- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-498-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01755-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Nijolė Danguolė Smetonienė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- P. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P., S. P.
- Ieškovas
- M. P.
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 498 - 252 - 2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-126/2012 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui P. P., tretiesiems asmenims R. P. ir S. P. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinę išmoką po 350 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gegužės 19 d., bei 9 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. Jei atsakovas neturėtų galimybės ieškovui sumokėti 9 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, tuomet prašė priteisti žemės sklypą Nr. 934, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas pagal 2008-11-04 taikos sutartį jam kas mėnesį mokėjo po 350 Lt iki 2009 m. liepos 15 d. Ieškovui tapus pilnamečiu atsakovas jokios paramos sūnui nebeteikia, nors jis yra neįgalus nuo vaikystės. Neįgalumas ieškovui nustatytas dar jam esant nepilnamečiui – 2006 m. birželio 13 d. Šiuo metu M. P. yra iš dalies darbingas, darbingumas 35 procentai. Savo nekilnojamo turto neturi, niekur nedirba, gauna tik neįgalumo pašalpą 540 Lt. Kadangi ieškovas yra neįgalus, todėl jo poreikiai yra padidinti: daug pinigų išleidžiama maistui, vaistams, vitaminams, kelionėms pas gydytojus, komunalinėms paslaugoms. Per mėnesį vidutiniškai suvartojama 500 kWh elektros energijos (tai kainuoja 225 Lt), kadangi turi tamsos fobiją, nuolat degina elektrą, net ir dienos metu tualete, koridoriuje, kur nėra langų. Sunaudoja 10 m³ šalto vandens, kuris kainuoja apie 54 Lt per mėnesį. Apie 20 Lt per mėnesį kainuoja dujos. Gyvena nuosavame name, todėl šiemet vienam šildymo sezonui pirko 6 tonas durpių, 10 metrų malkų. Iš viso šildymo sezono kaina yra 2 840 Lt. Kadangi name gyvena trys asmenys, todėl ieškovui tenkanti dalis sudaro 947 Lt, mėnesiui – 78 Lt. Elektros, vandens, dujų išlaidos mėnesiui sudaro 99,67 Lt. Dėl savo ligos negalėjo gyventi bute, todėl buvo suremontuotas jo motinos tėvų namas, esantis Beržų g. 10, Rokiškyje. Ieškovo kambariui pirkti roletai kainavo 258,99 Lt, dviejų dalių spinta – 420 Lt. 2011 m. birželio - spalio mėnesiais ieškovas gydėsi Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje. Per tą laiką tėvas ieškovo neaplankė, tuo tarpu motina sūnų lankė maždaug kas dešimt dienų. Vieno apsilankymo kaina apie 300 Lt: apie 200 Lt maistui ir 90 Lt kurui. Maistui per dieną reikia apie 30 Lt, mėnesiui – 900 Lt, drabužiams, avalynei bei įvairioms buities smulkmenoms per metus reikia apie 1 000 Lt, kas per mėnesį sudaro 83,33 Lt. Vieno mėnesio išlaidos ieškovo pragyvenimui yra 1 160,67 Lt: 177,67 Lt komunalinės paslaugos, 900 Lt maistas, 83Lt drabužiai, avalynė, 20 Lt vaistai, vitaminai. Atsakovo turtinė padėtis gera: dirba pagal verslo liudijimą (remontuoja buitinę techniką), turi šešis žemės sklypus po 0,0600 ha Kauno mieste, trijų kambarių butą Kauno mieste, Baltijos g. 102 -31.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš P. P. išlaikymą sūnui M. P. periodinėmis išmokomis po 310 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gegužės 19 d., išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš P. P. M. P. 3 150,42 Lt įsiskolinimą nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2010 m. vasario 4 d., nuo 2011 m. vasario 16 d. iki 2011 m. birželio 20 d., nuo 2011 m. spalio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovui neįgalumas nustatytas 2006-06-13, kai ieškovas buvo nepilnametis. Šiuo metu ieškovas yra pilnametis, iš dalies neįgalus, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovui kas mėnesį yra reikalingas 1 160 Lt dydžio išlaikymas, kuris neįgaliam vaikui nėra per didelis. Dalį, t. y. 540 Lt jo išlaidų kompensuoja valstybė, todėl tėvai turi teikti 620 Lt mėnesinį išlaikymą. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, veiklos rūšis – elektrinių buities reikmenų taisymas. Pagal pateiktą pajamų ir išlaidų registravimo žurnalą jo pajamos per mėnesį sudaro apie 983 Lt, 2000 – 2001 metais atsakovas įsigijo 6 žemės sklypus Kauno mieste, turi 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, ½ ūkinio pastato ir kitų statinių Garliavos mieste. Pagal 2006 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą atsakovas moka išlaikymą po 125 Lt kas mėnesį sūnui T. P.. Nustatė, jog trečiojo asmens R. P. pajamos per laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. vidutiniškai per mėnesį sudarė 2 545 Lt. Ji turi 1,2500 ha žemės sklypą Rokiškio rajone, ¼ dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato Rokiškio mieste. Be to, ji iš AB SEB banko yra paėmusi 2 903,44 EUR kreditą ir kas mėnesį moka vidutiniškai po 80,71 Lt. Pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1118050529-83 kas mėnesį moka vidutiniškai po 272,73 Lt. Pagal kredito sutartį Nr. 06-046898-FA būsto pirkimui paėmė 44 000 Lt kreditą ir kas mėnesį vidutiniškai moka po 100 Lt, po 200 Lt kas mėnesį moka R. Š. paskolų dengimui. Iš viso kreditų dengimui sumoka 853,44 Lt, pragyvenimui lieka 1 691,56 Lt.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių registruotą turtą, gautas ir gaunamas pajamas, sprendė, jog atsakovas pajėgus mokėti neįgaliam sūnui kas mėnesį po 310 Lt išlaikymą, kas iš esmės atitinka sūnaus interesus, nes likusią dalį išlaikymo, t. y. 310 Lt, kas mėnesį pajėgi mokėti ieškovo motina. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų mokėti sūnui išlaikymo, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymą turtu (žemės sklypu Nr.934).
Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d., atsižvelgė į tai, kad ieškovui gydantis ligoninėse jis buvo visiškai valstybės išlaikomas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškovo poreikius ir šio nustatymo nemotyvavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl M. P. sveikatos sutrikimo jam yra reikalingi kažkokie nuolatiniai valstybės nekompensuojami vaistai ar speciali medicininė technika ar procedūros, dėl ko jo poreikiai būtų padidinti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovui būtų reikalingas koks nors išskirtinis maistas, t. y. kad jis būtų alergiškas tam tikriems produktams ar pan., todėl maistui ieškovui turėtų visiškai pakakti apie 300-350 Lt sumos. Išlaidos komunaliniams patarnavimams yra paskaičiuotos neteisingai: 225 Lt suma už elektrą paimta vieno mėnesio, kitų mėnesių elektros skaitiklių parodymai beveik dvigubai mažesni; analogiškai yra ir su šaltu vandeniu. Nors ieškovas naudojasi elektra, vandeniu, dujomis, tačiau tai nereiškia, kad būtent jo poreikiams išnaudojama 1/3 visos išnaudojamos elektros energijos, vandens bei dujų. Be to, ieškovas dažnai gydosi stacionarinėse gydymo įstaigose, todėl tuo metu būna visiškai išlaikomas valstybės. Apelianto teigimu, teismas taip pat netinkamai įvertino ieškovo tėvų turtinę padėtį ir pažeidė CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintą proporcingumo principą. Neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų: 2009-05-11 yra pasiskolinęs iš J. P. 8 273 Lt; nors remiantis byloje esančia 2011-05-31 turto perleidimo už išlaikymą iki gyvos galvos sutartimi yra gavęs skundžiamame sprendime nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį Garliavos mieste, tačiau už šį turtą jis privalo išlaikyti turto perleidėją iki gyvos galvos, neturi teisės disponuoti įgytu turtu be turto perleidėjos sutikimo; privalo išlaikyti kitą savo sūnų, t.y. savo nepilnametį vaiką T. P.. Tuo tarpu ieškovo motinos pajamos yra žymiai didesnės nei tėvo, todėl net jeigu ir būtų nustatyta, kad ieškovui reikalinga materialinė parama, jai tenkanti šios paramos teikimo dalis turi būti proporcingai didesnė.
Teismo posėdyje apeliantas nurodė tuos pačius motyvus kaip ir apeliaciniame skunde. Taip pat paaiškino, kad negali sutikti su trečiojo asmens pasiūlymu kas antrą mėnesį pasiimti sūnų pas save, nes labai dažnai pas jį būna sūnus iš antros santuokos ir ieškovas su juo nesutaria, todėl yra pavojus, kad gali sužaloti ar panašiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas ir tretysis asmuo R. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai nustatė ieškovo poreikius ir šį nustatymą motyvavo remdamasis surinktais įrodymais, taip pat tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį. Nors ieškovo motinos atlyginimas yra didesnis už tėvo, tačiau jo materialinė padėtis, įvertinus turimą nekilnojamąjį turtą, yra žymiai geresnė.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo sutiko sudaryti taikos sutartį, jei atsakovas pasiimtų sūnų kas antras mėnuo pas save ir juo rūpintųsi. Tokiu atveju nereikėtų mokėti jokio išlaikymo sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytomis faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo P. P. apeliacinio skundo dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-04-24 sprendimo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, išklausęs šalis teismo posėdyje, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėto ir pagrįsto sprendimo panaikinimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CK 3.194 str. 3 d. nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas... CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o šiuo atveju nedarbingam dėl invalidumo pilnamečiam vaikui, privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius ir negalią turinčius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia 1 160 Lt. Spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konkrečiai nustatė, kokio dydžio lėšos mėnesiui yra reikalingos ieškovui. Ieškovas gauna 540 Lt šalpos pensiją. Turint omenyje ieškovo sveikatos būklę – tik 35 proc. darbingumas – nėra pagrindo manyti, kaip nepagrįstai teigia apeliantas, jog jis neturi papildomų poreikių higienos ir kitiems reikmenims, išlaidoms vaistams, gydytojo paslaugoms, maistui ir kt., lyginant su sveiku asmeniu. O būtent – byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas tikrai vartoja vaistus. Tikėtini trečiojo asmens R. P. paaiškinimai, jog dėl nuolatinio krenkštimo M. P. serga lėtiniu tracheitu, vaistai šiai ligai gydyti yra nekompensuojami. Nors ieškinyje nurodyta, kad mėnesio išlaidos vaistams 20 Lt, tačiau, kai serga, išlaidos vaistams yra žymiai didesnės. Be to, dėl nuolat vartojamų vaistų sūnaus apetitas yra padidėjęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į šiuo metu esamas maisto kainas, teismo vertinimu, 900 Lt per mėnesį neįgaliam vaikui maistui nėra didelė suma. Kaip matyti, ieškovas laikotarpiais nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2010 m. vasario 4 d., nuo 2011 m. vasario 16 d. iki 2011 m. birželio 20 d. ir nuo 2011 m. spalio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. gydėsi ligoninėse. Todėl natūralu, kad atitinkamais mėnesiais, t. y. kol M. P. nebuvo namuose, tiek sunaudotos elektros, tiek vandens kiekis skyrėsi. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog išlaidos už komunalinius patarnavimus paskaičiuotos neteisingai. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo R. P. paaiškino, kad sūnui esant namuose elektros energijos suvartojimas padidėjo. Kad jam nebūtų taip nuobodu ir nebūtų atskirtas nuo išorinio gyvenimo, ji įvedė internetą. Elektros daugiausia sunaudoja sūnus, nes naktimis mažai miega, todėl dega nuolat šviesa, nuolat būna įjungtas kompiuteris ir televizorius. Be to, jam yra tamsos fobija, todėl ir dieną vonioje bei koridoriuje, kuriame nėra lango, palieka šviesą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat tinkamai paskaičiuota suma už šildymą, t. y. 2 840 Lt sumą padalinus trims asmenims iš 12 mėnesių. Nors apeliantas teigia, jog ieškovas dažnai gydosi stacionarinėse gydymo įstaigose, todėl tuo metu jis būna visiškai išlaikomas valstybės, tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas už minėtus laikotarpius išlaikymo įsiskolinimo nepriteisė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas numato tėvų pareigą užtikrinti ne pačias elementariausias asmens pragyvenimui sąlygas, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas neįgalaus vaiko poreikius, teismas turi atsižvelgti į tai, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti jam tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 str., Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3, 7-15 str.). Tikėtini ieškovo motinos paaiškinimai, jog pats ieškovas vienas niekur neina iš namų, todėl ji turi pasirūpinti, kad abu nors kartą per savaitę išvažiuotų papramogauti. Tam, be abejo, taip pat reikalingos papildomos išlaidos.
Šiuo atveju teismas priteisė iš atsakovo 310 Lt išlaikymą kas mėnesį. Ši suma pati savaime nėra didelė. Kaip matyti, jau 2008-11-04 taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2009-07-15 (sūnaus pilnametystės) mokėti sūnui po 350 Lt išlaikymą (t. 1, b. l. 11). Nėra pagrindo manyti, kad vien dėl ieškovo pilnametystės jo poreikiai sumažėjo. Tuo labiau, kad atsakovo turtinė padėtis nepablogėjo. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino tą aplinkybę, kad jis moka išlaikymą po 125 Lt kas mėnesį sūnui T. P., atsižvelgė į tai, kad gera valia sumokėjo 650 Lt išlaikymą ieškovui M. P.. Nors įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, konstatuotina, jog jos yra iš esmės mažesnės nei ieškovo motinos, tačiau taip pat atsižvelgiama ir į turtinę jo padėtį, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, turi visas galimybes pagerinti savo finansinę padėtį ir tinkamai prisidėti prie pilnamečio neįgalaus sūnaus išlaikymo. Tokiu būdu, priteista 310 Lt suma negali būti laikoma neprotinga nagrinėjamoje situacijoje.
Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisėtam ir pagrįstam skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Ieškovo M. P. apeliacinės instancijos teisme už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.(1.2)-SP1-0325 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 200 Lt (CPK 96 str., 99 str.) (t. 2, b. l. 64). Šios išlaidos priteisiamos iš apelianto (atsakovo) P. P..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).