- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-637-209-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- L. M., V. D., P. D.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 1.2.19.6Tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 str.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 2.7.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.5Duomenų surinktų taikant operatyvinės veiklos įstatymą vertinimas
Pranešėjas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-637-209-2010
Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:1.2.19.4; 1.2.19.3; 1.2.19.6; 1.2.29.1; 2.7.7.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.5;
2010 m. spalio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. M. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams (R. K. epizodas – UAB „Mūsų kryptis“), pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 50 MGL dydžio bauda (6500 Lt), pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. (R. K. epizodas – VĮ „Regitra“) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 227 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtosios bausmės subendrinus apėmimo būdu pagal BK 228 str. 2 d. ir pagal BK 24 str. 5 d., 227 str. 2 d. ir paskirta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 2 d. pagrindu bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trims metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, sumokant iki 2010-07-01, bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas P. D. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. nuteista už tai, kad ji, dirbdama uždarosios akcinės bendrovės vairavimo mokyklos „Mūsų kryptis“ vadybininke, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui paprašius išrašyti dokumentus R. K. vardu, reikalingus vairuotojo pažymėjimui įgyti, 2006-11-29 – 2006-12-27 laikotarpiu UAB „Mūsų kryptis“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, žinodama, jog R. K. minėtoje vairavimo mokykloje nesilankė ir vairuoti nesimokė, 2006-12-04 data išrašė vairavimo mokymo lapą R. K. vardu, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog vairavimo inspektorius A. K. 2006-12-05 – 2006-12-19 laikotarpiu 20 valandų mokė R. K. vairuoti automobilį, mokymo metu buvo nuvažiuota 283 kilometrai. Remdamasi šiuo žinomai suklastotu tikru dokumentu ji, L. M., tuo pačiu laikotarpiu, toje pačioje vietoje, žinodama, kad R. K. minėtoje vairavimo mokykloje nesilankė ir nesimokė, išrašė 2006-12-22 data liudijimą Nr. 1879 R. K. vardu, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius melagingus duomenis apie tai, jog R. K. nuo 2006-10-17 iki 2006-12-22 mokėsi ir baigė teorinio ir praktinio vairavimo mokymo kursą.
Be to, L. M. 2006-11-29 – 2007-01-02 laikotarpiu, toje pačioje vietoje, žinodama, jog R. K. nesilankė pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymosi, 2006-12-20 data išrašė A. B. individualios įmonės sveikatos žinių pažymėjimą serija (duomenys neskelbtini) R. K. vardu, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius melagingus duomenis apie tai, kad R. K. mokytas ir testuotas pagal pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymo programą. Šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus ji, L. M., laikė iki tol, kol tuo pačiu laikotarpiu Vilniuje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje realizavo – per tyrimo nenustatytą asmenį realizavo V. D., pastarasis – P. D., o jis R. K.,
T.y., L. M. nuteista už tai, kad ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
V. D. nuteistas už tai, kad 2006-11-29 – 2006-12-27 laikotarpiu Vilniuje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas pažintimis su tyrimo nenustatytu savivaldybės įstaigos - viešosios įstaigos Lazdynų poliklinikos valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, už kyšį pažadėjo P. D. paveikti Lazdynų poliklinikos neįvardintą valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, kad jis neteisėtai veiktų – išduotų vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, reikalingą vairuotojo pažymėjimui gauti, netikrinant R. K. sveikatos būklės, taip pat pažadėjo gauti vairuotojo pažymėjimui įgyti reikalingus dokumentus – UAB vairavimo mokyklos „Mūsų kryptis“ liudijimą R. K. vardu apie tai, jog R. K. mokėsi teorinio ir praktinio vairavimo bei sveikatos žinių pažymėjimą R. K. vardu, liudijantį, jog R. K. mokytas ir testuotas pirmosios medicinos pagalbos teikimo, R. K. teorinio ir praktinio vairavimo kursų bei pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymų nelankant.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2006-12-04 – 2007-03-20 laikotarpiu Vilniuje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje priėmė iš P. D. 1250 litų kyšį už tarpininkavimą. 2006-12-04 – 2006-12-27 laikotarpiu V. D., tęsdamas savo pažadus P. D. ir pastarajam padedant – pateikus jam, V. D., iš R. K. gautas nusikalstamos veikos priemones, tai yra, dvi R. K. nuotraukas, asmens paso kopijas su asmens duomenimis ir gyvenamosios vietos registracija, iš nenustatytų asmenų, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, jog R. K. Lazdynų poliklinikoje pas gydytojus nesilankė, vairavimo mokykloje kursų ir mokymų nelankė, paėmė Lazdynų poliklinikos Profilaktinių apžiūrų kabineto gydytojos S. P. parašu patvirtintą 2006-12-22 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 2089 bei žinomai suklastotus dokumentus R. K. vardu – vairavimo mokyklos „Mūsų kryptis“ vadybininkės L. M. išrašytą 2006-12-22 liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-12-20 A.A. B. individualios įmonės sveikatos žinių pažymėjimą, juos laikė iki tol, kol tuo pačiu laikotarpiu nugabeno į tiksliai tyrimo nenustatytą vietą Vilniuje ir juos realizavo – atidavė P. D..
T.y. V. D. nuteistas už tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.
Be to, V. D., 2007-03-27 dviejų susitikimų metu apie 10 val. 30 min. ir apie 13 val. 40 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) automobilyje BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) P. D. paprašius, jis, pasinaudodamas pažintimis su tyrimo metu nenustatytu Valstybės įmonės „Regitra“ valstybės tarnautoju už kyšį pažadėjo R. K. paveikti Valstybės įmonės „Regitra“ valstybės tarnautoją, kad jis neteisėtai veiktų – nefiksuotų padarytų klaidų laikant praktinio vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“, netikrintų R. K. vairavimo įgūdžių vairuojant mieste ir vairavimo įgūdžius įvertintų teigiamai. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką V. D. 2007-03-27 apie 13 val. 40 min. toje pačioje vietoje priėmė iš R. K. 1500 Lt kyšį už tarpininkavimą, t.y. V. D. nuteistas už tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. Be to, V. D., būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Mickūnų policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėju (vadovu), pažeisdamas valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 9 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nuostatą, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nevykdydamas policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 4 p. ir 5 p. numatytų policijai keliamų uždavinių – nusikalstamų veikų prevencija ir nusikalstamų veikų atskleidimas, to paties įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. reikalavimo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos nuovados nuostatų 10.5 p. numatyto policijos nuovadai keliamo uždavinio – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas, įpareigotas siekti pareigybės aprašymo 4 p. numatyto tikslo – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, ne tik nesiėmė įstatymų numatytų priemonių atskleisti nusikalstamas veikas, vykdyti jų prevenciją, o priešingai – pats ėmėsi aktyvių neteisėtų veiksmų, o būtent: jis, V. D., piktnaudžiaudamas tarnyba, vilkėdamas tarnybine uniforma, 2007-01-05 apie 14 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje degalinėje „Lukoil“ (duomenys neskelbtini), automobilyje „Volkswagen Vento“ su policijos skiriamaisiais ženklais, pasakė A. P., kad gali padėti gauti dokumentus, patvirtinančius vairavimo mokyklos baigimą ir egzaminų VĮ „Regitra“ išlaikymą, 2007-01-19 apie 9 val. 20 min. toje pačioje vietoje, automobilyje „Ford Tranzit“ su policijos skiriamaisiais ženklais, siekdamas turtinės naudos, nurodė A. P., kad už 1200 litų gali padėti gauti vairavimo mokyklos baigimo liudijimą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą ir sveikatos žinių pažymėjimą, bei už 1000 litų gali padėti išlaikyti praktinio vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“, egzamino metu su egzaminuotoju nevažiuojant arba važiuojant lengviausiu maršrutu, 2007-01-31 apie 10 val. 45 min. prieš viešbutį „Panorama“, esantį Sodų g. 14, Vilniuje, automobilyje „Ford Tranzit“ su policijos skiriamaisiais ženklais, jis, V. D., siekdamas turtinės naudos, paėmė iš A. P. 1000 litų už vairavimo mokyklos baigimo liudijimą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą ir sveikatos žinių pažymėjimą, bei dar kartą patvirtino A. P., kad gali padėti išlaikyti praktinio vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“ egzamino metu su egzaminuotoju nevažinėjant arba važiuojant lengviausiu maršrutu ir tuo sukurstė A. P. pažadėti netiesiogiai – per jį, V. D., duoti 1000 litų kyšį tyrimo nenustatytam VĮ „Regitra“ valstybės tarnautojui siekiant neteisėtos paperkamojo tyrimo nenustatyto VĮ „Regitra“ valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – netikrinti A. P. vairavimo įgūdžių ir vairavimo įgūdžius įvertinti teigiamai, tuo sukuriant A. P. pagrindą gauti vairuotojo pažymėjimą su teise vairuoti „C“ kategorijos transporto priemones. Tokiais savo veiksmais V. D., tyčia pažeisdamas aukščiau minėtų norminių aktų reikalavimus, akivaizdžiai, aktyviais veiksmais demonstravo A. P. savo nuostatą jų nesilaikyti, atliko priešingus tarnybos interesams veiksmus. Vilkėdamas tarnybine uniforma ir atvykdamas susitikti su A. P. automobiliais su policijos skiriamaisiais ženklais, pažemino policijos pareigūno vardą, bei visos policijos sistemos prestižą ir autoritetą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, t.y. V. D. nuteistas už tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. ir 24 str. 5 d. 227 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir taikant BK 37 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nurodo, kad jai inkriminuojamo nusikaltimo tikslas turi būti pelnas, o toks faktas jos atžvilgiu nustatytas nebuvo. Veiką padarė dėl aplaidumo, ji neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 300 straipsnyje numatytam nusikaltimo objektui, taip pat neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų taikomos baudžiamosios teisės priemonės. Ji išsiskyrusi, darbo užmokestis minimalus, vaikas serga epilepsija, mokosi kolegijoje, ji moka bankui kreditą, baudos dydis yra jai finansiškai nepakeliamas.
Apeliaciniu skundu V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir bylą prieš jį nutraukti ir nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių, kad jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Peržiūrint vaizdo įrašus ir klausant garso įrašus jis savo balso neatpažino, buvo būtina skirti įrašų ekspertizę. Neištyrus šių aplinkybių, yra pažeista jo teisė į gynybą bei teisingą ir nešališką teismą, rungimosi principas (BPK 7 str.). Apeliaciniame skunde atkartojamos BPK 208, 209 str. 2 d. nuostatos, teigiama, kad šiuo atveju teismas privalėjo priimti nutartį - atsisakyti skirti ekspertizę, tačiau jo prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad teismas pilnai ištyrė bylos duomenis, jo kaltė pilnai įrodyta. Nusikaltimai jam inkriminuoti nepagrįstai, kadangi buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau - NVIM), o jo kaltė įrodinėjama šio modelio pagalba surinktais įrodymais. Apeliaciniame skunde atkartojami liudytojo R. K. parodymai, iš kurių esą akivaizdu, kad iki NVIM patvirtinimo jokio nusikaltimo jis nedarė.
Byloje nebuvo duomenų, kad anksčiau jis būtų padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su
neteisėto vairuotojo pažymėjimo gavimu. R. K. pats kreipėsi į jį dėl vairavimo egzamino ir išprovokavo atlikti nusikalstamus veiksmus, pats rodė iniciatyvą, nuolat skambino ir siūlė susitikti, laikyti vairavimo egzaminą ėjo tris kartus. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. provokacija - tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001 nustatyta, kad provokacija - tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokavimo faktas (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01) nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su NVIM dalyvių veikla, visumos, kurioje reikšminga yra tai ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo, darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti, kai tokio rengimosi jis buvo nenutraukęs. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be NVIM dalyvių įsikišimo. Apeliaciniame skunde minima LAT nutartis Nr. 2A-P-6/2008, teigiama, kad turi būti kreipiamas dėmesys į tai, ar buvo duomenų, kad asmuo, kuriam taikytas NVIM, anksčiau yra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų, ir į tai, kokio dydžio materialinis skatinimas buvo taikytas, kad nusikalstama veika būtų tęsiama.
Apelianto nuomone, teismas neišnagrinėjo visų bylos duomenų, leidžiančius atriboti provokaciją nuo leistino prisijungimo prie daromos nusikalstamos veikos, prieštaravimai tarp atskirų bylos duomenų liko nepašalinti. Buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, nuosprendis yra paremtas prielaidomis, nepašalintos byloje esančios abejonės. Visos abejonės turėjo būti traktuojamos apelianto naudai, tačiau tai nepadaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. M. savo kaltę pripažino ir prašė sumažinti jai paskirtą baudą, jos gynėjas prašė sumažinti baudą, V. D. savo kaltę pripažino iš dalies. K. epizode kaltę pripažįsta, bet jis buvo įkalbėtas taip padaryti, prašo sumažinti baudą, advokatė prašo išteisinti pagal BK 228 str. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
L. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento pagrindinė funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems
nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių, aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2007). Įrodinėjimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2008) būtina nustatyti tiesioginę tyčią, kad atliekant klastojimo veiksmus kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Pati nuteistoji L. M. ikiteisminio tyrimo, 2007-10-24 įtariamojo apklausos metu parodė (t.5, b.l. 3-5), kad mano, kad 2006 metais S. jai atnešė vairavimo lapą su K. parašais. Ji dar jo klausė ar K. pravažiavo, S. patikino, kad jis puikiai važiuoja ir pravažiavo. Ji tik neprisimena ar buvo K. parašai. Užsiėmimų datas, kilometrus ir įvertinimus ji surašė iš galvos, iš tikrųjų neatsimena, kaip ji juos surašė. Gali būti, kad K. pasirašyti pateikė vėliau, nes manė, kad jis užmiršo pasirašyti, o ir Svajūnas kažką minėjo, kad K. užmiršo pasirašyti. Ji liudijimą išrašė 2006-12-22, kaip ir yra parašyta liudijime. Išrašiusi liudijimą ji užpildė duomenis bendrame žurnale, kad K. mokėsi iki 2006-12-22 60 valandų teorijos ir 20 valandų vairavimo. Ji tikėjo S., kad K. vairavo, todėl įrašė, kad mokėsi 20 valandų. Taip pat įrašė, kad teorijos mokėsi 60 valandų, nors žinojo, kad jis nesimokė, bet mano, kad jis galėjo mokėti ir išmokti, nes buvo per Svajūną perdavusi knygutę ir kompaktą. 2006-12-20 sveikatos žinių patikrinimo pažymėjimą serija BLA Nr. 413805 R. K. vardu gal taip pat atidavė S., nežino, kaip šį kartą buvo. Iš išdėstyto matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodė, kad kilometrus ir įvertinimus ji surašė iš galvos, taip pat parodė, kad ji įrašė, kad teorijos mokėsi 60 valandų, nors žinojo, kad jis nesimokė, t.y. ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį – kad ji surašo dokumentus, kurių turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys – ir norėjo taip veikti, nes minėtus dokumentus surašė. Atsižvelgus į išdėstytus ikiteisminio tyrimo metu duotus L. M. parodymus ir įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo tikėti L. M. apeliacinio skundo argumentu, kad ji veiką padarė dėl aplaidumo.
Tiesioginę tyčią L. M. veiksmuose patvirtina ir 2007-04-13 Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos protokolas apie telekomunikacijų elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę (t.2, b.l. 141-142), iš kurio matyti, kad 2006-12-29 12.57 (pokalbio dalyviai – S. V. (604 05637) ir L. M. (65246888)), pasisveikinus S. V. klausia „Nu, klausyk, saulele, ar tu turėsi man išrašyti tą pirmąją me...“, L. M. atsako „Aš viską iš..., jo, viską turiu. Ir pirmą pagalbą turiu, ir aš tau dar skolinga vieną liudijimą išrašyt, ar ne? Kada nebuvo antspaudo“. Iš šio pokalbio matyti, kad S. V. pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymo programos pažymėjimo gavimu nesirūpino ir jis ar jo žmogus R. K. neapsimetė, kadangi jis tik teiraujasi ar L. M. gali išrašyti „tą pirmąją me...“, o L. M. atsako, kad viską turi, ir „pirmą pagalbą“ turi. Kad minėtos pažymos gavimu nesirūpino ir kiti asmenys, t.y. apsimetę R. K. neklausė minėtos programos, matyti ir iš 2007-04-13 Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos protokolo apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę (t.2, b.l. 127-128), iš kurio matyti, kad 2006-12-22 (pokalbio dalyviai – V. D. (670 31704) ir S. V. (60405637)), pokalbio eigoje S. V. sako „Ne, tai šitą viską turiu, tik štai...pirmos“, V. D. sako „Pirmą pagalbą dar neturi?“, S. V. – „Nu“, V. D. – „A, nu, gerai. Tai tą duosi ir pasakysiu tą pirmą pagalbą tada po švenčių iškart gaus.“, S. V. – „Nu, jasna, dobre“. Priežastys, dėl kurių buvo atlikti klastojimo veiksmai, yra svarbios ne tam, kad būtų konstatuotas pats klastojimas, o tam, kad būtų teisingai išspręsti bausmės skyrimo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2008). Todėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. kvalifikavimui nuteistosios L. M. pelno siekimo fakto nustatymas nėra reikšmingas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313/2009) asmuo padaręs nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai, kad ir turi baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl kai kurių jų konkretaus turinio veikla yra nepavojinga ir dėl to tokia veikla nėra nusikaltimas. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant L. M. veika būtų nepavojinga. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji išrašė vairavimo mokymo lapą R. K. vardu, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog vairavimo inspektorius A. K. 2006-12-05 – 2006-12-19 laikotarpiu 20 valandų mokė R. K. vairuoti automobilį, mokymo metu buvo nuvažiuota 283 kilometrai, žinodama, kad R. K. minėtoje vairavimo mokykloje nesilankė ir nesimokė, išrašė 2006-12-22 data liudijimą Nr. 1879 R. K. vardu, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius melagingus duomenis apie tai, jog R. K. nuo 2006-10-17 iki 2006-12-22 mokėsi ir baigė teorinio ir praktinio vairavimo mokymo kursą, be to, L. M. 2006-11-29 – 2007-01-02 laikotarpiu, žinodama, jog R. K. nesilankė pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymosi, 2006-12-20 data išrašė A. B. individualios įmonės sveikatos žinių pažymėjimą serija (duomenys neskelbtini) R. K. vardu, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius melagingus duomenis apie tai, kad R. K. mokytas ir testuotas pagal pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymo programą. Šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus ji, L. M., laikė iki tol, kol tuo pačiu laikotarpiu Vilniuje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje per tyrimo nenustatytą asmenį realizavo V. D., pastarasis – P. D., o jis R. K.. Dėl pastarųjų veiksmų, R. K., L. M. neturint patikimų duomenų ar jis moka vairuoti, žino kelių eismo taisykles ir turint duomenų, kad yra priešingai, kadangi R. K. siekia gauti vairuotojo pažymėjimą, ji patvirtino, kad minėtas asmuo mokėsi vairuoti, baigė teorinio ir praktinio vairavimo kursą, dėl ko minėtam asmeniui sudarė sąlygas laikyti vairavimo egzaminus VĮ „Regitra“ ir taip pažeidė, kaip numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 9 p., eismo saugumą užtikrinančią vairuotojų pirminio mokymo tvarką, t.y. L. M. pažeidė ne tik visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesą, bet ir eismo saugumo interesą, kuris yra glaudžiai susijęs su visuomenės narių sveikata ir gyvybe, t.y. itin svarbiomis vertybėmis. Iš aplinkybių matyti, kad minėti gėriai buvo realiai, o ne formaliai, pažeisti,- t.y. nebuvo įsitikinta, nebuvo žinoma, kad asmuo, kurio vardu buvo išrašyti dokumentai, turi realių mokymo programos suteikiamų žinių ir įgūdžių, o įgūdžių neturėjimą patvirtina tai, kad R. K. laikyti vairavimo egzaminą ėjo tris kartus. Atsižvelgus į išdėstytą konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantės veika neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 300 straipsnyje numatytam nusikaltimo objektui, taip pat neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų taikomos baudžiamosios teisės priemonės, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai L. M. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, L. M. asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistoji L. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 300 str. 1 d.). L. M. dirba (t.8, b.l. 31, t.9, b.l. 10), anksčiau neteista (t.5, b.l. 18), administracine tvarka nebausta (t.5, b.l. 26), į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.5, b.l. 20). Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinusi šias aplinkybes ir nusikalstamos veikos pobūdį ir apimtį, vertybes, kurios ja buvo pažeistos ir galėjo būti pažeistos, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. M. paskyrė švelniausią BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą ir nustatė neženkliai mažesnį nei numatytas tos bausmės rūšies vidurkis baudos dydį (47 str. 3 d., 2 d.), t.y. paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį L. M. atžvilgiu ar švelninti jai paskirtą bausmę. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė yra išsiskyrusi, jos darbo užmokestis minimalus, vaikas serga epilepsija, mokosi kolegijoje, ji moka bankui kreditą, įvertinus, kad jai paskirta švelniausios rūšies bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, nėra teisinis pagrindas jai paskirtos bausmės švelninimui.
V. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo V. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., BK 226 str. 1 d., BK 228 str. 2 d., BK 24 str. 5 d. 227 str. 2 d. Teismas vertina pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumą – liudytojų R. K., A. P. parodymus ir skundžiamu nuosprendžiu nuteisto P. D. paaiškinimus ir parodymus, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo, kadangi su kaltinamuoju P. D. apelianto santykiai buvo normalūs, V. D. su R. K. ir A. P. anksčiau pažįstamas nebuvo, todėl jie neturėjo pagrindo jo apkalbėti, 2007-01-24 tyrimo veiksmų atlikimo protokolą, 2007-02-05 tyrimo veiksmų atlikimo protokolą, 2007-02-02 slapto sekimo protokolą, 2007-05-14 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą Nr. S8c-461, 2007-05-14 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą Nr. S8c-465, 2007-05-14 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą Nr.S8c-466, 2007-02-12 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (V. D.), Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.), Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.), Nr. (duomenys neskelbtini) (S. V.), Nr. (duomenys neskelbtini) (T.), (duomenys neskelbtini) (P. D.), 2007-04-05 protokoluose apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (P. D.), Nr. (duomenys neskelbtini) (R. K.), Nr. (duomenys neskelbtini), (V. D.), 2007-04-06 protokoluose apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (P. D.), Nr. (duomenys neskelbtini), (V. D.), 2007-04-12 protokole apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (P. D.), Nr. (duomenys neskelbtini), (V. D.), 2007-04-13 protokole apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (V. D.), Nr. (duomenys neskelbtini), (S. V.), 2007-04-04 telekomunikacijų perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (V. D.), Nr. (duomenys neskelbtini), (P. D.), (duomenys neskelbtini), (R. K.), (duomenys neskelbtini), (V. B.), 2007-05-23 protokoluose apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (V. D.), Nr. (duomenys neskelbtini), (R. K.), Nr. (duomenys neskelbtini), (V. B.), Nr. (duomenys neskelbtini), (V. B.), Nr. (duomenys neskelbtini), (A. K.), Nr. (duomenys neskelbtini), (A. K.), 2007-05-24 protokoluose apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (V. D.), Nr. (duomenys neskelbtini), (V. D., Nr. (duomenys neskelbtini), (R. K.), Nr. (duomenys neskelbtini), (V. B.), o taip pat skundžiamame nuosprendyje aptartus R. K. pateiktus dokumentus, 2007-02-02 slapto sekimo protokolą, 2007-05-14 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą Nr. S8c-462, 2007-05-14 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą Nr. S8c-463, 2007-05-14 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą Nr. S8c-464, 2007-04-11 protokole apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (P. D.), Nr. (duomenys neskelbtini), (R. K.), 2007-04-13 protokoluose apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (L. M.), Nr. (duomenys neskelbtini), (S. V.), 2007-05-11 protokole apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (S. V.), Nr. (duomenys neskelbtini), (A. R.), 2007-04-05 protokoluose apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (P. D.), Nr. (duomenys neskelbtini), (R. K.), 2007-04-12 protokole apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (P. D.), Nr. (duomenys neskelbtini), (R. K.), 2007-04-13 protokole apie telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (L. M.), Nr. (duomenys neskelbtini), (S. V.), sistemą, tai, kad įrodymai vienas kitą patvirtina ir papildo ir tuo remiantis duomenis pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.).
Kaip matyti iš dalies išslaptintos (t.8, b.l. 54, 57) Vilniaus apygardos teismo 2007-04-11 nutarties Nr. SD-1159, Vilniaus apygardos prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimu buvo prašoma sankcionuoti slaptą, pil. V. D., telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant šio asmens pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis jiems apie tai nežinant viešose vietose, siekiant gauti informaciją apie šio asmens galimą dalyvavimą tarpininko kyšininkavime, piktnaudžiavime bei kituose nusikaltimuose, nutartyje buvo daroma išvada, kad remiantis pateikta operatyvinės bylos medžiaga buvo pagrindas taikyti specialiąsias technines priemones, siekiant patikrinti dalyvavimą teikime nurodytoje nusikalstamoje veikloje ir sankcionuota slapta V. D., a/k (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), taip pat techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant šio asmens pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis jiems apie tai nežinant viešose vietose nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki 2007 m. liepos 12 d. Iš išdėstyto matyti, kad minėti įrodymų rinkimo būdai V. D. atžvilgiu buvo atliekami teisėtai. Be to, išklausius garso įrašus, R. K., A. P., P. D. patvirtino, kad kalbėjosi su V. D., įrašai buvo atlikti teisėtai, kompetentingų institucijų, todėl, šiuo atveju, įvertinus aplinkybių visumą, tame tarpe padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, kolegijai operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų ir įtvirtintų duomenų autentiškumas ir atitikimas tikrovei nekelia abejonių ir daroma išvada, kad šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai.
Ekspertizė daroma teisme, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialios žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2009). Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Vadinasi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Taigi ekspertizės skyrimas – teismo teisė, bet ne pareiga. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju, įsitikinta atliktų įrašų autentiškumu jau buvo išklausius garso įrašus, R. K., A. P., P. D. patvirtinus, kad kalbėjosi su V. D., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino V. D. prašymo teismo posėdžio metu siekiant įsitikinti atliktų įrašų autentiškumu paskirti garso ir vaizdo įrašų ekspertizę, todėl, įvertinus ir minėtų asmenų parodymus, tai, kad minėti įrašai buvo atlikti teisėtai kompetentingų juos atlikti institucijų, toks prašymas atmetamas apeliacinės instancijos teismo. Atsižvelgus į išdėstytą, apelianto apeliaciniame skunde nurodytos teisės suvaržytos nebuvo, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų padaryta nebuvo.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad minėti įrodymai įrodo, kad V. D. padarė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neginčijamų įrodymų daryti minėtai išvadai pakanka, nėra prieštaravimų tarp atskirų bylos duomenų, byloje pašalintos abejonės (nuteistojo V. D. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją, kadangi jis turėjo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmetė, pagrįstai A. P., R. K. parodymus ir P. D. paaiškinimus ir parodymus vertino kaip nuoseklius ir neprieštaringus ir jais tikėjo), pirmosios instancijos teismas nesirėmė prielaidomis. Pažymėtina, kad apeliantas ginčydamas šias, apeliacinio teismo nuomone, pagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikia konkrečių argumentų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas R. K. parodė (t.8, b.l. 60-62), kad iš kaltinamųjų pažįsta Oskarą-Povilą ir parodė į kaltinamąjį P. D.. Turėjo vieną pažįstamą, nepamena kas ten toks, kuris paminėjo, kad Povilas-Oskaras gali parduoti teises. Povilas- Oskaras tiesiog pasakė, kad teises galima nusipirkti. Jis paskui susitiko su tyrėju Valentinu, užsiminė, kad toks dalykas yra, Valentinas jam pasiūlė suorganizuoti, kad tokių dalykų nebūtų, jis sutiko ir jį įtraukė į tyrimą, kad padėtų išaiškinti šią bylą. Susiskambino su Oskaru, pasakė, kad norėtų pirkti, paskui su juo susitiko. Jis
paaiškino kokių dokumentų reikia, kiek tai kainuos. Nurodė 1500 Lt sumą. Pateikė dokumentus, nuotraukas, jam pažadėjo pažymą apie mokyklos baigimą, medicininę pažymą ir pirmosios pagalbos pažymą. Pinigus perdavė kito susitikimo metu, tada jam perdavė medicininę pažymą, pirmosios pagalbos kortelę ir mokyklos baigimo dokumentą. Jis asmeniškai jokių kursų nelankė. Su tais dokumentais ėjo į Regitrą, vairavimo teoriją išlaikė, vairavimo jam nepavyko praeiti, nes per daug prastai pasirodė, dėl vairavimo kalbėjosi su policininku, su kuriuo jį supažindino Oskaras, nes jis tuo metu buvo išvykęs. Tarp kaltinamųjų šis asmuo yra ir parodė į kaltinamąjį V. D.. Tada jis nurodė, kad yra instruktorius, kuris už tam tikrą sumą, šiuo atveju už 1500 Lt, gali praignoruoti nusižengimus. Taip jam ir nepavyko nupirkti to vairavimo, nes prastai pasirodė aikštelėje. Dėl vairavimo buvo nuėjęs 3 kartus. Pirmąjį kartą buvo tas instruktorius, bet jis labai prastai pasirodė, todėl jo nepraleido. Laikė iš viso 3 kartus, nė karto neišlaikė. Pinigai jam buvo grąžinti, laikant vairavimą instruktoriai buvo skirtingi. Kai jam nepavyko susitvarkyti, kad greičiau būtų pabaigtas tyrimas, Valentinas jam liepė nieko nedaryti. Liepė pasiimti pinigus ir viskas. Jis susitiko, atidavė pinigus. Tuo viskas pasibaigė. Su tuo asmeniu, Vitaliu, kuris pažadėjo jam, kad išlaikys vairavimo egzaminą, supažindino jį Oskaras- Povilas. Dėl sveikatos pažymėjimo, pirmosios pagalbos pažymėjimo jis nesilankė jokiose poliklinikose, viskas buvo išduota jo vardu. Parašai ant kai kurių dokumentų, kai jam po to rodė tyrėjas, buvo ne jo. Vairuoti nemoka, niekada nesimokino vairavimo. Jokioje poliklinikoje dėl vairavimo dokumentų gavimo nesilankė, tam ir buvo pateikti dokumentai Oskarui, kad jis viską organizuotų, jis asmeniškai nieko neorganizavo. Vairavimo mokykloje jis nesilankė nei karto.
Iš išdėstyto matyti, kad R. K. parodė (t.8, b.l. 60-62), kad turėjo vieną pažįstamą, kuris paminėjo, kad Povilas- Oskaras gali parduoti teises. Povilas- Oskaras tiesiog pasakė, kad teises galima nusipirkti. Jis tik paskui susitiko su tyrėju Valentinu, t.y. iki pradedant taikyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka jau buvo duomenų apie Povilo- Oskaro (P. D.) „teisių pardavinėjimą“. Kad nebuvo provokavimo, darytina išvada iš aplinkybių, kad, kaip matyti iš protokolų, nuteistieji sutinka susitikti, susitikimų metu patys nurodo nusikalstamų veikų kainas ir apimtis, kurios, kaip materialinis skatinimas, atsižvelgus į tai, kad jie turėjo darbus, gavo algas, ir kitas aplinkybes, buvo pakankamai nedidelio dydžio (P. D. paaiškino R. K., kad „dokumentus padaryt vairuotojo, nu ta prasme, tuos kursus užtruks apie keturias dienas“. Tam reikia <...> „vienas du penkiasdešimt“. O jei nori, kad, ta prasme, kad vairavimas lengviau būtų, tada sakau viens penki kainuos“, V. D. nurodo A. P., kad „mokykla kainuoja su visomis pažymomis, su medicinine, su pirma pagalba, kainuoja tūkstantis du šimtai“, „o vairavimas tūkstantis“), ypač, kad įtakotų nuteistuosius, kaip provokavimas, į juos besikreipę asmenys buvo jiems nepažįstami, nespaudė jų, priešingai, P. D. ir V. D. skambindavo patys R. K. ir A. P. derindami įvairius klausimus, jų nesiejo jokie ryšiai, išskyrus aptartą piniginį skatinimą. Atsižvelgus į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad provokavimo apelianto V. D. atžvilgiu nebuvo, jo apeliacinio skundo argumentas, kad buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, nepagrįstas.
Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendį keisti arba panaikinti ir bylą prieš V. D. nutraukti, arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės L. M., arba švelninti pirmosios instancijos teismo jai paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų L. M. ir V. D. apeliacinius skundus atmesti.