelia abejonių, jog R. B. yra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, tuo tarpu pats nuteistasis bando savo funkcijas įmonėje sumenkinti ir taip išvengti atsakomybės. Ar R. B. iš tikrųjų yra nusikalstamos veikos subjektas, teismas vertino iš byloje esančių dokumentų. Byloje nustatyta, kad R. B. realiai vadovavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, tiriamu laikotarpiu pats atliko bendrovės kasininko funkcijas, todėl jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Kadangi nustatyta, jog R. B. yra tinkamas subjektas BK 223 str. 1 d. prasme, todėl jis, būdamas ūkio subjekto vadovas, privalėjo nustatyta tvarka tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra bedrovės veikloje naudoti tik apskaitytas lėšas, kad bendrovės kasos knygoje daromi įrašai apie išlaidas nebūtų daromi esant neigiamam (minusiniam) grynųjų pinigų likučiui. Tačiau atlikus ūkinės – finansinės veiklos tyrimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, kad šioje bendrovėje negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2013 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir tai atsitiko dėl to, kad apmokėjimams pagal pateiktus dokumentus buvo panaudotos neapskaitytos lėšos ir esant neigiamam kasos likučiui, kasos išlaidų orderiais (KIO) buvo įformintos neįvykusios grynųjų pinigų iš kasos išmokėjimo operacijos.
Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai dėl veikos padarymo kyla padariniai, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Būtent tokie padariniai bendrovei vykdant veiklą 2013 metais ir nustatyti šioje byloje, todėl tarp padarytos veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. R. B. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 173¹ straipsnio 1 dalį, nes šio pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. jai kilti pakanka vien tik veiksmų atlikimo. Tačiau byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2013 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. to padaryti neįmanoma dėl kilusių pasekmių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės. Bausmė pakirta tinkama. Apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nenustatė. Šiuo atveju išteisinti nuteistojo R. B. nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.