Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-05 · Civilinė byla Nr. 2A-330-823/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
2A-330-823/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06353-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
M. J.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. Nr. 2A-330-823/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06353-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl išlaikymo neįgaliam pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė M. J. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis kol ieškovei bus nustatytas neįgalumas; už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 3 d., kai ieškovė sulaukė pilnametystės, iki 2014 m. vasario 24 d., kai padavė ieškinį teismui, priteisti 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta atsakovo ir trečiojo asmens sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovės išlaikymui skirti po 400 Lt per mėnesį iki ieškovės pilnametystės. Ieškovei sulaukus pilnametystės, atsakovas išlaikymą teikti nustojo. Ieškovė nuo vaikystės yra neįgali (darbingumo lygis – 30 proc.), todėl negali įsidarbinti, jos gaunamos 540 Lt pensijos neužtenka būtiniausių poreikių patenkinimui. Trečiasis asmuo - ieškovės motina D. J., kiek gali, tiek ieškovei padeda, tačiau tačiau jos pagalbos nepakanka. D. J. yra bedarbė, registruota darbo biržoje. Ieškovės sesuo U. J. taip pat neįgali, darbingumas 10 proc.

Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė, įtakojama trečiojo asmens, iki pilnametystės nesiekė įgyti vidurinio išsilavinimo ar ugdyti gebėjimų, reikalingų darbo rinkoje. Ieškovė gauna iš valstybės pensiją, gali naudotis neįgaliems teikiamomis lengvatomis. Atsakovo nuomone, jo teikiamu išlaikymu naudojasi trečiasis asmuo D. J., kuri ilgą laiką niekur nedirba. Ieškovė nėra nedarbinga, jai nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Atsakovas negali teikti pilnametei dukrai išlaikymo dėl savo turtinės padėties. Atsakovas yra sudaręs antrą santuoką, augina mažametį sūnų, moka išlaikymą pilnametei, tačiau besimokančiai, dukrai U. Atsakovo darbo užmokestis, išskaičiavus mokesčius, sudaro 1 300 Lt, atsakovas turi įsipareigojimų bankui. Nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti, atsakovas neturi. Papildomai dirbti ir užsidirbti pajamų atsakovo neleidžia sveikatos būklė: atsakovas serga bronchine astma, hipertonija, podagra.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad ieškovė serga cukriniu diabetu, jai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, depresija. Šiuo metu ieškovei yra nustatytas 30 proc. darbingumas, ji negali pati savimi pasirūpinti. D. J. visas dienas praleidžia su dukra, penkis kartus per dieną tikrina cukraus kiekį kraujyje, leidžia insulino injekcijas, gamina M. specialų maistą. Be to, D. J. prausia, šukuoja Miglę, valo jai dantis, nes ji pati to padaryti nesugeba.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. J. išlaikymą ieškovei po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2014 m. vasario 24 d., iki kol ieškovei bus panaikintas neįgalumas ir 6 080 Lt išlaikymo įsiskolinimą, priteistą sumą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš R. J. į valstybės biudžetą 310 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 144 Lt žyminio mokesčio ir 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad pagal įstatymą nedarbingais ar iš dalies nedarbingais laikomi asmenys, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 proc. darbingumo lygis, taigi ieškovė yra nedarbinga. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų gaunamų lėšų.

Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius, kad ieškovė, turėdama 30 proc. darbingumą, mokėdama rusų kalbą, galėtų dirbti ir gauti pajamų ir nurodė, kad dėl protinio atsilikimo ieškovės galimybės susirasti darbą yra labai ribotos. Teismas nustatė, kad dabartiniu metu ieškovės išlaikymui vidutiniškai per mėnesį būtina skirti 1 100 Lt. Dalį šios sumos t. y. 540 Lt moka valstybė, o likusią dalį, t. y. 560 Lt per mėnesį, privalo skirti abu tėvai.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad jis neturi galimybės teikti paramos ieškovei ir nutodė, kad atsakovo, nors jis serga keliomis ligomis, darbingumas nėra ribotas, jo vidutinės mėnesio pajamos viršija 1 300 Lt, atsakovas nuosavybės teise turi vertingo nekilnojamojo turto: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 104 000 Lt; dalį vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 139 000 Lt; dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 213 500 Lt, transporto priemonę TOYOTA AVENSIS valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prisiimdamas finansinius įsipareigojimus Swedbank AB ir bendradarbei I. K., atsakovas privalėjo įvertinti savo finansines galimybes ir tą faktą, kad turi dvi neįgalias dukras ir nepilnametį sūnų, kuriuos visų pirma reikės materialiai remti, todėl prievolė mokėti skolas neatleidžia atsakovo nuo jo kaip tėvo pareigos vykdymo. Teismo vertinimu, priteisus pilnametei neįgaliai M. J. išlaikymą iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nebus daroma esminė turtinė žala atsakovui.

Teismas nustatė, kad atsakovas skiria 400 Lt paramą pilnametei besimokančiai dukrai U. J.. 2014 m. kovo 25 d. atsakovas su sutuoktine F. S. pasirašė vedybų sutartį, pagal kurią jų nepilnamečiam sūnui J. S. J. atsakovas įsipareigojo skirti išlaikymą. Teismas šį susitarimą vertino kaip nesąžiningą atsakovo elgesį, kuriuo jau nagrinėjant bylą dėl išlaikymo neįgaliai dukrai M. J. priteisimo ketinama bloginti atsakovo turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad atsakovo sutuoktinė F. S. gauna daugiau nei du kartus didesnį darbo užmokestį nei atsakovas – 2 800 Lt, turi nekilnojamojo turto ir automobilį, neturi kitų išlaikytinių, todėl ji privalo didesne dalimi prisidėti prie sūnaus J. S. J. išlaikymo, o atsakovas didžiąją dalį gaunamų pajamų privalo skirti neįgalioms dukroms.

Teismas nurodė, kad neįgalios dukros priežiūra nėra absoliuti aplinkybė, dėl kurios D. J. galėtų būti visiškai atleista nuo pareigos materialiai remti pilnametę neįgalią dukrą. Nors tai, kad motina rūpinasi neįgalia dukra, apriboja jos galimybę pasirinkti ir susirasti tam tikros srities ar specialybės darbą, tačiau trečiasis asmuo turėtų rodyti iniciatyvą ir galimai rasti darbą ne visai dienai, dirbti namuose ir pan., todėl ieškovės motina D. J. turėtų skirti neįgaliai dukrai M. J. po 160 Lt kas mėnesį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Iš ginčijamo teismo sprendimo nėra aišku, kuriuo iš įstatymų - Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymu ar Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu, teismas rėmėsi. Nei vieno iš šių įstatymų 2 straipsnio 2 dalis nenumato tokio teisės normos turinio, kuris įrašytas teismo sprendime. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalies normą, įtvirtinančią, kad išlaikymas yra priteisiamas kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų integracijos įstatymo (toliau – ir NIĮ) 20 straipsnio 7 dalies 2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad, jei asmeniui nustatoma 30-55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Ieškovė dėl invalidumo (neįgalumo) nuo vaikystės yra iš dalies darbinga, todėl tėvai neturi įstatyminės pareigos teikti ieškovei išlaikymą. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovei 2013 m. yra diagnozuotas diabetas, nėra teisiškai reikšminga, nes įstatymas tėvų pareigą išlaikyti pilnametį vaiką sieja su pastarojo nedarbingumu, kurio priežastis yra invalidumas (neįgalumas) nuo vaikystės. Tai, kad diabetu, depresija, ieškovė susirgo jau būdama pilnamete, patvirtina VšĮ Šeškinės poliklinikos 2014 m. sausio 14 d. išrašas iš ieškovės medicininių dokumentų ir VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikos 2013 m. balandžio 3 d. epikrizė.

2) Nedarbingumas nėra vertinamasis kriterijus – nedarbingumą nustato atitinkamas funkcijas vykdančios valstybės institucijos, bet ne teismas. Teismas viršijo jam įstatymo suteiktą kompetenciją, nes sprendime konstatavo ieškovės nedarbingumą, remdamasis netinkamais įrodymais, ir pažeisdamas NIĮ 20 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas.

3) Teismo išvada, kad ieškovei per mėnesį reikalinga 1 100 Lt, nepagrįsta, nes neaišku, kokiu būdu ši suma paskaičiuota. Teismas nustatė minimalius ieškovės poreikius, tačiau sprendė, kad jos išlaikymui reikalinga daugiau, nei valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Teismas neįvertino to, kad ieškovė gyvena ne viena, o kartu su motina, seserimi ir močiute, todėl jos išlaidos yra žymiai mažesnės. Didelę ieškovės išlaikymo sumą teismas grindė ieškovės sveikatos poreikiais, susijusiais su specialia mityba. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi ne medikų rekomendacijomis, o trečiojo asmens, neturinčio medicininių žinių, ir suinteresuoto gyventi iš ieškovės gaunamų pajamų, paaiškinimais.

4) Teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes neįvertino aplinkybių, kad ieškovė yra veiksni, iš dalies darbinga ir mobili, todėl priežiūrą (socialines paslaugas) dėl diabeto ir (ar) dalinio cerebrinio paralyžiaus (kaip ieškovė paaiškino teismui, cerebrinis paralyžius jai diagnozuotas dėl smulkiųjų sąnarių motorikos sutrikimo) ji gali gauti iš socialinio darbuotojo. Tuo tarpu ieškovės motina privalo prisiimti ne mažesnę atsakomybę išlaikyti ieškovę nei atsakovas. Šiuo aspektu teismo sprendimo neteisingumą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010 suformuota praktika, kurioje konstatuota, kad išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.

5) Teismas, nurodydamas, kad atsakovas turi žemės sklypą bei dalį gyvenamojo namo, kurių vertė yra 243 000 Lt, neįvertino to, kad šis turtas yra įkeistas bankui. Teismas, sprendime nurodęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į tai, kad šiame bute gyvena atsakovo pensininkai tėvai. Teismas ne tik neatsižvelgė į tai, kad atsakovas minėtais objektais negali laisvai disponuoti, bet nepagrįstai apkaltino atsakovą prisiimant prievoles bankui ir I. K., neva neįvertinus savo pareigos materialiai remti neįgalias dukras. Nesudaręs kreditavimo sutarties, atsakovas nebūtų įgijęs gyvenamojo namo, dėl to prastesnes gyvenimo sąlygas turėtų ir atsakovo vaikai. Nors su banku sutartis buvo sudaryta 2008 m., tačiau tam, kad ir vykdytų pareigą kreditoriui, ir tinkamai išlaikytų vaikus, atsakovas du kartus keitė sutarties sąlygas – sumažėjo mėnesio įmokos kreditoriui, pailgėjo kredito grąžinimo terminai. Iš I. K. atsakovas skolinosi pinigų, siekdamas tinkamai vykdyti pareigas vaikams – išlaikyti sūnų ir mokėti išlaikymą dukrai U.

6) Nustatydamas trečiojo asmens prievolę teikti ieškovei 160 Lt per mėnesį išlaikymą, teismas neatsižvelgė į tai, jog trečiasis asmuo, ieškovei būnant nepilnametei, ne tik neteikė jai 400 Lt per mėnesį išlaikymo, bet ir naudojo savo reikmėms pinigus, kuriuos valstybė ir atsakovas skyrė dukroms išlaikyti. Neatsižvelgdamas į atsakovo mažas pajamas, į jo įsipareigojimus kreditoriams, į tai, kad atsakovas išlaiko mažametį sūnų ir pilnametę besimokančią dukrą U., taip pat į atsakovo sveikatos būklę, neleidžiančią atsakovui dirbti papildomai, teismas sprendime formaliai rėmėsi tuo, kad atsakovo darbingumas nėra ribotas, ir priteisė iš atsakovo ieškovei išlaikymo sumą, kurios atsakovas nepajėgus mokėti. Tačiau teismas ieškovę laikė nedarbinga, nors byloje pateikti dokumentai aiškiai patvirtina jos dalinį darbingumą. Tokios teismo išvados patvirtina tai, kad teismas bylą nagrinėjo neobjektyviai, pažeidė šalių procesinės lygybės ir lygybės prieš įstatymą principą ir dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

7) Teismas sprendė, kad atsakovo vedybinė sutartis yra nesąžininga, nes ja neva ketinama bloginti turtinę atsakovo padėtį, kadangi atsakovo nepilnamečiam sūnui pakanka 500-600 Lt per mėnesį ir prie jo išlaikymo daugiau turi prisidėti didesnes pajamas turinti F. S.. Tokia teismo išvada nustato atsakovui ir atsakovo sutuoktinei pareigas, kurių įstatymas nenumato. Iš esmės tokiu sprendimu teismas įpareigojo atsakovą ne tik išlaikyti ieškovę, bet ir jos sveiką, darbingą motiną ir nustatė atsakovo sutuoktinei pareigą išlaikyti atsakovą. Teismas, nagrinėdamas bylą, neobjektyviai, turėdamas išankstinę nuostatą, kad ieškinys turi būti patenkintas, nevertino to, kad D. J. yra darbinga, sveika, tačiau daugiau nei dešimtmetį nedirba, neturi jokių pajamų, gyvena dukrų sąskaita ir dar prasiskolinusi už maisto produktus. Taip pat teismas neįvertino svarbių aplinkybių, kad atsakovo sutuoktinė F. S. neturėjo ir neturi prievolės išlaikyti ieškovę ar (ir) jų motiną, kad mažametis sūnus J. S. J. šiais metais pradeda lankyti mokyklą, tam pasirengti yra reikalingos didesnės išlaidos, o vaiko, pradėjusio lankyti bendro lavinimo mokyklą bei papildomus ugdymo būrelius, mėnesio poreikiai bus ne mažesni nei 1 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad išlaikymas gali būti teikiamas tik visiškai nedarbingam asmeniui. Nedarbingumas nustatomas tik pilnamečiam asmeniui, be to, tėvų pareiga siejama ne su vaikui nustatytu nedarbingumu, bet su faktu, kad vaikas yra nedarbingas (dėl invalidumo).

2) Faktas, kad vienas asmuo per mėnesį savo būtiniems poreikiams (maistas, būstas, drabužiai, t.t.) turi skirti mažiausiai 1 000 Lt, neturi būti įrodomas nurodant kažkokius ypatingus asmens poreikius, vertinant juos pinigais. Ieškovės poreikiai (dėl nustatytų susirgimų) yra padidinti, o tai reiškia, kad jai (kad patenkinti savo poreikius) reikalinga net didesnė nei 1 000 Lt suma per mėnesį. Tėvo pareigai teikti vaikui išlaikymą neturi įtakos valstybės teikiama parama.

Žemesnės instancijos teismas

3) Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti tam tikro dydžio išlaikymą iš atsakovo ieškovės naudai. Jokios sąlygos, kad atsakovas turės teikti (ar neteikti) išlaikymą priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių sprendime nėra. Teismas tik pažymėjo, kad trečiasis asmuo „turėtų“ skirti ieškovei 160 Lt, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas priėmė sąlyginį sprendimą.

4) Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis galėtų mokėti ieškovei 400 Lt išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovui priklausė (po teismo sprendimo priėmimo atsakovas šį turtą perleido) dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 105,96 kv. m., tuo tarpu, atsakovo teigimu, bute gyvena tik jo tėvai. Apie gerą atsakovo turtinę padėtį galima spręsti ir iš to, kad atsakovas savo advokatui už paslaugas moka nemažas sumas (pvz. 1 000 Lt už apeliacinio skundo surašymą).

5) Klaidingas ir niekuo nepagrįstas atsakovo teiginys, kad trečiasis asmuo neteikė nepilnametei ieškovei 400 Lt išlaikymo. Išlaikymas teikiamas ne tik pinigais, bet ir priežiūra, būstu, maistu ir pan. Ieškovės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su trečiuoju asmeniu D. J..

6) Vedybinė sutartis buvo sudaryta jau prasidėjus bylos nagrinėjimui, kelias dienas iki paskutinio (antrojo) teismo posėdžio. Darytina išvada, kad vedybine sutartimi atsakovas norėjo tik pagrįsti savo atsikirtimus teisme. Teismo sprendime nėra nustatyta nei pareiga atsakovui išlaikyti ieškovės motiną, nei atsakovo sutuoktinės pareiga išlaikyti atsakovą. Teismas išankstinės nuostatos, „kad ieškinys turi būti patenkintas“ neturėjo, ir toks atsakovo teiginys yra visiškai nepagrįstas, klaidinantis, neparemtas jokiais įrodymais. Apie tai, kad ieškovei reikalingas 500 Lt išlaikymas byloja ir tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas rašo apie kito savo vaiko poreikius, kuriems tenkinti reikia ne mažesnės negu 1 000 Lt sumos per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnis). Kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui yra pateikęs naujus įrodymus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto pateikta darbingumo lygio pažyma ir išvada dėl darbo pobūdžio bei sąlygų išduotos jau po bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, todėl kolegija šiuos naujai teikiamus įrodymus pripažįsta leistinais ir juos priima bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl tos pačios priežasties priimtinais pripažintini ir ieškovės apeliacinės instancijos teismui naujai pateikti įrodymai – darbingumo lygio pažyma, išduota po bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, ir neįgaliojo pažymėjimo kopija.

Ginčas byloje kilęs dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Pagal CK nuostatas, tėvai privalo išlaikyti ne tik savo nepilnamečius vaikus, bet ir pilnamečius nedarbingus, paramos reikalingus vaikus. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Apelianto teigimu, paminėta CK nuostata, aiškinant ją sistemiškai su NIĮ 20 straipsnio 7 dalimi, reiškia, kad išlaikymas pilnamečiam vaikui iš tėvų gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jei jam nustatoma 0–25 procentų darbingumo, t.y. jei vaikas pagal NIĮ 20 straipsnio 7 dalies 1 punktą laikomas visiškai nedarbingu. Tokie apelianto argumentai neatitinka teismų praktikoje pateikiamo CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškinimo, kurio pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas (Žr. pvz.: Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1226-480/2013, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-498-252/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1236/2002), kad išaikymas pilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas tais atvejais, kai vaikas pagal NIĮ 2 straipsnio 8 punktą yra laikomas neįgaliu ir visiškai ar iš dalies nedarbingu. Pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo, kuriuo, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi pirmosios instancijos teismas, 2 straipsnio 3 punktą, nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys – asmenys, kuriems NIĮ nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus. Byloje nustatyta, ir apeliantas to neginčija, kad ieškovei vidutinio lygio neįgalumas nustatytas dar jai esant nepilnametei, šiuo metu ieškovei nustatytas 30 proc. darbingumas, t.y. ieškovė yra iš dalies nedarbinga dėl neįgalumo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė atitinka CK 3.194 straipsnio 3 dalies sąlygas.

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pagal byloje surinktus duomenis cukrinis diabetas ieškovei diagnozuotas jai jau esant pilnametei (b.l. 11), tačiau iš į bylą pateiktos ieškovės darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovės nedarbingumo lygio priežastys be cukrinio diabeto yra: vidutinis protinis atsilikimas (F71.0), kiti patikslinti galvos skausmo sindromai (G44.8), o vidutinio lygio neįgalumas, kaip jau minėta, ieškovei diagnozuotas dar jai esant nepilnametei. Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad vienintelė ieškovės dalinį nedarbingumą lemianti priežastis – susirgimas, atsiradęs ieškovei jau tapus pilnamete. Tuo pačiu ši apelianto nurodyta aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė atitinka CK 3.194 straipsnio 3 dalies sąlygas, pagrįstumo.

Tuo atveju, kai vaikas dar būdamas nepilnametis tapo nedarbingas dėl neįgalumo, tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma atitinka vienos minimalios mėnesio algos dydį, tuo atveju, jei vaikas neturi specialių poreikių (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu (2014 m. balandžio 10 d.) minimali mėnesio alga buvo 1 000 Lt; pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės išlaikymui vidutiniškai per mėnesį būtina skirti 1 100 Lt. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismo nustatytas išlaikymo poreikis nedaug skiriasi nuo teismų praktikoje preziumuojamos minimalių poreikių patenkinimui reikalingos sumos, tai, kad ieškovė turi specialių poreikių, susijusių su sveikata, atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ieškovės išlaikymui būtina suma byloje buvo nustatyta netinkamai, juolab, kad ir pats apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, aiškiai nepagrindžia, kokia išlaikymo suma, jo vertinimu, ieškovei yra pakankama, ir kurios iš ieškovės išlaikymo išlaidų turėjo būti teismo sumažintos bei kokia apimtimi (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atmestini ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens paaiškinimais vertindamas, ar ieškovė turi specialių mitybos poreikių. Trečiojo asmens paaiškinimai yra vienas iš leistinų įrodymų civiliniame procese (CPK 186 straipsnis), be to, specialius ieškovės mitybos poreikius patvirtina ir į bylą pateikti medicininiai dokumentai (b.l. 53).

Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Byloje nustatyta, kad ieškovė gauna 540 Lt šalpos pensiją, kitų pajamų ar turto neturi. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei yra reikalinga parama. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad ieškovės išlaikymui skiriamas lėšas savo poreikiams naudoja trečiasis asmuo.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas išlaikymo teisiniuose santykiuose taikytinas, atsižvelgiant į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas – materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Taigi išlaikymo teisiniuose santykiuose gali būti nukrypta nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau išlaikymo prievolė, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, išlieka abiem tėvams. Taigi, apeliantas pagrįstai teigia, kad išlaikymo pareigos nevykdymo negalima pateisinti bloga turtine padėtimi, tačiau iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad trečiasis asmuo D. J. teismo nebuvo atleista nuo ieškovės išlaikymo pareigos, priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ji taip pat privalo prisidėti prie ieškovės išlaikymo, tik mažesne nei atsakovas dalimi, atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos sudaro apie 1 300 Lt, turi nemažos vertės nekilnojamojo turto, taip pat įsipareigojimų bankui ir fiziniam asmeniui. Atsakovas be ieškovės išlaiko du asmenis – nepilnametį sūnų ir pilnametę dukterį. Pilnametei dukrai skiriama išlaikymo suma – 400 Lt per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu sudaryta vedybine sutartimi atsakovas įsipareigojo sūnaus išlaikymui skirti ne mažesnę nei pusės minimalios mėnesio algos dydžio sumą per mėnesį (b.l. 71). Trečiasis asmuo D. J. nedirba, registruota darbo biržoje, turto neturi. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis, nepaisant didesnio išlaikytinių skaičiaus ir turimų įsipareigojimų kreditoriams, yra geresnė nei trečiojo asmens, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie ieškovės išlaikymo.

Apelianto argumentai, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, o jam priklausančioje buto dalyje gyvena jo tėvai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad apelianto turtinė padėtis nėra bloga. Byloje nustatyta, kad apeliantui (su sutuoktine) priklauso 149,20 kv. m. ploto gyvenamasis namas, kurio vertė – 278 000 Lt, taip pat žemės sklypas, kurio vertė – 104 000 Lt. Nurodytas turtas įkeistas bankui užtikrinant 300 000 Lt kredito grąžinimą. Atsakovui taip pat priklauso ½ dalis 105,96 kv.m. buto, kurio vertė – 427 000 Lt. Tai, kad nurodytame bute, atsakovo teigimu, gyvena jo tėvai, neatima iš atsakovo galimybės disponuoti jam priklausančia buto dalimi.

Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad jam nustatytas dalinis darbingumas, tačiau neteigia, kad šiuo metu yra netekęs darbo, ar kad jo gaunamos pajamos dėl nustatyto dalinio darbingumo sumažėjo. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, apelianto naujai pateiktas įrodymas neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo turtinės padėties pagrįstumą.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.198 straipsnis įtvirtina vaikų lygybės priteisiant ir išieškant išlaikymą principą. Byloje nustatyta, kad atsakovas teikia 400 Lt per mėnesį išlaikymą pilnamete dukrai ir bylos nagrinėjimo metu savanoriškai įsipareigojo nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirti ne mažiau nei pusės MMA (vedybų sutarties sudarymo metu – 500 Lt) sumą, tuo tarpu ieškovei nurodo galintis skirti 180 Lt per mėnesį. Kolegijos vertinimu, toks išlaikymo sumų paskirstymas tarp atsakovo išlaikytinių neužtikrina lygybės principo įgyvendinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareiga tenka atsakovui ir jo sutuoktinei proporcingai jų turtinei padėčiai. Byloje nustatyta, kad atsakovo sutuoktinės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo. Nurodydamas, kad atsakovo sutuoktinė turėtų didesne dalimi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo nei atsakovas (kadangi jos gaunamos pajamos yra didesnės ir ji neturi kitų išlaikytinių), pirmosios instancijos teismas nesprendė, priešingai nei teigia apeliantas, kad atsakovo sutuoktinė turi pareigą išlaikyti ieškovę ar atsakovą, o tik pasisakė dėl atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtinų lėšų, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą, tiek, kiek tai reikšminga sprendžiant dėl atsakovo galimybių išlaikyti ieškovę.

Apelianto argumentai, kad trečiasis asmuo neskyrė lėšų ieškovės išlaikymui iki ieškovės pilnametystės, nėra teisiškai reikšmingi vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, kadangi ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo šioje byloje trečiajam asmeniui nėra pareikštas, o tinkamas išlaikymo pareigos nevykdymas iš trečiojo asmens pusės, net jei toks būtų byloje nustatytas, neatleidžia atsakovo nuo jam tenkančios išlaikymo pareigos.

Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su byloje priimtu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas ar pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo bei rungimosi principus. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad nurodyti principai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų buvę pažeisti.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybės naudai priteisiama 320 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 171).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. J. 320 Lt (92,68 EUR) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Rūta BurdulienėVidas Stankevičius